Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.12; 1.1.8.7.13.; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1.; 1.2.4.6.2.1.; 1.2.25.4.2.6; 2.1.10.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.2; 2.12.2.8.

2024 m. gegužės 2 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), LR pilietis, vedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus:

1. 1996 m. gegužės 3 d. Raseinių raj. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 2 dalį (BK galiojusio iki 2023 m. birželio 1 d.) - laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn.;

2. 2000 m. rugpjūčio 22 d. Raseinių raj. apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį (BK galiojusio iki 2023 m. birželio 1 d.) - laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn. su 200 Lt (57,92 Eur) konfiskavimu;

3. 2003 m. vasario 26 d. Raseinių raj. apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (BK galiojusio iki 2023 m. birželio 1 d.) - laisvės atėmimas 5 mėn. su 100 Lt (28,96 Eur) konfiskavimu;

4. 2018 m. gegužės 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - viešieji darbai 6 mėn., įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - viešieji darbai 4 mėn., įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui. 2018 m. birželio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi paskirta 80 val. viešųjų darbų bausmė pakeista į 13 MGL, kas sudaro 650 Eur dydžio baudą. Bauda 642,71 Eur nesumokėta, teistumui neišnykus,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytos pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

1. A. D. 2023 m. birželio 18 d. apie 13.00 val. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,,BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kuomet atvykę policijos pareigūnai alkotesteriu 13.59 val. nustatė 2,38 promilių jo neblaivumą, o 14.16 val. nustatė 2,27 promilių neblaivumą, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

2. Be to, jis 2023 m. rugsėjo 10 d. apie 13.00 val. namų, esančių (duomenys neskelbtini) konflikto metu, tyčia rankomis stumdė sugyventinę K. R. bei vieną kartą kumščiu sudavė jai į kaktą, padarydamas poodinę kraujosruvą kaktos dešinėje, dešinės akies vokų - skruosto srityje, kairės akies vokuose, tokiu būdu mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sutrikdė savo šeimos narės sveikatą.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

3. Kaltinamasis A. D. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi ir dėl 2023 m. birželio 18 d. veikos paaiškino, kad buvo išgėręs, sėdo į automobilį „BMW 320“, kuris priklauso jo sugyventinei K. R., padarė avariją, policija nustatė virš 2 promilių. Blogai vertina savo elgesį, gailisi. Nežino kodėl vairavo neblaivus, nes galėjo pėsčias nueiti į parduotuvę. Automobilį pirko kartu su K. R., mokėjo 800 eurų. Po šio įvykio vairavo vėl girtas, tai buvo lapkritį. Dėl 2023 m. rugsėjo 10 d. įvykio nurodė, jog kilo konfliktas, susistumdė, tada vieną kartą davė sugyventinei K. R. į kaktą. Viskas vyko namuose,. Adresu (duomenys neskelbtini). Sugyventinės atsiprašė, susitaikė, toliau kartu gyvena. Kai viskas įvyko jie irgi kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, ji ir tuo metu buvo jo sugyventinė.

4. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojui ir kaltinamajam, neturinčiam gynėjo, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant nukentėjusios, liudytojų. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

Dėl 2023 m. birželio 18 d. veikos

5. Liudytoja N. J. 2023 m. birželio 29 d. apklausos metu nurodė, kad yra G. J. draugė, gyvena kartu. 2023 m. birželio 18 d. apie 12.30 val. - 13.00 val. vyko iš Kauno miesto, namo. Automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo G. J., automobilis priklauso jam. Ji taip pat turi vairuotojo pažymėjimą, bet tądien nevairavo. Važiavo kelyje (duomenys neskelbtini), tame kelio ruože yra vidutinio greičio matuoklis, todėl važiavo neviršydami greičio - 90 km/h greičiu. Bevažiuojant minėtu keliu, privažiavus mišką pradėjo labai stipriai lyti, matomumas labai stipriai suprastėjo, todėl G. J. sumažino greitį ir judėjo toliau. Ji tuo metu paskambino mamai telefonu paprašyti, jog uždarytų namuose langus, tačiau mama neatsiliepė. Padėjus telefono ragelį ir pakėlus galvą pamatė, kaip iš priešpriešais į jų automobilį atvažiuoja „BMW“ markės automobilis, palyginus su jų važiavimo greičiu jis važiavo į juos tikrai greičiau. Tas automobilis įvažiavo į jų važiavimo juostą, artėjo link jų nestabdydamas (jos akimis). G. J. dar bandė jam artėjant pasitraukti į dešinį kelkraštį, kad išvengti smūgio, tačiau nepavyko. „BMW“ automobilis atsitrenkė į G. J. vairuojamą automobilį. Buvo didelis smūgis, „BMW“ automobilis išmušė priekinį kairės pusės ratą, mašina nebesivaldė, taip pat sprogo mašinoje buvusios oro pagalvės. Jų mašina po smūgio tiesiog nučiuožė į griovį. Mašina važiavusi jiems iš galo apvažiavo juos („VW Golf“, ketvirtos klasės), sustojo priešais jų automobilį. Vyriškis, jo vardo ir pavardės neatsimena, buvęs joje pasiūlė prisėsti jo automobilyje, N. J. tai ir padarė. Buvo šoke, nesuprato kas vyko, jautė skausmą kojose, rankose, buvo sumuštas kairys šonas. G. J. nuėjo prie „BMW“ vairuotojo pasižiūrėti ar automobilyje esantys žmonės sveiki. Jų buvo ne vienas. T.y. buvo vairuotojas ir du keleiviai, moteris ir vyras. Ji keleivių neįsidėmėjo, bet G. J. juos matė. Kol laukė policijos tuos du keleivius išsivežė atvažiavusi kita mašina, liko policijos laukti tik automobilio vairuotojas. Ji pati iš arti nematė kokios būsenos buvo vairuotojas, tačiau tikrai matė, kai vairuotojas su keleiviais sustoję ratu kažką galimai gėrė išlipę, manytų, kad tai buvo alkoholis. G. J. jai patvirtino, kad vairuotojas neblaivus. Į įvykio vietą pirmiausiai atvyko pareigūnai, jie užfiksavo jų parodymus, viską nufotografavo, tada atvyko ir medikai, jie N. J., G. J. ir „BMW“ automobilio vairuotoją apžiūrėjo, suteikė pirmąją medicininę pagalbą bei nurodė, kad jų vežtis į gydymo įstaigą nėra būtinybės. Todėl nevyko. Sekančią dieną su G. J. kreipėsi į medikus, pagal greitosios medicinos pagalbos darbuotojų nurodymą, kad gautų išrašus apie savo sužalojimus. Išrašą pateiks el. paštu. G. J. jau kreipėsi į draudimą, kad užregistruoti įvykį, kadangi po šios avarijos mašina buvo nepataisomai sugadinta, po avarijos skausmus kojose, rankose, kairiame šone jautė dar kokias penkias dienas, vartojo vaistus skausmui numalšinti (1 t., b.l. 98-100).

6. Liudytojas G. J. 2023 m. birželio 29 d. apklausos metu nurodė, kad yra N. J. draugas, gyvena kartu. 2023 m. birželio 18 d. apie 12.30 val. - 13.00 val. vyko iš Kauno miesto, namo. Automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo jis, automobilis priklauso jam. N. J. sėdėjo šalia keleivio sėdynėje. Važiavo kelyje (duomenys neskelbtini), tame kelio ruože yra vidutinio greičio matuoklis, todėl važiavo neviršydami greičio - 90 km/h greičiu. Bevažiuojant minėtu keliu, privažiavus mišką pradėjo labai stipriai lyti, matomumas labai stipriai suprastėjo, automobilio valytuvai nespėjo valyti lietaus, todėl sumažino greitį iki kokio 75-80 km/h ir judėjo toliau, stebėdamas aplinka. N. J. tuo metu bandė paskambinti mamai, kuri gyvena tuo pačiu adresu, kad uždarytų langus namuose. Prisimena, kad bevažiuojant kelyje, tiesiojoje, matė kitoje juostoje važiuojanti „BMW“ automobilį, kuris staiga įvažiavo į jo važiavimo juostą. Važiavo į jų automobilį, artėjo link jų nestabdydamas. G. J. bandė išvengti smūgio kaktomuša ir bandė pasitraukti į dešinį kelkraštį, tačiau nepavyko, „BMW“ rėžėsi jam į kairį automobilio šoną, išmušė kairį priekinį ratą, sprogo mašinoje buvusios oro pagalves ir jų automobilis tiesiog nevaldomas nulėkė kelkraštin, nulėkė į griovin į dešinę pusę, pusę, iš kurios atvažiavo „BMW“ automobilis. Mašina kuri važiavo už „BMW“ bei turėjo matyti avariją yra „VW Golf“ ketvirtos klasės, apvažiavo juos, sustojo priešais jų automobilį. Vyriškis, buvęs joje pasiūlė prisėsti jo automobilyje. N. J. atsisėdo į minėtą automobilį. Jis nuėjo prie „BMW“ automobilio, kuris stovėjo pasilikęs jo važiavimo juostoje. Iš automobilio buvo išlipęs vairuotojas, taip pat buvo ir keletas keleivių. Kuriuos susirinko privažiavusi kita mašina. Automobilio vairuotojas G. J. sakė, kad jam sprogo padanga, dėl to, jis nesuvaldė automobilio ir išvažiavo į priešpriešą, tačiau G. J. abejoja, ten labiau panašu buvo, kad padangos tiek pas patį, tiek pas jį sprogti galėjo dėl smūgio. Automobilio vairuotojas iš esmės atrodė tvarkingai, tačiau matėsi, kad kažkas yra ne taip, kadangi ilgai galvodavo prieš atsakymus, elgėsi keistai, sulėtintai, gal kažkiek nekoordinuotai. Kol dar nebuvo išvažiavę keleiviai, G. J. matė iš tolo, kaip jie sustoję ratu kažką vartojo, t. y. vairuotojas su keleiviais. Tiek vairuotoją, tiek keleivius G. J. matė iš arti. Kol į įvykio vietą atvyko pareigūnai buvo šalia N. J., nes jinai nesijautė gerai, atvykus pareigūnams vėl priėjo prie vairuotojo, girdėjo kaip jis pareigūnams sakė, kad jis kaltas ir kad yra vartojęs alkoholio. Jie užfiksavo jų parodymus, viską nufotografavo, tada atvyko ir medikai, jie G. J., N. J. ir „BMW“ automobilio vairuotoją apžiūrėjo, suteikė pirmąją medicininę pagalbą bei nurodė, kad jų vežtis į gydymo įstaigą nėra būtinybės. Todėl nevyko. Sekančią dieną su N. J. kreipėsi į medikus, kad gautų išrašus apie sužalojimus. Išrašą pateiks el. paštu. Įvykio metu turėjo sumušimus rankų, kojų srityse. Apibrozdinimų rankose. Skausmai tęsėsi apie tris dienas. Dėl šio incidento visą savaitę kankino nemiga, buvo nemalonu ir sunku. Dėl incidento jau kreipėsi į savo draudimą, jis užregistravo žalos įvykį (1 t., b.l. 103-105).

7. Liudytojas L. S. 2023 m. lapkričio 24 d. apklausos metu nurodė, kad 2023 m. birželio 18 d. apie 13 val., tikslaus laiko neprisimena, važiavo savo automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) keliu nuo (duomenys neskelbtini). Oro sąlygos buvo labai blogos, labai stipriai lijo, dėl tokio lietaus matomumas taip pat buvo labai prastas, eismo sąlygos buvo sudėtingos. Jis važiavo apie 50 km/h greičiu. Jam bevažiuojant minėtu keliu pamatė kaip staiga priešais jį, t.y. į jį priešakiu atvažiuoja kita transporto priemonė, kiek prisimena, „WV Golf“, tačiau valstybinių numerių tikrai neprisimena. Jis vengdamas susidūrimo su šia transporto priemone pasuko vairą ir jau važiavo kelkraščiu. Po tokios avarinės situacijos jis sustojo kelkraštyje ir nuėjo prie „VW Golf“ automobilio, kuris vos į jį neatsitrenkė, nes šis automobilis taip pat jau stovėjo kelkraštyje. „VW Golf“ vairuotojui L. S. pradėjo priekaištauti, kad jis nesaugiai vairuoja ir tada tas vairuotojas pasakė, kad pažiūrėk, kas ką tik įvyko. Tuomet atsisuko į kitą pusę bei pamatė sustojusį „BMW“ markės automobilį, kuris matėsi, kad buvo ką tik po eismo įvykio, apgadintas. Kaip ir minėjo buvo labai stipri liūtis, todėl aiškiai visko nesimatė, tik priėjus prie vairuotojo suprato, kad ką tik įvyko eismo įvykis su „BMW“ markės automobiliu ir „VW Golf“ markės automobiliu. Jam avarijos pavyko išvengti. Paties įvykio, kuomet susidūrė „BMW“ ir „VW Golf“ jis nematė, apgadintus automobilius pamatė tik po susidūrimo. Šioje situacijoje jis nenukentėjo, jokių sužalojimų nepatyrė, taip pat nebuvo apgadintas joks jo turtas. Prisimena, kad „VW Golf“ automobilio vairuotojui ir jo keleivei leido prisėsti savo automobilyje kol atvyks policijos pareigūnai. „BMW“ vairuotojo, kuris sukėlė eismo įvykį, jis nematė, apibūdinti negalėtų, atpažinti taip pat negali. Prie „BMW“ automobilio priėjęs nebuvo (1 t., b.l. 113-116).

8. Liudytoja K. R. 2023 m. liepos 3 d. apklausos metu nurodė, kad yra A. D. sugyventinė, gyvena kartu asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu, jos namuose. A. D. jai papasakojo apie tai, kad jam iškelta baudžiamoji byla dėl to, kad vairavo neblaivus, padarė avariją. Kas su A. D. važiavo ji nežino, tuo metu buvo pas draugę. A. D. buvo likęs vienas. Incidento metu jis vairavo jų abiejų automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jie automobilį pirko kartu, prieš porą metų, tačiau registravo jį ant K. R., kadangi A. D. neturi teisių. Taip pat, kai registravo ant jos buvo mažesni mokesčiai. Kiek prisimena draudimas buvo bendras, kad vairuoja automobilį ne tik ji, bet ir kiti asmenys. Kodėl A. D. taip pasielgė, ji paaiškinti negali, tačiau apie įvykį jis jai pranešė ir labai gailisi savo veiksmų. Tiki, kad ateityje daugiau jis nusikalstamų veikų nebedarys, kadangi padarė tinkamas išvadas po šio įvykio. K. R. neprieštarauja, kad automobilis būtų konfiskuotas, nes jis buvo jų abiejų, pirko jį abu. Tačiau A. D. jį remontavo, prižiūrėjo, rūpinosi jo eksploataciją, o naudojosi juo abu pagal poreikį (1 t., b.l. 108-110).

9. Iš 2023 m. birželio 18 d. Kauno AVPK RV 3-iojo skyriaus vyr.tyrėjos R. K. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, matyti, kad 2023 m. birželio 18 d. apie 13.00 val. rajoniniame kelyje 3,800 km A. D., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, vairavo motorine transporto priemonę „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su priešpriešinėje juostoje važiavusia motorine transporto priemone „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės. 13.59 val. vairuotojui A. D. alkotesteriu Alcotest 6810, Nr. ARBH-0043, patikros sertifikato Nr. 1937645, nustatytas 2,38 ‰ vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis. 14.16 val. alkotesteriu pakartotinai atlikus tikrinimą, vairuotojui nustatytas 2.27 ‰vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis. Atėmus metrologinę (1.01...5.00) ‰ ± 1.7 % paklaidą, vairuotojui mažiausiai nustatytas 2,23 ‰ vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis. Vairuotojas nesulaikytas. Transporto priemonė „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nutransportuota į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 17-18).

10. Iš 2023 m. birželio 18 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta, susidūrę transporto priemonės „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti apgadinimai, patikrintos būklės. Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė, nubraižytas eismo įvykio planas, paimtas automobilis „BMW“ ir jo užvedimo raktas (1 t., b. l. 19-41, 42-55, 57-69).

11. Iš 2023 m. birželio 18 d. Kauno AVPK RV 3-ojo skyriaus tyrėjos A. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad dėl techninių kliūčių, t.y. interneto ryšio sutrikimų, nebuvo galimybės apklausti eismo įvykio liudininkų: G. J., gim. (duomenys neskelbtini), N. J., gim. (duomenys neskelbtini), L. S., gim. (duomenys neskelbtini), todėl iš minėtų asmenų buvo priimti paaiškinimai. Įvykio aplinkybių tikslinimo metu buvo nustatyta, kad įvykio kaltininkas A. D., gim. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės bei neatsižvelgęs į meteorologines oro sąlygas, nesiėmęs visų būtinų atsargumo priemonių, nesuvaldė savo vairuojamos transporto priemonės „BMW“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir taip išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, ko pasėkoje susidūrė su G. J. vairuojamu automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis užregistruotas eismo įvykių registre Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl automobiliuose „VW Golf“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir „BMW“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), suveikusių oro pagalvių sistemų buvo priimtas sprendimas uždrausti minėtoms transporto priemonėms dalyvauti viešajame eisme. Minėtas sprendimas „VW Golf', valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui G. J. buvo išsiųstas el.paštu (duomenys neskelbtini). „BMW“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui A. D. minėto sprendimo išsiųsti nebuvo galimybės, kadangi šis nenurodė savo el. pašto. Įvykio metu GMP pagalbos niekam neprireikė (1 t., b. l. 85-86).

12. Iš 2023 m. birželio 18 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad A. D. sutinka su tikrinimo rezultatais (pirmas tikrinimas 13.59 val. 2.38 prom. , antrasis tikrinimas 14.16 val. - 2,27 prom. (1 t., b. l. 82, 83).

13. Iš 2023 m. birželio 18 d. transporto priemonės perdavimo ir priėmimo akto matyti, kad automobilis „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 87-90).

14. Iš 2023 m. rugpjūčio 30 d. VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad transporto priemonės „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra K. R., gim. (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 118).

15. Iš 2023 m. rugpjūčio 30 d. VšĮ „Emprekis“ transporto kainos Lietuvoje išrašo matyti, kad automobilio „BMW 320“ vertė yra 1453,60 eu (be PVM), 1840,00 Eur (su PVM) (1 t., b. l. 119).

16. Iš 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarimo skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą matyti, kad K. R. transporto priemonei „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2023 m. rugsėjo 6 d. iki 2024 m. kovo 6 d., kuris 2024 m. kovo 1 d. teismo nutartimi pratęstas iki bylos išnagrinėjimo priimant galutinį teismo sprendimą (2 t., b. l. 15-18, 145-147).

Dėl 2023 m. rugsėjo 10 d. veikos

17. Nukentėjusioji K. R. 2023 m. rugsėjo 19 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 10 d. apie 13.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), antrojo aukšto koridoriuje kilo konfliktas su neblaiviu sugyventiniu A. D., gim. (duomenys neskelbtini), dėl skambučio. Konflikto metu A. D. vieną kartą kumščiu tyčia trenkė jai į kaktos dešinę pusę, dėl ko ant kaktos virš dešinės pusės antakio atsirado guzas, po kaire ir dešine akimi atsirado kraujosruvos. Konflikto metu taip pat ją stumdė. Į bendrąjį pagalbos centrą 112 tą dieną neskambino, nes bijojo sugyventinio, po įvykio iš namų išėjo, sugyventinis liko namuose. Įvykio metu namuose buvo dviese, kitų žmonių nebuvo. 2023 m. rugsėjo 10 d. apie 11.47 val. buvo kviesta policija, jog kieme mušėsi K. R. sugyventinis A. D. su jos broliu M. V.. Atvykusi policija išdavė smurto artimoje aplinkoje orderį broliui, kuris iš namų išvyko. Namuose liko tik ji su sugyventiniu. Tą dieną, t. y. 2023 m. rugsėjo 19 d., negerėjant sveikatos būklei K. R. kreipėsi į gydytojus. Ankščiau su sugyventiniu buvo kilę žodinių konfliktų, kai sugyventinis būna neblaivus tada būna agresyvesnis, buvo kviesta policija dėl tokio elgesio, tačiau prieš ją fiziškai smurtavęs nebuvo. Po sugyventinio išėjimo iš namų, kada išėjo tiksliai nežino, pasigedo jai priklausančio LR asmens tapatybės dokumentą ((duomenys neskelbtini)), todėl mano, jog minėtą asmens tapatybės kortelę galėjo paimti sugyventinis. Prašo paskelbti minėto dokumento paiešką. Ji į namus grįžo tik 2023 m. rugsėjo 16 d., nuo grįžimo namo sugyventinio nebematė. A. D. 2023-09-18 skambino jai į telefoną bei grasino, jog ją sušaudys, parduos (2 t., b.l. 35-40).

18. Nukentėjusioji K. R. 2024 m. vasario 13 d. ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu nurodė, kad konfliktas su sugyventiniu A. D. įvyko jos namuose. Konfliktas įvyko namo antrajame aukšte, dėl to kad A. D. būdamas neblaivus (namuose vartojo degtinę) pradėjo ją įžeidinėti, kaltinti neištikimybe, priekaištauti dėl buitinių nereikšmingų aplinkybių. Pirmiausiai buvo žodinis barnis, po to iškart po išsakytų A. D. priekaištų, jis ją pradėjo rankomis stumdyti ir vieną kartą trenkė jai kumščiu į veidą. Smūgis buvo tik vienas, tačiau smarkus, dėl jo ji juto fizinį skausmą. Į medikus kreipėsi po kelių dienų, nes juto didelį diskomfortą dėl atsiradusių mėlynių paakyje, taip pat perštėjo akis, skaudėjo galva. Nedarbingume K. R. buvo, kiek prisimena, 5 dienas, toliau sveikatai pagerėjus, nebejaučiant skausmo ir praėjus mėlynėms ji grįžo į darbą. Pirminėje apklausoje nurodė, kad A. D. galimai pavogė jos asmens tapatybės kortelę, tačiau minėtą ATK ji vėliau rado savo namuose. Taigi dėl asmens tapatybės kortelės ji jokių pretenzijų neturi, ji nebuvo pavogta. Taip pat pirmos apklausos metu sakė, kad A. D. jai skambino ir grasino telefonu, kad sušaudys, parduos. Dėl šių išsakytų A. D. žodžių ji jokių pretenzijų jam neturi, nevertina jų kaip realių grasinimų, supranta, ir yra įsitikinusi, kad tokie A. D. išsakyti žodžiai buvo tik jo pykčio išraiška. Nenori ir nepageidauja, kad būtų atliekamas bet koks tyrimas ar aplinkybių tikslinimas dėl šių išsakytų A. D. žodžių. A. D. dar buvo sukonfliktavęs su jos broliu, tačiau dėl to jokio ikiteisminio tyrimo nebuvo, dėl ko tiksliai tarp vyrų įvyko žodinis barnis ji nežino, kartu nebuvo, bet lyg A. D. kažką pasakė jos broliui, jam tas nepatiko, taip žodis po žodžio ir sukonfliktavo. A. D. dėl to, kad prieš ją smurtavo jos atsiprašė, ji jam atleido, jis visiškai atsisakė alkoholio, jie susitaikė ir vėl kartu gyvena (2 t., b.l. 63-66).

19. Iš 2023 m. rugsėjo 19 d. pareiškimo matyti, kad į policijos įstaigą kreipėsi K. R., pranešdama, kad 2023 m. rugsėjo 10 d. apie 13:00 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), antrojo aukšto koridoriuje kilo žodinis konfliktas su neblaiviu sugyventiniu A. D., gim. (duomenys neskelbtini), dėl skambučio. Konflikto metu A. D. vieną kartą kumščiu tyčia trenkė jai į kaktos dešinę pusę, dėl ko ant kaktos virš dešinės pusės antakio atsirado guzas, po kaire ir dešine akimi atsirado kraujosruvos. Konflikto metu taip pat ją stumdė. 2023 m. rugsėjo 19 d. negerėjant sveikatos būklei kreipėsi į gydytojus. Įtaria, jog sugyventinis taip pat galėjo iš namų paimti jai priklausantį LR asmens tapatybės dokumentą ((duomenys neskelbtini)), prašo paskelbti minėto dokumento paiešką. Sugyventinis smurtaudamas tyčia ją sužalojo, todėl prašo policijos sugyventinio atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą ir taikyti įstatymo numatytas poveikio priemones (2 t., b.l. 35-4).

20. Iš 2023 m. rugsėjo 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyto, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (2 t., b.l. 41-49).

21. Iš 2023 m. rugsėjo 19 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta nukentėjusioji K. R., (duomenys neskelbtini). Moters plaukai tamsūs, žemiau pečių. Moteris apsirengusi žalios spalvos striuke, raudonos spalvos palaidine. Dėvi melsvas kelnes, bei avi baltos spalvos batus. Ant moters kaktos, virš dešinės pusės antakio matomas guzas, kuris 25 mm ilgio. Aplink moters dešinę akį matomos kraujosrūvos (mėlynės), kurios 40 mm ilgio. Moters dešinės akies vokas patinęs. Po moters kairę akimi matoma kraujosrūva. Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (2 t., b.l. 69-76).

22. Iš 2023 m. rugsėjo 21 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. R. konstatuota poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje, dešinės akies vokų - skruosto srityje, kairės akies vokuose. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti ranka, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas, vienu ar daugiau trauminiais poveikiais ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2023 m. rugsėjo 10 d. (2 t., b.l. 84-85).

23. Iš 2024 m. sausio 16 d. Kauno teritorinės ligonių kasos rašto matyti, kad civilinis ieškinys byloje nebus reiškiamas (2 t., b.l. 91).

24. Iš 2024 m. vasario 9 d. Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus rašto matyti, kad kol kas nėra išmokėta K. R. ligos išmoka, civilinį ieškinį skyrius reikš tik po jos išmokėjimo (2 t., b.l. 94).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos

25. BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

26. Byloje pačio kaltinamojo A. D. parodymais, kurie tiek teismo posėdžio tiek ikiteisminio tyrimo metu iš esmės sutapo, liudytojų apklausos protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolu, alkotesterio rodmenimis ir kitais aukščiau ištirtais įrodymais neginčijamai įrodyta, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinimas A. D. dėl vairavimo transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatyta buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino, t. y. jis 2023 m. birželio 18 d. apie 13.00 val. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,,BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kuomet atvykę policijos pareigūnai alkotesteriu 13.59 val. nustatė 2,38 promilių jo neblaivumą, o 14.16 val. nustatė 2,27 promilių neblaivumą, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. A. D. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis, sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims reikalavimus, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai ar turtui. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

27. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs, kad nei tarptautiniai teisės aktai, nei Lietuvos įstatymai nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės apskritai, tačiau draudžia dvigubą baudimą. Be to, draudžiama už tą pačią veiką ne tik du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn, bet ir bausti asmenį traukiant jį už tą pačią veiką administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-360-976/2018, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-37-648/2018). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką non bis in idem principo pažeidimas konstatuojamas ne tik tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas, bet ir kai antrą kartą persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus. Šio principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis (jį atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai) (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fischer prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97). Taigi, tiek Lietuvos teismų, tiek ir tarptautinėje praktikoje išaiškinta, jog administraciniai nusižengimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos (administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos) požymių. Nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu tarpusavyje susijusių faktų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30-696/2015, 2K-360-976/2018, 2K-7-29-942/2016, 2K-64-511/2021; nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-37-648/2018, 2AT-11-628/2019).

28. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą aktuali aplinkybė, kad A. D. yra kaltinamas pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį inkriminuojant jam ne tik vairavimą transporto priemonės esant neblaiviu, bet ir aplinkybes, kurios yra perteklinės pagal šį kaltinimą: išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą, susidūrimas su kito asmens vairuojamu automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu automobilių apgadinimas bei nežymus asmenų sveikatos sutrikdymas. Pažymėtina, kad Administracinių nusižengimų išrašas byloje patvirtina, kad pagal pastarąsias kaltinimo aplinkybes A. D. 2024 m. sausio 17 d. yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį ir 423 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis vairavo transporto priemonę BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, nesilaikė visų būtinųjų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio dangos būklę ir vietovės reljefą, dėl ko išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, atsitrenkė į priešpriešais važiavusią transporto priemonę VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu apgadinti automobiliai, padarytas N. J. ir G. J. nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi, akivaizdu, kad minėtu administracinio nusižengimo protokolu inkriminuoti nusižengimai, ir šioje baudžiamojoje byloje inkriminuota nusikalstama veika, už kurią jis patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, yra susijusios, todėl siekiant nepažeisti non bis in idem principo, įvertinant tai, kad šios bylos kaltinime pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį tokios nurodytos aplinkybės : išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą, susidūrimas su kito asmens vairuojamu automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu automobilių apgadinimas bei nežymus asmenų sveikatos sutrikdymas, nėra BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos privalomasis sudėties požymis, siekiant išvengti teisei priešingų veiksmų tapatumo baudimo, teismas šalina iš kaltinimo minėtas aplinkybes kaip perteklines, tapačias administracinio nusižengimo protokole inkriminuotoms aplinkybėms. Šių aplinkybių pašalinimas veikos kvalifikavimo nekeičia, kaltinamojo teisinės padėties neblogina, jo teisės žinoti, kuo yra kaltinamas, neapriboja, šios aplinkybės yra svarbios tik charakterizuojant kaltininko asmenybę ir skiriant bausmę.

Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos

29. BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su veika.

30. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas Baudžiamajame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai (BK 141 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį, artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Be to, BPK 38 straipsnis („Šeimos nariai“) nustato, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo tas asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo CK nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai.

31. Nagrinėjamojoje byloje įrodymų visuma nustatyta, kad A. D. konflikto su sugyventine K. R. pasėkoje tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš sugyventinę (rankomis stumdė, su rankos kumščiu sudavė į kaktą), šia veika sukėlė padarinius – K. R. nežymų sveikatos sutrikdymą, tarp veikos ir padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Byloje nekilo ginčo, kad nukentėjusioji veikos padarymo metu buvo kaltinamojo sugyventinė, su kuria jis kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, juos siejo šeiminiai santykiai. Taip pat nagrinėjamojoje byloje neginčytinai nustatyta, kad veika buvo padaryta 2023 m. rugsėjo 10 d. apie 13 val. 00 min., namo, esančio (duomenys neskelbtini), antro aukšto koridoriuje. Specialisto išvada patvirtina nukentėjusios sveikatos sutrikdymo laipsnį – nežymus sveikatos sutrikdymas. Nustatyta, kad A. D. tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš šeimos narį - sugyventinę. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies sudėtį, byloje nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai.

32. Teismas konstatuoja, kad ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinimas A. D. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo pasitvirtino. A. D. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, įvykdymo prisipažino visiškai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Teismo posėdžio metu paties kaltinamojo duoti nuoseklūs ir aiškūs parodymai, kurie sutapo su ikiteisminio tyrimo metu duotais jo parodymais, nukentėjusiosios parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada, asmens apžiūros protokolas bei kiti aukščiau įvertinti rašytiniai įrodymai bei dokumentai neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis A. D. naudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sugyventinės K. R. atžvilgiu, 2023 m. rugsėjo 10 d. apie 13.00 val. namų, esančių (duomenys neskelbtini) konflikto metu, tyčia rankomis stumdė sugyventinę K. R. bei vieną kartą kumščiu sudavė jai į kaktą, padarydamas poodinę kraujosruvą kaktos dešinėje, dešinės akies vokų - skruosto srityje, kairės akies vokuose, tokiu būdu mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sutrikdė savo šeimos narės sveikatą. Šiais veiksmais A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Taigi, kaltinamojo A. D. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

33. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

34. Nagrinėjamojoje byloje kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis, turėdamas galiojantį neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą, kurį padarė būdamas pilnametis, vėlei padarė du tyčinius nusikaltimus, dėl ko pripažintina, kad veika padaryta recidyvisto (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė pripažinti sunkinančia atsakomybę aplinkybę, kad abi veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio, tačiau teismas nepripažįsta kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Minėta aplinkybė yra veiką, numatytą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuojanti aplinkybė, o dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, tokia aplinkybė nebuvo inkriminuota, juolab nenustatyta, kad kaltinamasis šią veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir būtent alkoholis turėjo įtakos veikos padarymui. Pažymėtina, kad pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstami tie atvejai, kai veiką padaro asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Iš bylos medžiagos matyti, kad iš karto po nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo kaltinamojo neblaivumas jokiomis objektyviomis priemonėmis (nei kraujo tyrimu, nei alkoholio matuokliu) nustatytas nebuvo. Teisiamojo posėdžio metu nenustatyta, kad kaltinamasis minėtą veiką padarė apsvaigęs ir tai būtų turėję įtakos veikos padarymui, juolab byloje objektyvių duomenų dėl kaltinamojo neblaivumo būsenos nėra nustatyta, ši aplinkybė neinkriminuota kaltinamajam, todėl pripažinti, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui, nurodytų duomenų nepakanka, todėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė kaltinamajam nepripažintina.

35. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę dėl šių nusikalstamų veikų padarymo atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padaryti du nesunkūs tyčiniai, baigti nusikaltimai. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas 4 kartus, paskutinė skirta bausmė neatlikta – bauda nesumokėta, baustas administracine tvarka, ne visos baudos sumokėtos, nedirbantis. Psichiatrinis gydymas, įskaita - registruotas. Lankėsi (duomenys neskelbtini) Psichiatrijos klinikos Aleksoto skyriuje (1 t., b.l. 147). Iš 2023 m. birželio 28 d. specialisto išvados Nr. 93TPK-713/2023 ir 2023 m. gruodžio 7 d. specialisto išvados Nr. 93TPK-1391/2023 matyti, kad A. D. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (1 t., b.l. 156, 160). Dėl priklausomybės ligų gydymo nėra kreipęsis.

36. Vertinant kaltinamojo asmenybę, aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas atkreipia dėmesį, kad asmuo anksčiau teistas viso keturis kartus Lietuvoje, tame tarpe ir už tyčinio smurtinio nusikaltimo padarymą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, teistas ir užsienio valstybėse ne kartą, administracine tvarka ne kartą baustas, skirtų baudų nemoka, inkriminuotas veikas padarė neatlikęs bausmės – nesumokėjęs baudos, padarė vėlei du tyčinius nusikaltimus, kas rodo, kaltinamojo antimoralines nuostatas, polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad kaltinamasis inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė neišnykusio teistumo būsenoje, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės, todėl darytina išvada, kad tyčinių nusikalstamų veikų padarymas nebuvo atsitiktinis veiksmas, o susiformavusios antivisuomeninės elgsenos rezultatas. Aptarti duomenys neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Be to, kaltinamasis nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, duomenų apie sveikatos problemas, nedarbingumo lygį nenustatyta.

37. Įvertinus visas aukščiau ištirtas bylos aplinkybes, tame tarpe dviejų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, tai, kad veikos padarytos trumpame laikotarpyje, viena po kitos, kaltinamojo asmenybę, neigiamai jį charakterizuojančius duomenis, ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, atsakomybę lengvinančią vieną aplinkybę, tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, ir kitas aukščiau byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bausmių tikslai nebuvo pasiekti, nusikalstamos veikos padarytos neatlikus bausmės, nesumokėjus baudos, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, spręstina, kad A. D. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, bausmės dydį, atsižvelgiant į humaniškumo principą, į tai, kad ypač sunkių pasekmių nekilo, į tai, kad skirtina griežčiausia savo rūšimi bausmė, nustatant mažesnį už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį (BK 50, 54, 55, 59, 60, 61 straipsniai).

38. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės už dvi veikas subendrintinos dalinio sudėjimo būdu. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64 ¹ straipsnio 1 ir 2 dalys).

39. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo įvertintina, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas įvertina visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. įvertina nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Pažymėtina, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015).

40. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, aplinkybę, kad nusikaltimai A. D. padaryti trumpame laikotarpyje, kaltinamasis inkriminuotas veikas padarė būdamas teistas, baustas administracine tvarka, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė, nors oficialiai nedirba ir nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, tačiau kaip nurodė teismo posėdžio metu dirba neoficialiai, yra darbingo amžiaus, gyvena su sugyventine, veda bendrą ūkį, todėl siekiant išlaikyti kaltinamojo teigiamus socialinius ryšius, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant paskirtos bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis). Byloje esantys duomenys apie veikų padarymo aplinkybes, pavojingumą, kaltinamojo elgesį, rodo, kad kaltinamojo resocializacija dar galima ir be realaus laisvės atėmimo, neizoliavus jo nuo visuomenės. Tokios išvados teismas prieina vertindamas visos bylos aplinkybes, susijusias ir su nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdžiu, laipsniu, kaltinamojo asmenybės teigiamomis ir neigiamomis savybėmis, polinkiais, nusikalstamos veikos padarymo priežastimis, elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo, t. y. paminėtas aplinkybes vertina ir pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014). Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų terminui, netaikant intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimus: 1) per visą bausmės vykdymo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos A. D. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti.

41. 2018 m. gegužės 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu A. D. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - viešieji darbai 6 mėn., įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - viešieji darbai 4 mėn., įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui. 2018 m. birželio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi paskirta 80 val. viešųjų darbų bausmė pakeista į 13 MGL, kas sudaro 650 Eur dydžio baudą. Bauda 642,71 Eur nesumokėta. Dėl šios priežasties minėta nutartimi paskirta bauda yra bendrinama su šiuo nuosprendžiu skiriama bausme visiško sudėjimo būdu vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai

42. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

43. A. D., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo (2,27 promilių) laipsnis. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo esant vidutiniam girtumo laipsniui, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam įgyti/naudotis BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje per nuosprendyje nustatytą laiką. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (žr. pvz. 2010 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010 ir kt.). Pažymėtina, kad kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, ne kartą baustas administracine tvarka, dauguma nusižengimų už kelių eismo taisyklių pažeidimus, ne visos baudos sumokėtos. Dėl kaltinamojo padaryto šios bylos KET pažeidimo įvyko eismo įvykis, duomenų apie padarytą žalą byloje nėra, tačiau nežymiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata. Neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Pats šios veikos KET pažeidimas laikytinas šiurkščiu, nes padarytas vidutinio neblaivumo būsenos asmens, kai nustatyta 2,27 promilės etilo alkoholio, veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, tame tarpe į padaryto nusikaltimo pobūdį, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis yra ne kartą pažeidęs kelių eismo taisykles, vairavęs neblaivus, dėl ko buvo taikyta administracinė atsakomybė, teistas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) specialia (- ią) teise (- ę) vairuoti transporto priemones trejų metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui ir, teismo manymu, atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

44. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

45. Pagal bylos aplinkybes A. D. taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra pagrindo, nes nenustatyta nė viena iš BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Jei kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, toks bendraturtis BK 72 straipsnio 5 dalies prasme nelaikomas „trečiuoju asmeniu“. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tokiu atveju sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl to sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-168-511/2020, Nr. 2K-205-628/2018 ir kt.).

46. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairavo automobilį „BMW 320“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), kurios savininkė įregistruota K. R., kuri nebuvo kaip nors specialiai pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad kaltinamojo vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Nors turtas pagal VĮ Regitra išrašą priklauso ne pačiam kaltinamajam, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad automobilį A. D. ir K. R., būdami sugyventiniai, vesdami bendrą ūkį, pirko kartu, be to K. R. sutinka, kad automobilis būtų konfiskuotas. Dėl šios priežasties automobilis yra konfiskuotinas vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi.

47. Pažymėtina, kad tai, jog baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai.

48. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

49. 2023 m. rugsėjo 6 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui BMW 320” vals. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant valdyti, naudoti, bei disponuoti šiuo turtu, pratęstas Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartimi iki bylos išnagrinėjimo priimant galutinį teismo sprendimą, paliktinas iki automobilio konfiskacijos pradžios, o pradėjus automobilio konfiskaciją panaikintinas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

50. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

51. Baudžiamojoje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė civilinį ieškinį 54,25 eurų turtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis A. D. su jam pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko. Civilinio ieškovo prašoma priteisti turtinė žala atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, t. y. dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusių su civilinio ieškovo patirta turtine žala. Byloje surinkti įrodymai, kurie jau buvo aptarti analizuojant kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodytumą, patvirtina tai, kad turtinė žala civiliniam ieškovui buvo padaryta ir ji tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo neteisėtais veiksmais. Civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.

52. Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 8 (aštuonių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir A. D. paskirti subendrintą dvylikos mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. D. skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2018 m. gegužės 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir 2018 m. birželio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi pakeista bausme (13 MGL, kas sudaro 650 Eur, iš kurios nesumokėta 642,71 Eur), bausmes sudedant visiško sudėjimo būdu ir paskirti A. D. subendrintą galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimą ir 642,71 Eur (šešių šimtų keturiasdešimt dvejų eurų 71 ct) baudą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 ir 6 dalimis, A. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, netaikant intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimus: 1) per visą bausmės vykdymo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, BK 72 straipsnio 3 dalimi paskirti A. D. baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti naudotis ir įgyti specialią teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai pranešant Valstybės įmonei „Regitra“.

– konfiskuoti K. R. priklausantį automobilį „BMW 320” vals. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini).

A. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į automobilį „BMW 320” vals. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki automobilio konfiskacijos pradžios, o pradėjus automobilio konfiskaciją panaikintini. Apie panaikintą laikiną nuosavybės apribojimą pranešti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. D. civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui priteisti 54,25 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 25 ct) turtinės žalos atlyginimui.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį „BMW 320“ vals. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti konfiskavimą vykdysiančiai įmonei.

Išaiškinti A. D., kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą asmens pasirinktame banke per teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjus nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111), tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Savanoriškai nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai per antstolį. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, nurodant pageidavimą jį nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka.