Alytaus apylinkės teismo sprendimas, e2-533-393/2023

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-12-04
Bylos Nr.: e2-533-393/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-14977-2022-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Irma Blekaitienė
Atsakovas: UAB „Dinaka“, UAB „VIA BALTICA LIETUVA“
Ieškovas: Asociacijos LATGA
Advokatai: Atas Molis

Kategorijos

2.6.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-533-393/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14977-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1.; 2.6.10.5.2.; 3.1.7.4.; 3.1.7.6.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1; (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 4 d.Lazdijai

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Irma Blekaitienė, veikdama Kauno apylinkės teismo vardu,

sekretoriaujant Evelinai Mieliauskaitei,dalyvaujant ieškovės atstovui M. M.,atsakovės UAB „Dinaka“ atstovui V. Č.,atsakovių UAB „Dinaka“ ir UAB „Via Baltica Lietuva“ atstovui advokatui Atui Moliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Asociacijos LATGA ieškinį atsakovėms UAB „VIA BALTICA LIETUVA“ ir UAB „Dinaka“ dėl autorinio atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti ieškovui Asociacijai LATGA, juridinio asmens kodas 110061038, iš atsakovo UAB “Dinaka“, juridinio asmens kodas 134592392, 4 924,02 EUR autorinio atlyginimo; priteisti ieškovui Asociacijai LATGA, juridinio asmens kodas 110061038, solidariai iš atsakovų UAB “VIA BALTICA LIETUVA“, juridinio asmens kodas 303030966, ir UAB “Dinaka“, juridinio asmens kodas 134592392, 3 049,20 EUR autorinio atlyginimo; priteisti solidariai iš atsakovų UAB “VIA BALTICA LIETUVA“, juridinio asmens kodas 303030966, ir UAB “Dinaka“, juridinio asmens kodas 134592392, ieškovo Asociacijos LATGA, juridinio asmens kodas 110061038, naudai 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovų UAB “VIA BALTICA LIETUVA“, juridinio asmens kodas 303030966, ir UAB “Dinaka“, juridinio asmens kodas 134592392, ieškovo asociacijos LATGA, juridinio asmens kodas 110061038, naudai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškinys grindžiamas ir ieškovės atstovas paaiškino, kad atsakovo pozicija byloje ir įrodymai kuriuos teikia atsakovas, nėra naujiena, nes kiek turėjo atstovas bylų atstovaudamas LATGA, tai juridiniai asmenys kaip atsakovas, kurie iš tiesų neteisėtai panaudoja kūrinius, remiasi labai panašiais argumentais. Tai pirmiausiai, kad netinkamai fiksuotas įrašas, netinkamai užfiksuoti įrodymai, slapta daryti įrašai tarsi yra neteisėti, tai kiekvienoje byloje tą galima girdėti. Taip pat dažnai naudojamas tas argumentas, kad ieškovas neįrodo, kad per kolonėles, kurios yra atsakovams priklausančiose arba naudojamose patalpose leido kūrinius atsakovas, o teigiama, kad leido kažkas kitas, kaip šios bylos atveju, viešo naudojimo patalpose koridoriuose leido patys darbuotojai, valytojos. Taip pat vienas iš argumentų, kuris naudojamas ir šioje byloje, tarsi LATGA turėjo pranešti, edukuoti autorinių teisių kūrinių naudotojus, tokius kaip atsakovai, kuriuos jie naudoja versle, ir informuoti kurie kūriniai priklauso LATGA, kurie nepriklauso. Šie argumentai visada girdimi. Tačiau kiek buvo bylų, vertinant per įrodymų sistemą, jų visumą, išvada būna ta, kad kūriniai buvo naudojami, jie buvo naudojami neteisėtai, ir už juos turi būti sumokama būtent autoriui priklausantis atlyginimas, kuris turėtų būti paskirstomas LATGA. Kitas dalytas, kuris matomas iš atsakovų atsiliepimo, kad atsakovas bandys įvelti į administracinio ar baudžiamojo proceso įrodinėjimo standartus. Tarsi kažko trūksta, tarsi kažkas iki galo neaišku, kažkokie įrodymai turi spragų, tačiau užbėgdamas už akių atkreipia dėmesį, kad civiliniam procese yra visiškai kitas įrodinėjimo standartas. Abejonės gali likti, bet vertinama pagal įrodymų visumą. Todėl ieškovo vertinimu, labiau yra tikėtina, kad atsakovas naudojo kūrinius negavęs autorinės licencijos, ir todėl tokia situacija susiklostė byloje. O visos kitos plonybės, į kurias įtraukia atsakovų pusė, tai net neverta kreipti dėmesio, ieškovas kalba kas labiau tikėtina. Pavyzdžiui, ar labiau tikėtina, kad per kolonėles garso įrašą leido įmonės patalpose valytojai ar kiti darbuotojai, ar labiau tikėtina, kad tai darė įmonė. Tai yra siekis, kad atsakovų klientai girdėtų foninę muziką. Tai vienas iš dalykų ką nori atstovas akcentuoti, kad bus kalbama apie tai. Kitas dalykas, kad jei kreipti dėmesį į Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą (toliau tekste ATGTĮ), tai jo 72¹² straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kūrinių naudotojas ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų iki kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo pradžios turi pateikti kolektyvinio administravimo organizacijai prašymą suteikti licenciją naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus. Tai reiškia, kad ne LATGA turėjo ieškoti, ne kažkokie autoriai turėjo ieškoti, bet atsakovo kaip verslininko, tiek vieno tiek kito yra pareiga naudojant autorių kūrinius vienokia ar kitokia forma, ar per radiją retransliuojant, ar leidžiant iš kažkokių laikmenų, pareiga kreiptis į LATGA tenka atsakovui, kaip tų kūrinių naudotojui nepaisant to, LATGA šiuo atveju buvo ir pati aktyvi. Ieškinio priedas 6, rodo, kad kelis kartus buvo kreiptasi į atsakovus, kad jie turi sudaryti licencinę autorių sutartį. Šios sutarties nėra iki šiol. Atsakovai naudodami autorių kūrinius turėjo atlikti savo pareigą ir kreiptis į LATGA patys, nes taip nustato įstatymas. LATGA nėra valstybės institucija, nėra ikiteisminio tyrimo institucija, tai juridinis asmuo, dalyvaujantis privačiame santykyje. Todėl LATGA fiksuoja įrodymus, kaip kiekvienas privatus asmuo, jai prieinamomis priemonėmis. Tai yra, turi darbuotojus, kurie fiksuoja garso įrašus, vaizdo medžiagą, surašo aktą, kuriuo konstatuojamos tam tikros aplinkybės. Tai yra ne pirma byla, kurioje tokie įrodymai yra priimtini ir jais remiantis daromos teismo išvados, kad autorių kūriniai buvo naudojami, bylos Nr. e2A-74-601/2023, Kauno apygardos teismo nutartis byloje yra įsiteisėjusi ir byla išnagrinėta apeliacine instancija. Labai panašūs argumentai atsakovų buvo ir toje byloje, tariamai netinkamai fiksuota, tarsi leido darbuotojai iš garso kolonėlių, tai teismas pasisako, kas labiau tikėtina, ir kad fiksavimas yra tinkamas. Kauno apylinkės teismo įsiteisėjęs sprendimas Nr. e2-1684-1070/2020. Tai atsižvelgiant į šiose bylose suformuotus teisminius precedentus ieškovo manymu yra ne kažkokia naujiena, kad šioje byloje surinktos įrodymo priemonės jos yra pakankamos ir tinkamos procese.

Žemesnės instancijos teismas

UAB „Dinaka“ naudoja autorių teisių kūrinius, taip kaip yra užfiksuota šios dienos liudytojos aktuose, bei vaizdo medžiagoje su garsu, tai yra faktas, kad autoriniai kūriniai buvo naudojami kambariuose, juose yra televizoriai, iš kurių yra vykdomos transliacijos, panaudojami autoriniai kūriniai. Atsiliepimo trečio priedo ketvirtas lapas (pridėta paties atsakovo Kauno apylinkės teismo nutartis 2022 m. gegužės 10 d.), ketvirtoje pastraipoje yra šiai bylai reikšminga aplinkybė užfiksuota teisme ir ji yra nurodyta teismo dokumente, kad liudytoja P. paaiškino, kad dirba viešbutyje VIA BALTIKA kambarine visuose aukštuose, dirba apie šešis - septynis metus su nedidelėmis pertraukomis, būna, kad dirbdama ji įsijungia TV kambaryje, taip pat savo telefone. Visuose kambariuose yra televizoriai, ką bando paneigti atsiliepime atsakovo pusė. Liudytoja nurodo, kambariai gal dvidešimt devyni. Taip pat paaiškino, kad jos pačios darbo metu leidžiama muzika per visą koridorių skambėti negalėtų, nes reikia atsižvelgti į klientus. Tai atsakovai bando nuneigti, kad darbuotojai per lubose įmontuotas kolonėles leido muziką. Tačiau šios liudytojos parodymai tai paneigia. Be to UAB „Dinaka“ valdomam viešbučiui yra suteikta trijų žvaigždučių kategorija, kad būtų suteiktos trys žvaigždutės, kiekviename kambaryje turi būti televizorius su distancinio valdymo pulteliu. Tai reiškia jei UAB „Dinaka“ buvo suteiktos trys žvaigždutės, vadinasi ji turėjo atitikti šiuos reikalavimus. Tai dar vienas įrodymas, kad kiekviename kambaryje yra televizorius ir atsakovo pozicija, kad yra penki televizoriai yra neatitinkanti tikrovės.

Administracinio nusižengimo byloje, Nr. AN2-12-876/2023, 18 punkte, nurodyta, kad neatsižvelgiant į nurodytus administracinio nusižengimo tyrimo trūkumus, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad šioje situacijoje pakanka duomenų patraukti V. Č. atsakomybėn dėl kūrinių perdavimo kanalais viešbučio kambariuose. Čia konstatuota, kad buvo naudojami autorių teisių kūriniai ir kad atsakomybėn patrauktas šiandien posėdyje dalyvaujantis atsakovės atstovas V. Č. Kitoje nutarties dalyje nurodoma, kad Kauno apskrities VPK administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. spalio d. nutarimą pakeisti ir iš jo pašalinti aplinkybes, kad kūriniai buvo neteisėtai naudojami viešbučio patalpose, nurodant, kad muzikos kūriniai neteisėtai buvo naudojami viešbučio kambaryje juos transliuojant per televizorių. Šis faktas yra užfiksuotas įsiteisėjusioje teismo nutartyje. Kad viešbučio kambaryje buvo per televizorių transliuojama yra faktas, kad kiekvienam kambaryje yra televizorius faktas, kad tai trijų žvaigždučių kategoriją atitinkantis viešbutis ir kad be to viešbučio buvusi darbuotoja nurodė, kad kiekviename kambaryje yra televizorius. Tai patvirtina faktą, kad LATGA teisingai paskaičiavo tenkančią atlyginimo dalį. Kodėl teismas išėmė dėl viešųjų patalpų, tai teismo yra nurodyta 19 punkte, kur sakoma taip, kad V. Č. nurodyta, kad kūrinius leido darbuotojai iš asmeninių įrenginių, policijos darbuotojai nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų surinkta pakankamai duomenų, kad būtų galima paneigti, arba patvirtinti šią aplinkybę. Taigi teismas nurodo, kad policija nepaneigė šios išvados, bet ieškovas pagrindžia daugiau tikėtiną poziciją, kad tai darė juridinis asmuo, o ne fizinis asmuo iš savo telefono. Atsakovo tokia pozicija yra gynybinė ir galbūt ji veikia administraciniame procese, bet civiliniame procese ji yra nepagrįsta ir neįrodyta. Kas liečia viešbutį aplinkybės yra įrodytos, kad buvo neteisėtai naudojama ir yra pagrindas priteisti išlaidas.

UAB „VIA BALTICA LIETUVA“ restorano patalpų valdytoja, vykdo veiklą jau seniai, nuo 2001 metų. Byloje yra sutartis kuri sudaryta tarp UAB „Dinaka“ , kuriai priklauso patalpos ir kaip nuomininko UAB „VIA BALTICA LIETUVA“ ieškinio priedas Nr. 5, ir šioje sutartyje nurodyta, kad suteikiama naudotis 300 kv. m. patalpos, nurodoma, kad patalpos bus naudojamos viešo maitinimo paslaugoms teikti, taip pat nurodyta, kad nuomotojas įsipareigoja tinkamai įrengti patalpas nuomininko veiklai vykdyti, išimti visus reikiamus leidimus, bei licencijas restorano vykdymo paslaugoms užtikrinti. Tai reiškia, kad UAB „Dinaka“ turėjo gauti leidimus naudoti autorių teisių kūrinius ir tik išimtinai UAB „Dinaka“ yra atsakinga. Pagal sutartis yra taip, pagal įstatymą ne. Pagal įstatymą šiuos leidimus gauti ir užtikrinti gretutinių teisių naudojimą turi tas asmuo kuris juos ir naudoja. Todėl šioje situacijoje ir reikia kalbėti apie abiejų asmenų atsakomybę. Jei grįžtant prie sutarties, kuria suteikiama 300 kv. m. restorano patalpoms, jo veiklai vykdyti, tačiau LATGA skaičiuodama autorinio atlyginimo dydį skaičiavo iki 200 kv. m. plotą, nes tarifai yra nuo iki, ir kaip matyti skaičiavimai buvo atlikti iki 200 kv. m. ir tai teisingas apskaičiavimas. Savo atsiliepime atsakovas nurodo, kad restoranas užima 173 kv. m., tai akivaizdu, kad į tas ribas LATGA skaičiavimai patenka. Tai, kad restorane buvo naudojami autorių teisių kūriniai fiksuota LATGA darbuotojos aktais, ir tai fiksuota 2022 m. vasario 19 d., ieškinio priedai Nr. 7, 10, 12, prie ieškinio. Šiuos aktus pagrindžia vaizdo įrašai, kuriuose garsas girdisi. Iš garso įrašų akivaizdu, kad priartėjus prie restorano patalpų jau girdisi muzika, tai reiškia, kad visose patalpose muzika skamba, vienur tyliau kitur garsiau, bet tai girdisi iš vaizdo įrašų. Aktais buvo fiksuojama kelis kartus, todėl buvo naudojama ilgą laiką ir skaičiuojama už trisdešimt šešis mėnesius. Natūralu, kad kiekvieną dieną LATGA atstovė nebuvo ir tam nėra galimybių, bet žiūrint į tikėtinumą, kad ir 2019 m., 2020 m. ir 2021 m. fiksuoti kūrinių naudojimai, darytina išvada, kad tai reguliaru ir labiau tikėtina, kad tai truko tris metus, tuo labiau, kad norėdamas paneigti šitą poziciją atsakovas į bylą nepateikė į jokių įrodymų, kad egzistavo kažkokie laiko tarpai, kad jis veiklą buvo sustabdęs.

Bylose, kurios buvo cituojamos, buvo įmonėms pritaikyta solidari atsakomybė abiem kūrinių naudotojams, savininkui ir nuomotojui patalpų. Nuomos sutarties 2.4 p., UAB „Dinaka“ lyg ir buvo įsipareigojusi išimti leidimus ir licencijas, tai yra UAB „Dinaka“ atsakomybė, bet faktiškai kūrinius naudojo UAB „VIA BALTICA“ ir būtent jai kartu turi kilti atsakomybė. Teisminėje praktikoje (ieškinio ketvirtas lapas) yra pasisakyta taip, kad juridiniam asmeniui, kuris tiesiogiai susiduria autorių teisių objektais ir atitinkamai su autorių teisėmis ir nesiremia rūpestingumo, teisėtumo reikalavimais, toks asmuo naudodamasis kuriam nors asmeniui suteikta teise privalo būti įsitikinęs teisės naudojimo teisėtumu, taip pat reikalauti teisėtumo ir įrodymų, iš nuomotojo, kuri išnuomojo patalpas. Taip pat teismų praktikoje pasisakyta, kad nustatant už gretutinių teisių pažeidimus asmenis atsakovus, vertinami ne tik tų asmenų kurie tiesiogiai atliko teisės pažeidimą, bet ir tų kurie prisidėjo prie teisę pažeidžiančių veiksmų. Tai yra asmenims atsakingiems už autorių teisių pažeidimus ir prie jo prisidėjusių, todėl egzistuoja šioje byloje atsakovų solidarioji atsakomybė.

Atsiliepimas

Atsakovų atstovas advokatas Atas Molis paaiškino, kad patikrinimai yra atlikti, kaip formuojama teismų praktika yra aiški, ieškovas tokią teisę turi, tačiau tik nagrinėjamos bylos praktiką formuoja, jų manymu, kad ateiti už akių pasiklausyti ir išeiti yra ydinga. Patikrinimo akte nurodyta, kad vietoje surašyti patikrinimo akto nebuvo galimybės, todėl mano, kad būtent patikrinimo aktai turi būti surašomi dalyvaujant įmonės atstovams, pasirašant šį aktą visiems dalyvaujantiems asmenims, išaiškinamos visos aplinkybės. O ne ateiti, paslapčia įrašyti ir tik vėliau paslapčia surašyti patikrinimo aktą. Tai liečia ir restoraną ir viešbučio patalpas koridorių ir kambarį. Mano, kad kompensacijos dydis yra nepagrįstai apskaičiuotas. Jis skaičiuojamas už tris metus, žalai taikomas senaties terminas trys metai, ieškinys teisme pateiktas 2022 m. lapkričio 9 d., vadinasi atskaitos taškas turėtų būti 2019 m. lapkričio 9 d., visiems yra žinoma, kad 2020 metais, buvo tokia situacija kai buvo įvesta COVID - 19 pandemija, ir vienuolika mėnesių buvo uždrausta teikti paslaugas tiek viešbučiams, tiek ir restoranams. Nereikia pateikinėti šioje byloje kažkokių dokumentų, kad atsakovai nedirbo tuo laikotarpiu, nes tokia veikla buvo vienuolika mėnesių draudžiama. Iš pateiktos teismo nutarties 2022 m. gegužės 10 d., pats LATGA atstovas A. A. teismo posėdžio metu yra nurodęs, kad administracinėje byloje, žalos kompensacijos dydį skaičiavo ne už 36 mėnesius, o buvo atimta vienuolika mėnesių karantino. Kuomet buvo sutrikusi tiek viešbučio tiek ir restorano veikla, nes buvo draudžiama teikti tokias paslaugas, tai vienas argumentas, kad už tą laikotarpį kompensacijos dydis yra paskaičiuotas nepagrįstai. Kas liečia koridorius, nors ir ieškovo atstovas teigia, kad turėtų būti nepaisoma administracinių nusižengimų proceso arba baudžiamojo proceso taikymo reikalavimų, tačiau byloje yra šie duomenys ir ieškovo atstovas šią aplinkybę pripažino, pacituodamas Kauno apygardos teismo nutarimą 2023 m. kovo 20 d. ir jo 19 p., yra, kad V. Č. nebuvo nubaustas už tai, kad muzikos kūriniai buvo leidžiami viešbučio koridoriuose. Šiame punkte yra nurodyta, kad bauda dėl to yra sumažinta, kad nebuvo nustatyta fakto kas leido šiuos kūrinius, teismas padarė išvadą, kad šiuos kūrinius leido ne atsakovas ir ne atsakovo atsakinti asmenys, už ką gali kilti šioje civilinėje byloje klausimas, už ką skaičiuoti papildomai penkis eurus, už neva sakomą taisyklių, tarifų 8.3 punktą. Tai dar vienas argumentas, kad kompensacijos dydis paskaičiuotas nepagrįstai. Dėl kambariuose leisto vaizdo, susipažinus su byloje esančiu įrašu, priedas Nr. 17, iš jo matyti, kad liudytoja per kanalus žiūri laidas, kažko ieško, ir atsirinkti, arba sužinoti kuriose laidose buvo transliuojami tie kūriniai priedas Nr. 18, kur nurodyti dešimt kūrinių, nėra išskirta kurie kūriniai buvo transliuojami viešbučio kambaryje, tai yra pakankamai sudėtinga, tų kūrinių atstovas nesurado, negalėjo patikrinti ties kokiais kanalais, kokiose televizijos programose buvo transliuojami šie kūriniai. Kita vertus 8.1 p., pagal ką skaičiuojamas kompensacijos dydis, skelbia, kad muzikos kūrinių viešas paskelbimas kambariuose, palatose. Ar galima traktuoti, kad kambariuose, tik įjungus televizorių ir suradus programą iš kurios transliuojami kažkokie kūriniai atitinka, kūrinių viešą paskelbimą kambariuose. Mano, kad neatitinka. Kūrinių viešas paskelbimas kambariuose turėtų būti suprantamas, kaip foninės muzikos transliavimas, bet ne joks kūrinių leidimas televizijos pagalba. Nes 8.3 p., būtent detalizuoti muzikos kūriniai atliekami vestibiulyje, bei poilsiui skirtose patalpose naudojant radijo ir televizijos transliacijos priemones. Nėra išskirta, kad televizoriaus buvimas atitinka viešą paskelbimą kūrinių kambariuose. Ieškovai netinkamai pasirenka 8.1 p., apskaičiavimo metodą. Patikrinimas fiksuotas tik viename kambaryje, byloje nėra nustatyta, kad visuose dvidešimt aštuoniuose kambariuose yra nupirkti ir veikiantys televizoriai, UAB „Dinaka“ atstovas atsiliepime yra nurodęs, kad įvadai yra tik penkiuose kambariuose. Tai ką citavo ieškovas, liudytojos parodymus, tai nemano, kad šie liudytojos parodymai negali būti lemiami, nes šis asmuo nėra apklaustas šioje byloje, juolab iš tų pacituotų parodymų nėra galimybės suprasti, kad ji žino ir yra pasakiusi, kad visuose kambariuose yra veikiantys televizoriai, yra transliuojamos laidos su tam tikrais kūriniais. Kita vertus iš vaizdo įrašo matyti, kad yra muzikinis kanalas, tačiau jame nėra garso. Tai reiškia, kad atsakovai dėję pastangas, kad uždrausti muzikos kūrinių transliavimą per televizijos priemones. Prašė pateikti ieškovą tarifus už atskirus laikotarpius 2019, 2021 ir 2022 metus. Tačiau ieškovas pateikė failus, kurie nepasirašyti jokių asmenų, kurie skiriasi nuo viešai skelbiamo LATGA puslapyje tarifų formos. Atsakovo atstovas pridėjo skelbiamus tarifus patvirtintus. Mano, kad ieškovo atstovas vadovaujasi tarifais, kurie byloje neparodo jų galiojimo ir nepatvirtina pozicijos logiškumo.

Šalies argumentai

Atsakovės UAB „Dinaka“ atstovas V. Č. paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. LATGA 2015, 2016 metais prieš UAB „Dinaka“ yra pralaimėjusi dvi bylas, o šiai dienai prieš atsakovą kaip fizinį asmenį. Pateikė LATGA prašymą, kad atvyktų ir įsitikintų, kad per tam tikras įrangas įmanoma transliuoti garso įrašus. LATGA atstovai neatvyko patikrinti, tame tarpe ir kiek yra televizorių, kiek yra kambarių, remiasi visiškai neaišku kokiais įrodymais. Viešbutyje niekada 29 kambarių nebuvo. Jų interpretacija yra, kad trijų žvaigždučių viešbutyje turi būti televizoriai, niekur to nėra nurodyta. Licencija su trijų žvaigždučių viešbučio buvo gauta prieš aštuonis metus, šiai dienai negaliojanti, todėl irgi negalima remtis, kad viešbutis turi tris žvaigždutes. Ieškovas pateikė absurdiškus skaičiavimus, išpūstus, neprisirišant prie realybės, o kai kreipėsi išsiaiškinti jie nesutiko. Jie yra pateikę pareigybinę instrukciją, kurioje aiškiai įvardinta kaip gali LATGA darbuotojai atlikti patikrinimą įmonėse naudojimą viešų kūrinių. Ten aiškiai parašyta, jie tik su policijos pareigūnais gali atvykti ir tikrinti. Nėra pateikta, kad fiziniai asmenys neturint specialios įrangos, naudojant fiziniam asmeniui priklausančius daiktus, galėtų filmuoti. Šiai dienai vyksta tyrimas duomenų apsaugos pagal jų skundą dėl to, kad fizinis asmuo tikrino, filmavo be sutikimo viešbučio savininkų patalpas. Šiai dienai vyksta tyrimas, todėl negavę dar atsakymo, mano, kad tai įstatymu draudžiama daryti, kad bet koks fizinis asmuo galėtų filmuoti viešas patalpas, atvykęs į viešbutį ar restorano patalpose. Kadangi viešbutyje gali lankytis asmenys kurie nenorėtų būti filmuojami, tai duomenų apsaugos tarnyba laiko kaip grubų pažeidimą. Iš tos filmuotos medžiagos neįmanoma nustatyti kur yra visi viešbučio koridoriai, Kauno miesto apylinkės teismas panaikino visus administracinės teisės pažeidimus, nenustatė, parašė, kad trūksta įrodymų. Viešbučio koridoriai visame viešbutyje per tris aukštus yra vienodi. Trečias aukštas yra išnuomotas kitiems juridiniams asmenims. Niekas nesiteikė atvykti ir nustatyti ar tas vaizdas yra padarytas antrame aukšte. Visiškai sąmoningai jie neatvyko pasižiūrėti, jie buvo kvietę, nenustatė ir nepateikė jokių įrodymų, kad ten nufilmuota pirmam ar antram aukšte, kur UAB „Dinaka“ nuomojasi ir naudoja kambarius apgyvendinimui. Nieks neįrodė, kad ta įranga, kuri skirta priešgaisrinei sistemai informuoti apie pavojų, įmanoma paleisti garso įrašą. Ten galima pridėti telefoną prie garsiakalbio ir šalia paleisti kitą telefoną su muzika, kam nori galima įrašyti, tai toks garsas ir vaizdo įrašas yra pateiktas medžiagoje. Ieškovo atstovas teigia, kad UAB „Dinaka“ naudojo vaizdo medžiagą, kambariuose naudojo televizorių. Tai dabar reikėtų išsiaiškinti, ar UAB „Dinaka“ naudojo, ar fizinis asmuo atėjęs į kambarį įsijungė televizorių ir filmavo kažkokią laidą. Liudytoja galėjo nusipirkusi viešbutį būti dvidešimt keturias valandas, praleisti 150 kūrinių ir pateikti ieškinį už 150 kūrinių. Visiškai nesuvokiamas dalykas kodėl ji pasižiūrėjo tuos kanalus, gal jie televiziją naudoja tik žinioms, kur nėra jokių muzikinių kūrinių atliekama. Nesuvokiami dalykai kaip tai yra skaičiuojama, pagal fizinio asmens įrašytą medžiagą, kuri kiek nori laiko įrašo kūrinius pasirenka, kanalus pasirenka. Nesuvokiama sveiku protu ir logika dalykas. LATGA teigia, kad viešose patalpose viešas kūrinių naudojimas. Tai jei pasižiūrėti kas yra viešos patalpos, tai viešas kambarys kuriame gyvena viešbučio lankytojai, jau pasidaro neviešas. Jei viešbučio lankytojas atsiveš kompiuterį, kolonėlę, pasileis muziką, ji skamba koridoriuje, ateina LATGA atstovas ir sako, kad koridoriuje skamba muzika, o ją leidžia tuo metu gyvenantis kambaryje fizinis asmuo. Tai visiškas absurdas. Visuose teiginiuose ieškovo atstovas nurodė, kad UAB „Dinaka“ viešbutis naudojo vaizdo medžiagą, garso įrašą. Tai teismas supranta, kad viešbučio savininkas, įmonė nieko nenaudojo, o naudojo tik kambaryje apsigyvenęs fizinis asmuo. Liudytoja pati paleido tą kanalą ir sako, kad mokėti tam atlikėjui, nes jie neturi licencijos. Ieškovo atstovas remiasi jų liudytojos parodymais, patys neatvažiavo pasižiūrėti, specialistų neatsiuntė, kad visuose kambariuose yra televizoriai, bet remiasi liudytojos parodymais. Liudytojos paklausus ji sakė, kad taip ne sakė, o ji sakė, tik tuose kambariuose kuriuos ji tvarko, o ji tvarko vieno aukšto septynis kambarius. Tai jei interpretuojama tokiais dalykais, tai prašys teismo kad liudytoja pasakytų konkrečiai ir aiškiai, nes remtis tokiais įrodymais, išlaužtais iš piršto, kažkokiam kitam teisme, todėl reikėtų sudaryti galimybę pakviesti liudininkę, kad ji paaiškintų. Ji patvirtino, kad jie užsileidžia muziką, ji skamba koridoriuje. Viešbučio lankytojai atvažiuoja vakare arba naktį, nes viešbutis yra prie autostrados, tai dienos metu lankytojų nebūna, kambariai yra tvarkomi, o kai LATGA fizinis asmuo atvyko patikrinti dienos metu, tai ten buvo, kaip ir patvirtino kambarių tvarkytoja, kad jaunimas pasileidžia muziką ir tvarko kambarius. Pagrindinis dalykas, kaip jau minėjo, kad sąvokos kas yra vieša vieta yra aiškiai apibrėžtos ir teismo prašys vadovautis apibrėžimais, o ne interpretacijomis. Jie raštu kreipėsi į LATGA, kad jie pateiktų jų atstovaujamus autorius, kad galėtų neleisti tos muzikos, kurios autorius atstovauja LATGA. Tačiau LATGA tokio sąrašo nepateikė, ką ji atstovauja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

LATGA yra autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija, kuri ATGTĮ V skyriaus normų, savo įstatų, sutarčių, pasirašytų tiesiogiai su autoriais, taip pat dvišalių bendradarbiavimo sutarčių su užsienio kolektyvinio administravimo asociacijomis pagrindu kolektyviai administruoja autorių ir kitų autorių teisių turėtojų perduotas turtines autorių teises, įskaitant autorinio atlyginimo už viešą kurinių atlikimą, surinkimą ir paskirstymą, tai patvirtina ieškovo pridėta prie ieškinio įstatų kopija (priedas Nr. 3). Iš viešai skelbiamų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenų, atsakovui UAB „Dinaka“ (toliau tekste atsakovas 2) 2011 m. rugpjūčio 18 d. buvo išduotas leidimas - higienos pasas, suteikiantis teisę pastate, adresu (duomenys neskelbtini), įrengtose patalpose verstis apgyvendinimo paslaugų - motelių veikla. Vadovaujantis viešai skelbiama informacija ir prie ieškinio pridedamais įrodymais (priedas Nr. 4), atsakovas 2, tokią veiklą būtent ir vykdo. 2013 m. balandžio 7 d. tarp UAB „VIA BALTICA LIETUVA“ (toliau tekste atsakovo 1) ir atsakovo 2 buvo sudaryta nuomos sutartis (toliau – nuomos sutartis), kuria atsakovas 2 išnuomojo atsakovui 1 ginčo pastato dalį - minimame pastate esančias 300 m² ploto patalpas (toliau - Ginčo patalpos arba Restoranas). Viešai skelbiami duomenys, tiek prie ieškinio pridėti dokumentai patvirtina faktą, jog nuomininkas ginčo patalpose užsiima restorano veikla.

Ieškovas kreipėsi tiek į atsakovą 1, tiek į atsakovą 2 dėl licencinių sutarčių, suteikiančių teisę naudoti LATGA repertuaro muzikos kūrinius, sudarymo. Atitinkamai 2018 m. lapkričio 13 d. buvo kreiptasi į atsakovą 2, o 2019 m. vasario 5 d., - ir į atsakovą 1, tai patvirtina LATGA atstovės elektroninių laiškų su priedais kopijos (ieškinio priedas Nr. 6). Abu atsakovai, kurinių naudotojai sutarčių su LATGA nesudarė. 2019 m. vasario 19 d. įvykusio LATGA darbuotojos apsilankymo atsakovo 1 valdomame restorane metu buvo užfiksuotas neteisėtas, neturint suteiktos licencijos, Asociacijos repertuaro muzikos kūrinių naudojimas muzikiniam fonui sukurti, tai patvirtina neteisėto kūrinių naudojimo nustatymo aktas bei apsilankymo metu padarytas vaizdo įrašas (ieškinio priedai Nr. 7, 8). Atsakovo 1 naudotų kūrinių, asociacijos specialistų identifikuotų kūrinių, sąrašas nurodytas ieškinyje, yra kolektyviai atstovaujami ieškovo (ieškinio priede Nr. 9 pridėtas teisių turėtojų sąrašas). Analogiško pobūdžio autorių teisių pažeidimai (muzikos kūrinių naudojimas, negavus tam privalomos licencijos) buvo nustatyti ir per Asociacijos atstovės pakartotinius apsilankymus ginčo patalpose 2020 m. vasario 5 d., bei 2021 m. rugsėjo 15 dieną (priedas Nr. 10 - 14). Už 2021 m. rugsėjo 15 d. atsakovo 1 vadovas patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 122 straipsnio 1 dalį ir jam įsiteisėjusia 2023 m. kovo 20 d. Kauno apygardos teismo nutartimi paskirta 352 Eur bauda (LITEKO duomenys bylos Nr. AN2-12-876/2023, teisminio proceso Nr. 4-69-3-01105-2022-5). Asociacijos darbuotojai 2021 m. spalio 12 d. apsilankius atsakovo 2 valdomame viešbutyje, buvo užfiksuotas prie šio ieškinio pridedamoje pažymoje įvardytų kūrinių neteisėtas naudojimas pastarojoje ūkinės - komercinės veiklos vykdymo vietoje (ieškinio priedas Nr. 18). Remiantis viešai prieinama informacija atsakovas 2 yra įtrauktas į klasifikuojamų apgyvendinimo paslaugų teikėjų sąrašą (prašymo dėl papildomų dokumentų prijungimo bylos dokumento Nr. DOK-6173 2 priedas), atsakovo 2 valdomo viešbučio kokybės lygis įvertintas trimis žvaigždutėmis, o nurodytas kambarių skaičius 30. Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V - 137 patvirtintų Viešbučių klasifikavimo reikalavimų numatyta, jog vienas iš trijų žvaigždučių viešbučiams keliamų minimalių kriterijų yra reikalavimas kambariuose turėti pagal kambarį atitinkamai pritaikyto dydžio televizorius su distanciniu valdymu ir programų sąrašu. Taigi tai paneigia atsakovų teiginius apie televizijos įvadų egzistavimą penkiuose viešbučio kambariuose.

Liudytoja V. P. paaiškino, kad dėl UAB „Dinaka“ 2021-10-12 buvo nuvykta į viešbutį, kambaryje fiksuota muzika, televizijos kanalai, taip pat muzika fiksuota ir viešbučio koridoriuje, buvo transliuojamas Radiocentras. Garsas ėjo iš koridoriaus lubose įmontuotų garso kolonėlių. Įraše matosi ir girdisi, kad priėjus prie kolonėlės garsas girdisi geriau, nutolus nuo jos, garsas girdimas mažiau. Iš kito įrenginio garsas nesklido, viešbučių durys buvo visos uždarytos, koridoriuje jokių kitų asmenų, kas galėjo leisti iš kitų laikmenų nebuvo. Ji gyveno antrame aukšte, tai buvo filmuotas koridorius antrame aukšte ir buvo apsigyvenusi 210 kambaryje, tai jame irgi buvo filmuota. Surašytas nustatymo aktas ir filmuota medžiaga perduota nustatymui ar yra LATGA autorių atstovaujami kūriniai. Dėl UAB „VIA BALTICA LIETUVA“ 2021-09-15 buvo nuvykta į restoraną, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat buvo fiksuoti restorane grojami muzikos kūriniai, surašytas nustatymo aktas ir medžiaga perduota įvertinti ar muzikos kūriniai yra saugomi LATGA. Muzika girdėjosi įėjus į restoraną. Pagal prie ieškinio 18 priede esančius užfiksuotus kūrinius, televizijos programas, juos užfiksavus viešoje vietoje, tai dėl jų transliavimo turi būti sutartis sudaryta su LATGA. Viešbučio kambarys yra vieša vieta. Prieš einant tikrinti reglamento tokio, kad pranešti nėra, bet pirmiausiai jie informuoja įmonę, kad viešai naudojant muziką jiems reikalinga sutartis. Jei į priminimą nereaguojama, tuomet einama žiūrėti ar tikrai ta muzika naudojama, ar LATGA atstovaujama muzika naudojama, po kiekvieno apsilankymo išsiunčiami raštai, kur pranešama, kad jie buvo, kad naudoja muziką ir prašoma iki tam tikros datos kreiptis dėl sutarties sudarymo. UAB „Dinaka“ buvo siųstas laiškas 2018-11-13, 2019-02-05, 2021-12-28 buvo siųsti raštai, bet atsakymų nebuvo gauta. O dėl UAB „VIA BALTICA“ 2019-02-05, 2019-03-05, 2020-02-12, 2021-10-12 buvo siunčiami raštai dėl sutarties sudarymo, tačiau jokios reakcijos nebuvo. Kiek LATGA atstovauja autorių neįmanoma atsakyti, sąrašas pasipildo, kažkas iškrenta, be to LATGA atstovauja ne tik Lietuvos autorius bet ir kitų šalių autorius. Todėl pateikti sąrašo fiziškai galimybių nėra. Sąrašas pastoviai kinta ir atstovaujamų muzikos kūrinių yra tūkstančiais. Televizija transliuoja muziką, televizijos su LATGA turi sutartis. Įrašai buvo daromi mobiliuoju telefonu, tai LATGA išduota darbo priemonė su kuria buvo fiksuojama. Ji gyveno viename kambaryje, akte įrašyti 28 kambariai, pagal viešai skelbiamą viešbučio informaciją, nieks nesikreipė dėl patikslinimo, bendravimo nebuvo tai informacija ir liko. Televiziją įėjus į viešbučio kambarį reikėjo su pulteliu įsijungti. Muzikinis kanalas garso neskleidė.

ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad autorius, be kitų, turi išimtines teises leisti arba uždrausti viešai atlikti kūrinį bet kokiais būdais ir priemonėmis. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog autorius turi teisę gauti tinkamą ir proporcingą autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis, nurodytomis ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalyje. Už viešą kūrinio atlikimą autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, kuomet kūrinys atliekamas tiesiogiai (gyvas atlikimas), taip pat panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą, radijo ir televizijos transliaciją ar retransliaciją. Kai autoriaus teises ar teisę gauti atlyginimą administruoja kolektyvinio administravimo organizacija, teisė gauti atlyginimą už tokių teisių naudojimą yra neatšaukiama (negalioja sutartys, kuriomis autorius jos atsisako) ir neperleidžiama (autorius negali jos perduoti jokiai kitai šaliai, išskyrus teisės paveldėjimo atvejus) (ATGTĮ 15 straipsnio 3 dalis).

Pagal ATGTĮ 67 straipsnio 1 dalį teisių turėtojai pasirinktai kolektyvinio administravimo organizacijai gali suteikti leidimą kolektyviai administruoti jų turimas autorių teises ir gretutines teises. Kolektyvinio administravimo asociacija atstovaujamų autorių teisių subjektų vardu, inter alia, atlieka šias funkcijas: 1) teikia kolektyviai administruojamo repertuaro licencijas naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus; 2) stebi kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą, siekiant nustatyti, ar jų naudojimo būdai ir sąlygos atitinka licencinėse sutartyse numatytas sąlygas, taip pat atskleisti neteisėtus kolektyviai administruojamų kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimo atvejus; 3) surenka bei išieško kolektyvinio administravimo pajamas; 4) paskirsto ir išmoka kolektyviai administruojamiems teisių turėtojams mokėtinas sumas; 5) pagal kolektyvinio administravimo organizacijų savarankišką ieškinio teisę teisme ir be atskiro teisių turėtojų įgaliojimo kitose institucijose gina kolektyviai administruojamas autorių ir gretutines teises (ATGTĮ 67 straipsnio 2 dalis).

ATGTĮ 72¹² straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kūrinių naudotojas ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų iki kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo pradžios turi pateikti kolektyvinio administravimo organizacijai prašymą suteikti licenciją naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus. Vadovaujantis ATGTĮ 73 straipsniu, autorių teisių pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais pažeidžiamos bet kurios šio teisės akto bei kitų įstatymų saugomos autorių teisės.

Kadangi atsakovai nesilaikė ATGTĮ įtvirtintų reikalavimų dėl licencinės sutarties pasirašymo iki kūrinių naudojimo pradžios, sąmoningai vengia teisių turėtojams paskirstytino autorinio atlyginimo sumokėjimo, tokiu būdu jie pažeidė autorių teises, o tai reiškia, kad yra teisinis pagrindas taikyti ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą autorių teisių gynimo būdą - išieškoti iš atsakovų atlyginimą už neteisėtą naudojimąsi kūriniais. Šios bylos nustatytų aplinkybių kontekste, autorinis atlyginimas už kūrinių naudojimą atsakovui 2 priklausančiame Viešbutyje išieškotinas, būtent, iš atsakovo 2. Autorinis atlyginimas už neteisėtą kūrinių naudojimą atsakovo 1 valdomame Restorane, kuris įrengtas atsakovo 2 išnuomotose Ginčo patalpose, priteistinas iš abiejų atsakovų solidariai. Šią išvadą teismas daro dėl sekančių argumentų.

Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog juridiniam asmeniui, kuris savo veikloje tiesiogiai susiduria su autorių teisių objektais ir atitinkamai autorių teisėmis, keliami didesni rūpestingumo, apdairumo ir teisėtumo laikymosi reikalavimai. Toks asmuo, naudodamasis kieno nors suteikta teise, privalo būti įsitikinęs tos teisės naudojimo teisėtumu, taip pat reikalauti teisėtumo įrodymų iš tokią teisę jam suteikusiojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant už autorių teisių pažeidimus atsakingus asmenis (atsakovus), vertinami ne tik tų asmenų, kurie tiesiogiai atliko teisės pažeidimą, veiksmai, bet ir tų, kurie prisidėjo prie teisę pažeidžiančių veiksmų. T. y. asmenimis, atsakingais už autorių teisių pažeidimus, yra fiziniai ir juridiniai asmenys, tiek tiesiogiai pažeidę teises, tiek tie, kurie prisideda prie teisę pažeidžiančių veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2007). Solidarioji atsakomybė, esant deliktiniams (teisės pažeidimo) atvejams, taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pavyzdžiui, sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalos padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016). Teismas taip pat pažymi, kad pasirašydamas nuomos sutartį, nuomotojas atsakovas 2, įsipareigojo išimti visus reikiamus leidimus bei gauti visas reikiamas licencijas restorano teikiamoms paslaugoms užtikrinti (Nuomos sutarties 2.1.4 punktas), t. y. atsakovas 2, laisva valia prisiėmęs prievolę užtikrinti teisėtą muzikos kūrinių naudojimą restorano veikloje, pareigą gauti tam būtiną licenciją, pastarosios prievolės sąmoningai neįvykdė. Todėl toks atsakovo 2 neveikimas atsakovo 1 nuo pareigos savo ūkinėje - komercinėje veikloje teisėtai naudoti muzikos kūrinius (inter alia - mokėti už tai autorinį atlyginimą), remiantis paminėta Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika neatleido. Tai remiantis nurodyta Aukščiausiojo teismo praktika atsakovų atsakomybė ir tuo pačiu prievolė sumokėti autorinį atlyginimą už LATGA repertuaro muzikos kūrinių naudojimą restorane yra solidari.

ATGTĮ 15 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad autorinio atlyginimo dydis ir mokėjimo tvarka nustatoma autorinėse sutartyse, kurias kūrinių naudotojai sudaro su autoriais arba su kolektyvinio administravimo organizacijomis. Išieškomų kolektyvinio administravimo pajamų dydis ar ieškinio suma nustatoma remiantis kolektyvinio administravimo organizacijos taikomais atlyginimo tarifais (ATGTĮ 86 straipsnio 2 dalis).

Už LATGA repertuaro muzikos kūrinių naudojimą viešbučiuose autorinis atlyginimas apskaičiuotinas pagal Asociacijos Tarybos patvirtintų LATGA autorinio atlyginimo už viešą muzikos kūrinių atlikimą tarifų 8 skyriaus nuostatas (Tarifų išrašas ieškinio priede Nr. 19). Vadovaujantis Tarifų 8 skyriaus 8.1, 8.3 punktais, 12 skyriaus 12.1 punktu, atsižvelgus į faktą, kad LATGA repertuaro muzikos kūriniai atsakovo 2 valdomame viešbutyje buvo naudojami ne trumpiau kaip trejus metus, nes leidimas – higienos pasas, suteikiantis teisę verstis apgyvendinimo paslaugų – motelių veikla atsakovui 2 buvo išduotas 2011 m. rugpjūčio 18 d., o ieškovo atstovė liudytoja V. P. veiklą vykdžiusio viešbučio restorane lankėsi 2019 m. vasario mėnesį, daugiau nei prieš trejus metus, skaičiuojant nuo ieškinio parengimo dienos (2022-11-09). Pastate yra 28 Viešbučio kambariai, koridorių plotas yra apie 100 m² (duomenis pagrindžia ieškinio priedas Nr. 16), (1,84 Eur pagal tarifų 8.1 punktą x 28 (viešbučio kambarių skaičius) + PVM (pagal pastabų 8 skyriaus 1 punktą), iš atsakovo 2 išieškotina autorinio atlyginimo suma, už kūrinių naudojimą viešbutyje yra 2462,01 Eur.

Už LATGA repertuaro muzikos kūrinių naudojimą restoranuose autorinis atlyginimas apskaičiuotinas pagal Tarifų 10 skyriaus nuostatas. Remiantis Tarifų 10 skyriaus 10.2 punktu, taip pat atsižvelgiant į faktą, kad Restorano patalpų dalies, kurioje skamba foninė muzika, plotas siekia apie 200 m² (šį faktą pagrindžia ieškinio priedas Nr. 7); LATGA repertuaro kūriniai atsakovo 1 valdomame restorane buvo naudojami ne trumpiau kaip trejus metus, ieškovo atstovė liudytoja V. P. veiklą vykdžiusio viešbučio restorane lankėsi 2019 m. vasario mėnesį, iš atsakovo 1 ir atsakovo 2 solidariai išieškotina autorinio atlyginimo suma yra 1524,60 Eur.

ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog teismas, nustatęs, kad kolektyviai administruojami kūriniai buvo panaudoti be kolektyvinio administravimo organizacijos licencijos, priima sprendimą išieškoti iš naudotojo du kartus didesnį atlyginimą, negu priklausytų mokėti pagal suteiktą licenciją naudoti kūrinį. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalies, yra išaiškinęs, jog toks teisinis reguliavimas (teismo pareiga, esant kolektyvinio administravimo organizacijos reikalavimui, priteisti dvigubą autorinį atlyginimą) nustatytas, be kita ko, siekiant sudaryti prielaidas užtikrinti autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimų prevenciją, taip pat padengti kolektyvinio administravimo asociacijų patiriamas pažeidimų nustatymo išlaidas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimas Nr. KT17-N8/2017, priimtas byloje Nr. 1/2017). Kadangi atsakovai LATGA repertuaro kūrinius naudojo neteisėtai - negavę tam privalomos licencijos, egzistuoja teisinis pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovų dvigubai didesnį autorinį atlyginimą, lyginant su tuo, kuris būtų mokamas kūrinius naudojus teisėtai. Remiantis aukščiau nurodytais skaičiavimais, dviguba autorinių atlyginimų suma priteistina iš atsakovo 2 sudaro 4924,02 Eur. Iš abiejų atsakovų solidariai priteistinas autorinis atlyginimas už kūrinių naudojimą sudaro 3049,20 Eur.

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

Taigi, esant aukščiau teismo sprendime nustatytoms ir paminėtoms aplinkybėms ir aptartiems įrodymams, atsakovėms kyla pareiga sumokėti autorinį atlyginimą už muzikos kūrinių naudojimą.

Nors atsakovo atstovas teigia, kad ieškovės darbuotoja V. P. neteisėtai filmavo, pažymėtina, kad ATGTĮ 67 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad kolektyvinis administravimas apima šias kolektyvinio administravimo organizacijų atliekamas funkcijas: <...>, 2) kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimo stebėjimą, siekiant nustatyti, ar jų naudojimo būdai ir sąlygos atitinka licencinėse sutartyse numatytas sąlygas, taip pat atskleisti neteisėtus kolektyviai administruojamų kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimo atvejus. Kolektyvinio administravimo organizacijos atliekamos stebėjimo funkcijos apima kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimo peržiūras jų viešo atlikimo ar rodymo vietose, radijo ir televizijos programų, internetinių turinio prieigų ir kitų žiniasklaidos priemonių peržiūrą, išleistų kūrinių duomenų bazėse ir kataloguose esančios informacijos analizę. Taigi, ieškovei įstatymu yra suteikta teisė stebėti, ar nėra neteisėtai naudojami muzikiniai kūriniai, be to, ieškovės darbuotoja filmavo viešoje vietoje, siekdama užfiksuoti atsakovių daromą pažeidimą, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad vaizdo ir garso įrašas padarytas pažeidžiant įstatymus. Prie ieškinio pridėtus vaizdo įrašus teismas laiko leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, kadangi jie buvo padaryti ne privačioje aplinkoje, bet viešoje vietoje, jų padarymo tikslas – siekis atskleisti, pagrįsti atsakovių įvykdytą autorių teisių pažeidimą (tokiu būdu ieškovei įgyvendinant ATGTĮ priskirtas funkcijas). Be to, padarant byloje esančius įrašus jokių teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti. Tokią įrodymų vertinimo praktiką formuoja ir Kauno apygardos teismas 2023 m. sausio 24 d. priimtoje nutartyje, byloje Nr. e2A-74-601/2023.

Nors atsakovės atstovas teigia, kad viešbutyje nėra 28 kambarių, kad veikiantys televizoriai su galimybe transliuoti programas yra tik penkiuose kambariuose, tačiau šių aplinkybių patvirtinimui jokių įrodymų nepateikė, teismas vadovautis prielaidomis negali, todėl šie atsakovų teiginiai atmestini.

Atsakovo atstovai taip pat teigia, kad viešbučio kambarys yra ne vieša vieta, kad kambaryje apsigyvenę asmenys televiziją įsijungia patys ir tai negali būti laikoma viešu paskelbimu. Tačiau teismas su tokiu teiginiu sutikti negali, nes ATGTĮ 2 straipsnio 55 punkte yra nurodyta, kad „Viešas paskelbimas – kūrinio viešas perdavimas laidais, bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant jo padarymą viešai prieinamo tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų jį pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku. Gretutinių teisių objekto viešas paskelbimas – bet koks gretutinių teisių objekto viešas perdavimas, įskaitant fonogramoje įrašytų garsų arba garsų išraiškos padarymą viešai girdimų, išskyrus transliaciją“. Ši teisės norma yra specialioji norma autorių teisių srityje, bylos nagrinėjamų aplinkybių kontekste, tai prilygtų, kad asmuo įeina į kambarį, įsijungia televizorių ir ši informacija pasiekia vartotoją. Todėl ir yra įtvirtintas įpareigojimas mokėti už kiekvieną televizorių, nes LATGA negali kontroliuoti kiekvieno kliento ar televizorių įjungs, kokias laidas žiūrės. Bendras principas yra, kad jei yra tikimybė, kad kūrinio naudotojas kūrinį gali viešo paskelbimo būdu transliuoti, vadinasi jam kyla pareiga mokėti, nes verslininkas gaus naudą, jei pas jį kambaryje yra televizorius.

Iš viešai prieinamos informacijos akivaizdu, kad Lietuvoje nuo 2020 m. vasario 26 d. paskelbta ekstremalioji situacija, o 2020 m. kovo 16 d. įvestas karantinas, kuris tęsėsi iki birželio 17 d. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl karantino Lietuvos Respublikos Teritorijoje paskelbimo“ 2020 m. kovo 14 d. Nr. 207, 4.2.2.). Vasaros metu situacija buvo rami, o 2020 m. lapkričio 4 d. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl karantino Lietuvos Respublikos Teritorijoje paskelbimo“ 2020 m. lapkričio 4 d. Nr. 1226, 12 p., 12.1 p.,12.2 p.) vėl buvo įvestas visuotinis karantinas, kuris tęsėsi iki 2021 m. liepos 1 dienos. Tačiau viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų veikla nebuvo draudžiama, buvo sutrumpintos tik darbo valandos ir taikomi ribojimai. Be to atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad jie veiklos nevykdė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Minėtoje teisės normoje numatytos palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir yra skirtos minimaliems kreditoriaus nuostoliams atlyginti. Pagrindas priteisti šias palūkanas - asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės neįvykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 3K-P-537/2011). Taigi, egzistuoja visos sąlygos būtinos įstatymo nustatyto 5 (penkių) procentų dydžio metinių procesinių palūkanų (CK 6.210 straipsnio 1 dalis) priteisimui iš atsakovų, atsakovai piniginės prievolės neįvykdė, o ieškovas dėl įsiskolinimo kreipėsi į teismą.

Bylinėjimosi išlaidos

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimą civilinėje byloje reglamentuoja CPK VIII skyriaus nuostatos. Vadovaujantis CPK 79 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys tenkinamas, tai ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų. Iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovui, kurias sudaro 179 Eur žyminis mokestis, bei išlaidos teisinei pagalbai apmokėti 2910,05 Eur (2022-10-31 PVM sąskaita faktūra, 2022-11-30 sąskaitą faktūra, 23-02-09 sąskaita faktūra, 2023-05-17 sąskaitą faktūra, 2023-10-02 sąskaitą faktūra ir mokėjimo nurodymai), iš viso 3089,05 Eur, iš kiekvienos atsakovės po 1544,52 Eur.

Išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgus į tai, kad ieškovės atstovas surašė ieškinį, atstovavo teismo posėdžiuose, kurie truko 4 val., yra pagrįstos ir neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių.

Iš atsakovių valstybei priteistinos 13,28 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurias patyrė valstybė (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis), iš kiekvienos po 6,64 Eur. .

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Asociacijai LATGA, juridinio asmens kodas 110061038, iš atsakovo UAB “Dinaka“, juridinio asmens kodas 134592392, 4 924,02 (keturis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt keturis eurus 2 ct) EUR autorinio atlyginimo.

Priteisti ieškovui Asociacijai LATGA, juridinio asmens kodas 110061038, solidariai iš atsakovų UAB “VIA BALTICA LIETUVA“, juridinio asmens kodas 303030966, ir UAB “Dinaka“, juridinio asmens kodas 134592392, 3 049,20 (tris tūkstančius keturiasdešimt devynis eurus 20 ct) EUR autorinio atlyginimo.

Priteisti solidariai iš atsakovų UAB “VIA BALTICA LIETUVA“, juridinio asmens kodas 303030966, ir UAB “Dinaka“, juridinio asmens kodas 134592392, ieškovo Asociacijos LATGA, juridinio asmens kodas 110061038, naudai 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-11-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; Priteisti iš atsakovų UAB “VIA BALTICA LIETUVA“, juridinio asmens kodas 303030966, ir UAB “Dinaka“, juridinio asmens kodas 134592392, ieškovo asociacijos LATGA, juridinio asmens kodas 110061038, naudai 3089,05 (tris tūkstančius aštuoniasdešimt devynis eurus 5 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, iš kiekvienos atsakovės priteisiant po 1544,52 (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 52 ct) Eur.

Priteisti valstybei iš atsakovų UAB “VIA BALTICA LIETUVA“, juridinio asmens kodas 303030966, ir UAB “Dinaka“, juridinio asmens kodas 134592392, 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) už procesinių dokumentų siuntimą, priteisinat iš kiekvienos po 6,64 (šešis eurus 64 ct ) Eur. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Teisėja Irma Blekaitienė