Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2025-11-27 · Civilinė byla Nr. e2-866-912/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2025-04-10Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2025-11-27Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2026-02-05Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-11-27
Bylos Nr.
e2-866-912/2025
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01369-2024-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Venckus
Ieškovas
A. P., A. S., A. V., A. G., Z. R.
Atsakovas
V. J.
Trečiasis asmuo
„Arbor Trade OU“
Kategorijos
  • 3.1.18.1.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.18.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.18.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-866-912/2025Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01369-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.1; 3.1.18.2.3; 3.3.2.6.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 27 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų A. P., A. S., A. V., A. G., Z. R. konsultacinės įmonės, V. V., uždarosios akcinės bendrovės „Urban investment“, T. T., uždarosios akcinės bendrovės „SC GIRAITĖ“, S. D. (S. D.), R. K., R. G., R. Č., L. G., uždarosios akcinės bendrovės „Holderis“, G. S., G. R. ir uždarosios akcinės bendrovės „ALMIGA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovų A. P., A. S., A. V., A. G., Z. R. konsultacinės įmonės, V. V., uždarosios akcinės bendrovės „Urban investment“, T. T., uždarosios akcinės bendrovės „SC Giraitė“, S. D., R. K., R. G., R. Č., L. G., uždarosios akcinės bendrovės „Holderis“, G. S., G. R. ir uždarosios akcinės bendrovės „ALMIGA“ ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos priteisimo; tretieji asmenys „Arbor Trade OU“, uždaroji akcinė bendrovė finansų maklerio įmonė ,,Orion securities“, uždaroji akcinė bendrovė „Bioversa“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Unishop“ ir V. J. (laiduotojo) priteisti solidariai tokias skolas: A. P. – 100 000 Eur; A. S. – 50 000 Eur; A. V. – 100 000 Eur; A. G. – 100 000 Eur; R. konsultacinei įmonei – 60 000 Eur; V. V. – 250 000 Eur; UAB „Urban investment“ – 100 000 Eur; T. T. – 50 000 Eur; UAB „SC Giraitė“ – 50 000 Eur; S. D. – 100 000 Eur; R. K. – 60 000 Eur; R. G. – 100 000 Eur; R. Č. – 80 000 Eur; L. G. – 300 000 Eui; UAB „Holderis“ – 500 000 Eur; G. S. – 100 000 Eur; G. R. – 120 000 Eur; UAB „ALMIGA“ – 500 000 Eur; ir 5 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi ieškovų 2 720 000 Eur reikalavimams užtikrinti pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Unishop“ turtą, o jo esant nepakankamai – lėšas ir turtines teises. Teismas 2025 m. birželio 20 d. nutartimi nutraukė civilinės bylos dalį dėl atsakovei pareikštų reikalavimų, nes ieškovų reikalavimai patvirtinti atsakovės bankrutuojančios dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Unishop“ bankroto byloje.

Šalies argumentai

3. Ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo atsakovo turtą ir lėšas, uždraudžiant perleisti, išvaržyti, išieškoti ar bet kaip kitaip disponuoti nuosavybės teise, arešto suma – 2 720 000 Eur.

4. Ieškovai nurodė, kad, areštavus BUAB „Unishop“ turtą, atsakovas įkeitė savo turtą galbūt su juo susijusiems asmenims. BUAB „Unishop“ turtas (kartu su dukterine bendrove BUAB „BigBrand“, tikėtina, iššvaistytas – jo nepakaks kreditorių reikalavimams patenkinti. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 11 d. nutartyje įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą. Ieškovai teigia, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas. Laiduotojas iš esmės visą turimą registruotą turtą (nekilnojamąjį, vertybinius popierius) įkeitė būtent 2023–2024 metais. Laiduotojo turto gali nelikti, nes iš jo vykdomas išieškojimas. Iš jo bus atsiskaityta su dalimi kreditorių, bet nebus užtikrinti ieškovų reikalavimai. Dėl BUAB „Unishop, BUAB „BigBrand“ ir galbūt atsakovo veiksmų, paimant lėšas iš investuotojų, taip pat ir ieškovų, ir tokio turto „dingimo“ vyksta ikiteisminis tyrimas. BUAB „Unishop“ ir BUAB „BigBrand“ bankroto procesuose aiškėja, kad šios bendrovės realaus bent vieno milijono eurų vertės neturi, o pateiktos finansinės ataskaitos galbūt suklastotos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi atmetė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

6. Teismas nustatė, kad 2024 m. gruodžio 11 d., tiek 2024 m. gruodžio 30 d. nutartyse jau pasisakė dėl ieškinio tikėtino (prima facie) pagrįstumo, todėl nesikartojo. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartį, kuria areštuotas BUAB „Unishop“ turtas.

Šalies argumentai

7. Ieškovų nurodytos aplinkybės, kad laiduotojas įkeitė iš esmės visą savo turimą registruotą turtą (nekilnojamąjį, vertybinius popierius) 2023–2024 metais, iš atsakovo turto vykdomas išieškojimas, gali nelikti turto ieškovų reikalavimams patenkinti, dėl BUAB „Unishop“, BUAB „BigBrand“ ir galbūt laiduotojo veiksmų vyksta ikiteisminis tyrimas, BUAB „Unishop“ ir BUAB „BigBrand“ bankrotuose aiškėja, jos neturi bent vieno milijono eurų vertės turto, pateiktos atsakovo finansinės ataskaitos galbūt suklastotos – nėra pagrindas konstatuoti atsakovo (laiduotojo) nesąžiningumą ir spręsti, jog jis turi ketinimų išvengti pareigos vykdyti būsimą, galbūt ieškovams palankų teismo sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas nustatė, kad atsakovas sudarė įkeitimo sandorius iš esmės 2018–2023 metais. Ieškovai sudarė paskolos sutartis su BUAB „Unishop“ ir laidavimo sutartis su atsakovu 2024 m. balandžio– rugpjūčio mėn. Laiduotojo ir ieškovų nesiejo jokie sutartiniai santykiai 2018–2023 metais, todėl jie nesietini su laiduotojo nesąžiningumu, siekiant apsunkinti ieškovams galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovų nurodytos aplinkybės, susijusios su išduotais vykdomaisiais įrašais ir vykdomu išieškojimu iš įkeisto turto, nepagrindžia atsakovo nesąžiningumo.

9. Teismas nurodė, kad ieškovai nepateikė objektyvių duomenų, jog laiduotojo atžvilgiu vykdomas ikiteisminis tyrimas bylai aktualių aplinkybių kontekste. Ieškovai šį argumentą grindžia prielaida bei nuoroda į straipsnį interneto puslapyje „Verslo žinios“, kurio turiniui peržiūrėti reikia susimokėti. Teismas nenustatė tikėtino atsakovo nesąžiningumo, siekio ateityje išvengti galbūt jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Ieškovai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – areštuoti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo atsakovo turtą ir lėšas, uždraudžiant perleisti, išvaržyti, išieškoti ar bet kaip kitaip disponuoti nuosavybės teise, arešto mastas – 2 720 000 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1. Byloje yra viešasis interesas, nes UAB „Unishop“ – bankrutuojantis juridinis asmuo. Atsakovas buvo bendrovės akcininkas ir vadovas. Jis neperdavė BUAB „Unishop“ ir BUAB „BigBrand“ visų dokumentų ir turto nemokumo administratoriams. Atsakovas pasiskolino dideles sumas didelės apimties prekybai, kurios neketino vykdyti. Nukentėjo dešimtys asmenų. Bendrovių bankroto bylose kreditoriai pareiškė 30–31 mln. Eur reikalavimų. BUAB „Unishop“ bankroto procesas – vienas didžiausių Lietuvoje. Bendrovės valdymo organas buvo laiduotojas, kuris neturi tokio turto. Teismas nurodydamas, kad ieškovai pateikė nuorodą į straipsnį, ignoravo viešąjį interesą,

10.2. Ieškovai negali pateikti informacijos, ar laiduotojui pareikšti įtarimai, nes tai būtų ikiteisminio tyrimo duomenys. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai areštavo laiduotojo turtą. Teismas areštavo bendrovės, bet ne laiduotojo turtą.

10.3. Bendrovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų, nebendradarbiavo su ieškovais, teikė skirtingus finansinės atskaitomybės dokumentus, nepateikė aiškių duomenų apie savo turtinę padėtį. Jos finansinė padėtis sunki, todėl kyla grėsmė teismo sprendimo vykdymui. Laiduotojas galėjo sąmoningai anksčiau sudaryti turto įkeitimo sandorius, kad jį apsaugotų.

Atsiliepimas

11. Atsakovas V. J. atsiliepime į ieškovų atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1. Ieškovai nepateikė duomenų, patvirtinančių atsakovo nesąžiningumą, kad jis ketina paslėpti, apsunkinti ar perleisti turtą tretiesiems asmenims. Viešasis interesas bankroto bylose nepaneigia grėsmės sprendimo neįvykdymui įrodinėjimo.

11.2. Teismas teisingai nustatė, kad nustatė, kad laiduotojo 2018–2023 metais sudaryti įkeitimo sandoriai iš esmės negali būti siejami su jo nesąžiningumu, siekiant apsunkinti ieškovams galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Laiduotojas turto įkeitimo sandorius sudarė 2018 m. sausio 15 d. – 2024 m. liepos 1 d. Ieškovai pareiškė ieškinį 2024 m. gruodžio 10 d. 18 laidavimo sutarčių su ieškovais sudarytos 2024 m. balandžio 16 d. – 2024 m. rugpjūčio 14 d. Iš nurodytų sutarčių tik 3 sudarytos iki 2024 m. liepos 1 d., t. y., kai buvo sudarytas paskutinis įkeitimo sandoris.

11.3. Ieškovai nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad dėl atsakovo veiksmų vyksta ikiteisminis tyrimas. Ši aplinkybė grindžiama prielaida.

11.4. Bendrovei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nereiškia, kad jos turi būti taikomos ir atsakovui. Ieškovai, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesivadovavo suformuota teismų praktika.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

13. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė absoliučių apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Nėra pagrindo taip pat ir peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti vertinimo

14. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme nustatytos dvi privalomos sąlygos, kurioms esant, gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (lot. prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti nurodytų priemonių.

15. Apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 11 d., tiek 2024 m. gruodžio 30 d. nutartyse įvertino ieškinio tikėtiną (prima facie) pagrįstumą, todėl nepasisakė dėl pirmosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad apskųstoje nutartyje teismas neteisingai įvertino antrą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Dėl to toliau šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su grėsme teismo sprendimo vykdymui.

16. Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, užkirsti kelią tam, kad galutinio teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Dėl to laikinųjų apsaugos priemonių, kaip asmens teises varžančio proceso teisės instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2025 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-80-516/2025, 21 punktas). Asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nepreziumuojamas. Dėl to pareiga jį įrodyti tenka asmeniui, kuris prašo taikyti nurodytas priemones (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis)

17. Apeliantai grėsmę teismo sprendimo vykdymui grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su BUAB „Unishop“ ir BUAB „BigBrand“ nemokumo procesais. Atkreipiamas apeliantų dėmesys į tai, kad nemokumo procesuose patvirtintų kreditorių skaičius ir jų finansinių reikalavimų dydis nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamoje byloje. Aplinkybės, kad BUAB „Unishop“ pasiskolino dideles sumas veiklai, kurios neketino vykdyti, nurodė neteisingus bendrovės finansinius duomenis, atsakovas, kaip BUAB „Unishop“ akcininkas ir vadovas, neperdavė visų bendrovės dokumentų nemokumo administratoriui, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nereikšmingos, nes byloje nesprendžiami atsakovo, kaip buvusio bendrovės vadovo, pareigų nemokumo procese vykdymo, bendrovės tyčinio bankroto klausimai.

18. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo intereso gynimas šiuo atveju, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, neturi įtakos įrodinėjimo pareigos paskirstymui, t. y. nešalina apeliantės (ieškovės) pareigos įrodyti procesinio prašymo tenkinimo pagrindą sudarančias aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, siekiant suvaržyti kito asmens (atsakovo) teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1066-370/2019; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-156-910/2022, 22 punktas).

19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 20 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą dėl atsakovei BUAB „Unishop“ pareikštų reikalavimų. Teismas nustatė, kad BUAB „Unishop“ nemokumo byloje 2025 m. birželio 10 d. nutartimi patvirtinti apeliantų finansiniai reikalavimai (civilinė byla Nr. eB2-1539-861/2025). Tai, kad nemokumo bylose yra viešas interesas, savaime nereiškia, kad toks interesas taip pat yra ir nagrinėjamoje byloje, kurioje sprendžiamas skolos išieškojimo pagal laidavimo sutartis iš bendrovės vadovo. Apeliantai prašydami areštuoti atsakovo turtą turėjo pagrįsti jo nesąžiningumą, siekį paslėpti, apsunkinti ar perleisti turtą tretiesiems asmenims, kad išvengtų teismo sprendimo vykdymo. Atskirojo skundo argumentai, kad apskųstoje nutartyje teismas neįvertino apeliantų pateiktos nuorodos į straipsnius, paskelbtus „Verslo žinių“ interneto svetainėje, nepagrindžia viešojo intereso instituto taikymo būtinybės. Nurodyti straipsniai yra mokami, teismas negali įvertinti viso straipsnių turinio. Be to, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas privatus šalių ginčas, kilęs iš laidavimo teisinių santykių. Byloje keliami klausimai nesusiję su viešaisiais pirkimais, aplinka, valstybės turtu. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė viešuoju interesu, kaip savarankišku pagrindu laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

20. Grėsmės teismo sprendimo vykdymui taip pat nepagrindžia apeliantų nurodytos aplinkybės, susijusios su galbūt dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pradėtu ikiteisminiu tyrimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnų areštuotu atsakovo turtu. Byloje nėra duomenų apie atliekamą ikiteisminį tyrimą (atsakovo padarytas galbūt nusikalstamas veikas, kurios yra susiję su apeliantais sudarytų laidavimo sutarčių vykdymu), jo eigą, priimtus procesinius sprendimus.

21. Apeliantai atsakovo nesąžiningumą grindžia aplinkybe, kad jis neturi turto teismo sprendimui įvykdyti, nes įkeitė savo turtą tretiesiems asmenims. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad atsakovas turto įkeitimo sandorius sudarė 2018 m. sausio 15 d. – 2024 m. liepos 1 d. Šalys 2024 m. balandžio 16 d. – 2024 m. rugpjūčio 14 d. sudarė 18 laidavimo sutarčių, iš kurių tik 3 sudarytos iki 2024 m. liepos 1 d., t. y., kai buvo sudarytas paskutinis įkeitimo sandoris. Paskutinio įkeitimo sandorio vertė – 60 000 Eur. Taigi, atsakovas beveik visus turto įkeitimo sandorius sudarė anksčiau negu laidavimo sutartis. Tai, kad pagal sutartinės hipotekos sandorius išduoti vykdomieji raštai ir pradėtas išieškojimas iš įkeisto turto nepagrindžia atsakovo nesąžiningumo. Atsakovo sutartinio įkeitimo sandoriai išviešinti viešajame registre. Apeliantai, sudarydami laidavimo sutartis, galėjo įvertinti nurodytas aplinkybes. Byloje nėra duomenų, kad apeliantai prašė laiduotojo užtikrinti su atsakove sudarytų sutarčių vykdymą konkrečiu turtu. Dauguma atsakovo sudarytų įkeitimo sandorių tuomet, kai šalių nesiejo sutartiniai santykiai. Dėl to apeliantai nepagrįstai nurodo, kad atsakovas, sudarė įkeitimo sandorius, siekdamas išvengti teismo sprendimo vykdymo.

22. Turto arešto taikymas atsakovo turto masės nepadidina, todėl, nei didelė ieškinio suma, nei galbūt prasta atsakovo finansinė padėtis, nėra aplinkybės, leidžiančios automatiškai taikyti turto areštą (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-848-370/2024, 18 punktas). Taigi, atsakovui pareikštų reikalavimų dydis, nepagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, jeigu nenustatytos aplinkybės, pagrindžiančios jo tikėtiną nesąžiningumą. Atkreipiamas apeliantų dėmesys į tai, kad BUAB „Unishop“ ir BUAB „BigBrand“ nemokumo bylose patvirtintas kreditorių finansinių reikalavimų dydis nepagrindžia grėsmės teismo sprendimo vykdymui, jis negali būti laikomas kriterijumi sprendžiant dėl atsakovo turtinės padėties ar sutapatinamas su atsakovui pareikštais reikalavimais nagrinėjamoje byloje.

23. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi teisingai taikė proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, vadovavosi aktualia teismų praktika. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti apskųstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Tomas Venckus