- Teismas
- Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-20
- Bylos Nr.
- 2-3495-1117/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00804-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Aida Stulpinienė (pirm.)
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „T.“, A. B., uždarajai akcinei bendrovei „T.“, „Techsis“
- Ieškovas
- Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija
- Advokatai
- Arnoldas Jokūbaitis
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „T.“, A. B. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovų subsidiariai žalos atlyginimą 26167,99 Eur bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu A. B. - UAB „T.“ vadovas, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir byla nutraukta, perduodant A. B. laiduotojos A. B. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, o ieškovės patikslintas civilinis ieškinys atmestas. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi pakeitė Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendį, panaikino nuosprendžio dalį, kurioje VSDFV Mažeikių skyriaus ir ieškovės patikslinti ieškiniai atmesti ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – VSDFV Mažeikių skyriaus ir ieškovės patikslintus ieškinius paliko nenagrinėtus. Remdamasi 2017 m. sausio 24 d. FNTT Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 5-4/7 bei 2019 m. birželio 10 d. FNTT Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 04/13-2-5-6294, pagal kurias atsakovės UAB „T.“ nesumokėtų privalomųjų mokesčių suma sudaro 29167,99 Eur, atsižvelgdama į tai, kad 3000 Eur sumą atlygino A. B., nes atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą buvo būtinas bent dalies žalos atlyginimas, reiškia ieškinį dėl 26167,99 Eur žalos atlyginimo. Šiaulių apygardos teismas nutartimi iš dalies tenkindamas Klaipėdos apskrities VMI apeliacinį skundą pažymėjo, kad neginčijamai nustatyta, jog A. B., būdamas bendrovės vadovu ir vykdydamas kasininko pareigas, nuo 2013 m. spalio mėn. iki 2016 m. rugpjūčio mėn. apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, t. y. išmokėjo įstatymų nustatyta tvarka neapskaitytą darbo užmokestį, vedant buhalterinę apskaitą sąmoningai pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą reikalavimus, dėl ko nebuvo galima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir, kad tokius A. B. neteisėtus veiksmus bei turtinės žalos valstybei atsiradimą sieja tiesioginis priežastinis ryšys, bei nurodė, kad dėl A. B. padarytos nusikalstamos veikos valstybei patyrus turtinę žalą, būtina įvertinti, ar A. B. valdoma bendrovė yra moki ir gali atlyginti valstybei padarytą žalą, ar ši žala gali būti išieškota iš juridinio asmens Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) nustatyta tvarka. Pagal MAĮ 2 straipsnio 23 punkto, 13 straipsnio prasmę, mokesčiai yra valstybės finansų sistemos esminė dalis, vienas iš pagrindinių pajamų šaltinių. Nesumokėjus mokesčių valstybės biudžetas negauna pajamų, ribojamos valstybės galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.249 straipsnis negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, apibrėžia kaip turtinę žalą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu būtų nustatyta, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais. A. B. būdamas UAB „T." vadovu ir, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio nuostatas, kaip šio ūkio subjekto vadovas, būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos tvarkymą, ūkinę -finansinę veiklą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, kasos darbo organizavimą ir kasos operacijų atlikimo taisyklių laikymąsi, darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos nuostatų laikymąsi, siekdamas bendrovės naudai išvengti mokesčių mokėjimo į valstybės biudžetą, organizavo apgaulingą bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Taigi, A. B., atstovaudamas vadovaujamai bendrovei, atliko neteisėtus veiksmus, turinčius nusikalstamų veikų požymių, ir šiais veiksmais padarė žalą, į valstybės biudžetą bendrovė nesumokėjo 20925,23 Eur GPM, 274,77 Eur GF bei 7967,99 Eur PSD, iš kurių šiuo metu likusi, specialisto išvada nustatyta, tačiau neatlyginta žala sudaro 26167,99 Eur. Bendrovės vadovo A. B. nusikalstami veiksmai tapo valstybės patirtos turtinės žalos - 26167,99 Eur UAB „T." nesumokėtų mokesčių priežastimi, kurią bendrovė ir jos vadovas A. B. privalo visiškai atlyginti. Ieškovė neturi galimybės užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą MAĮ nustatyta tvarka, nes mokesčių administratorius turi teisę apskaičiuoti mokestį remdamasis kitų valstybės įstaigų ir institucijų aktais ar kitais dokumentais, surašydamas patikrinimo aktą šio įstatymo nustatyta tvarka, tačiau pagal MAĮ 68 straipsnio 1 dalį, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. UAB „T." nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamų veikų finansų sistemai, tačiau buvo baudžiamojoje byloje įtraukta civiline atsakove. Bendrovė specialisto išvadoje apskaičiuotų mokesčių pagal atitinkamus mokesčių įstatymus nėra deklaravusi ir netikslino pateiktų tiriamo laikotarpio deklaracijų. Bendrovės atliktas veiklos tyrimo laikotarpis apima 2013-2015 metus bei 2016 metų sausio-rugpjūčio mėnesius, todėl esant MAĮ 68 straipsnyje nustatytam mokesčio (mokesčių) apskaičiavimo (perskaičiavimo) laikotarpio apribojimui, mokesčių administratorius neturi galimybės nei pakartotinai patikrinti bendrovės veiklos, nei suformuoti prievolių, todėl žala padaryta valstybės biudžetui negali būti visiškai išieškota MAĮ nustatyta tvarka, nepriklausomai nuo to, kad Bendrovė yra moki, įsiskolinimų valstybės biudžetui neturi.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad A. B. veiksmais padaryta žala valstybės biudžetui yra nustatyta Šiaulių apygardos teismo nutartimi. Prašoma priteisti suma negali būti išieškota MAĮ nustatyta tvarka, nes žalos dydis nėra nustatytas atlikus mokestinį bendrovės patikrinimą. Apie mokestines prievoles ieškovė atlikdama bendrovės mokestinį patikrinimą galėjo net nesužinoti, nes yra tikrinamos nuo oficialiai mokamo darbo užmokesčio nesumokėtos mokestinės prievolės. Šiuo atveju žala yra nusikalstamos veikos padarinys. Pagal MAĮ 68 straipsnio 4 dalies 1 punktą nustatytas penkerių metų mokestinių prievolių dėl GPM perskaičiavimo terminas, todėl galėtų perskaičiuoti GMP už 2015-2016 metus, tačiau specialisto išvadoje nurodyta, kad žala susidarė 2013-2016 metais ir ją sudaro ne vien GMP. Šiuo metu UAB „T.“ turi įsiskolinimų už 2020 m. liepos-rugpjūčio mėn., galimai tam įtakos turėjo karantinas, tačiau bendrovės nemokumo neįrodinėja.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „T.“ su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė turi įrodyti visas civilinei atsakomybei kilti sąlygas, įskaitant ir neteisėtus veiksmus. UAB „T.“ baudžiamojoje byloje nebuvo teisiama, nėra konstatuota jos neteisėtų veiksmų. Ieškovė remiasi specialisto išvada, bet neaišku kokiu pagrindu prašo priteisti 20925,23 Eur GPM, nes specialisto išvadoje GMP už laikotarpį nuo 2013 m. 10 ir 12 mėn. iki 2016 m. 1, 4, 7 mėn. nurodyta 20607,23 Eur. Galimai ieškovė į prašomą priteisti GMP sumą įtraukė specialisto išvadoje nurodytą 294,53 Eur sumą, apskaičiuotą kaip dirbantiems pagal darbuotojų nuomos sutartį asmenims mokėtinas GMP, bei 23,47 Eur sumą, apskaičiuotą kaip neįdarbintiems asmenims mokėtina GMP suma. Pastarųjų mokesčių bet kuriuo atveju UAB „T.“ nebūtų turėjusi mokėti, kadangi nuomojantis darbuotojus iš kitos įmonės, ta kita įmonė turi įsipareigojimus mokėti visus darbuotojų mokesčius į biudžetą, o neįdarbinti asmenys apskritai nėra darbo santykių subjektai. Kadangi ieškovė visą baudžiamosios bylos nagrinėjimo laikotarpį UAB „T.“ reikalavimų dėl žalos, kylančios iš mokestinių prievolių nevykdymo nereiškė, prašo taikyti trejų metų ieškinio senatį reikalavimui dėl žalos pareikšti.
Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „T.“ atstovas patvirtino atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad žala nebuvo konstatuota, tai yra tik UAB „T.“ mokestinė prievolė, kurią už 2015-2016 metus ieškovė dar gali išieškoti MAĮ tvarka, t. y. 9822,93 Eur GPM sumą už 2015 metus ir 981,80 Eur GPM sumą už 2016 metus. Prašo taikyti dvi savarankiškas senatis: CK įtvirtintą trejų metų ieškinio senatį reikalavimui dėl žalos ir MAĮ 68 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytą penkerių metų senatį, taikomą mokesčių perskaičiavimui. Pažymėjo, jog vadovo subsidiari atsakomybė galima tik esant bendrovės nemokumui.
Šalies argumentai
Atsakovas A. B. su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad už neįvykdytą mokestinę prievolę visais atvejais atsako juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiari ir galima tik esant išskirtinėms situacijoms. Ieškovė neįrodė, kad pati UAB „T.“ negali sumokėti mokesčių valstybei. Įmonė yra moki, vykdo veiklą. UAB „T.“ teikė ieškovei pasiūlymą dėl taikos sutarties sumokėti visą prašomą sumą per vienerių metų laikotarpį ir tai rodo, kad yra reali galimybė nesumokėtus mokesčius išieškoti iš juridinio asmens. Teismo posėdžio metu atsakovas A. B. nurodė, kad padarė nusikaltimą, prisipažino, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Už susidariusias mokestines prievoles yra atsakinga įmonė, o ne jis, nes viskas buvo daroma tik siekiant išgelbėti įmonę.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje A. B., UAB „T.“ vadovą atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir byla nutraukė, perduodant A. B. laiduotojos A. B., atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Klaipėdos apskrities VMI ir VSDFV Mažeikių skyriaus civilinius ieškinius atmetė (b. l. 15-19). Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendis pakeistas, panaikinta nuosprendžio dalis, kurioje VSDFV Mažeikių skyriaus ir Klaipėdos apskrities VMI patikslinti ieškiniai atmesti ir dėl šios dalies priimtas naujas sprendimas – VSDFV Mažeikių skyriaus ir Klaipėdos apskrities VMI patikslinti ieškiniai palikti nenagrinėti (b. l. 7-12, 13-14). Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje konstatuota, kad A. B. apgaulingai tvarkė UAB „T.“ buhalterinę apskaitą, į apskaitą įtraukė ne visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumas, įsipareigojimų dydžius arba struktūros pasikeitimus ir dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „T.“ 2013 m. —2016 m. sausio - rugpjūčio mėnesių veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. A. B., veikdamas per juridinį asmenį UAB „T.“, tokiais neteisėtais veiksmais padarė žalą, t. y. jeigu A. B. nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų, dėl to ieškovės teigimu, nebūtų atsiradusi žala ieškovei – 26167,99 Eur nesumokėtų mokesčių suma. Padaryta žala biudžetui, apskaičiuota remiantis 2017 m. sausio 24 d. FNTT Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 5-4/7, bei 2019 m. birželio 10 d. FNTT Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus papildoma išvada Nr. 04/13-2-5-6294 (b. l. 23-36, 37-43). 2019 m. birželio 10 d. išvadoje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. nuo UAB „T.“ išmokėto neoficialaus darbo užmokesčio paskaičiuota 76125,16 Eur mokesčių, iš jų: GPM 20925,23 Eur, PSD 8242,90 Eur, įmokų į garantinį fondą 274,77 Eur, VSD 46682,26 Eur.
Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad, nors mokestinė prievolė ir civilinės atsakomybės prievolė skiriasi savo esme, tikslais, atsiradimo pagrindais, taikymo sąlygomis, ieškinio senaties terminais ir pan., tačiau neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu būtų nustatyta, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-68-222/2018).
Dėl mokestinės prievolės ir civilinės atsakomybės institutų atskyrimo Lietuvos Aukščiausiasis teismas išsamiai pasisakė nutartyje Nr. 2K-7-86-303/2018. Šios nutarties 23 punkte kasacinės instancijos teismas nurodė, kad situacija, kuomet mokestinė prievolė yra vertinama kaip žala, gali susiklostyti, kad mokesčių administratorius negalės apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokesčių, nepažeisdamas MAĮ 68 straipsnyje nustatytų mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminų dėl neteisėtų mokesčių mokėtojo veiksmų konstatavimo ir nesumokėtų mokesčių apskaičiavimo tiesioginio priklausymo nuo baudžiamosios bylos baigties ir joje teismo konstatuotų faktų, dėl nusikalstamos veikos trukmės, jos tęstinio pobūdžio. Galimybės užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą MAĮ nustatyta tvarka ir pagrindais nebuvimą gali lemti ir kitos objektyvios priežastys.
Dėl ieškinio senaties ir galimybės ieškovei užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą MAĮ nustatyta tvarka ir pagrindais
Atsakovė UAB „T.“ prašo taikyti CK ir MAĮ nurodytas senatis. Dėl CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyto sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti, pasisakytina, kad 2019 m. lapkričio 27 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nuosprendis baudžiamojoje byloje, kurioje buvo sprendžiamas ieškovo civilinio ieškinio pagrįstumo klausimas įsiteisėjo tik 2020 m. balandžio 2 d. Šiaulių apygardos teismui priėmus nutartį nagrinėjamoje byloje, o šis ieškinys teismui pateiktas 2020 m. birželio 10 d., t. y. nepraleidus minėto ieškinio senaties termino. Dėl šios priežasties nėra pagrindo taikyti CK nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti.
Dėl MAĮ 68 straipsnyje nustatytų mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminų pasisakytina, kad šiuo atveju teismas sprendžia ne dėl mokestinės prievolės, kuri buvo nustatyta atlikus bendrovės mokestinį patikrinimą, o dėl nusikalstama veika padarytos žalos išieškojimo. Teismas taikyti trejų ar penkerių metų mokesčių perskaičiavimo senatį pagrindo nemato, nes byloje sprendžiama būtent dėl nusikalstama veika padarytos žalos priteisimo, žalos dydžiai yra nustatyti specialisto išvada ir ieškovė jokių naujų mokestinių patikrinimų, perskaičiavimų už 2013-2016 metų laikotarpį atlikti nebegali. Teismo vertinimu, nustatyta žala negali būti išieškota MAĮ nustatyta tvarka ir pagrindais. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad Klaipėdos apskrities VMI, esant MAĮ 68 straipsnyje nustatytam mokesčio (mokesčių) apskaičiavimo (perskaičiavimo) laikotarpio apribojimui, neturi galimybės nei pakartotinai patikrinti bendrovės veiklos, nei suformuoti prievolių už 2013-2016 metų laikotarpį, kuomet bendrovė mokėjo neoficialų darbo užmokestį, todėl žala padaryta valstybės biudžetui negali būti visiškai išieškota. Pabrėžtina, jog padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad Klaipėdos apskrities VMI galėtų perskaičiuoti tik GMP už 2015-2016 metus, tačiau, teismo vertinimu, tai visiškai neatitiktų visiško nuostolių atlyginimo principo, nes pagal specialisto išvadą žalą sudaro 2013-2016 metais nesumokėtos mokesčių sumos, be to, ne tik GMP (kurį būtų galima perskaičiuoti už 2015-2016 metus ir tai sudarytų tik 10804,73 Eur sumą), bet ir PSD ir įmokos į garantinį fondą, kurių pagal MAĮ išieškoti visiškai nebėra galimybės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieškovė, net ir periodiškai atlikdama bendrovės mokestinius patikrinimus, nuosprendžiu ir nutartimi nustatytų mokestinių nepriemokų nebūtų nustačiusi, kadangi patikrinimai yra atliekami nuo oficialiai rodomo darbuotojams mokamo darbo užmokesčio, o šiuo atveju žala susidarė būtent dėl bendrovėje mokėto neoficialaus darbo užmokesčio. Ieškovė negali apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokesčių, nepažeisdama MAĮ 68 straipsnyje nustatytų mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminų dėl neteisėtų mokesčių mokėtojo veiksmų konstatavimo ir nesumokėtų mokesčių apskaičiavimo tiesioginio priklausymo nuo baudžiamosios bylos baigties ir joje teismo konstatuotų faktų. Dėl šių aplinkybių teismas sprendžia, kad ieškovė neturi galimybės užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą MAĮ nustatyta tvarka ir pagrindais. Taigi tais atvejais, kai reikalavimas įvykdyti mokestinę prievolę nėra teisiškai įmanomas, taikytinas civilinės atsakomybės institutas.
Dėl atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų
Juridinio asmens civilinė atsakomybė taikoma pagal civilinės teisės deliktinę atsakomybę reglamentuojančias taisykles. Deliktinė juridinio asmens atsakomybė kyla tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, pasireiškiančius nusikalstama veika, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą ir asmens kaltę. Juridinio asmens civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti mokesčius administruojanti institucija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad neįvykdytą mokestinę prievolę vertinant civilinės atsakomybės aspektu – kaip dėl negautų pajamų valstybės patirtą žalą, aktualios CK nuostatos dėl juridinio asmens – mokesčių mokėtojo teisinio savarankiškumo ir atsakomybės pagal prievoles jam priklausančiu turtu (CK 2.33, 2.50 straipsniai), iš kurių išplaukia išvada, kad už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiari ir galima tik esant išskirtinėms situacijoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016).
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu bei Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi nustatyta, kad A. B., būdamas UAB „T.“ vadovu ir vykdydamas kasininko pareigas suvokė, kad išmoka įstatymų nustatyta tvarka neapskaitytą darbo užmokestį, numatė, kad vedant buhalterinę apskaitą sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, nebus galima iš dalies nustatyti UAB „T.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2013, 2014, 2015 metus bei 2016 m. sausio-rugpjūčio mėn., t. y. nustatyta, jog A. B. padarė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį A. B. buvo atleistas, esant BK 40 straipsnyje numatytoms sąlygoms ir baudžiamoji byla nutraukta. Šiaulių apygardos teismas Klaipėdos apskrities VMI patikslintą ieškinį baudžiamojoje byloje palikdamas nenagrinėtu nurodė, jog, nustačius, kad A. B. padarė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, dėl kurios valstybė patyrė turtinės žalos, būtina įvertinti ar A. B. valdoma bendrovė yra moki ir gali atlyginti valstybei padarytą žalą ar ne, ar valstybei padaryta žala gali būti išieškota iš juridinio asmens MAĮ nustatyta tvarka (nutarties 10 punktas).
Ieškovė, prašydama priteisti subsidiariai iš atsakovų UAB „T.“ ir A. B. 26167,99 Eur žalos valstybės biudžetui savo reikalavimą grindžia nuosprendyje, nutartyje konstatuotomis aplinkybėmis bei 2017 m. sausio 24 d. FNTT Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 5-4/7, bei 2019 m. birželio 10 d. FNTT Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus papildoma išvada Nr. 04/13-2-5-6294 (b. l. 23-36, 37-43). 2019 m. birželio 10 d. išvadoje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. nuo UAB „T.“ išmokėto neoficialaus darbo užmokesčio paskaičiuota 76125,16 Eur mokesčių, iš jų: GPM 20925,23 Eur, PSD 8242,90 Eur, įmokų į garantinį fondą 274,77 Eur. Atsakovė UAB „T.“ ginčija prašomos priteisti sumos dydį, nurodydama, kad ieškovė nepagrįstai į prašomą priteisti GMP sumą įtraukė 294,53 Eur sumą, apskaičiuotą kaip dirbantiems pagal darbuotojų nuomos sutartį asmenims mokėtinas GMP, bei 23,47 Eur sumą, apskaičiuotą kaip neįdarbintiems asmenims mokėtina GMP suma. Teismas su šia atsakovės UAB „T.“ nuomone nesutinka, nes ieškovė savarankiškai jokių sumų neįtraukė, visa 20925,23 GMP suma yra konkrečiai nurodyta 2019 m. birželio 10 d. specialisto išvadoje, kuria abejoti teismas neturi pagrindo. Dėl šios priežasties laikytina, kad 26167,99 Eur žala yra tinkamai apskaičiuota ir pagrįsta rašytiniais duomenimis.
Taip pat atsakovė UAB „T.“ su ieškiniu nesutinka, nes juridinis asmuo nebuvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnyje, todėl nėra bendrovės neteisėtų veiksmų. Teismas su tokiais atsakovės UAB „T.“ atstovo argumentais nesutinka dėl toliau nurodytų motyvų. Įsiteisėjusiu nuosprendžiu ir nutartimi yra nustatyta, kad A. B., būdamas UAB „T.“ direktoriumi atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių galutinę naudą mokestinės prievolės prasme turėjo jo vadovaujama bendrovė UAB „T.“. Būtent UAB „T.“, o ne A. B. yra mokestinės prievolės subjektas, nes dėl neteisėtų A. B. veiksmų bendrovė, o ne A. B. kaip fizinis asmuo nesumokėjo nustatyto dydžio GMP, PSD mokesčių, įmokų į garantinį fondą. Vien tai, kad UAB „T.“ kaip juridinis asmuo nebuvo pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnyje, nesudaro pagrindo išvadai, kad nėra UAB „T.“ neteisėtų veiksmų ir bendrovė nėra atsakinga už valstybei padarytą žalą, juolab, jog baudžiamojoje byloje bendrovė buvo įtraukta civiline atsakove. Be to, tiek 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendyje, tiek 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje teismai pasisakė, kad subjektas, kuris turi sumokėti mokesčius yra būtent juridinis asmuo ir sprendžiant dėl civilinio ieškinio tenkinimo, visų pirma turi būti įvertinta ar pati UAB „T.“ gali atlyginti žalą valstybei. Tokią praktiką formuoja ir Klaipėdos apygardos teismas, konstatavęs, jog civilinių ieškinių išsprendimas, priteisiant turtinę žalą iš juridinio asmens, nors juridinis asmuo nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nėra nuteistas dėl nusikalstamų veikų padarymo, neprieštarauja teisės normoms bei teismų praktikai (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 1A-75-360/2019; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis Nr. 1A-273-417/2019). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra visos sąlygos UAB „T.“ civilinei atsakomybei kilti, t. y. UAB „T.“ neteisėti veiksmai – mokestinės prievolės nevykdymas yra konstatuotas nuosprendžiu, kuriuo pripažinta, kad bendrovės vadovas A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje; dėl neteisėtų veiksmų buvo padaryta 26167,99 Eur žala valstybės biudžetui, nes būtent tiek mokesčių UAB „T.“ nesumokėjo į valstybės biudžetą; tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys - dėl neteisėtų A. B. UAB „T.“ naudai atliktų veiksmų kilo žala – buvo nesumokėti bendrovės mokesčiai valstybei. Taigi, nustačius, jog ieškovė negali žalos išieškoti MAĮ nustatyta tvarka bei pagrindais, esant visoms UAB „T.“ civilinės atsakomybės sąlygoms, ieškinys dėl 26167,99 Eur žalos valstybės biudžetui atlyginimo iš UAB „T.“ tenkintinas (CK 6.245-6.249 straipsniai, 6.251 straipsnio 1 dalis).
Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinio ieškovo baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio pareiškimas juridinio asmens darbuotojui, kuris kartu yra ir juridinio asmens vadovas, už nusikaltimu padarytą žalą galimas esant šioms sąlygoms – darbuotojas, padaręs žalą nusikalstamais veiksmais, kurie yra konstatuoti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, ir iki žalos atlyginimo išnykus subjektui (darbdaviui), privalančiam už jį atlyginti žalą, gali būti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas (tiesioginis skolininkas) pagal deliktinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015). Kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, kad civilinio ieškovo civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje galėtų būti pareiškiamas juridinio asmens vadovui ar kitam darbuotojui ir tais atvejais, kai mokestinės prievolės negalima išieškoti iš juridinio asmens dėl jo nemokumo, kuris suprantamas kaip nepajėgumas vykdyti turtinio pobūdžio prievolių, kurių mokėjimo terminai yra suėję. Tokiu atveju tam, kad baudžiamojoje byloje būtų patenkintas žalos atlyginimo reikalavimas iš juridinio asmens vadovo ar kito darbuotojo, kuris nėra mokesčių mokėtojas, turi būti nustatyta: vadovo ar kito darbuotojo nusikalstama veika, dėl kurios valstybė patyrė žalą nesumokėtų mokesčių forma; žalą, kurią sudaro dėl vadovo ar kito darbuotojo nusikalstamų veiksmų nesumokėta ir iš paties juridinio asmens dėl jo nemokumo negalima išieškoti mokesčių suma; priežastinis ryšys tarp vadovo ar kito darbuotojo veiksmų ir žalos; vadovo ar kito darbuotojo kaltė. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad pati atsakovė UAB „T.“ nėra pajėgi atlyginti žalos dėl nemokumo. Pažymėtina, jog ieškovė atsakovės UAB „T.“ nemokumo neįrodinėjo, teismo posėdžio metu tik pateikė į bylą duomenis, jog UAB „T.“ nėra sumokėjusi tam tikrų mokesčių už 2020 m. liepos-rugpjūčio mėn., tačiau tam galimai įtakos turėjo karantinas. Duomenų, kad įmonės padėtis būtų sunki, įmonė būtų nemoki, byloje nėra. Atsakovas A. B. nurodė, kad įmonė vykdo veiklą, pati teikė ieškovei taikos sutarties projektą dėl visos žalos atlyginimo per vienerių metų laikotarpį. Įvertinus šias aplinkybes, ieškinys atsakovo A. B. atžvilgiu atmestinas.
Sprendimu priteisus visą prašomą ieškiniu sumą, t. y. tenkinus visus ieškovės reikalavimus dėl žalos valstybės biudžetui atlyginimo, iš atsakovės UAB „T.“ valstybei priteistina 785 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „T.“, kodas (duomenys neskelbtini), žalos atlyginimą 26167,99 Eur (dvidešimt šešis tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt septynis Eur 99 ct) valstybės naudai.
Ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo subsidiariai iš A. B. atmesti.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „T.“, kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 785 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt penkis Eur) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.