- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- 1A-75-360/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-6-00040-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas, Edita Lapinskienė, Regina Bertašienė
- Nuteistasis
- O. B., V. B.
- Civilinis ieškovas
- Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Advokatai
- Viktoras Kičiatovas, Mauras Urbonavičius
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Editos Lapinskienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. B. ir O. B. apeliacinius dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalį (2011 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 150 MGL (5649 Eur) bauda; O. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2011 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) 80 MGL (3012,8 Eur) dydžio bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta 120 MGL (4519,2 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 120 MGL (4519,2 Eur) dydžio bauda.
Nuosprendžiu civilinių ieškovų Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas civilinis ieškinys 4551,12 Eur turtinei žalai atlyginti ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareikštas civilinis ieškinys 9695,13 Eur turtinei žalai atlyginti tenkintas visiškai ir priteisti iš bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“, o negavus reikalavimų patenkinimo iš juridinio asmens dėl jo nemokumo, iš V. B. subsidiariai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. B. ir O. B. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros: UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktorius V. B., pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už įmonės veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą ir ataskaitų pateikimą, ir buhalterė O. B., atsakinga už atlyginimų darbuotojams skaičiavimą ir ataskaitų Sodrai pateikimą, siekdami iškreipti išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdami Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31, veikdami bendrininkų grupe, per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią vyr. buhalterę L. R., atsakingą už bendrovės apskaitą, deklaracijų bei ataskaitų pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, nesuvokusią jų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, V. B. nurodymu, O. B. buhalterinėje apskaitoje neįregistravo dalies darbuotojams priskaičiuoto ir grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio, nepateikė L. R. duomenų apie su darbo santykiais susijusias išmokas grynaisiais pinigais darbuotojams iš viso 16994,27 Eur, siekdami išvengti mokesčių sumokėjimo, 115 kartų apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė įvykusių ūkinių operacijų – atlyginimų išmokėjimo: žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 23837,04 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio bei kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 16994,27 Eur išmokėto darbo užmokesčio:
- laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-03-31 ir laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-03-31 šešis kartus atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 2143,43 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiai vyr. buhalterei L. R. duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį K. R.. Dėl šios priežasties L. R., nesuvokdama kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 1500 Eur grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio K. R.;
- laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-04-30 ir laikotarpiu nuo 2015-06-01 iki 2015-09-31 aštuonis kartus atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 1618,19 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio bei nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiai vyr. buhalterei L. R. duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį A. N.. Dėl šios priežasties L. R., nesuvokdama kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 1146,24 Eur grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio A. N.;
- laikotarpiais nuo 2015-01-01 iki 2015-04-30, nuo 2015-06-01 iki 2015-12-31 ir nuo 2016-01-01 iki 2016-07-31 aštuoniolika kartų atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 4772,81 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio bei nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiai vyr. buhalterei L. R. duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį E. R.. Dėl šios priežasties L. R., nesuvokdama jų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 3420,11 Eur grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio E. R.;
- laikotarpiais nuo 2015-01-01 iki 2015-04-30, nuo 2015-06-01 iki 2015-12-31, nuo 2016-01-01 iki 2016-04-30 ir nuo 2016-06-01 iki 2016-11-30, dvidešimt vieną kartą atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 2876,47 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio bei nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiai vyr. buhalterei L. R. duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį T. K.. Dėl šios priežasties L. R., nesuvokdama jų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 2015,26 Eur grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio T. K.;
- laikotarpiais nuo 2015-01-01 iki 2015-04-30, nuo 2015-06-01 iki 2015-07-31 ir nuo 2016-02-01 iki 2016-05-31, dešimt kartų atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 2288,50 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiai vyr. buhalterei L. R. duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį V. B.. Dėl šios priežasties L. R., nesuvokdama jų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 1603,94 Eur grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio V. B.;
- laikotarpiais nuo 2015-01-01 iki 2015-04-30, nuo 2015-06-01 iki 2015-12-31 ir nuo 2016-01-01 iki 2016-08-30 devyniolika kartų atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 4811,60 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiai vyr. buhalterei L. R. duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį S. P.. Dėl šios priežasties L. R., nesuvokdama jų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 3448,82 Eur grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio S. P.;
- laikotarpiais nuo 2015-01-01 iki 2015-04-30, nuo 2015-06-01 iki 2015-12-31, nuo 2016-01-01 iki 2016-04-30 ir nuo 2016-06-01 iki 2016-07-31 septyniolika kartų atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 2250,22 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiai vyr. buhalterei L. R. duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį E. B.. Dėl šios priežasties L. R., nesuvokdama jų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 1574,17 Eur grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio E. B.;
- laikotarpiais nuo 2015- 01-01 iki 2015-04-30, nuo 2015-06-01 iki 2015-12-31 ir nuo 2016-01-01 iki 2016-03-31 dvylika kartų atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 2358,27 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio bei nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiai vyr. buhalterei L. R. duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį J. S.. Dėl šios priežasties L. R., nesuvokdama jų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 1785,73 Eur grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio J. S.;
- laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2016-02-28 vieną kartą atlyginimo žiniaraščiu nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 282,08 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio bei nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiai vyr. buhalterei L. R. duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį A. P.. Dėl šios priežasties L. R., nesuvokdama jų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 200 Eur grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio A. P.;
- laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-03-31 tris kartus atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 435,47 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio bei nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiai vyr. buhalterei L. R. duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį R. A.. Dėl šios priežasties L. R., nesuvokdama jų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 300 Eur grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio R. A..
Tokiu būdu, direktorius V. B. organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, o buhalterė O. B. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31 negalima iš dalies nustatyti juridinio asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
2. V. B. ir O. B. nuteisti ir už tai, kad, siekdami išvengti mokesčių, veikdami bendrininkų grupe, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, pajamas bei pelną ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotoms institucijoms:
laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. B., būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą bei deklaracijų ir ataskaitų pateikimą, ir buhalterė O. B., atsakinga už atlyginimo darbuotojams skaičiavimą, ataskaitų Sodrai pateikimą, pažeisdami Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112, 8 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio 4 dalį, numatančią, kad mokesčio mokėtojas privalo „teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, Lietuvos Respublikos 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007, 23 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „Lietuvos vienetas <...> kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms“, 24 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėtojo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, 24 straipsnio 3 dalį, nustatančią, kad „Lietuvos vienetas <...> kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, išmokėtų iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotas pajamų mokestis turi būti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos“, turėdamasi tikslą išvengti sumokėti 4503,45 Eur gyventojų pajamų mokesčio, veikdami bendrininkų grupe, per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią vyr. buhalterę L. R., atsakingą už bendrovės deklaracijų bei ataskaitų pateikimą valstybės įgaliotoms institucijoms Valstybinei mokesčių inspekcijai, statistikai, nepateikė jai duomenų apie darbuotojams išmokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas grynaisiais pinigais 16994,27 Eur, dėl to vyr. buhalterė L. R., nesuvokusi kaltinamųjų veikos nusikalstamos pobūdžio, 2015 metų sausio, vasario, kovo, balandžio, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio, 2016 metų sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesių Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572), pateiktose Valstybinei mokesčių inspekcijai per elektroninę deklaravimo sistemą) deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonės turtą: 18 laukelyje „Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ deklaravo 23837,04 Eur mažiau su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokų; 19 ir 20 laukelyje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų <...> suma“ deklaravo 4503,45 Eur mažiau išskaičiuoto pajamų mokesčio:
- 2015 m. sausio mėnesio deklaracijoje, 18 laukelyje, deklaravo mažiau 1729,48 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, o 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 319,55 Eur išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų;
- 2015 m. vasario mėnesio deklaracijoje, 18 laukelyje, deklaravo mažiau 1813,07 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, o 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 335,36 Eur išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų;
- 2015 m. kovo mėn. deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 1753,22 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo 326,58 Eur mažiau išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų;
- 2015 m. balandžio mėnesio deklaracijoje, 18 laukelyje, deklaravo mažiau 1348,77 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, o 19 ir 20 laukelyje deklaravo 250,20 Eur mažiau išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų;
- 2015 m. birželio mėnesio deklaracijoje, 18 laukelyje, deklaravo mažiau 1377,34 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, o 19 ir 20 laukelyje deklaravo 255,54 Eur mažiau išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų;
- 2015 m. liepos mėnesio deklaracijoje, 18 laukelyje, deklaravo mažiau 1365,95 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, o 19 ir 20 laukelyje deklaravo 253,77 Eur mažiau išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų;
- 2015 m. rugpjūčio mėnesio deklaracijoje, 18 laukelyje, deklaravo mažiau 1248,49 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, o 19 ir 20 laukelyje deklaravo 231,18 Eur mažiau išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų;
- 2015 m. rugsėjo mėnesio deklaracijoje, 18 laukelyje, deklaravo mažiau 1047,05 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, o 19 ir 20 laukelyje deklaravo 197,90 Eur mažiau išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų;
- 2015 m. spalio mėnesio deklaracijoje, 18 laukelyje, deklaravo mažiau 836,08 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, o 19 ir 20 laukelyje deklaravo 158,02 Eur mažiau išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų;
- 2015 m. lapkričio mėnesio deklaracijoje, 18 laukelyje, deklaravo mažiau 1033,98 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, o 19 ir 20 laukelyje deklaravo 188,10 Eur mažiau išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų;
- 2015 m. gruodžio mėnesio deklaracijoje, 18 laukelyje, deklaravo mažiau 904,54 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 160,21 Eur išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų;
- 2016 m. sausio mėnesio deklaracijoje, 18 laukelyje, deklaravo mažiau 1436,66 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, o 19 ir 20 laukelyje deklaravo 272,20 Eur mažiau išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų;
- 2016 m. vasario mėnesio deklaracijoje, 18 laukelyje, deklaravo mažiau 2174,08 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, o 19 ir 20 laukelyje deklaravo 420,76 Eur mažiau išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų;
- 2016 m. kovo mėnesio deklaracijoje, 18 laukelyje, deklaravo mažiau 1876,98 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, o 19 ir 20 laukelyje deklaravo 364,00 Eur mažiau išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų;
- 2016 m. balandžio mėnesio deklaracijoje, 18 laukelyje, deklaravo mažiau 1236,62 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, o 19 ir 20 laukelyje deklaravo 274,22 Eur mažiau išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų;
- 2016 m. gegužės mėnesio deklaracijoje, 18 laukelyje, deklaravo mažiau 443,13 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, o 19 ir 20 laukelyje deklaravo 89,07 Eur mažiau išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų;
- 2016 m. birželio mėnesio deklaracijoje, 18 laukelyje, deklaravo mažiau 595,10 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, o 19 ir 20 laukelyje deklaravo 119,62 Eur mažiau išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų;
- 2016 m. liepos mėnesio deklaracijoje, 18 laukelyje, deklaravo mažiau 854,43 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, o 19 ir 20 laukelyje deklaravo 171,73 Eur mažiau išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų;
- 2016 m. rugpjūčio mėnesio deklaracijoje, 18 laukelyje, deklaravo mažiau 326,64 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, o 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 54,92 Eur išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų;
- 2016 m. rugsėjo mėnesio deklaracijoje, 18 laukelyje, deklaravo mažiau 145,16 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, o 19 ir 20 laukelyje deklaravo 29,18 Eur mažiau išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų;
- 2016 m. spalio mėnesio deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 145,14 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 29,17 Eur išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų;
- 2016 m. lapkričio mėnesio deklaracijoje, 18 laukelyje, deklaravo mažiau 145,13 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 29,17 Eur išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų;
3. Be to, V. B. ir O. B. nuteisti už tai, kad, pažeisdami Lietuvos Respublikos 2004-11-04 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, nustatantį, kad „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti“, 13 straipsnio 2 dalies reikalavimą, nustatantį, kad „Draudėjai privalo pateikti socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti”, 17 straipsnio 2 dalies reikalavimą, nustatantį, kad “Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šiame ir kituose įstatymuose”, Lietuvos Respublikos 2002-12-03 Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219, 17 straipsnio 1 dalies reikalavimą, nustatantį, kad „Draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis: 1) dirbančius pagal darbo sutartis“, 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje <...> moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“, turėdami tikslą išvengti 9695,13 Eur valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų sumokėjimo į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą, žinodami, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. apskaitos dokumentais nepagrįstas ir į apskaitą neįtrauktas 23837,04 Eur darbo užmokestis, O. B. išmokėtas darbuotojams grynais pinigais, iš viso 16994,27 Eur, mokestinio laikotarpio nuo 2015-01-01 iki 2016-08-31 pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD), pranešimuose apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (2016-03-31 Nr. 16-11, 2016-08-31 Nr. 16-38) (forma 2-SD), 2015-02-19 elektroninio prašymo dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo Nr. 15-01 (forma PT) su priedu (forma PT-SAM3SD) deklaravo 12224,76 Eur mažiau pajamų, laukelyje „Įmokų suma“ (39,98 %) deklaravo 4887,55 Eur mažiau įmokų į VSDF biudžetą:
- 2015 m. sausio mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P5 deklaravo mažiau 752,66 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P6 deklaravo mažiau 300,91 Eur įmokų;
- 2015 m. vasario mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P5 deklaravo mažiau 752,66 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P6 deklaravo mažiau 300,91 Eur įmokų;
- 2015 m. kovo mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P5 deklaravo mažiau 756,19 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P6 deklaravo mažiau 302,34 Eur įmokų;
- 2015 m. balandžio mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P5 deklaravo mažiau 710,04 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P6 deklaravo mažiau 283,88 Eur įmokų;
- 2015 m. birželio mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P5 deklaravo mažiau 756,19 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P6 deklaravo mažiau 302,33 Eur įmokų;
- 2015 m. liepos mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P5 deklaravo mažiau 756,72 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P6 deklaravo mažiau 302,53 Eur įmokų;
- 2015 m. rugpjūčio mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P5 deklaravo mažiau 756,19 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P6 deklaravo mažiau 302,34 Eur įmokų;
- 2015 m. rugsėjo mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P5 deklaravo mažiau 554,80 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P6 deklaravo mažiau 221,82 Eur įmokų;
- 2015 m. spalio mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P5 deklaravo mažiau 554,80 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P6 deklaravo mažiau 221,82 Eur įmokų;
- 2015 m. lapkričio mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P5 deklaravo mažiau 752,66 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P6 deklaravo mažiau 300,91 Eur įmokų;
- 2015 m. gruodžio mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P5 deklaravo mažiau 623,24 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P6 deklaravo mažiau 249,18 Eur įmokų;
- 2016 m. sausio mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P5 deklaravo mažiau 679,96 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P6 deklaravo mažiau 271,85 Eur įmokų;
- 2016 m. vasario mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P5 deklaravo mažiau 1018,78 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P6 deklaravo mažiau 407,31 Eur įmokų;
- 2016 m. kovo mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P5 deklaravo mažiau 771,60 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P6 deklaravo mažiau 308,50 Eur įmokų;
- 2016 m. balandžio mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P5 deklaravo mažiau 654,18 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P6 deklaravo mažiau 225,57 Eur įmokų;
- 2016 m. gegužės mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P5 deklaravo mažiau 307,74 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P6 deklaravo mažiau 123,04 Eur įmokų;
- 2016 m. birželio mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P5 deklaravo mažiau 381,65 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P6 deklaravo mažiau 152,58 Eur įmokų;
- 2016 m. liepos mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P5 deklaravo mažiau 564,17 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P6 deklaravo mažiau 225,56 Eur įmokų;
- 2016 m. rugpjūčio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P5 deklaravo mažiau 210,53 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P6 deklaravo mažiau 84,17 Eur įmokų;
Mokestinio laikotarpio nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31, pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD), 2015-02-19 elektroninio prašymo dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo Nr. 15-01 (forma PT) su priedu (forma PT-SAM3SD) laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos suma“ deklaravo 6731,82 Eur mažiau pajamų, laukelyje „Įmokų suma“ (30,98 %) deklaravo 2758,76 mažiau įmokų į VSDF biudžetą:
- 2015 m. sausio mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P37 deklaravo mažiau 976,82 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P38 deklaravo mažiau 400,30 Eur įmokų;
- 2015 m. vasario mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P37 deklaravo mažiau 1060,41 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P38 deklaravo mažiau 434,55 Eur įmokų;
- 2015 m. kovo mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P37 deklaravo mažiau 997,03 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P38 deklaravo mažiau 408,59 Eur įmokų;
- 2015 m. balandžio mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P37 deklaravo mažiau 638,73 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P38 deklaravo mažiau 261,77 Eur įmokų;
- 2015 m. birželio mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P37 deklaravo mažiau 621,15 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P38 deklaravo mažiau 254,56 Eur įmokų;
- 2015 m. liepos mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P37 deklaravo mažiau 609,23 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P38 deklaravo mažiau 249,67 Eur įmokų;
- 2015 m. rugpjūčio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P37 deklaravo mažiau 492,30 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P38 deklaravo mažiau 201,76 Eur įmokų;
- 2015 m. rugsėjo mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P37 deklaravo mažiau 492,25 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P38 deklaravo mažiau 201,73 Eur įmokų;
- 2015 m. spalio mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P37 deklaravo mažiau 281,28 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P38 deklaravo mažiau 115,26 Eur įmokų;
- 2015 m. lapkričio mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P37 deklaravo mažiau 281,32 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P38 deklaravo mažiau 115,29 Eur įmokų;
- 2015 m. gruodžio mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P37 deklaravo mažiau 281,30 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P38 deklaravo mažiau 115,28 Eur įmokų;
Mokestinio laikotarpio nuo 2016-01-01 iki 2016-11-30 Pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) S4 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos suma“ deklaravo 4880,46 Eur mažiau pajamų, S5 laukelyje „Įmokų suma“ (41,98 %) deklaravo 2048,82 Eur mažiau įmokų į VSDF biudžetą:
- 2016 m. sausio mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukelyje S4 deklaravo mažiau 756,70 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukelyje S5 deklaravo mažiau 317,66 Eur įmokų;
- 2016 m. vasario mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukelyje S4 deklaravo mažiau 1155,30 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukelyje S5 deklaravo mažiau 485,02 Eur įmokų;
- 2016 m. kovo mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukelyje S4 deklaravo mažiau 1105,38 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukelyje S5 deklaravo mažiau 464,03 Eur įmokų;
- 2016 m. balandžio mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukelyje S4 deklaravo mažiau 672,44 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukelyje S5 deklaravo mažiau 382,31 Eur įmokų;
- 2016 m. gegužės mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukelyje S4 deklaravo mažiau 135,39 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukelyje S5 deklaravo mažiau 56,83 Eur įmokų;
- 2016 m. birželio mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukelyje S4 deklaravo mažiau 213,45 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukelyje S5 deklaravo mažiau 89,60 Eur įmokų;
- 2016 m. liepos mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukelyje S4 deklaravo mažiau 290,26 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukelyje S5 deklaravo mažiau 121,84 Eur įmokų;
- 2016 m. rugpjūčio mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukelyje S4 deklaravo mažiau 116,11 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukelyje S5 deklaravo mažiau 48,73 Eur įmokų;
- 2016 m. rugsėjo mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukelyje S4 deklaravo mažiau 145,16 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukelyje S5 deklaravo mažiau 60,95 Eur įmokų;
- 2016 m. spalio mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukelyje S4 deklaravo mažiau 145,14 Eur pajamų, nuo nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukelyje S5 deklaravo mažiau 60,93 Eur įmokų;
2016 m. lapkričio mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukelyje S4 deklaravo mažiau 145,13 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukelyje S5 deklaravo mažiau 60,93 Eur įmokų.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis V. B. apeliacinius skundu prašo nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu, panaikinti ir jį išteisinti, o Klaipėdos valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Klaipėdos VMI) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius) civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais.
4.1. Nurodo, kad iš skundžiamo teismo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas jo, V. B., kaltę pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, o kartu ir pagal BK 220 straipsnio 1 dalį grindė tik liudytojų K. R., A. N., E. R., T. K., V. B., S. P., E. B., J. S., A. P., R. A. ir K. J. parodymais bei specialisto išvada. Specialisto išvados turinys iš esmės grindžiamas tik liudytojų parodymais, todėl specialisto išvada yra sąlyginė, grindžiama išimtinai vienintelė prielaida, jog liudytojų parodymai yra teisingi. Tokiu būdu specialisto išvada nėra atskiras ir objektyvus įrodymas apie teisiamųjų padarytą nusikalstamą veiką, o pirmosios instancijos teismas nesąžiningai minėta išvada vadovaujasi kaip objektyviu kaltę grindžiančiu įrodymu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog specialisto išvadoje nurodytos liudytojų neva gautos neoficialios išmokos skaičiuojamos iki centų tikslumo. Jei 11 liudytojų parodymus vertinti kaip teisingus, tuomet kyla klausimas (į kurį teisminio nagrinėjimo metu atsakyti nepavyko), kodėl specialisto išvadoje skaičiuojami išmokos iki cento tikslumo, nors liudytojai liudijo apie apvalaus skaičiaus išmokas.
4.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismo nurodyti 11 liudytojų buvo priverstinai atleisti iš darbo bei jiems nebuvo išmokėtos jų pageidaujamų dydžių kompensacijos, jie išreiškė pasipiktinimą dėl atleidimo iš darbo, o dalis jų tiesiogiai grasino atkeršyti. Bendrovės personalo vadovė D. C. duodama parodymus teisme paliudijo, jog T. K. grasino susidoroti su įmone atitinkamų institucijų pagalba bei citavo T. K. žodžius „nepaliks to, užtampys po FNTT, VMI“. Taip pat D. C. paliudijo, jog liudytojo V. B. sutuoktinė K. B. gyrėsi apie tai, kad turi giminaitę valstybinėje mokesčių inspekcijoje bei jos pagalba susidoros su įmone. Šių liudytojos D. C. duotų parodymų teismas nevertino. Liudytojas J. S. taip pat paliudijo, jog atleidimo laikotarpiu buvo konfliktas tarp „direktoriaus ir jaunimo“. Akivaizdu, jog minėti liudytojai turėjo pretekstą pykti ant bendrovės bei apšnekėti jų vadovus. Be to, liudytojų K. R., A. N., E. R., T. K., V. B., S. P., E. B., J. S., A. P., R. A. ir K. J. parodymai nesutampa esminėse detalėse bei prieštarauja objektyviems faktams ir kitų liudytojų parodymams: visi nurodyti 11 liudytojų teigė, jog papildomą darbo užmokestį gaudavo nuo per mėnesį pagamintos produkcijos (atlikto darbo). Tačiau apklausus liudytojų tiesioginius vadovus (gamybos meistrus) - L. D. ir Ž. S., pastarieji paliudijo, jog jeigu darbuotojai dirbdavo daugiau valandų ar atlikdavo darbą virš normos, darbuotojams už tai būdavo mokami oficialūs priedai prie atlyginimo (bankiniais pavedimais). Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į šiuos, kaltinamąjį teisinančius įrodymus. Nė vienas liudytojas nesugebėjo konkrečiai nurodyti, su kuo tarėsi dėl neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimo, o dalis liudytojų (R. A., E. B., E. R.) nurodė, jog neoficialių pinigų mokėjimas jiems buvo, apskritai, netikėtas (siurprizinis). Manytina, jog nė viena darbovietė nemoka ir nemokės savo darbuotojams pinigų, apie kurių mokėjimą nebus sutarta iš anksto prieš priimant į darbą. Liudytojų negebėjimas nurodyti asmenis, su kuriasi neva tarėsi apie neoficialaus atlyginimo mokėjimą, yra įrodymas to, jog jokio neoficialaus mokėjimo nebuvo. Be to, nė vienas liudytojas nesugebėjo aiškiai nurodyti, kokio dydžio neoficialus darbo užmokestis jam turėjo priklausyti ir negalėjo paaiškinti, kas ir kokiu būdu apskaičiuodavo neva jam mokamą neoficialų atlyginimą. Manytina, jog bet kuris protingas asmuo žino, kokį darbo užmokestį ir už kokį darbą jam turi būti sumokama. Kadangi liudytojai nesugebėjo paaiškinti apie neva gauto neoficialaus atlyginimo dydį ir jo apskaičiavimą, todėl darytina išvada, jog jokio neoficialaus mokėjimo nebuvo. Pažymima ir tai, kad dalis liudytojų nurodė, jog neoficialų atlyginimą gaudavo litais (J. S., E. B.), o liudytoja K. J. nurodė, jog net nepamena, ar gavo eurais. Kadangi tyrimas atliktas už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31, o euras Lietuvoje įvestas nuo 2015-01-01, todėl tokio pobūdžio nesutapimai (mokėjimas litais, eurų negavimas) liudytojų parodymus daro nepatikimais. Liudytojai K. R., J. S., R. L., E. B., A. N. tvirtino, jog pasirašydavo už gautus neoficialius pinigus, o kiti teigė, jog niekur nepasirašydavo, kuomet gaudavo grynais. Akivaizdu, jog jei būtų mokami neoficialūs atlyginimai, tvarka būtų vienoda, todėl tokie skirtingi parodymai visiškai nesutampa esminėse detalėse. Liudytojas R. A. duodama parodymus apsiverkė, tikėtina, kad susiprato, jog meluoja ir neatlaikė įtampos. Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta daugiau nei 70 bendrovės darbuotojų, skirtingais laikotarpiais bendrovėje dirbo daugiau nei 150 žmonių. Iš viso šio asmenų rato kiekio tik 11 asmenų teigė, jog neva gavo neoficialų darbo užmokestį. Liudytojai L. D. ir Ž. S. teisme patvirtino, kad grynieji pinigai darbuotojams nebuvo mokami bei daugiau nei 50 kitų bendrovės darbuotojų ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog grynųjų pinigų mokėjimo bendrovėje nebuvo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo šių liudytojų parodymais, kadangi nė vienas iš liudytojų, nurodžiusių, jog bendrovėje nebuvo mokėjimo grynaisiais, nėra susiję su nuteistuoju nei darbo, nei asmeninio pobūdžio santykiais. Be to, liudytojai L. D. ir Ž. S. buvo atsakingi už liudytojų K. R., A. N., E. R., T. K., V. B., S. P., E. B., J. S., A. P., R. A. ir K. J. atliktą tiesioginį ir/ar papildomą darbą, todėl bet kokio pobūdžio grynųjų mokėjimas L. D. ir Ž. S. būtų buvęs žinomas faktas. Nesant jokių kitų objektyvių įrodymų apie neva mokėtus neoficialius darbo užmokesčius bei egzistuojant kardinaliai priešingiems kitų asmenų parodymams, pirmosios instancijos teismas privalėjo remtis vienu iš pagrindiniu baudžiamosios justicijos principų - visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, o ne atvirkščiai.
4.3. Nuteistasis V. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad VSDFV duomenimis jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose dirbti pradėjo nuo 2014-08-01. Liudytojai K. R. dirbo nuo 2011-03-01, A. N. nuo 2014-04-01, S. P. nuo 2011-06- 01, R. A. nuo 2011-02-01, J. S. nuo 2011-06-01, T. K. nuo 2011-03-01, E. B. nuo 2014-04-01,V. B. nuo 2014-02-28, E. R. nuo 2011-06-01, K. J. nuo 2011-02-01, A. P. nuo 2011-02-01. Taigi, jis, V. B., nė vieno liudytojo į darbą nepriiminėjo, dėl darbo sąlygų nesitarė. Taip pat nė vienas liudytojas nenurodė, jog V. B. kokiu nors būdu būtų susijęs su mokamais neoficialiais atlyginimais. Atvirkščiai, liudytojai teigė, jog dėl darbo užmokesčio tarėsi su kitu į darbą priimančiu darbuotoju, o neoficialų atlyginimą gaudavo tik iš O. B. arba kitų merginų. Tokiu būdu, net jei ir tikėti visų 11 liudytojų parodymais, o įmonėje buvo vykdoma bet kokio pobūdžio neteisėta veika, susijusi su mokėjimais „vokeliuose“, nėra nė vieno tiesioginio ar netiesioginio įrodymo, jog apie tai žinojo apeliantas, o tuo labiau, jog jis dalyvavo tokioje veikloje. V. B. pažymi, kad, nors ir buvo direktoriumi, tačiau jis nebuvo bendrovės savininku, neturėjo asmeninio suinteresuotumo įmonės pelningumu, todėl galėjo ir nežinoti apie galimai buvusią neteisėtą bendrovės veiklą.
4.4. Apeliantas teigia, kad nepagrįstai iš jo priteisti civiliniai ieškiniai VMI ir VSDFV, nes ieškovai neteikė reikalavimų mokesčių skolą priteisti iš juridinio asmens. Valstybės įgaliotos institucijos pareiškė civilinius ieškinius V. B. ir O. B.. Nagrinėjamoje byloje mokesčių mokėtojas ir draudėjas, privalantis mokėti socialinio draudimo įmokas, tiksliniam piniginiam fondui buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai reikalavimas nebuvo pareikštas. Tiek VMI, tiek VSDFV mokestinis reikalavimas juridiniam asmeniui ir bendrovės mokestinės prievolės kyla įstatymuose nustatytais pagrindais, todėl pareiga atlyginti valstybei juridinio asmens nesumokėtų mokesčių sumą iš civilinės atsakomybės vadovui nekyla. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra pažymėta, jog neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu būtų nustatyta, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-68-222/2018, 2K-7-86-303/2018). Galimybės užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais gali lemti objektyvios priežastys: mokesčių administratorius negalės apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokesčių nepažeisdamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje nustatytų mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminų dėl neteisėtų mokesčių mokėtojo veiksmų konstatavimo ir nesumokėtų mokesčių apskaičiavimo tiesioginio priklausymo nuo baudžiamosios bylos baigties ir joje teismo konstatuotų faktų, dėl nusikalstamos veikos trukmės, jos tęstinio pobūdžio ir kitos objektyvios priežastys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018). Kasacinės instancijos teismas baudžiamojoje byloje yra pažymėjęs, kad nors mokestinės prievolės įvykdymas natūra negali būti kvalifikuojamas kaip civilinės atsakomybės taikymas, reikalavimas priteisti dėl nusikalstamos veikos nesumokėtus mokesčius gali būti įgyvendintas ir baudžiamajame procese, jei tenkinamos šios sąlygos: 1) valstybės patirtų turtinių praradimų kompensavimas baudžiamajame procese būtų efektyvesnis ir operatyvesnis teisių gynimo būdas nei naujų mokesčių administravimo procedūrų pradėjimas, ypač tais atvejais, kai baudžiamajame procese renkami ir vertinami valstybės turtinius praradimus patvirtinantys įrodymai ir visa aktuali informacija apie mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką lėmusius neteisėtus veiksmus sukoncentruota būtent baudžiamojoje byloje; 2) valstybės turtiniai praradimai kyla tiesiogiai iš nusikalstamos veikos ir potencialiai gali būti reikšmingi veikos teisiniam kvalifikavimui. Civilinį ieškinį reiškianti mokesčius administruojanti institucija turi tinkamai pagrįsti būtinumą tokį ieškinį nagrinėti baudžiamajame procese (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018). Nagrinėjamoje byloje mokesčius administruojančios institucijos nėra tinkamai pagrindusios būtinumą pareikštus civilinius ieškinius nagrinėti baudžiamajame procese. Be to, valstybės įgaliotų institucijų pareikšti nagrinėjamoje byloje civiliniai ieškiniai yra pareikšti bendrovės - mokesčio mokėtojos ir draudėjos - vadovui - nuteistajam V. B., kai kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, jog už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiari ir galima tik esant išskirtinėms situacijoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304- 976/2016, 2K-7-86-303/2018). Tačiau nagrinėjamos baudžiamosios bylos ypatumas yra tas, kad juridinis asmuo nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir tokiu būdu jis nėra nuteistas už nusikalstamų veikų padarymą. Nepatraukus juridinio asmens baudžiamojon atsakomybėn baudžiamojoje byloje civiliniai ieškiniai negali būti nagrinėjami, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė turtinės žalos atlyginimą valstybės įgaliotoms institucijoms iš jo, V. B.. Civiliniai ieškovai, remdamiesi šioje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, turi galimybę reikšti savo reikalavimus dėl juridinio asmens nesumokėtų mokesčių ir įmokų ne baudžiamojo proceso tvarka )Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-226-380/2019).
4.5. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nebuvo nustatytos ir neapskaitytos gautos pajamos, tai yra šaltinis, iš kurio galėtų būti mokami neoficialūs atlyginimai. Be subjektyvių ir prieštaringų liudytojų parodymų byloje nėra nė vieno kito įrodymo, pagrindžiančio kaltinimą. Formuojamoje teismų praktikoje yra pasakyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, be to, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo.
5. Nuteistoji O. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria ji pripažinta kalta ir ją išteisinti. Nuteistosios apeliacinio skundo argumentai dėl specialisto išvados, liudytojų parodymų yra identiški kaip ir V. B. apeliaciniame skunde. Papildomai pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teigė, jog ji, O. B., buvo atsakinga už bendrovės buhalterinę apskaitą. Tokia teismo išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi ji nebuvo atsakinga už bendrovės buhalterinę apskaitą. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere dirbo L. R., kuri ir buvo atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą bei tinkamų duomenų pateikimą VMI. Ji, O. B., buvo atsakinga tik už atlyginimų skaičiavimą, bet ne buhalterinės apskaitos vedimą. Atsižvelgiant į tai, jai negali būti pateiktas kaltinimas dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo, nes ji tos apskaitos iš esmės netvarkė ir nebuvo atsakinga.
Atsiliepimas
6. Klaipėdos apskrities VMI atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.
7. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai advokatai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Žemesnės instancijos teismas
8. Abiejų nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, prašoma juos išteisinti, akcentuojama, kad liudytojų parodymai, kuriais pagrįsta jų kaltė, nepatikimi, kitų jų kaltės įrodymų nėra, atitinkamai sąlyginė ir neobjektyvi yra ir liudytojų parodymais paremta specialisto išvada, neįrodytas bendrininkavimas nusikaltimo padaryme, o įmonėje už buhalterinę apskaitą buvo atsakinga buhalterė L. R., taip pat apeliantai mano, kad civiliniai ieškiniai turėjo būti palikti nenagrinėti.
9. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismai pripažįsta įrodymais tik įstatymų nustatyta tvarka teisėtais būdais gautus duomenis, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys). Teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, pagal jas teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kartu tai reiškia, kad įstatymas nurodo išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Be to, teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
10. Šiuo atveju apygardos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, priimtą nuosprendį, išnagrinėjęs nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas aptartų BPK nuostatų nepažeidė, o nuosprendžio išvados yra pagrįstos išsamiu BPK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, išsamiai, visapusiškai ištyrė, sugretino ir įvertino nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę. Nuosprendžio išvados išsamiai motyvuotos, įrodymai aptarti, jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu nėra pagrindas nepritarti nuosprendžio išvadoms.
11. Pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas V. B. ir O. B. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, nustatė, kad V. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, ir O. B., šios bendrovės buhalterė, atsakinga už atlyginimų darbuotojams, įmokų Sodrai apskaičiavimą bei pranešimų VSDFV pateikimą, veikdami bendrininkų grupe, tyčia pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterei L. R. žinomai neteisingus duomenis ir buhalterinius dokumentus apie bendrovės darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį, dėl to L. R. laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neįregistravo pagal neoficialius darbo užmokesčio išmokėjimo dokumentus 10 įmonės darbuotojų grynaisiais pinigais išmokėto 16994,27 Eur darbo užmokesčio ir šiai išmokėtai sumai pagrįsti nesurašė pirminių apskaitos dokumentų; dėl šių pažeidimų pagal įmonės tvarkomą apskaitą nebuvo galima nustatyti, iš kokių lėšų įmonės darbuotojams buvo išmokėtas tvarkomoje apskaitoje neįregistruotas 16994,27 Eur darbo užmokestis. Be to, V. B., ir O. B., veikdami bendrininkų grupe, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 15 d. (deklaracijos ir pranešimo apie apdraustuosius už 2015 m. sausio mėnesį pateikimo data) iki 2016 m. gruodžio 15 d. (deklaracijos ir pranešimo apie apdraustuosius už 2016 m. lapkričio mėnesį pateikimo data) tyčia pateikė šios bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei L. R. ir valstybės institucijoms (VMI ir Sodrai) žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės darbuotojų darbo užmokestį ir neapskaitydami dalies darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio, pateikė neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir jo panaudojimą, dėl to 2015 m. sausio 1 d.– 2016 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu tvarkomoje apskaitoje nuo neapskaitytos 23837,04 Eur ir išmokėtos 16994,27 Eur darbo užmokesčio dalies nepaskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą Valstybinei mokesčių inspekcijai nesumokėjo 4503,45 Eur gyventojų pajamų mokesčio, į VSDF biudžetą nesumokėjo 9695,13 Eur įmokų (7384,71 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokos + 2145,43 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokos + 164,99 Eur pensijų įmokos).
12. Nuteistieji savo kaltę neigia, kritikuoja liudytojų parodymų bei specialisto išvados patikimumą, tačiau apygardos teismas su apeliantų argumentais negali sutikti. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo, kodėl vertina, jog V. B. ir O. B. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas ir šiems motyvams nėra jokio pagrindo nepritarti. Nuteistieji teisūs pastebėdami, jog esminiai įrodymų šaltiniai nagrinėjamu atveju yra liudytojų parodymai bei specialisto išvada, tačiau aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo rasti objektyvūs duomenys (su neapskaitytomis lėšomis susiję dokumentai, informacinės laikmenos ar pan.), nemenkina kitų įrodymų šioje byloje patikimumo. Pagal įrodymų vertinimo taisykles, nė vienas byloje esantis įrodymas neturi išskirtinės ar prioritetinės reikšmės prieš kitus įrodymus, kad juo vieninteliu galėtų būti pagrindžiama kaltinamojo kaltė. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis), tačiau visais atvejais gauti duomenys vertintini bendrajame bylos duomenų kontekste. Įrodymai byloje nėra skirstomi į reikšmingus ar nelabai reikšmingus, nes jie visi turi vienodą reikšmę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vadinasi, byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinamas jų visetas, o ne atskiri duomenys. Tai sudaro prielaidas konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (nutartis Nr. 2K-43/2006). Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų sąsajumo (liečiamumo) ir leistinumo reikalavimų. Tiek liudytojų parodymai, tiek specialisto išvada, tiek ir bet kokie kiti galimi įrodymai bylose vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Šiuo atveju V. B. ir O. B. kaltė grindžiama įrodymų, kuriuos pirmosios instancijos teismas patikrino teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose numatytais proceso veiksmais, visuma, įvertino juos tarpusavyje sulygindamas ir pateikė motyvuotas išvadas atitinkančias įrodymų turinį.
13. Iš bylos medžiagos matyti, jog dalis apklaustų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusių darbuotojų (K. R., A. N., E. R., T. K., V. B., S. P., E. B., J. S., A. P., R. A., K. J.) nurodė, jog darbo užmokestį jie gaudavo ne tik į banko sąskaitą, bet ir grynais. Pirmosios instancijos teismas motyvavo, kodėl tiki šiais liudytojais, apygardos teismas šiems motyvams visiškai pritaria ir jų nebekartoja. Iš tikrųjų šie liudytojai, priešingai nei teigia apeliantai, tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme dėl esminių detalių buvo nuoseklūs, paaiškino, kada jiems būdavo mokamas atlyginimas grynais, kas ir kur jiems pinigus išmokėdavo. Dalis šių liudytojų (A. N., E. R., T. K., J. S.) apklausiami ikiteisminiame tyrime (apklausos atliktos 2017 metais, t. y. praėjus jau kuriam laikui po išėjimo iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“) parodymo atpažinti metu atpažino O. B., kaip asmenį, mokėdavusį atlyginimo priedą grynais pinigais (b. l. 163-165, 166-168, 169-171, 172-174, t. 3). Liudytojai K. R., A. N., E. R., T. K., V. B., S. P., E. B., J. S., ir R. A. savo parodymus apie išmokėtą neoficialų darbo užmokestį patvirtino akistatų su apeliante metu (b. l. 123-124, 153-155, 158-160, 163-165, 148-150, 127-128, 144-145, 135-136, 131-132, t. 3). Taigi liudytojų parodymai iš esmės nesikeitė ir atliekant kitus proceso veiksmus.
14. Apeliaciniuose skunduose siekiant sumenkinti liudytojų parodymų patikimumą, pažymima, jog liudytojai turėjo priešiškumą dėl priverstinio atleidimo, neaišku su kuo tarėsi dėl mokėtino darbo užmokesčio, kokio dydžio šis turėjo būti, o R. A. teisme netgi apsiverkė, tačiau tokie apeliantų argumentai neduoda pagrindo abejoti sutampančiais ir nuosekliais liudytojų parodymais. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas motyvuotai paneigė versiją dėl apeliantų nurodyto liudytojų siekio su apeliantais susidoroti ir juos apkalbėti, ir apygardos teismas tokiems nuosprendžio argumentams visiškai pritaria bei jų nebekartoja. Kita vertus, realu, jog asmenys po kelių metų nebeprisimena tikslių susitarimų su buvusiu darbdaviu aplinkybių, juolab, jog, kaip matyti, būta pasikeitimų įmonės administracijoje. Pirmosios instancijos teismo posėdžiuose didžioji dalis liudytojų nurodė, jog jokių nesutarimų su buvusiu darbdaviu nekilo, išėjimą iš darbo lėmė įvairios priežastys (A. N. dėl mokymosi, V. B. ieškojo didesnio atlyginimo, E. B. išėjo, nes nebereikėjo darbuotojų ir t. t.). T. K. pirmosios instancijos teisme užsiminė, jog tam tikrų nesutarimų buvo, tačiau, kaip matyti, jo parodymai visiškai neprieštarauja kitų liudytojais apklaustų darbuotojų, teigusių, jog dalį algos gaudavo grynais, parodymams nei dėl priedą prie algos grynaisiais pinigais mokėjusio asmens, nei dėl tokių mokėjimų aplinkybių. Iš esmės apeliantų argumentus dėl liudytojų priešiškumo leidžia paneigti ir gynybos prašytos apklausti buvusios įmonės personalo vadovės D. C. parodymai pirmosios instancijos teisme, kuriuose ji paaiškino, kad prieš įmonės likvidavimą buvo pora konfliktų su darbuotojais, tarp kurių buvo K. B., T. K., R. S., dar dviejų pavardžių neatsimena. Taigi įmonės personalo vadovė teisme patvirtino, jog nesutarimai su darbuotojais nebuvo masiniai, o apie priedus, gautus grynaisiais pinigais, užsiminė ne tik D. C. paminėtas T. K., tačiau ir kur kas daugiau darbuotojų, kurie pagal bylos duomenis neturėjo priežasčių sąmoningai duoti tikrovės neatitikusius parodymus. Taigi apeliantų gynybinės versijos, kad liudytojai juos apkalba, bylos duomenys nepatvirtina. Apeliantų argumentas dėl apklausiamos liudytojos R. A. emocingumo apklausos metu, taip pat savaime neduoda jokio pagrindo šia liudytoja netikėti, kadangi kiekvienas asmuo gali individualiai emociškai sureaguoti į procesą teisme.
15. Apeliaciniuose skunduose akcentuojama, kad apie priedų grynais mokėjimą nurodė tik 11 asmenų, nors apklausta kur kas daugiau įmonėje dirbusių darbuotojų, atkreipiamas dėmesys į liudytojų L. D. bei Ž. S. parodymus, pažymima, kad nebuvo nustatytas šaltinis, iš kurio galėtų būti mokami neoficialūs atlyginimai. Apygardo teismo vertinimu, tai, jog dalis apklaustų įmonėje dirbusių asmenų nurodė, jog pinigus gaudavo tik į banko sąskaitą, ar kad nenustatytas šaltinis, iš kurio mokėti neapskaityti pinigai, nepaneigia nustatytos aplinkybės, jog daliai darbuotojų priedai prie algos buvo mokėti ir grynaisiais pinigais, neparodant to įmonės buhalterinėje apskaitoje. Spręsdamas dėl baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų kaltės, pirmosios instancijos teismas ištyrė bei įvertino surinktus įrodymus bei pagrįstai sprendė, jog jų pakanka pripažinti V. B. ir O. B. kaltais.
16. Apeliantai nesutinka ir su specialisto išvada, kuri jų nuomone neobjektyvi, atkreipia dėmesį į specialisto išvados paskaičiavimus, kuriose nurodyti ne sveikieji skaičiai, nors liudytojai nurodė sumas būtent sveikaisiais skaičiais. Be abejo, specialisto išvadoje įvertinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, tarp kurių ir liudytojų parodymai, tačiau dėl to specialisto išvada savaime netampa neobjektyvi. Kaip jau aptarta, liudytojų parodymai dėl grynaisiais pinigais mokėtų priedų abejonių nekelia. Be to, specialistas vertino ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus bei apskaitos registrus, taigi jo išvada rėmėsi pateiktų duomenų visuma, todėl netikėti specialisto išvada kolegija nemato pagrindo. Kaip matyti, specialistas išvadoje analizavo ne tik darbuotojams išmokėtas sumas, bet ir įmonės buhalterinėje apskaitoje neatspindėtas lėšas, kurios be abejo nėra ir negali būti identiškos darbuotojams išmokėtoms grynųjų pinigų sumoms.
17. Nuteistojo V. B. apeliaciniame skunde pažymima, kad nėra surinkta įrodymų, jog jam buvo žinoma apie tai, kad įmonėje buvo apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita, kadangi liudytojai nurodė pinigus gaudavę iš O. B., o apie V. B. ryšį su mokamais neoficialiais atlyginimais neužsiminė. Tokie apelianto argumentai vertinami kaip pasirinkta jo gynybinė pozicija, kurios nepatvirtina byloje ištirti įrodymai. Iš bylos duomenų galima spręsti, jog būtent O. B. buvo tas asmuo, kuris fiziškai darbuotojams išmokėdavo grynuosius pinigus, tačiau, byloje nustatyta ir tai, kad grynųjų pinigų mokėjimas ir jų nefiksavimas buhalterinėje apskaitoje nebuvo pavienis įvykis, o tam tikra sistema. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą įmonės vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y., atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita pagal įstatymo reikalavimus, kad įmonėje dirbtų buhalteris ar būtų sudarytos sutartys su tokias paslaugas teikiančiomis įmonėmis. V. B. sutuoktinė O. B. dirbo buhaltere, jai direktorius V. B. buvo pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus: atlyginimų skaičiavimą, pranešimų Sodrai teikimą. Nelogiška, jog įmonėje atitinkamu laikotarpiu galiojusi neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimo sistema, leidusi iškreipti tikrąsias įmonės ūkines operacijas, buvo vykdoma išimtinai V. B. sutuoktinės O. B. iniciatyva be jo žinios. Apgaulingos apskaitos tvarkymas pasireiškė ne visoje įmonės buhalterinėje apskaitoje, o būtent toje srityje, kurios įgyvendinimas buvo pavestas O. B.. Todėl visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad V. B. ir O. B. veikė bendrai, jų veiksmais realizuotas bendras sumanymas – buhalterinėje apskaitoje nefiksuoti dalies ūkinių operacijų, siekiant išvengti mokesčių.
18. Nuteistosios O. B. apeliaciniame skunde pažymima, kad ji negali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn, nes nebuvo atsakinga už įmonės buhalterinę apskaitą,už kurią buvo atsakinga vyr. buhalterė L. R.. Ši apeliantės gynybinė versija motyvuotai yra paneigta skundžiamame nuosprendyje išsamiai pasisakant apie tarpinio vykdymo institutą, išdėstant teismų praktiką šiuo klausimu. Apygardos teismas visiškai pritaria labai aiškiems skundžiamo nuosprendžio motyvams dėl to, kodėl baudžiamojon atsakomybėn patraukta O. B., ir dar plačiau šio klausimo nebeanalizuoja. Tiek V. B., tiek O. B. atitinkamai kiekvienas turėjo pareigą tinkamai organizuoti bei tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, o nustačius, jog buhalterinė apsakaita buvo vedama apgaulingai, abu pagrįstai patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
19. Taigi, atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, apygardos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadoms, kad įrodymų visuma leidžia pagrįstai spręsti, jog V. B. ir O. B. padarė jiems inkriminuotus nusikaltimus.
20. Dalis abiejų nuteistųjų apeliacinių skundų argumentų susiję su baudžiamajame procese pareikštais VMI bei VSDFV civiliniais ieškiniais, manoma, jog civiliniai ieškiniai turėjo būti palikti nenagrinėti. Apygardos teismas su šiais apeliacinių skundų argumentais nesutinka. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad civilinių ieškinių išsprendimo klausimas yra itin plačiai išanalizuotas, nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės aptartos ir įvertintos naujausios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos kontekste, o išvados išsamiai motyvuotos ir nėra jokio pagrindo joms nepritarti. Pirmosios instancijos teismas išaiškino, kodėl reikalavimas priteisti dėl nusikalstamos veikos nesumokėtus mokesčius ir įmokas įgyvendinamas baudžiamajame procese, atsižvelgė į tai, kad: pirma, valstybės patirtų turtinių praradimų kompensavimas šiame baudžiamajame procese yra efektyvesnis ir operatyvesnis teisių gynimo būdas, nes būtent baudžiamajame procese buvo renkami ir vertinami valstybės turtinius praradimus patvirtinantys įrodymai ir visa aktuali informacija apie mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką lėmusius neteisėtus veiksmus sukoncentruota baudžiamojoje byloje; antra, valstybės turtiniai praradimai kilo tiesiogiai iš V. B. ir O. B. padarytos nusikalstamos veikos ir potencialiai yra reikšmingi jų veikos teisiniam kvalifikavimui. Nuosprendyje išsamiai aptarti ir pirmosios instancijos teismo nustatyti civilinės atsakomybės elementai, reikšmingos bylos aplinkybės, todėl sprendimas šiuo atveju priteisti Klaipėdos apskrities VMI bei VSDFV Klaipėdos skyriaus civilinius ieškinius yra nuoseklus, logiškas, neprieštaraujantis teismų praktikai. Nors apeliaciniuose skunduose akcentuojama, jog juridinis asmuo nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nėra nuteistas dėl nusikalstamų veikų padarymo, tačiau Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 20 d. nutartimi į baudžiamąją bylą civiliniu atsakovu motyvuotai įtraukta likviduojama UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama bankroto administratoriaus MB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 44, t. 13), todėl civilinių ieškinių išsprendimas, priteisiant turtinę žalą iš juridinio asmens, o negavus reikalavimų patenkinimo iš juridinio asmens dėl jo nemokumo, iš juridinio asmens vadovo V. B. subsidiariai, neprieštarauja teisės normoms bei teismų praktikai.
21. Apeliantai atkreipia dėmesį į Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-226-380/2018, kuriuo civiliniai ieškiniai buvo palikti nenagrinėti, pažymėjus, jog civiliniai ieškovai turi galimybę reikšti savo reikalavimus dėl juridinio asmens nesumokėtų mokesčių ir įmokų ne baudžiamojo proceso tvarka. Kolegija pastebi, kad aplinkybės susiklosčiusios minėtoje baudžiamojoje byloje ir nagrinėjamos šiuo konkrečiu atveju, nėra visiškai identiškos, todėl nėra pagrindo vertinti, jog skundžiamu nuosprendžiu buvo nukrypta nuo teismų praktikos. Kaip matyti iš nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-226-380/2018, sprendimą dėl civilinių ieškinių lėmė ir konkrečios tuo metu nustatytos aplinkybės, susijusios su tinkamu pagrindimu būtinybės pareikštus civilinius ieškinius nagrinėti baudžiamajame procese. Šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai ir visapusiškai išanalizavo tokią būtinybę bei sprendė, jog civilinių ieškinių reikalavimai gali būti įgyvendinti baudžiamajame procese, tokią galimybę pripažįsta ir skundžiamame nuosprendyje paminėta naujausia teismų praktika (pvz. kasacinė byla Nr. 2K-7-86-303/2018).
22. Taigi, atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistųjų V. B. ir O. B. apeliacinius skundus atmesti.