- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-04
- Bylos Nr.
- 1A-273-417/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius, Linas Pauliukėnas, Remigijus Preikšaitis, Eduardas Preikšaitis
- Atsakovas
- UAB „T.“, D. K.
- Ieškovas
- Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Advokatai
- Petras Macenis
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Pauliukėno ir Eduardo Preikšaičio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „T.“ atstovo advokato Petro Macenio apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį atsakovėms UAB „T.“ ir D. K. dėl žalos valstybės biudžetui atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl žalos dydžio nustatymo, kai šis klausimas, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Ieškovė Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija baudžiamojoje byloje, kurioje S. K. buvo pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl jai padarytos 34 932 Eur žalos.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį. Šiuo nuosprendžiu buvo patenkintas ieškovės ieškinys ir iš S. K. buvo priteista 34 932 Eur valstybei.
3. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi buvo panaikinta Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio dalis, kuria nuspręsta tenkinti civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį ir iš S. K. priteisti 34 932 Eur valstybės naudai, ir Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio atlyginimo perduotas Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams nagrinėti civilinio proceso tvarka.
4. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose gautas patikslintas ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinys, kuriuo ieškovė prašė priteisti subsidiariai iš atsakovų UAB „T.“ ir S. K. 34 932 Eur žalos valstybės biudžetui atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.
5. 2018 m. spalio 30 d. nutartimi proceso metu miręs atsakovas S. K., kaip UAB „T.“ vienintelis akcininkas ir vadovas, pakeistas jo teisių perėmėja D. K..
Atsiliepimas
6. Atsakovė UAB „T.“ atsiliepimu į ieškinį nesutiko su pateiktu iekšiniu, nes pagal baudžiamosios bylos duomenis matyti, kad būtent S. K. yra atsakingas už tariamą turtinę žalą valstybės biudžetui, todėl UAB „T.“ nekyla prievolė atsakyti už kitų asmenų padarytą žalą.
7. Atsakovė D. K. atsiliepimu į iekšinį nesutiko su pateiktu iekšiniu, nes dėl nesumokėtų mokesčių pirmiausia atsako juridinis asmuo, o kitų asmenų, tarp jų juridinio asmens vadovų, atsakomybė yra subsidiari ir galima tik esant išskirtinėms situacijoms. Taip pat nurodė, jog viena iš subsidiariosios atsakomybės sąlygų yra juridinio asmens faktinis nemokumas, negalėjimas įvykdyti prievolės, o šiuo atveju nėra duomenų, kad UAB „T.“ nevykdo veiklos ar yra faktiškai nemoki, todėl atsakovei D. K. netaikytina subsidiarioji civilinė atsakomybė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. liepos 11 d. sprendimu ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies: iš atsakovės UAB „T.“ priteista 34 932 Eur (trisdešimt keturi tūkstančiai devyni šimtai trisdešimt du eurai) žalos atlyginimo valstybės naudai. Ieškinio dalis dėl 34 932 Eur žalos atlyginimo subsidiariai priteisimo iš atsakovės D. K. atmesta. Iš ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos priteista 500 Eur (penki šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei D. K.. Pagrindiniai teismo motyvai:
8.1. Teismas nustatė, kad įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu yra nustatyta, kad S. K., būdamas UAB „T.“ direktoriumi, atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių galutinę naudą mokestinės prievolės prasme turėjo jo vadovaujama bendrovė UAB „T.“. Būtent UAB „T.“, o ne S. K. yra mokestinės prievolės subjektas, nes įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyta, kad dėl neteisėtų S. K. veiksmų bendrovė, o ne S. K. kaip fizinis asmuo nesumokėjo nustatyto dydžio PVM ir pelno mokesčio, iš viso 34 932 Eur. Todėl vien tai, kad UAB „T.“ kaip juridinis asmuo nebuvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 220, 222 straipsniuose, nesudaro pagrindo išvadai, kad nėra UAB „T.“ neteisėtų veiksmų ir bendrovė nėra atsakinga už valstybei padarytą žalą.
8.2. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatvo, kad yra visos sąlygos UAB „T.“ civilinei atsakomybei kilti, t. y. UAB „T.“ neteisėti veiksmai – mokestinės prievolės nevykdymas – yra konstatuoti apkaltinamuoju nuosprendžiu, kuriuo už nusikalstamas veikas bendrovės naudai nuteistas bendrovės vadovas S. K.; dėl neteisėtų veiksmų buvo padaryta 34 932 Eur žala valstybės biudžetui, nes būtent tiek mokesčių UAB „T.“ nesumokėjo į valstybės biudžetą; tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys – dėl neteisėtų S. K. UAB „T.“ naudai atliktų veiksmų kilo žala – buvo nesumokėti bendrovės mokesčiai valstybei. Nustatęs, kad yra visos UAB „T.“ civilinės atsakomybės sąlygos, teismas tenkino ieškinį dėl 34 932 Eur žalos valstybės biudžetui atlyginimo iš UAB „T.“.
8.3. Spręsdamas dėl atsakovės D. K. atsakomybės teismas pažymėjo, kad 2018 m. liepos 2 d. nutartimi, atsižvelgus į tai, kad S. K. prievolė atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą yra jo asmeninė prievolė, kuri neatsiejamai susijusi su asmeniu ir negali būti paveldima ir perkelta jo teisių perėmėjams, civilinės bylos dalis dėl reikalavimo atsakovui S. K. buvo nutraukta. Teismas konstatvo, kad nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad žala valstybės biudžetui padaryta buvusio UAB „T.“ vadovo S. K. neteisėtais veiksmais, o duomenų, kad jo teisių perėmėja D. K. būtų atlikusi neteisėtus veiksmus, sąlygojusius žalos, kurios atlyginimą prašoma priteisti, atsiradimą, byloje nėra. Vien tai, kad D. K. perėmė UAB „T.“ vienintelio akcininko ir vadovo S. K. teises ir pareigas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ji perėmė ir pareigą atlyginti S. K., žalos padarymo metu buvusio įmonės vadovu, neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Todėl teismas padarė išvadą, kad nėra D. K. civilinės atsakomybės sąlygų, ir ieškinio dalį dėl reikalavimo subsidiariai priteisti 34 932 Eur žalos atlyginimo iš D. K. atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovės UAB „T.“ atstovas advokatas Petras Macenis prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. liepos 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Taip pat prašo priteisti iš ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos visas atsakovės UAB „T.“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aiškiai nurodęs, jog tokio pobūdžio bylose juridinio asmens civilinė atsakomybė yra įmanoma tik tais atvejais, kai juridinis asmuo apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės finansams padarymo, o šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas patenkinti ieškinį atsakovei UAB „T.“, neatsižvelgė į tai, kad UAB „T.“ nebuvo pripažinta kalta dėl nuskalstamos veikos padarymo. Atstovo teigimu, tais atvejais, kai reikalavimas įvykdyti mokestinę prievolę nėra teisiškai įmanomas, taikytinas civilinės atsakomybės institutas, t. y. valstybės reikalavimas dėl nesumokėtų mokesčių valstybei kiltų iš žalos atlyginimo teisinių santykių, jei juridinis asmuo apkaltinamuoju nuosprendžiu būtų pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės finansams padarymo (BK 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai). Tokiu atveju juridinio asmens civilinė atsakomybė taikoma pagal civilinės teisės deliktinę atsakomybę reglamentuojančias taisykles. Deliktinė juridinio asmens atsakomybė kyla tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, pasireiškiančius nusikalstama veika, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą ir asmens kaltę. Juridinio asmens civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti mokesčius administruojanti institucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018).
9.2. Skunde teigiama, kad CK 2.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Pagal baudžiamosios bylos aplinkybes matyti, jog būtent juridinio asmens dalyvis S. K. buvo atsakingas už tariamą turtinę žalą valstybės biudžetui, todėl UAB „T.“ negali kilti prievolė atsakyti už kitų asmenų padarytą žalą.
Atsiliepimas
9.3. Atsakovės atstovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą grindė remdamasis Klaipėdos apygardos teismo formuojama praktika tokio pobūdžio bylose (Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. kovo 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-75-360/2019), tačiau gynėjas teigia, kad šių bylų aplinkybės skiriasi reikšmingu aspektu, kuris nebuvo įvertintas pirmosios instancijos teismo. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. kovo 28 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-75-360/2019 buvo priteistas turtinės žalos atlyginimas iš juridinio asmens, o, negavus reikalavimų patenkinimo iš juridinio asmens dėl jo nemokumo, – iš juridinio asmens vadovo V. B. subsidiariai, atsižvelgiant į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje juridinis asmuo teismo nutartimi buvo įtrauktas į baudžiamąją bylą civiliniu atsakovu ir tuo pagrindu paties juridinio asmens teisinė padėtis, teisės ir galimybės gintis buvo absoliučiai skirtingos, nei yra šioje civilinėje byloje, nes nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl juridinio asmens civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyviui ir (ar) organui padarius žalą, tačiau juridinis asmuo baudžiamojoje byloje ne tik kad nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, bet ir nebuvo pripažintas civiliniu atsakovu. Kadangi aptariamų bylų nurodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės nėra tapačios ar esmingai panašios, todėl atstovas daro išvadą, kad Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. kovo 28 d. nutartimi išnagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 1A-75-360/2019 ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa ir tuo pagrindu negalima vadovautis Klaipėdos apygardos teismo minėtoje byloje suformuota teismų praktika dėl juridinio asmens civilinės atsakomybės jam nesant patrauktam baudžiamojon atsakomybėn ar bent jau baudžiamojoje byloje pripažintam civiliniu atsakovu.
Šalies argumentai
9.4. Skundu taip pat prašoma priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus, kuriuos atstovas pateiks iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė D. K. nurodo, kad sutinka su pareikštu apeliaciniu skundu, nes Plungės apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, jog fizinio asmens prievolės, kilusios dėl padarytos nusikalstamos veikos, yra asmeninės prievolės ir jos ne tik paveldimos, bet ir perimamos kitų asmenų, tuo labiau juridinių. CK 2.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Pagal baudžiamosios bylos aplinkybes matyti, jog būtent juridinio asmens dalyvis S. K. buvo atsakingas už tariamą turtinę žalą valstybės biudžetui, todėl UAB „T.“ negali kilti prievolė atsakyti už kitų asmenų padarytą žalą. UAB „T.“ nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn, taip pat nebuvo pripažinta atsakove ikiteisminio tyrimo metu ar baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl yra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą ir ieškinį atsakovei UAB „T.“ atmesti kaip nepagrįstą.
11. Ieškovė Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad nesutinka su pateiktu apeliaciniu skundu.
11.1. Atsiliepime ieškovė nesutinka su apelianto teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė remdamasis vien tik Klaipėdos apygardos teismo suformuota praktika baudžiamojoje byloje Nr. 1A-75-360/2019, kurioje, kaip teigia apeliantas, bylos aplinkybės (baudžiamojoje byloje, kurioje nuteistas UAB „T.“ direktorius S. K., ir Plungės apylinkės teismo priimtame sprendime minimoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-7 360/2019) skiriasi reikšmingu aspektu. Ieškovė pastebi, kad didžioji dalis apelianto skunde pateiktų argumentų paremti minėtų bylų aplinkybių neatitikimu, nesant esminio panašumo, tačiau tai yra apelianto klaidingas bylose nustatytų faktinių aplinkybių interpretavimas. Minėtose bylose kaltinimai juridiniams asmenims nebuvo pareikšti, ieškovas civiliniuose ieškiniuose atsakovais juridinių asmenų netraukė. Teismai nagrinėdami minėtas baudžiamąsias bylas atsakovais juridinius asmenis įtraukė savo iniciatyva. Ieškovė pažymi, kad Plungės apylinkės teismas 2019 m. liepos 11 d. sprendime aprašomojoje dalyje išsamiai pasisakė dėl bylose nustatytų faktinių aplinkybių tapatumo, pateikė naujausią teismų praktiką tokios kategorijos bylose.
11.2. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad teismų formuojama bendroji teismų praktika yra dinamiška, tos pačios kategorijos bylose precedentais tapę teismų sprendimai, praėjus keleriems ar daugiau metų, gali skirtis iš esmės. Apeliantas apeliaciniame skunde savo argumentus grindžia prieš dešimt ir daugiau metų suformuota teismų praktika, kuri per tą laikotarpį keitėsi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apibendrindamas teismų praktiką tam tikrų kategorijų byloseyra ne kartą akcentavęs teisminės praktikos dinamiškumą. Ieškovė nesutinka su apelianto teiginiu, kad UAB „T.“ negali kilti prievolė atsakyti už juridinio asmens vadovo padarytą žalą. Kretingos rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 6 d. priimtame nuosprendyje konstatavo, kad UAB „T.“ pažeidė: 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies ir šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies reikalavimus; 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 66 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 3 straipsnio 1 dalies, 89 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimus; 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies, 51 straipsnio 1 dalies ir 53 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Už minėtų įstatymo nuostatų nesilaikymą (už nusikalstamas veikas UAB „T.“ naudai) įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu yra nuteistas UAB „T.“ vadovas. Dėl neteisėtų juridinio asmens vadovo veiksmų buvo padaryta 34 932 Eur žala valstybės biudžetui, kaip UAB „T.“ nesumokėti mokesčiai į valstybės biudžetą. Plungės apylinkės teismas skundžiamame sprendime pateikė išsamius argumentus, pagrindžiančias visas būtinąsias sąlygas UAB „T.“ civilinei atsakomybei kilti, todėl mano, kad priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
11.3. Ieškovė pažymi, kad mokesčiai yra valstybės finansų sistemos esminė dalis, vienas iš pagrindinių pajamų šaltinių. Nesumokėjus mokesčių valstybei, biudžetas negauna pajamų, ribojamos valstybės galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas. Negautos pajamos, kurias asmuo (fizinis, juridinis) būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, apibrėžiamos kaip turtinė žala. Lietuvos valstybė dėl nesumokėtų mokesčių patyrė turtinę žalą, kurią pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį privalo visiškai atlyginti atsakingi asmenys.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmestinas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų. Iš apeliacinio skundo matyti, kad skundžiama tik Plungės apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. sprendimo dalis dėl žalos atlyginimo priteisimo iš UAB „T.“, sprendimo dalis dėl ieškinio dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės D. K. atmetimo neskundžiama, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl skundžiamo sprendimo dalies dėl žalos atlyginimo priteisimo iš UAB „T.“ (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
14. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės UAB „T.“ civilinės atsakomybės už UAB „T.“ neįvykdytą prievolę sumokėti mokesčius. Atsakovė UAB „T.“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad UAB „T.“ turi atlyginti 34 932 Eur žalą valstybės biudžetui. Atsakovės teigimu, UAB „T.“ nebuvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 220, 222 straipsniuose, todėl nėra bendrovės neteisėtų veiksmų, o tai reiškia, kad nėra ir UAB „T.“ civilinės atskaomybės sąlygų.
15. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „T.“ direktorius S. K. įsiteisėjusiu Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „T.“ buhalterinę apskaitą, o būtent už tai, kad: nuo 2012 m. lapkričio 21 d., būdamas UAB „T.“ direktoriumi, siekdamas iškreipti išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimus, tyčia, veikdamas per UAB „T.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusias buhalteres, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. Taip pat S. K. laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. 57 atvejais PVM sąskaitomis faktūromis nepagrindė ir UAB „T.“ buhalterėms nepateikė duomenų apie įvykusias ūkines operacijas, todėl buhalterės į apskaitą neįtraukė prekių pardavimo pajamų, iš viso 22 598,21 Lt (6544,89 Eur) (be PVM), ir 57 atvejais nepagrindė 4745,63 Lt (1374,43 Eur) pardavimo PVM. Taip pat S. K. šešiais atvejais laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 27 d. iki 2013 m. spalio 25 d. apskaitos dokumentais nepagrindė prekių, iš viso 4411,50 kg, pirkimo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų. Be to, S. K., pažeisdamas to paties įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų reikalavimus, 2014 m. rugsėjo 29 d. Žuvies sunaikinimo akte Nr. 14/09/29-1, kuriuo pagrindė 67 tonų žuvies ir žuvies produktų sunaikinimą, nurodė tikrovės neatitinkantį privalomą apskaitos dokumentams rekvizitą – ūkinės operacijos turinį, iš kurio negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo. Dėl 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimų bei 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų reikalavimų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šiais savo veiksmais S. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
16. Be to, S. K. nuteistas už tai, kad siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaracijas aiškiai neteisingus duomenis apie UAB „T.“ turtą, pajamas bei pelną ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, o būtent: nuo 2012 m. lapkričio 21 d., būdamas UAB „T.“ direktoriumi, tyčia, pažeisdamas 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. EX-2112 8 straipsnio 1 dalį, siekdamas išvengti sumokėti 113 783,66 Lt (32 954,03 Eur) pridėtinės vertės mokestį, nepateikė UAB „T.“ buhalterei duomenų apie faktiškai įvykusias UAB „T.“ ūkines operacijas, kur panaudota žuvis ir žuvies produkcija, nes 2014 metų lapkričio mėnesį po Klaipėdos apskrities VMI 2014 m. lapkričio 27 d. operatyvaus patikrinimo paaiškėjus, kad UAB „T.“ prekes, t. y. 94 612,82 kg žuvies ir žuvies produkcijos, už 541,826,95 Lt (156,923,93 Eur) prarado, buhalterė, nesuvokdama S. K. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2014 m. lapkričio mėnesio PVM deklaracijoje, pateiktoje Valstybinei mokesčių inspekcijai, nepatikslino šių prekių pirkimo PVM ataskaitos – tikslintina PVM ataskaita sudarė 113 783,66 Lt (32 954,03 Eur), patikslintos PVM sumos neįrašė į deklaracijos FR0600 35 laukelį ir 113 783,66 Lt (32 954,02 Eur) nepadidino į biudžetą mokėtinos PVM sumos. Taip pat S. K., pažeisdamas 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimus, siekdamas išvengti sumokėti 4745,63 Lt (1374,43 Eur) pridėtinės vertės mokestį, nepateikė UAB „T.“ buhalterėms duomenų apie faktiškai įvykusias UAB „T.“ ūkines operacijas – žuvies ir žuvies produkcijos pardavimą, todėl buhalterės, nesuvokdamos S. K. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. neapskaičiavo pridėtinės vertės mokesčio nuo realizavimo pajamų, iš viso 22 598,21 Lt, ir Valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu pateiktose 2013 m. balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugsėjo, spalio mėnesių, 2014 metų rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesių PVM deklaracijose nedeklaravo PVM apmokestinamų sandorių, bendra suma 22 598,21 Lt (6544,89 Eur), nepriskaičiavo ir nedeklaravo 4745,63 Lt (1374,43 Eur) mokėtino į valstybės biudžetą PVM. Taigi, S. K., veikdamas per buhalteres, nesuvokusias jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. 10 atvejų PVM deklaracijose, pateiktose per elektroninę deklaravimo sistemą Valstybinei mokesčių inspekcijai, pateikė aiškiai neteisingus duomenis apie UAB „T.“ turtą, t. y. iš viso S. K. PVM deklaracijų 11 eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo mažiau PVM apmokestinamų pardavimų 22 598,21 Lt (6544,89 Eur), 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 4745,63 Lt (1374,43 Eur) mažiau pardavimo PVM, 35 eilutėje „Atskaitomas PVM“ nedeklaravo patikslintos PVM atskaitos su minuso ženklu (–113 783,66 Lt) (–32 954,03 Eur), 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ deklaravo 118 529 Lt (34 328 Eur) mažiau mokėtino į biudžetą PVM. Be to, S. K., pažeisdamas 2001 m. gruodžio 20 d.Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus, siekdamas išvengti sumokėti 2083 Lt (603 Eur) pelno mokesčio, tyčia nepateikė UAB „T.“ buhalterei duomenų apie faktiškai įvykusias UAB „T.“ ūkines operacijas – žuvies ir žuvies produkcijos pardavimą 2013 m. už 13 884 Lt (4 021 Eur), ir, veikdamas per buhalterę, nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, į 2013 metų Metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204A), pateiktą 2014 m. gegužės 28 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai, įrašė aiškiai neteisingus duomenis apie UAB „T.“ pajamas ir pelną: deklaracijos II dalies 18 eilutėje „Pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, suma“ nedeklaravo 13 884 Lt (4 021 Eur) realizavimo pajamų; III dalies 46 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas“ nedeklaravo 13 884 Lt (4021 Eur) apmokestinamojo pelno; III dalies 88 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma“ neapskaičiavo ir nedeklaravo 2083 Lt (603 Eur) mokėtino pelno mokesčio. Šiais nusikalstamais veiksmais S. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.
17. Taigi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad S. K. būdamas UAB „T.“ direktoriumi atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių galutinę naudą mokestinės prievolės prasme turėjo jo vadovaujama bendrovė UAB „T.“. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad UAB „T.“ baudžiamojoje byloje nebuvo pripažinta kalta dėl nusikalstamų veikų padarymo, taip pat nebuvo įtraukta net civinile atsakove, tačiau iš Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio bei Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutarties matyti, kad būtent UAB „T.“, o ne S. K. yra mokestinės prievolės subjektas, nes įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyta, kad dėl neteisėtų S. K. veiksmų bendrovė, o ne S. K. kaip fizinis asmuo nesumokėjo nustatyto dydžio PVM ir pelno mokesčio, iš viso 34 932 Eur. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai padarė išvadą, kad vien tai, jog UAB „T.“ kaip juridinis asmuo nebuvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 220, 222 straipsniuose, nesudaro pagrindo išvadai, kad nėra UAB „T.“ neteisėtų veiksmų ir bendrovė nėra atsakinga už valstybei padarytą žalą. Būtent UAB „T.“ turėjo prievolę tinkamai apskaičiuoti jai priklausančius mokėti mokesčius (šiuo atveju PVM ir pelno mokestį), pagrįsti šių mokesčių apskaičiavimą buhalterinės apskaitos dokumentais, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus. Minėtos mokestinės prievolės nebuvo tinkamai deklaruotos ir apskaičiuotos, todėl jos nepasibaigė, kai mokesčių mokėtojas netinkamai vykdė pareigą apskaičiuoti mokestį ar netinkamai į apskaitą įtraukė mokestinę prievolę ar kitais atvejais, taip pat kai atliko neteisėtą veiką, kuri yra pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę.
18. Nors mokestinė prievolė ir civilinės atsakomybės prievolė skiriasi savo esme, jų tikslais, atsiradimo pagrindais, taikymo sąlygomis, ieškinio senaties terminais ir pan., tačiau neįvykdyta mokestinė prievolė gali būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu nustatyta, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-68-222/2018). Taigi tais atvejais, kai reikalavimas įvykdyti mokestinę prievolę nėra teisiškai įmanomas, taikytinas civilinės atsakomybės institutas. Tokiu atveju juridinio asmens civilinė atsakomybė taikoma pagal civilinės teisės deliktinę atsakomybę reglamentuojančias taisykles. Deliktinė juridinio asmens atsakomybė kyla tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, pasireiškiančius nusikalstama veika, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą ir asmens kaltę. Juridinio asmens civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti mokesčius administruojanti institucija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, neįvykdytą mokestinę prievolę vertinant civilinės atsakomybės aspektu – kaip dėl negautų pajamų valstybės patirtą žalą, aktualios CK nuostatos dėl juridinio asmens – mokesčių mokėtojo teisinio savarankiškumo ir atsakomybės pagal prievoles jam priklausančiu turtu (CK 2.33, 2.50 straipsniai), iš kurių išplaukia išvada, kad už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiari ir galima tik esant išskirtinėms situacijoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016).
19. Pažymėtina, kad mokestinė prievolė kyla iš mokestinių teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas, kiti mokesčius reguliuojantys teisės aktai. Mokesčių mokėtojo pareiga – tinkamai vykdyti mokestines prievoles, o mokesčių administratoriaus pareiga – įgyvendinti mokesčių įstatymus, užtikrinti, kad mokesčiai į valstybės biudžetą būtų sumokėti. Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą neįvykdytos mokestinės prievolės atveju, prievolė mokėti mokesčius yra mokesčių mokėtojo, šiuo atveju – juridinio asmens – pareiga.
20. Nagrinėjamoje byloje civilinio ieškovo reikalavimams patenkinti turėjo būti nustatytos civilinės atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: padaryta žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246–6.248 straipsniai). Konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju nustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės, padarytos nusikalstamoms veikos įrodytos.
20.1. Šiuo atveju svarbu tai, kad šioje byloje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad žala ieškovei atsirado dėl UAB „T.“ direktoriaus S. K. atliktų neteisėtų veiksmų, dėl kurių galutinę naudą mokestinės prievolės prasme turėjo būtent civilinė atsakovė UAB „T.“. Taigi akivaizdu, kad bendrovėje apgaulinga apskaita ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimas buvo reikalingi tam, kad būtų galima sudaryti ir pateikti žinomai neteisingas valstybės įgaliotoms institucijoms teikiamas mokesčių deklaracijas ir taip išvengti mokėti privalomus mokesčius valstybei, o prievolė mokėti mokesčius yra mokesčių mokėtojo, šiuo atveju – juridinio asmens – pareiga. Taigi turtinė žala valstybės biudžetui buvo padaryta ne tik pateikiant neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ar turtą, bet ir apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, kadangi darant abi nusikalstamas veikas buvo slepiami mokesčiai, valstybės biudžetas neteko dalies įplaukų, kartu atsakovė patyrė naudą, nes išvengė jai privalomų mokėti mokesčių, taip padidindama savo turtą. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nors atsakovė UAB „T.“ ir nebuvo pripažinta kalta dėl nusikalstamų veikų padarymo, tačiau atsakovės mokestinės prievolės nevykdymas yra konstatuotas apkaltinamuoju nuosprendžiu, kuriuo už nusikalstamas veikas bendrovės naudai nuteistas bendrovės vadovas S. K.. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šiuo atveju yra UAB „T.“ neteisėti veiksmai, t. y. viena iš civilinės atsakomybės sąlygų.
20.2. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad žala ieškovei buvo padaryta negautų pajamų forma, šią žalą patvirtina Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendis bei Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis, Finansinių nusikaltimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos pateikta 2016 m. sausio 25 d. išvada Nr. 5-3/6, kurioje konstatuoti UAB „T.“ (direktoriaus S. K.) teisės aktų pažeidimai ir apskaičiuota valstybės biudžetui padaryta žala – iš viso 34 932 Eur (t. 1 , b. l. 98–118). Iš aptartų duomenų galima daryti išvadą, kad tarp UAB „T.“ neteisėtų veiksmų bei padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes dėl neteisėtų S. K. atsakovės naudai atliktų veiksmų kilo žala – buvo nesumokėti bendrovės mokesčiai valstybei. Nustačius, jog yra visos UAB „T.“ civilinės atsakomybės sąlygos, pagrįstai buvo patenkintas ieškinys dėl 34 932 Eur žalos valstybės biudžetui atlyginimo priteisimo iš UAB „T.“.
21. Apeliaciniame skunde didelis dėmesys skiriamas aplikybei, kad pirmosios instancijos teismas nepagįstai rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi byloje Nr. 1A-75-360/2019, nes, pasak apelianto, nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės skiriasi. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašiomis faktinėmis aplinkybėmis. Nors pastebėtina, kad nagrinėjamoje byloje ir Klaipėdos apgrados teismo išnagrinėtoje byloje Nr. 1A-75-360/2019 aplinkybės nėra visiškai identiškos, t. y. abiejose nurodytose bylose juridinis amsuo nebuvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo, tačiau Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje byloje Nr. 1A-75-360/2019 juridinis asmuo, iš kurio buvo priteistas žalos valstybės biudžetui atlyginimas dėl nesumokėtų mokesčių, buvo įtrauktas į bylą civiliniu atsakovu. Tačiau, kolegijos manymu, vien dėl to nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis minėta Klaipėdos apygardos teismo nutartimi Nr. 1A-75-360/2019. Pažymėtina, kad vien aplinkybė, kad UAB „T.“ nebuvo įtrauktas į baudžiamąjį procesą civiline atsakove ir nedalyvavo baudžiamajame procese, kuriame kaltu buvo pripažintas šios bendrovės vadovas, nereiškia, kad žalą patyrę asmenys neturi teisės reikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka. Be to, ši aplinkybė taip pat nepašalina atsakovės pareigos atlyginti dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų, atliktų atsakovės naudai, padarytą žalą valstybei dėl nesumokėtų mokesčių.
22. Apibendrindamas anksčiau išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl žalos dydžio ir atlygintinos žalos yra neprieštaringos, pirmosios instancijos teismas nurodė, kuriais įrodymais remiasi nustatydamas padarytos turtinės žalos dydį, teismas plačiai pasisakė dėl atsakovės prievolės atlyginti valstybės biudžetui padarytą žalą, šis klausimas yra itin plačiai išanalizuotas, nustatytos aplinkybės aptartos ir įvertintos naujausios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos kontekste, o išvados išsamiai motyvuotos ir nėra jokio pagrindo joms nepritarti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo padaryti kitokią išvadą, nei padarė pirmosios instancijos teismas, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Atsakovė apeliaciniu skundu prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jokių bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 3 dalimi, 331 straipsniu,
nutaria:
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „T.“ atstovo advokato Petro Macenio apeliacinį skundą atmesti.
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.