Kauno apygardos teismo nutartis

2014-04-02 · Civilinė byla Nr. 2A-720-264/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-02
Bylos Nr.
2A-720-264/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Atsakovas
R. J.
Ieškovas
I. J.
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-720-264-2014Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3; 78.2.1; 121.14; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3489-90/2013 pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovui R. J., išvadą teikianti institucija Alytaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti santuokines pavardes, dukrų G. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo dukrų išlaikymui po 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jų pilnametystės, padalinti santuokoje įgytas transporto priemones. Ieškovė nurodė, kad 1999 m. rugpjūčio 13 d. sudarė santuoką su atsakovu, santuokoje gimė dukros G. ir L. Šiuo metu šeima faktiškai iširusi, šalys gyvena skyrium, bendro ūkio neveda, santuokinių ryšių nepalaiko. Santuokoje įgijo du automobilius, kuriuos prašė padalinti pagal naudojimosi tvarką.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, nesutiko dėl prašomo priteisti išlaikymo dukroms dydžio. Sutiko vaikams išlaikymą mokėti po 200 Lt kiekvienai dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nurodydamas, kad jis šiuo metu nedirba, gyvena iš gaunamos pareigūno pensijos 1042,76 Lt.

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino; santuoką, sudarytą 1999 m. rugpjūčio 13 d. Alytaus miesto savivaldybės CMS (akto įrašo Nr. 298), tarp R. J. ir I. J. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nutraukus santuoką, paliko šalims santuokines pavardes; nustatė dukrų: G. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina I. J. pagal jos gyvenamąją vietą; priteisė iš R. J. dukrų G. J. ir L. J. išlaikymui po 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d. iki jų pilnametystės, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavedė tvarkyti I. J.; santuokoje įgytą automobilį Nissan Micra asmeninės nuosavybės teise priteisė I. J.; automobilį VW Passat asmeninės nuosavybės teise priteisė R. J.; priteisė iš R. J. 235 bylinėjimosi I. J. bei 288 Lt žyminį mokestį valstybei; sprendimo dalį dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo nurodė vykdyti skubiai. Teismas nustatė, kad santuoka tarp šalių sudaryta 1999-08-13, santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. J., (duomenys neskelbtini) L. J.. Sutuoktiniai gyvena skyrium, bendro ūkio neveda, santuokinių ryšių nepalaiko, todėl sprendė kad šeima iširusi, todėl šalių prašymu santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktiniai sutiko, kad dukrų G. ir L. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, neprašė nustatyti bendravimo tvarkos, nesutaria dėl išlaikymo dydžio vaikams. Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką vaikų minimaliems poreikiams tenkinti reikia minimalios algos dydžio, todėl teismas tenkino ieškovės prašymą ir priteisė po 400 Lt kiekvienai dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nurodydamas, kad atsakovas gauna pastovias pajamas, yra sveikas, darbingas vyras, neturintis kitų išlaikytinių. Ieškovės materialinė padėtis nėra geresnė, ji gauna minimalų darbo užmokestį, nekilnojamojo turto neturi, išlaiko dvi nepilnametes dukras. Santuokoje įgyti du automobiliai, dėl kurių padalinimo ginčo nėra.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas R. J. apeliaciniu skundu (b. l. 68-72) prašo: panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio mėn. 26 d. sprendimą dalyje dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo nepilnamečių dukrų G. J. ir L. J. išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. 28 d. iki jų pilnametystės, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę I. J.; perskaičiuoti ir atitinkamai sumažinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio mėn. 26 d. sprendimu, atsakovo atžvilgiu priteistas bylinėjimosi išlaidas; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:

1. Teismas pažeidė CK 3.192 str. 1 - 2 d. įtvirtintą proporcingumo principą bei įrodymų vertinimo taisykles, todėl netinkamai vertino apelianto turtinę padėtį. Teismui buvo pateikti įrodymai, kad apeliantas neturi nekilnojamojo turto nuosavybės teise, jo visas gaunamas pajamas sudaro tik pareigūno pensijos išmoka (1042,76 Lt), jo asmeninėje sąskaitoje santaupų nėra, jis tik prieš keletą mėnesių atsiskaitė su kreditoriais, kuriuos buvo įgijęs šeimos būstui statyti ir įrengti, tačiau dėl pernelyg didelio pasitikėjimo ieškove į šį turtą neturi jokių teisių, nes jis nuosavybės teise priklauso ieškovės senelei. Apeliantas intensyviai ieškosi darbo, tačiau dėl Lietuvoje vis dar esančio didelio nedarbo lygio, jo paieškos nesėkmingos. Jis turi pasirūpinti ir būsto nuoma bei mokesčiais.

2. Teismas formaliai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo analogiško pobūdžio bylose formuojamą praktiką, kurioje pateikiamas tik orientacinis nepilnamečių vaikų išlaikymo dydis ir neatsižvelgė į tėvų turtinę padėtį, todėl priteisė vaikams didesnį išlaikymą negu jį gali teikti tėvai. Abiejų šalių pajamos yra minimalios, todėl nei apeliantas, nei ieškovė nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį skirti po 400 Lt kiekvienai dukrai yra finansiškai nepajėgūs. Tokios tėvų pajamos yra ne dėl jų nerūpestingo elgesio, bet dėl nuo jų pačių nepriklausančių ir pateisinamų aplinkybių (šalyje egzistuojančio didelio nedarbo, darbo užmokesčio ir pensijų srityje vyraujančių minimalių išmokų ir pan.). Teikiant teismo priteistą išlaikymą, apeliantui pragyvenimui liktų tik 242 Lt, o ieškovei - 100 Lt.

3. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovės nurodyta suma vaikų išlaikymui yra nereali. Šalims gyvenant santuokoje, ieškovė daug metų nedirbo, šeimos materialine gerove rūpinosi apeliantas vienas, todėl jam gerai žinomi dukrų poreikiai ir jiems patenkinti reikalingos išlaidos. Ieškovė teismui pateikė išlaidų, susijusių su nepilnamečių dukrų išlaikymu, lenteles, tačiau nepateikė jokių nurodytas išlaidas patvirtinančių dokumentų. Pati ieškovė ieškinyje nurodo, kad mergaičių poreikiams patenkinti kas mėnesį pakanka 400 Lt kiekvienai. Tokia suma yra reali ir atitinka tėvų turtinę padėtį.

4. Teismas turėjo atsižvelgti į aplinkybę, kad apelianto ir dukrų ryšys yra labai artimas, jie kartu leidžia laiką beveik kiekvieną savaitgalį. Tuo metu jis pilnai pasirūpina vaikų maitinimu, laisvalaikio pramogomis, skiria lėšų aprangai, avalynei, mokslo ir užklasinės veiklos priemonėms įsigyti. Darbo dienomis dažnai dukras veža į būrelius ir iš jų pasiima, prireikus nuveža pas gydytojus, ir į draugių gimtadienius. Mokant priteistą išlaikymą, apeliantas neturės jokios galimybės taip rūpintis dukromis, o ieškovė viena ir dirbdama pamainomis, to padaryti (visada laiku nuvežti į būrelius ar bet kada prireikus pas gydytojus ir pan.) tinkamai taip pat negalės. Taip būtų akivaizdžiai pažeidžiami dukrų interesai, to pasėkoje imtų silpnėti ir tėvo ryšys su dukromis.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl dviejų šalių dukrų - G. J., gim. (duomenys neskelbtini) 15, ir L. J., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio. Sprendimo dalis, kuria nutraukta šalių santuoka bei išspręsti kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai apeliacine tvarka neapskųsta.

Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija tuo aspektu, kad teismas neteisingai nustatė lėšų sumą, kuri reikalinga užtikrinti būtinus vaikų poreikius, o priteistas išlaikymas iš atsakovo yra neproporcingas jo turtinei padėčiai.

Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto skundo argumentais nesutinka.

Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.

Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004; kt.). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš apelianto dviejų dukrų išlaikymui priteista po 400 Lt kiekvienai periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant vaikų motinai I. J. priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise, yra objektyvi ir įrodyta, yra atitinkanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, tuo tinkamai įgyvendinant šalių lygiateisiškumo, rungimosi, įrodymų betarpiškumo principus.

Priteistas išlaikymo dydis yra adekvatus faktinėms bylos aplinkybėms ir byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą jį mažinti. Priteisdamas išlaikymo dydį, pirmosios instancijos teismas nors ir nenurodė konkrečiai vaikų poreikių, tačiau konstatavo, kad minimaliems vaiko poreikiams tenkinti reikia minimalios algos dydžio. Iš ieškovės pateiktos lentelės, matyti, kad kiekvienai dukrai išlaikyti kas mėnesį reikalinga 800 Lt. Apeliantas teigdamas, kad ieškovės nurodyta suma vaikų išlaikymui (800 Lt/mėn. vaikui) yra nereali, nepateikė jokių objektyvių įrodymų (skaičiavimų ar pan.) šiam teiginiui pagrįsti.

Pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką kiekvieno vaiko poreikiai sudaro pagrindą mokėtinai sumai apskaičiuoti, įvertinat papildomas išlaidas, nes minimali mėnesinė alga atitinka minimalius kiekvieno vaiko poreikius ir yra pagrindas mokėtinai sumai apskaičiuoti ir papildomi įrodymai dėl išlaikymo dydžio nereikalingi. Pažymėtina, kad nuo 2008-01-01 buvo nustatytas 800 Lt minimalus mėnesinės algos dydis, o nuo 2013-01-01 -1000 Lt. Ta aplinkybė, kad atsakovas turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus, sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad teismo nustatytas išlaikymo dydis kiekvienam vaikui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra pakankamas tik būtiniausiems vaikų poreikiams tenkinti, įvertinus atsakovo prievolę teikti vaikams išlaikymą. Darytina išvada, kad atsakovo argumentai dėl jo minimalaus gaunamų pajamų dydžio nesudaro teisinio pagrindo mažinti nustatyto kiekvienam vaikui išlaikymo dydį per mėnesį, nes atsakovas turi pareigą išlaikyti savo vaikus.

Atsakovas nepateikęs jokių įrodymų apie jo pastangas gauti darbą bei didesnes pajamas, siekia teikti kiekvienam vaikui išlaikymą po 200 Lt per mėnesį, neatitinka minimalių kiekvieno vaiko poreikių, protingumo, teisingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principų, nes visuotinai žinoma aplinkybė, kad tėvai turi teikti vaikams išlaikymą dėl būtiniausių poreikių tenkinimo (CPK 182 str. 1 p.).

Byloje nėra duomenų apie atsakovo neįgalumą ar kitas aplinkybes, trukdančias jam dirbti, todėl atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas, turi prisidėti prie vaikų išlaikymo bent minimaliai: po 400 Lt kiekvienam vaikui būtiniausiems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į tai, kad minimali mėnesinė alga atitinka minimalius kiekvieno vaiko poreikius ir yra pagrindas mokėtinai sumai apskaičiuoti ir papildomi įrodymai dėl išlaikymo dydžio nereikalingi. Vaikai gyvena kartu su ieškove, todėl jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, susijęs su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad apeliantas nepaneigė ieškovės pozicijos, jog dukrų poreikiams patenkinti reikalinga apie 800 Lt suma kiekvienai. Abiem tėvams tenka pareiga aprūpinti vaikus gyvenamuoju plotu, todėl apelianto argumentas, kad jis kas savaitgalį pasiima dukras ir jomis pilnai rūpinasi yra nepakankamas ir nesudaro pagrindo priteisto išlaikymo dydžio sumažinimui.

Pažymėtina, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių apelianto darbingumo sumažėjimą ar neįgalumą, todėl, būdamas sveikas, vidutinio amžiaus, darbingas, jis turi galimybę gauti didesnes pajamas ir teikti priteistą išlaikymą dukroms. Tai, kad atsakovas gyvena tik iš pareigūno pensijos, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis objektyviai negali gauti tiek savo, tiek vaikų interesų užtikrinimą atitinkančias pajamas.

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, šalių dukrų amžių, dėl to tik didėjančius jų poreikius, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad po 400 Lt dydžio teikiamas kiekvienai dukrai išlaikymas (abiems 800 Lt/mėn.) nagrinėjamu atveju laikytina optimalia suma, kuri tenkintų bent pačius būtiniausius paauglių mergaičių poreikius, neturi lemiamos įtakos atsakovo turtinei padėčiai, nepažeidžia proporcingumo bei tėvų lygybės principų, todėl nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliantas yra nepajėgus teikti skundžiamu sprendimu priteistą išlaikymą.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis c. b. Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas procesinių bei materialinių teisės normų nepažeidė, todėl sprendimo keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Aušra Baubienė