Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei UAB „Ibrahim“ dėl darbo užmokesčio ir kitų sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.5. UAB „Verus Auditus“ išvada parengta pagal atsakovės apskaitos dokumentus, banko išrašus, kitus dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

14. Nagrinėjamoje byloje keliamas mokėtino darbo užmokesčio dydžio klausimas.

15. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

16. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2016 m. rugsėjo 23 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. dirbo UAB „Ibrahim“ direktoriaus pavaduotoju (sutarties 1.1, 1.2 punktai). Atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį atlyginimą. Šalys susitarė, kad ieškovo darbo trukmė – 1 valanda per dieną, 5 dienų darbo savaitė (sutarties 5 punktas).

17. VSDFV Vilniaus skyriaus pažymoje nurodytos ieškovo draudžiamosios pajamos: 2016 metais – 148,48 Eur, įmokų suma – 59,34 Eur; 2017 metais – 582,64 Eur, įmokų suma – 234,08 Eur; 2018 metais – 3 881,69 Eur, įmokų suma – 1 559,67 Eur; 2019 metais – 5 657,25 Eur, įmokų suma – 1 305,14 Eur; 2020 m. draudžiamosios pajamos – 0 Eur, įmokų suma – 0 Eur. VSDFV duomenimis, ieškovas buvo nedarbingas 2020 m. sausio 15–24 d. ir nuo 2020 m. sausio 27 d. iki 2020 m. vasario 12 d.

20. Atsakovės direktorius 2020 m. vasario 6 d. įsakymu įsakė atlikti atsakovės inventorizaciją. Atsakovė 2020 m. vasario 6 d. pranešimu pakvietė ieškovą, kaip buvusį faktinį vadovą, 2020 m. vasario 13 d. atvykti į inventorizacijos komisijos posėdį, atsinešti turimus atsakovės dokumentus ir materialines vertybes.

21. Atsakovės direktorius 2020 m. vasario 5 d. įsakyme įsakė fiksuoti ieškovo pravaikštas nuo 2020 m. sausio 2 d. iki sausio 14 d., nuo 2020 m. sausio 27 d. Atsakovės direktoriaus 2020 m. kovo 27 d. įsakymu užfiksuotos ieškovo pravaikštos nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2020 m. sausio 14 d., nuo 2020 m. sausio 27 d. iki 2020 m. kovo 27 d. ir ieškovas atleistas iš darbo nuo 2020 m. kovo 27 d. pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

22. Baltarusijos Respublikos tardymo komitetas 2020 m. gegužės 11 d. rašte nurodė, kad tiria baudžiamąją bylą, kurioje ieškovui pareikšti kaltinimai pagal Baltarusijos Respublikos baudžiamojo kodekso 328 straipsnio 3 dalį (neteisėta narkotinių medžiagų apyvarta). Ieškovui 2020 m. vasario 10 d. taikyta kardomoji priemonė – suėmimas.

24. Pagal A. J. sąskaitos, esančios „Swedbank“, AB, išrašą, atsakovės akcininkas 2018 m. vasario 19 d.–spalio 9 d. pervedė lėšas, išieškotinas iš ieškovo (vykdomoji byla Nr. 0019/17/01858); atsakovė nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2019 m. gruodžio 19 d. pervedė lėšas, skirtas ieškovo vaikams išlaikyti. Iš viso A. J. pervesta 3 506,30 Eur.

25. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – DGK) 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą išieškoti iš atsakovės darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir netesybas, nes ieškovas praleido procedūrinį terminą kreiptis į DGK be svarbių priežasčių, todėl pasibaigė ieškovo subjektinė teisė spręsti darbo ginčą ikiteismine tvarka.

26. UAB „Bilan“ vidaus auditorės O. S. 2020 m. gruodžio 29 d. vidaus auditoriaus pažymoje nustatyta, kad atsakovė turėtų sumokėti ieškovui 3 599,22 Eur (neatskaičius GPM) neišmokėto darbo užmokesčio, t. y. sudaro 4 471,07 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, 2 150,48 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas (neatskaičius Sodros ir GPM), 3 642 Eur už laiku neišmokėtą darbo užmokestį paskaičiuotą 6 mėn. minimalų darbo užmokestį.

27. Vidaus auditoriaus 2020 m. gruodžio 29 d. pažymoje nurodytas auditorės O. S. pažymėjimo Nr. 000278 priklausė auditoriui A. Š.. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Finansų ministerijos 2019 m. rugsėjo 11 d. panaikino nurodyto pažymėjimo galiojimą.

28. UAB „Verus Auditus“ 2021 m. sausio 22 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2020 m. kovo 27 d. ieškovui paskaičiuotas 2 142,73 atlyginimas (taip pat ir 233,37 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas ir 11,68 Eur ligos pašalpa), išskaičiuota mokesčių – 294,96 Eur, išmokėtina suma – 1 847,77 Eur, išmokėta suma – 1 923 Eur, permoka – 75,23 Eur, t. y. išmokėtas visas darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas.

Dėl ieškinio senaties taikymo

29. DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Praleistas terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu. Tokiu atveju teikiamame prašyme turi būti nurodytos termino praleidimo priežastys. Praleistą terminą darbo ginčų komisija atnaujina šias priežastis pripažinusi svarbiomis. Jeigu darbo ginčų komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme (DK 220 straipsnio 2 dalis).

30. Pagal DK 231 straipsnio 1 dalį, darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis.

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra procedūrinis terminas, siejamas su veiksmų atlikimu ne teisme, bet neteisminėje institucijoje – DGK, ir gali būti šios atnaujintas. Šio termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės, pavyzdžiui, teisės gauti žalos atlyginimą, pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą, bet lemia teisės atlikti procedūrinį veiksmą išnykimą, t. y. asmens procedūrinė subjektinė teisė pasibaigia. Jam (terminui) pasibaigus ir jo neatnaujinus individualus darbo ginčas dėl teisės negali būti nagrinėjamas iš esmės DGK, bet darbo ginčo šalis pagal DK 220 straipsnio 2 dalį, 231 straipsnio 1 dalį turi teisę per vieno mėnesio nuo DGK sprendimo priėmimo dienos terminą pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, t. y. perkelti individualaus darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į DGK, nagrinėjimą į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 33 punktas; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-823/2021; 19 punktas).

32. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas atleistas iš pareigų 2020 m. kovo 27 d. dėl jo kaltės, nes padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą – neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Ieškovas neginčijo darbo sutarties nutraukimo pagrindo, bet teigė, kad atsakovė, atleisdama jį iš darbo, nesumokėjo dalies darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Ieškovas 2020 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į DGK, prašydamas išieškoti iš atsakovės darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir netesybas. DGK 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimu atsisakė nagrinėti prašymą, nes ieškovas praleido procedūrinį terminą kreiptis į DGK be svarbių priežasčių. Ieškovas, nesutikdamas su DGK sprendimu, vadovaudamasis DK 231 straipsnio 1 dalimi, pareiškė ieškinį dėl darbo ginčo išnagrinėjimo teisme. Sprendžiant ginčą dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytini ne procesiniai, bet ieškinio senaties terminai, įtvirtinti DK 15 straipsnyje.

33. Bendrasis ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems darbo teisiniams santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų (DK 15 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senačiai skaičiuoti ir taikyti taikomos CK ir CPK nuostatos, jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų DK 15 straipsnio 4 dalis).

34. Siekiant nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, būtina nustatyti, kada asmuo galėjo ar turėjo sužinoti, kad jo teisės pažeidžiamos. Pirmiau nustatyta, kad atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį atlyginimą, ieškovas dirbs 1 valandą per dieną, penkias dienas per savaitę. Ieškovas teigė, kad atsakovė mokėjo nevisą darbo užmokestį nuo darbo sutarties sudarymo (2016 m. rugsėjo 23 d.) iki jo atleidimo iš darbo dienos (2020 m. kovo 27 d.), todėl prašė priteisti darbo užmokesčio nepriemoką už nurodytą laikotarpį. Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų sudarę susitarimą, kuriuo būtų pakeistas ieškovui mokėtino darbo užmokesčio dydis, ar kad darbo sutarties nuostatos negalioja. Kadangi ieškovui darbo užmokestis turėjo būti sumokėtas iki kiekvieno mėnesio 10 dienos, nesumokėjus darbo užmokesčio nurodytą dieną, pradedamas skaičiuoti trejų metų ieškinio senaties terminas. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė senaties institutą ieškovo reikalavimams, kuriems kreipimosi į DGK dieną (2020 m. lapkričio 4 d.) suėjęs ieškinio senaties terminas, t. y. darbo užmokesčiui už 2016 m. rugsėjo mėn. – 2017 m. rugsėjo mėn. Ieškinio senaties terminas reikalavimui priteisti darbo užmokestį už 2017 m. spalio mėn. – 2020 m. kovo mėn. nebuvo pasibaigęs kreipimosi į DGK dieną, todėl dėl šio reikalavimo pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį, kaip savarankišką pagrindą atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis)

35. Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Atleisdamas darbuotoją iš darbo, darbdavys turi sumokėti jam kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ne daugiau negu už trejus kalendorinius metus (DK 127 straipsnio 5, 6 dalys). Dėl to ieškinio senaties terminas netaikytinas ieškinio reikalavimui priteisti kompensaciją už 2017 m. spalio mėn. – 2020 m. kovo mėn. nepanaudotas atostogas.

36. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties pradžios datą pirmiau aptartai reikalavimo daliai, todėl nepagrįstai taikė ieškinio senaties institutą, kaip savarankišką pagrindą atmesti ieškinį, visiems ieškovo pareikštiems reikalavimams. Aplinkybės, kad ieškovas vengė atlikti darbo funkcijas, atleistas iš darbo už pravaikštas, per trejus metus nesikreipė į darbdavį, darbo ginčus nagrinėjančius organus dėl savo pažeistų teisių gynimo, nemokamo viso darbo užmokesčio, nėra pagrindas konstatuoti, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškovui mokėtino darbo užmokesčio dydžio

37. DK 33 straipsnyje reglamentuotas darbo sutarties turinys. Pagal nurodyto straipsnio 1 dalį, darbo sutarties sąlygos yra būtinosios ir papildomos. Būtinosios darbo sutarties sąlygos – sąlygos (darbo funkcija, darbo apmokėjimo sąlygos ir darbovietė), dėl kurių susitarus laikoma, kad darbo sutartis yra sudaryta (DK 33 straipsnio 2 dalis). Kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės (DK 34 straipsnio 1 dalis). Darbo sutartyje šalys nustato darbo užmokestį per mėnesį (mėnesio algą) ar darbo valandą (valandinį atlygį), kuris negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ar minimalųjį valandinį atlygį.

38. Darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį (DK 139 straipsnio 1 dalis). Darbo užmokestis yra: 1) bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis); 2) papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 3) priedai už įgytą kvalifikaciją; 4) priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; 5) premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 6) premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus.

39. DK 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai.

40. Darbo sutarties sąlygos gali būti nustatytos rašytinėje darbo sutartyje, norminiuose teisės aktuose, taip pat gali būti teismo nustatytos iš darbo sutarties šalių elgesio, atliekamų veiksmų, kitų reikšmingų aplinkybių apie faktinį sutarties vykdymą, kurie yra pagrindas spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas atitinkamą elgesį, veiksmus ir kt. vertinti kaip vieną sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2013; 2018 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/248/2018, 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-248/2019).

41. Pirmiau nurodyta, kad šalys 2016 m. rugsėjo 23 d. darbo sutartyje nustatė, jog atsakovė mokės ieškovui Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį atlyginimą, ieškovas dirbs vieną val. per dieną, penkias dienas per savaitę. Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų sudarę susitarimą, pakeitusį pirmiau nurodytas būtinąsias darbo sutarties sąlygas. Ieškovas nurodė, kad iš pradžių dirbo vieną valandą per dieną, t. y. taip, kaip susitarta darbo sutartyje. Vėliau ieškovas dirbo daugiau, todėl jo darbo užmokestis padidėjo: 2018 metais jo darbo užmokestis – apie 410 Eur, 2019 metais – 570 Eur. Ieškovas nenurodo, dėl kokių priežasčių nebuvo pakeista darbo sutartis, t. y. nepakeistas darbo laikas ir darbo užmokestis.

42. Ieškovas nurodė, kad 8 val. darbo laikas fiksuotas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Tai negali būti klaida, nes tokie duomenys teikti SODRAI dvejus metus. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovės akcininkas pradėjo vadovauti įmonei tik 2019 metų pabaigoje, jis nežinojo, kas vyko įmonėje 2018, 2019 metais, jam neperduoti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kiti dokumentai. Iš Juridinių asmenų registro 2020 m. rugsėjo 9 d. išrašo matyti, kad atsakovės akcininkas buvo atsakovės vadovu nuo 2015 m. vasario 23 d. iki 2018 m. birželio 28 d. ir nuo 2019 m. gruodžio 31 d. Nuo 2018 m. birželio 29 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. atsakovės vadovu buvo D. P., nuo 2019 m. rupjūčio 2 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d. – V. J., nuo 2019 m. gruodžio 17 d. iki 3019 m. gruodžio 31 d. – D. J. B.. Atsakovė teigia, kad I. D. išvykus iš Lietuvos, ieškovas buvo faktinis atsakovės vadovas. Dabartinis atsakovės vadovas nurodė, kad jam neperduoti darbo apskaitos žiniaraščiai, kuriuose fiksuotas ieškovo darbo laikas. I. D. teigimu, jis nebuvo Lietuvoje nuo 2018 m. birželio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. Teisėjų kolegija pažymi, kad VSDFV duomenimis, 2018 m. sausio–gegužės mėn., t. y. I. D. būnant atsakovės vadovu, deklaruotos 410 Eur ieškovo draudžiamosios pajamos kiekvieną mėnesį. Esant nuodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovės vadovas žinojo, kad ieškovui 2018 metais mokėtas darbo užmokestis didesnis negu nustatytas darbo sutartyje.

43. Atsakovė neginčijo, kad, jos vadovui išvykus iš Lietuvos, ieškovas tvarkė visus atsakovės reikalus. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti buvusio vadovo D. P. paaiškinimai, atsakovės direktoriaus įsakymas dėl inventorizacijos. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas nevyko į darbą nuo 2020 m. sausio 2 d. Atsakovės vadovas, siekdamas nustatyti, ar ieškovas iš tiesų dirbo 8 val. per dieną, paprašė ieškovo pateikti pasiaiškinimą. Nors ieškovas pateikė atsakovei paaiškinimą raštu, kuriame nurodė, kad dirbo 2020 m. sausio 2–14 d., bet nenurodė, kokius darbus atliko per 8 valandų darbo dieną. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad atsakovė 2018, 2019 metais mokėjo ieškovui didesnį darbo užmokestį negu šalys nustatė darbo sutartyje. Ieškovas nurodo, kad 2018, 2019 metais dirbo daugiau valandų, bet nepaaiškino, kaip sutarė su atsakove dėl darbo užmokesčio paskaičiavimo, t. y. užmokestis skaičiuojamas pagal dirbtas valandas ar nustatyta fiksuota suma.

44. Ieškovas ir atsakovė pateikė į bylą skirtingas auditorių išvadas. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentu, kad ieškovo pateiktos UAB „Bilan“ vidaus auditorės O. S. 2020 m. gruodžio 29 d. vidaus auditoriaus pažymoje nurodytas auditoriaus pažymėjimo Nr. 000278 priklausė auditoriui A. Š.. Dėl to kyla pagrįstų abejonių dėl auditorės kompetencijos ir teisės teikti audito išvadas. Be to pažymėtina, kad nurodytoje išvadoje neįvertintos šalių sudarytos darbo sutarties sąlygos, ieškovui mokėtinas darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas paskaičiuoti už visą darbo sutarties galiojimo laikotarpį, nepritaikius į ieškinio senaties termino.

45. UAB „Verus Auditus“ 2021 m. sausio 22 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad atsakovė sumokėjo visą ieškovui priklausantį darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Iš audito išvados matyti, kad auditorius atliko skaičiavimus, nesivadovaudamas VSDFV deklaruotais duomenimis, nes ankstesni vadovai neperdavė darbo laiko apskaitos žiniaraščių atsakovės vadovui, pastarasis – auditoriui. Auditorius vadovavosi atsakovės pažyma, kurioje ieškovo darbo laikas ir pajamos paskaičiuoti pagal šalių sudaryt darbo sutartį. Teismui nustačius, kad atsakovė mokėjo ieškovui didesnį, negu nustatytą sutartyje, darbo užmokestį, nėra pagrindo vadovautis nurodyta išvada.

46. Pirmiau nustatyta, kad atsakovė 2019 m. spalio 16 d. mokėjimo nurodymu pervedė atsakovui 837 Eur, 2019 m. lapkričio 21 d. – 784 Eur, 2019 m. gruodžio 10 d. – 302 Eur. Be to, atsakovės vadovas I. D. ir atsakovė 2018 m. vasario 19 d. – 2019 m. gruodžio 19 d. pervedė A. J. 3 506,30 Eur, skirtas vaikams išlaikyti. Pirmosios instancijos teismas netyrė atsakovės atliktų mokėjimų, nesiaiškino, už kokį laikotarpį jie atlikti. Dėl to negalima nustatyti, už kurį laikotarpį ir kokios darbo užmokesčio sumos nesumokėjo atsakovė ieškovui.

47. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

48. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).

49. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad šalys nesudarė susitarimo, kuriuo būtų pakeistas ieškovo darbo užmokesčio dydis, ir sprendė, kad atsakovė turėjo mokėti ieškovui sutartyje nustatytą darbo užmokestį, neištyrė ir nevertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių pareikštu materialiuoju reikalavimu dėl ieškovo darbo užmokesčio dydžio, ieškovo darbo laiko pagrįstumo, nevertino ir neanalizavo ieškovui priklausančios kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, atsakovės sumokėtų sumų, t. y. už kokį laikotarpį jos sumokėtos. Teisėjų kolegija, sprendžia, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų nagrinėjimą naujais aspektais, dėl reikšmingų aplinkybių pasisakius tik apeliacinės instancijos teismui pirmą kartą, būtų atimta šalių teisė į apeliaciją.

50. Dėl visų pirmiau nustatytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, ieškinys grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Bylą grąžinus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98, 325 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.