Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. K. prašymą suinteresuotiems asmenims A. L., R. K., Valstybės įmonei Registrų centras, G. V., išvadą teikianti institucija Šiaulių rajono savivaldybės administracija, dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-38-1004/2020, iškeltoje pagal ieškovo S. K. patikslintą ieškinį atsakovui A. L. (V. A. L. teisių perėmėjui), tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, R. K., G. V., valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui, išvadą teikiančioms institucijoms Šiaulių rajono savivaldybės administracijai ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, 2018-07-02 „Deklaracijos apie statinio, jo dalies statybos užbaigimą, statinio jo dalies patalpos paskirties pakeitimą“ Nr. 1 panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsisakytina atnaujinti procesą.

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

11. Spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas atnaujina procesą nustatęs dvi būtinas sąlygas: pirma, prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje; antra, prašymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 3 dalis). Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka prašymą atnaujinti procesą pateikusiai šaliai, t. y. bylos proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-883-790/2018).

12. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai, tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai.

13. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2020 m. spalio 20 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-38-1004/2020, kuris Šiaulių apygardos teisme išnagrinėjus byloje pateiktus apeliacinius skundus įsiteisėjo 2021 m. kovo 17 d. Prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas pateikė teismui 2023 m. kovo 17 d.. Taigi, kaip matyti, pareiškėjas pareiškimą pateikė nepasibaigus CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytam naikinamajam penkerių metų terminui.

14. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios buvo įrodinėjimo dalykas arba jo dalis išnagrinėtoje civilinėje byloje, egzistavo bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu ir nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010; 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011). Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo motyvuoja tuo, jog bylą nagrinėjęs teismas 2018 m. liepos 2 d. „Deklaracijoje apie statinio, jo dalies statybos užbaigimą, statinio jo dalies patalpos paskirties pakeitimą“ Nr. 1 nurodytus klaidingus kadastro duomenis vertino išimtinai kaip nešiurkštų matininko veiklos pažeidimą. Pareiškėjas S. K. nurodė, kad matininkas G. V. 2018 m. balandžio 23 d. atlikdamas gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, pažeidė Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 98.7.6 papunkčio ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12 punkto nuostatas, t. y. nurodė, kad buvo atliktas statinio paprastasis, o ne kapitalinis remontas. Pareiškėjas taip pat išreiškė abejonę, kad paminėti teisės aktų pažeidimai negali būti įvardijami kaip techninė klaida.

15. Nagrinėjamu atveju teismas, išanalizavęs šiuos pareiškėjo argumentus, sprendžia, jog iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 20 d. sprendimo turinio matyti, jog byloje buvo analizuojama matininko klaida. Sprendimo 35 punkte teismas nustatė, kad „Pateikta 2018 m. liepos 2 d. „Deklaracijos apie statinio, jo dalies statybos užbaigimą, statinio jo dalies patalpos paskirties pakeitimą“ Nr. 1 kopija, prašymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo V. A. L. šią deklaracija kartu su kitais dokumentais pateikė registracijai VĮ Registrų centras (I t., b. l. 30 – 31, 64, 65, 158 – 159). 2019 m. sausio mėn. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento skyriaus pareigūno atsakyme į S. K. prašymą užfiksuota, jog 2018 m. gruodžio 27 d. dalyvaujant S. K. bei 2019 m. sausio 4 d. dalyvaujant V. A. L. buvo nustatyta, kad statinio rekonstravimo darbai nebuvo atlikti. Tačiau atlikti statinio kapitalinio remonto rūšiai priskirtini darbai, t. y. laikančioje sienoje, tarp patalpos – P-1 ir P-2 (patalpų žymėjimas pagal 2018-04-23 kadastro duomenis) buvo iškirsta anga ir sumontuota durų varčia (I t., b. l. 135 – 137, 164 – 166). 2019 m. sausio 4 d. užpildytas Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas (kontrolinis klausimynas) (I t., b. l. 201 – 203, 204 – 206)“. Atitinkamai sprendimo 52 punkte teismas nurodė, kad <..> teismas vertindamas šalių ginčo įrodymų visumą sprendžia, jog labiau tikėtina, jog rašytinius sutikimus S. K. ir R. K. davė V. A. L., kuri tėvų vardu kaip paveldėtoja tvarkė statybos įteisinimo dokumentus. Todėl darytina išvada, jog pusrūsio kapitalinio remonto darbai buvo atlikti turint bendrasavininkų sutikimus ir teisėtai“. Svarbu pažymėti, kad Šiaulių apygardos teismas 2021 m. kovo 17 d. nutartyje, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms šiuo aspektu (nutarties 63 punktas).

16. Be to, pareiškėjas S. K. prašyme nurodo, kad matininko G. V. neteisėtų, nekvalifikuotų, o galimai ir nesąžiningų veiksmų tyrimas užfiksuotas Nacionalinės žemės tarnybos 2022 m. liepos 13 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. sausio 17 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodoma, kad matininko G. V. atlikti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai pagal pažeidimo pobūdį ir pasekmes kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 papunkčio 1 dalį, nes padaryto pažeidimo matininkas G. V. pats ištaisyti negali, o namo bendrasavininkams S. K. ir R. K. jau sukėlė moralines, teisines bei materialines pasekmes, yra patyrę konkrečių materialinių nuostolių.

Motyvuojamoji dalis

17. Teismas pažymi, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2022 m. liepos 13 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad klausimai dėl matininko G. V. veiklos vertinimo 2020 m. rugpjūčio 13 d. buvo nagrinėjami Nacionalinės žemės tarnybos nuolatinėje komisijoje kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinti, sudarytoje Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2012 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuolatinės komisijos kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinti sudarymo“. Komisija 2020 m. rugpjūčio 13 d. vykusio posėdžio metu, įvertinusi matininko paaiškinimą ir išanalizavus turimą informaciją ir dokumentus, nusprendė siūlyti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui įspėti matininką G. V. dėl teisės aktų pažeidimų, padarytų atliekant Namo kadastrinius matavimus bei įpareigoti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo įspėjimo gavimo dienos pašalinti nustatytus pažeidimus ir pateikti komisijai pažeidimo pašalinimo įrodymo dokumentus. Matininkas G. V. 2020 m. spalio 13 d. raštu Nacionalinei žemės tarnybai pateikė 2018 m. balandžio 23 d. Namo kadastro duomenų bylos 1A formos kopiją, kurioje ištaisyti nustatyti teisės aktų pažeidimai, t. y. Nacionalinė žemės tarnyba patvirtino, jog G. V. patikslino S. K. name atliktų statybos darbų rūšį, tačiau matininkas nepateikė dokumentų, įrodančių patikslintos kadastro duomenų bylos perdavimą namo savininkams ar dokumentų, įrodančių, kad neturi galimybės įvykdyti nurodyto įpareigojimo. Nacionalinė žemės tarnyba įpareigojo matininką G. V. nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio rašto gavimo pilnai įvykdyti Nacionalinės žemės tarnybos įpareigojimus ir Komisijai pateikti dokumentus, įrodančius patikslintos Namo kadastro duomenų bylos perdavimą namo savininkams ar dokumentus, įrodančius, kad neturi galimybės įvykdyti Rašte nurodyto įpareigojimo. Komisija 2022 m. birželio 2 d. vykusio posėdžio metu pakartotinai nagrinėjo matininko G. V. veiksmus, susijusius su namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimu. Komisija, įvertinusi pirmiau nurodytą informaciją, ir vadovaujamasi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 10 dalimi, posėdžio metu nutarė siūlyti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui sustabdyti matininkui G. V. išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą 3 mėn. ir įpareigoti matininką per sustabdymo laikotarpį pakartotinai atlikti namo kadastrinius matavimus, vadovaujantis teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymą, nuostatomis. Svarbu pažymėti, kad šios aplinkybės buvo žinomos bylą nagrinėjusiam teismui, t. y. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 20 d. sprendimo 54 punkte nustatyta, jog „Teismas, vertindamas aukščiau išdėstytą, nesutinka su ieškovo argumentais, jog 2018 m. atliktuose kadastriniuose matavimuose, taip pat ir deklaracijoje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Tačiau sutiktina, jog padaryta matininko techninė klaida dėl statybų rūšies, kas užfiksuota ir šios bylos rašytinėje medžiagoje (III t., b. l. 31 – 33, 35 - 39). Pažymėtina, jog būtent matininkas, o ne atsakovas A. L. ar jo motina V. A. L. atsakingi už perduotų registruoti kadastro bylos duomenų teisingumą. Nustačius, kad deklaracija turi tik techninę klaidą, jos galiojimas neturėtų būti panaikintas, o turi būti vertinama, ar tokiu panaikinimu nebus pažeistas privataus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos principas, t. y. ar konkrečiu atveju nebus nepagrįstai paneigtos privataus asmens įgytos teisės, jeigu matininkas (licenciją turintis specialistas) tinkamai nevykdė pareigų statybos kadastro duomenų pateikimui registro tvarkytojui. Darytina išvada, kad deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimas teisme po statinio remonto užbaigimo, praėjus 16 metų nuo vykdytų statybos remonto darbų užbaigimo, nekilnojamąjį turtą paveldėjusiam asmeniui sukeltų neigiamas teisines pasekmes ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą (naudotis paveldėtu turtu, tokios pat būklės, kokia buvo paveldėjimo momentu)“. Be to, apeliacinės instancijos teismas apibendrindamas nustatytas bylos faktines aplinkybes nutarties 65 punkte pažymėjo, kad „<..>Nagrinėjamu atveju, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog matininkas nekilnojamojo turto kadastro dokumentuose padarė techninę klaidą, nurodydamas neteisingą statybos rūšį, o ne nešiurkštų pažeidimą, nėra reikšminga. Kaip jau minėta, pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo11 straipsnio 10 dalį nešiurkštus pažeidimas nesukelia pagrindo žalai tretiesiems asmenims atsirasti ir šį pažeidimą gali pašalinti pats matininkas, todėl teismui nustačius, kad V. A. L. kartu su Deklaracija Nr. 1 pateikė Gyvenamojo namo bendrasavininkų sutikimus, spręstina, kad nustatytą pažeidimą pašalinti galėjo pats matininkas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad matininko iniciatyva negalėjo būti ištaisyta minėta klaida“. Svarbu paminėti apeliacinės instancijos nutarties 68 punktą, kuriuo teismas apibendrino ginčo situaciją ir argumentavo, jog „<..>nustatytos aplinkybės, susijusios su klaidingu pusrūsio dalies patalpų statybos rūšies nurodymu Deklaracijoje Nr. 1, neįrodo, kad ginčijama deklaracija apie pastato užbaigimą / paskirties keitimą ir pagal šią deklaraciją atlikta jo registracija Nekilnojamojo turto registre buvo pažeistos ieškovo teisės ar įstatymų saugomas interesas. Pažymėtina, kad ieškovas kreipdamasis į teismą nors ir nurodė, kad atliktu remontu, konkrečiais pertvarkymais pažeistos jo teisės, tačiau iš esmės nenurodė konkrečių pažeidimų, kaip minėti pertvarkymai pažeidė ieškovo teises bei nepateikė argumentus patvirtinančių įrodymų <...>“.

18. Teismas pažymi, kad pareiškėjas S. K. motyvuodamas prašymą atnaujinti procesą iš esmės remiasi Nacionalinės žemės tarnybos pateiktais pranešimais - 2020 m. rugsėjo 18 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. liepos 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. sausio 17 d. Nr. (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas 2020 m. rugsėjo 18 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas teismui bylos nagrinėjimo metu ir priimant sprendimą šis dokumentas jau buvo vertinamas (civ. bylos Nr. 2-38-1004/2020, t. 3, b. l. 31-34), be to, lyginamuoju būdu atlikus šių trijų dokumentų analizę, galima daryti išvadą, kad visuose trijuose raštuose nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimu sudaryta komisija posėdžio, kuris įvyko 2020 m. rugpjūčio 13 d. metu, įvertinusi matininko paaiškinimą ir išanalizavusi turimą informaciją ir dokumentus, nusprendė siūlyti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui įspėti matininką G. V. dėl teisės aktų pažeidimų, padarytų atliekant namo kadastrinius matavimus, bei įpareigoti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo įspėjimo gavimo dienos pašalinti nustatytus pažeidimus ir pateikti Komisijai pažeidimo pašalinimo įrodymo dokumentus. Minėtuose raštuose nurodytas matininko G. V. padarytas pažeidimas įvertintas kaip nešiurkštus. Šiais nustatytais faktais buvo remiamasi teismui priimant sprendimą. Taip pat pažymėtina, kad komisijos priimti sprendimai matininko G. V. atžvilgiu yra susiję su matininko atsakomybe už komisijos nurodymų nevykdymą, o ne su jo padaryto pažeidimo sunkumo vertinimu: matininkui G. V. nepateikus pažeidimo pašalinimą įrodančių dokumentų. 2022 m. gruodžio 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) matininkui G. V. išduotas matininko kvalifikacijos pažymėjimas buvo panaikintas. Šios sankcijos matininkui buvo pritaikytos ne dėl to, kad jo padarytas pažeidimas buvo perkvalifikuotas į šiurkštų, o dėl nurodymų nevykdymo ir pažeidimo padarinių nelikvidavimo. Be to, teismas sutinka su suinteresuoto asmens (atsakovo) A. L. argumentais, jog teismo sprendimui įtaką turėjo matininko padarytas pažeidimas, užfiksuojant duomenis kadastrinių matavimų byloje (šie veiksmai, kaip minėta, vertinti teismui priimant 2020 m. spalio 20 d. sprendimą), o ne vėliau jo atlikti veiksmai ir pritaikytos nuobaudos.

19. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas prašyme nurodo, kad atlikti matininko G. V. kadastriniai matavimai gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal pažeidimo pobūdį ir pasekmes kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 papunkčio 1 dalį, t. y. kad matininkas šiurkščiai pažeidė įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, reikalavimus. Visgi, pažymėtina, kad įvertinus Nacionalinės žemės tarnybos dokumentus, teismo sprendimą, apeliacinės instancijos nutartį, darytina išvada, kad pareiškėjas vertindamas Nacionalinės žemės tarnybos pateiktus dokumentus daro nepagrįstą išvadą dėl matininko šiurkštaus pažeidimo bei remiasi savo subjektyviu situacijos vertinimu. Be to, pareiškėjas neneigia, kad pateiktos aplinkybės nėra naujos, tačiau jų turinys yra gautas naujai, t. y. 2023 m. sausio 17 d., todėl negalėjo būti žinomas nei pareiškėjui, nei teismui. Vien aplinkybė, kad tam tikras dokumentas gautas po bylos išnagrinėjimo, nesudaro pagrindo išvadai, kad aplinkybės teismo sprendimo metu buvo nežinomos. Svarbu pabrėžti, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012). Be to, esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio l dalies 2 punkto prasme.

20. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės nebuvo ar negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu (CPK 185 straipsnis), todėl teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, į tai, kad šiuo atveju pareiškėjas S. K. nepateikė įrodymų, pagrindžiančių būtinumą atnaujinti procesą baigtoje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, todėl prašymas atmestinas ir atsisakytina atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-38-1004/2020 (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

21. Suinteresuotas asmuo (atsakovas) A. L. prašo priteisti 300,00 Eur patirtas išlaidas už atsiliepimo parengimą iš pareiškėjo (ieškovo) S. K.. Kadangi prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas, todėl bylinėjimosi išlaidos, susijusios su suinteresuoto asmens atsiliepimo parengimu, priteistinos iš pareiškėjo S. K. suinteresuotam asmeniui A. L. (CPK 88, 93, 98 straipsniai).

22. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 13,28 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš pareiškėjo priteistinos valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 370 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-38-1004/2020.

Priteisti iš pareiškėjo (ieškovo) S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui (atsakovui) A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 300,00 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš pareiškėjo (ieškovo) S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 13,28 Eur (trylika eurų 28 centus) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.