Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), lenkų tautybės, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), vedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. S. 2016 m. balandžio 29 d., apie 15.30 val., Vilniuje, Verkių – Kareivių gatvių sankryžoje, prie Verkių g. 35A, vairuodamas automobilį „Jeep Grand Cherokee“(Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), savo automobiliu užstatė pravažiavimą automobiliui „Renault Megane Scenic“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuojamam A. Ž., toliau pavažiavus A. Ž. ir sustojus prie šviesoforo, P. S. išlipo iš savo automobilio ir priėjo prie A. Ž. automobilio, atidarė priekines keleivio pusės dureles ir įvykus žodiniam konfliktui trenkė vieną kartą ranka į veidą automobilyje buvusiam T. Ž., vėliau A. Ž. išlipus iš automobilio ir pasivijus P. S., šis sudavė kumščiu nemažiau kaip du kartus A. Ž. į veidą, taip padarė A. Ž. kairės akies ir voko sumušimą, pasireiškusį kraujosruva kairės akies junginėje, regos aštrumo sumažėjimu (0,6), apatinio 6-jo danties dalinio vainiko nuskėlimą, t. y. nesunkiai sutrikdė A. Ž. sveikatą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

P. S. padarytos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad P. S. kaltė, padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje, susiejus į vientisą įrodomąją grandinę.

Šiame kontekste teismas pažymi, jog BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Todėl didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2010, 2K-7-313/2012, 2K-141/2015, 2K-78-489/2016). Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-7-313/2012, 2K-P-135/2016).

Taigi, aptartais įrodymais nenustačius būtinosios ginties situacijos, nėra jokio pagrindo plačiau kalbėti apie kitas būtinosios ginties instituto sąlygas, t. y. kėsinimosi pavojingumą, realumą ir akivaizdumą. Kartu pirmiau išdėstytų įrodymų pagrindu paneigus būtinosios ginties situaciją ir nustačius aptartų faktinių bylos aplinkybių visumą darytina išvada, kad P. S. suduodamas nukentėjusiajam A. Ž. kumščiu į veidą suvokė, kad tokiais veiksmais kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai, numatė, jog taip gali nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiajam sveikatą ir to norėjo. Tai yra kaltinamasis P. S. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nustatytomis aplinkybėmis kaltinamojo P. S. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo P. S.

Kaltinamasis P. S. ir A. S. pateikė teismui prašymus atleisti kaltinamąjį P. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant kaltinamąjį A. S. atsakomybėn (t. 1, b. l. 160-161, 162).

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.

Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti P. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad P. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Antra, nusikalstamą veiką P. S. padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia išties, kaltinamojo P. S. teisme nurodytos veikos padarymo aplinkybės ne visiškai atitinka tas, kurios įrodytos ir nustatytos šiame nuosprendyje, tačiau šiame kontekste būtina pažymėti, kad įstatymo nuostata reikalauja, jog kaltininkas visiškai pripažintų kaltę. Kaltinamojo P. S. kaltės pripažinimas yra užfiksuotas tiek ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 113-114), tiek vėliau teisme patvirtinant smurtavimo prieš nukentėjusįjį faktą, nepaisant to, kad kai kurios aplinkybės buvo netikslios. Savo kaltę ir apgailestavimą dėl įvykio kaltinamasis išreiškė ir baigiamojoje kalboje, kurioje teigė, kad pripažįsta savo kaltę, sutinka su kaltinimu, bet prašo atsižvelgti į tai, kad buvo provokuojamas. Taigi, nors P. S. savo parodymuose nurodo kiek kitokias smurtavimo prieš A. Ž. aplinkybes, akcentavo nukentėjusiojo provokuojantį elgesį, tačiau kaltės pripažinimas reiškia, jog jis sutinka su kaltinime nurodytais faktais ir jų neginčija. Tokios aplinkybės nepaneigia ir tai, kad kaltinamasis įvardino nukentėjusiojo provokuojantį elgesį kaip savo veiksmų paskatą, kadangi tai tik subjektyvus kaltinamojo P. S. nukentėjusiojo veiksmų suvokimas. Visos šios aplinkybės leidžia spręsti, kad kaltinamasis prisipažino savo kaltę dėl esminių nusikalstamos veikos aplinkybių bei gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ketvirta, kaltinamasis Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlygino padarytą turtinę žalą, ir nors nesutiko su nukentėjusiojo A. Ž. prašomos atlyginti žalos dydžiu, tačiau teismo posėdyje įsipareigojo atlyginti priteistą žalą (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Kaltinamasis yra dirbantis, turi legalų pragyvenimo šaltinį, todėl šie faktai ir aplinkybės, leidžia manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą.

Taigi pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro galimybę svarstyti dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo P. S., tačiau vien jų nepakanka šiam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutui taikyti. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytinos. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad P. S. yra gana jauno amžiaus (t. 1, b. l. 137), anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 140), dirba UAB (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 138), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 88, 130), turi šeimą, augina mažametę dukrą (t. 1, b. l. 129, 137), jo bei A. S. teigimu, šiuo metu ji laukiasi antro vaiko. Byloje nustatyta viena P. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu jis savo elgesį vertino kaip netinkamą. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis P. S. padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, kam teismo posėdyje neprieštaravo ir nukentėjusysis A. Ž..

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010 ir kt.). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Nagrinėjamu atveju P. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo sutuoktinė A. S. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog A. S. dirba toje pačioje įmonėje (t. y. UAB (duomenys neskelbtini)), kaip ir P. S. (t. 1, b. l. 145), charakterizuojama kaip kompetentinga, gerbiama, nuolat tobulėjanti, profesionali, atsakinga darbuotoja (t. 1, b. l. 125), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 1, b. l. 146), anksčiau neteista, jog atžvilgiu pradėtų ikiteisminių tyrimų nėra (t. 1, b. l. 126, 147). Pati A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jai yra žinoma ši situacija, ji ją vertina blogai, vyro elgesio ji nepateisina. Šeimoje sekasi gerai, konfliktų nėra. Vyras buityje geras, jai padeda, yra sąžiningas žmogus. Šeimos pajamos yra apie 800 Eur, kas mėnesį gali svyruoti nuo 10 iki 20 Eur. Tai yra bendros jų pajamos. Su vyru ji dirba vienoje įmonėje. Įmonės vadovas – vyro brolis. Ji – transporto vadovė, vyras – importo skyriaus vadovas. A. S. teigimu, ji gali būti laiduotoja, gali visą jų laisvą laiką praleisti kartu. Jie dirba tame pačiame kabinete, ji gali vyrą prižiūrėti 24 val. per parą, gali jį kontroliuoti, jam skambinti. Į komandiruotes jie nevažiuoja, dirba Vilniaus mieste ir aplink 200 km atstumu. Su vyru kalbėjo apie šį įvykį, mano, jog elgesys buvo netinkamas. Jos manymu, ji savo autoritetu darys teigiamą įtaką vyro elgesiui, vyras daugiau taip nesielgs, ji laukiasi antro vaiko, rudenį turėtų gimdyti. Mano, jog ji savo vyrui yra moralinis pavyzdys, autoritetas. Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja A. S. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė itin teigiama, ji kritiška kaltinamojo elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes yra artimiausias jo aplinkos žmogus, su kuriuo P. S. nuolat tenka bendrauti (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). A. S. skirtina P. S. laiduotoja netaikant užstato, nes yra šeimos narė, kartu su P. S. augina mažametį vaiką, jų gaunamos pajamos nėra didelės (t. 1, b. l. 132, 133, 134, 135), be to, yra pakankamas pagrindas manyti, kad A. S. pastarajam gali daryti teigiamą įtaką pačioje artimiausioje aplinkoje.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Šioje byloje nustačius, kad kaltinamasis P. S. atsakingas už nukentėjusiojo A. Ž. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas kalinamasis turi atlyginti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtą žalą.

Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 48,76 Eur turtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodė, jog A. Ž. dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 48,76 Eur (t. 1, b. l. 66-67, 68-72).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. S. paaiškino, jog jis atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą. Šią kaltinamojo nurodytą aplinkybę patvirtina ir byloje esantis pinigų pervedimo kvitas, iš kurio matyti, jog kaltinamasis P. S. 2016 m. lapkričio 18 d. pervedė į Vilniaus teritorinės liginių kasos sąskaitą 48,76 Eur kaip turtinės žalos atlyginimą (t. 1, b. l. 131). Atsižvelgiant į tai, kad P. S. pateikė įrodymus apie tai, jog atlygino civiliniam ieškovui - Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą (t. y. 48,76 Eur), taip pat į tai, kad byloje nėra civilinio ieškovo – Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymo nuo civilinio ieškinio, Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl 48,76 Eur turtinės žalos atlyginimo yra atmestinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Be to, šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. Ž. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1089,55 Eur turtinės ir 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 25-27), kurį tikslino 2017 m. kovo 23 d. teisiamojo posėdžio metu pareikšdamas, jog prašo priteisti jam 1089,55 Eur turtinei ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 181-182).

Pateiktame civiliniame ieškinyje nukentėjusysis A. Ž. nurodo, jog oftalmologo konsultacija bei tyrimai UAB „SK IMPEKS Medicinos, diagnostikos ir gydymo centras“ kainavo 111,35 Eur; „NEPAFENAC“ akių lašai (suspensija) kainavo 23,20 Eur; nuskelto šešto danties gydymas Vilniaus odontologijos klinikoje „Denticija“ kainuos 955,00 Eur, taigi, nukentėjusiojo teigimu, jam turi būti atlyginta 1089,55 Eur dydžio turtinė žala, kuri yra pagrįsta rašytiniais įrodymais.

Taip pat pateiktame civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodo, jog dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo jis patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, nepatogumus, sumažėjo bendravimo galimybės, turėjo kreiptis į medikus, gydytis sužeidimus. Taip pat buvo konsultuotas oftalmologo, endodontologo bei odontologo, jam buvo atliktas akispūdžio nustatytas, akių dugno tyrimas, optinė koherentinė tomografija. Nukentėjusiojo teigimu, minėto įvykio pasekmes jis jaučia iki šiol, kairė akis buvo kurį laiką sutinusi, ja visiškai nematė, ilgą laiką vengė išeiti į gatvę, nes žmonės kreipdavo į jį dėmesį. Dėl tokių sužalojimų jis vengė ne tik nepažįstamų, bet ir pažįstamų žmonių, beveik nebendravo su draugais ir giminėmis, o kadangi yra studentas, dėl patirtų sužalojimų praleido paskaitas. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. Ž. papildomai paaiškino, jog vaistus, kuriuos jam reikia vartoti, nurodė gydytoja. Kadangi praėjo kiek laiko, patirtą neturtinę žalą vertina 1000 Eur, kadangi buvo pablogėjęs regėjimas, pradėjo skaudėti ir kitą akį, pasireiškė danties skausmai, reikėjo metus laiko važinėti į Vilnių, praleido paskaitas. Nukentėjusysis taip pat paaiškino, jog šiuo metu jo regėjimas yra visiškai atsistatęs, yra toks, kaip ir iki įvykio, tačiau nuskelto danties jis nėra susitvarkęs, kadangi tam reikia didelės pinigų sumos. Nukentėjusiojo teigimu, jis kreipėsi dėl konsultacijų Žalgirio klinikoje (dėl dantų), kalbėjo su gydytoju, jo neapžiūrėjo, pasakė, kad ilgos eilės. Gydytojas pasakė, kad reikės laukti tris mėnesius. Jam tai atrodo ilgas laikas. Pasirinko odontologijos kliniką „Denticija“, nes pažįstamas gydėsi šioje klinikoje ir rekomendavo jam.

Nukentėjusiojo A. Ž. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012). Taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios, būtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011, 2K-21-942/2016).

Pirmiausia teismas, remdamasis pirmiau nustatytomis faktinėmis veikos aplinkybėmis bei paminėtomis teismų praktikos bei CK 6.249 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad byloje yra pakankamas pagrindas iš kaltinamojo P. S. nukentėjusiajam A. Ž. priteisti išlaidas, būtinas mokėti už ateityje numatomą nuskelto danties gydymą, todėl ieškinys dalyje dėl 955,00 Eur priteisimo už būsimą nuskelto danties gydymą minėtoje odontologijos klinikoje tenkintinas.

Šiame kontekste teismas pažymi, kad nekyla abejonių, jog nukentėjusiajam A. Ž. apatinis 6-ojo danties vainikas dalinai buvo nuskeltas dėl kaltinamojo P. S. smūgių į veidą. Tokios aplinkybės matyti iš byloje esančių medicininių dokumentų (t. 1, b. l. 12, 13-15, 16). Iš Vilniaus odontologijos klinikos „Denticija“ A. Ž. sudaryto gydymo plano matyti, kad gydymo išlaidas apima: 3-jų kanalų pilną endodontinį gydymą (sudėtingą) – 300 Eur; alginatinį atspaudą automatiniu maišytuvu – 22 Eur; darbą su diagnostiniu modeliavimu – 5 Eur; silikoninį atspaudą – 40,00 Eur sąkandžio registravimą silikonu – 9,00 Eur; darbą su veido lanku – 30,00 Eur; koderfamo panaudojimą – 3,00 Eur; silanizuotą stiklo pluoštą KKĮ – 100,00 Eur; laikiną plastmasinį vainikėlį – 35,00 Eur, darbą su E-max keramikos dančiu – 250,00 Eur; diagnostinio modeliavimo gaminį – 9,00 Eur; bemetalės keramikos presuotą E-max dantį su keramikos apdaila – 152,00 Eur. Taigi, visumoje sveikatos atstatymui reikalingas lėšos siekia 955,00 Eur (T. 1, b. l. 30, 185). Teismo posėdyje nukentėjusysis A. Ž. parodė, kad iki šiol jis nėra atlikęs danties gydymo, nes jam, kaip studentui, ši suma yra didelė. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad A. Ž. apatinis 6-ojo danties vainikas dalinai buvo nuskeltas dėl kaltinamojo P. S. nusikalstamos veikos, kad apskaičiuotos išlaidos danties gydymui yra būtinos, jos pagrįstos pirmiau aptartais įrodymais. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog žalą padaręs asmuo nebūtinai turi apmokėti faktiškai jau patirtas su sveikatos gražinimu susijusias išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

Nukentėjusiojo A. Ž. ieškinio reikalavimas dėl 111,35 Eur išlaidų konsultacijai bei tyrimams priteisimo iš kaltinamojo yra tenkintinas visiškai. Iš pateikto kvito bei atliktų paslaugų ataskaitos matyti, kad A. Ž. už UAB „SK IMPEKS“ medicinos diagnostikos centro suteiktas medicinines paslaugas (oftalmologo konsultaciją, akispūdžio nustatymą, akių dugno tyrimą, optinę koherentinę tomografiją) išleido 111,35 Eur, už minėtas paslaugas buvo atsiskaityta 2016 m. gegužės 16 d. (t. 1, b. l. 31). Vis tik pažymėtina, kad byloje nepateikta jokių įrodymų (mokėjimų kvitų, sąskaitų faktūrų ar kt.) apie sumokėtas sumas už kokius nors vaistus (t. y. akių lašus). Nors nukentėjusysis nurodė, jog jis pirko akių lašus „Nepafenac“, kurių kaina 23,20 Eur, tačiau byloje esančiuose kvituose, kuriuose nurodyta suma sutampa su nukentėjusiojo nurodoma akių lašų kaina, įvardijamos visai kitokios odontoligijos klinikos paslaugos, už kurias atlyginti nukentėjusysis neprašo, tuo tarpu jokie duomenys apie pirktus akių lašus pateiktuose kvituose neatsispindi (t. 1, b. l. 32). Dėl šių aplinkybių iš kaltinamojo P. S. nukentėjusiajam priteistini 111,35 Eur išlaidų, susijusių su turėtomis bei apmokėtomis gydymo paslaugomis, tuo tarpu prašymas atlyginti 23,20 Eur dydžio išlaidas netenkintinas kaip nepagrįstas.

Taigi iš viso nukentėjusiajam A. Ž. priteistina 1066,35 Eur dydžio suma (955,00 Eur + 111,35 Eur) turtinei žalai atlyginti.

Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas nagrinėjamoje byloje nustatydamas nukentėjusiajam A. Ž. iš kaltinamojo P. S. priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti dydį, atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusiajam buvo sumušta kairė akis ir vokas, dalinai nuskeltas apatinio 6-jo danties vainikas, jis jautė skausmą, sutriko regėjimas. Nukentėjusiojo teigimu, jis turėjo važinėti pas gydytojus, ilgą laiką vengė išeiti į gatvę, nes žmonės kreipdavo į jį dėmesį, dėl tokių sužalojimų jis vengė ne tik nepažįstamų, bet ir pažįstamų žmonių, beveik nebendravo su draugais ir giminėmis, o kadangi yra studentas, dėl patirtų sužalojimų praleido paskaitas. Siekdamas išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį. Kaltinamasis P. S. šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini), jo ir sutuoktinės pajamos nėra didelės (t. 1, b. l. 132, 133, 134, 135), jiedu augina mažametį vaiką, be to, sutuoktinė laukiasi antro vaiko. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės rodo, kad kaltinamojo turtinė padėtis nėra itin gera. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiajam regėjimas visiškai atsistatė (taip teigė nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu), akies ir voko sumušimas neturėjo didesnių bei nepataisomų padarinių. Todėl teismas pirmiau išdėstytų aplinkybių pagrindu konstatuoja, kad 800 Eur nukentėjusiajam A. Ž. atlygintinos neturtinės žalos dydis labiausiai atitiks sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka ir teismų praktiką bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010 ir kt.), kuriose buvo priteista nuo 800 Lt iki 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

P. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti dvejų metų laidavimo terminą.

Laiduotoja paskirti A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – be užstato.

Iš P. S. priteisti nukentėjusiajam A. Ž. 1066,35 Eur turtinei bei 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 48,76 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas

Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.