Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-592-569/2017

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-07-07
Bylos Nr.: 2A-592-569/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-23-3-00071-2017-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Irena Stasiūnienė
Ieškovas: J. P., Viešosios įstaigos „Kelmės ligoninė“
Atsakovas: Viešajai įstaigai Kelmės ligoninei

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-592-569/2017Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00071-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.6.4.4; 1.3.6.4.5; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.3.1.14; 3.3.1.20(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. P. ir Viešosios įstaigos „Kelmės ligoninė“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovei Viešajai įstaigai Kelmės ligoninei dėl Darbo ginčų komisijos sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. P. teismo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2016-12-12 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują sprendimą – panaikinti drausminę nuobaudą.

2. Ieškovas nurodė, kad 2016-09-20 jam buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, už tai, kad jis Kelmės rajono savivaldybės tarybos Socialinių klausimų ir sveikatos priežiūros komitetui pateikė 2016-07-29 pareiškimą ir pacientės B. S. ambulatorinės asmens kortelės istorijos 2016-07-28 įdėtinį lapą ir taip, neturėdamas pacientės sutikimo, Kelmės rajono savivaldybės administracijoje ir 2016-08-25 vykusiame prieš tai minėto Komiteto posėdyje paviešino konfidencialią informaciją apie pacientės apsilankymą ligoninėje, sveikatos būklę, diagnozuotus sveikatos sutrikimus ir taikytą gydymą. Teigė, kad drausminė nuobauda buvo paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, dėl to paties įvykio jau buvo paskirta drausminė nuobauda, jis nepažeidė lokalinių teisės aktų bei turėjo teisę kritikuoti atsakovės vadovę ir skųsti jos sprendimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė atsakovei VšĮ Kelmės ligoninei iš ieškovo J. P. 900,00 Eur advokato pagalbos išlaidas.

4. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, atsakovės lokalinius aktus, ieškovo darbo pobūdį ir jam veikloje taikomus didesnius rūpestingumo ir apdairumo kriterijus, tai, jog pacientės ambulatorinės asmens kortelės istorijos 2016-07-28 įdėtinio lapo duomenys buvo paviešinti be pacientės sutikimo ir pažeidžiant tokių duomenų teikimo kitiems įstatyme išvardytiems subjektams tvarką, aplinkybes, jog Komiteto posėdis buvo viešas ir su paciente susijusią konfidencialią informaciją sužinojo kiti, su pacientės poreikiais nesusiję asmenys, sprendė, kad ieškovo padarytas darbo drausmės pažeidimas teisingai kvalifikuotas ir jam taikyta drausminė nuobauda atitiko padarytą pažeidimą. Teismas vertino, kad ieškovas savo veiksmais pažeidė ne tik pacientės, bet ir darbdavio interesus – tinkamai atlikti pavestas funkcijas ligoninėje. . Teismas sprendė, kad ieškovui nebuvo poreikio viešinti konfidencialios informacijos apie pacientę ir ieškovas, viešindamas šią informaciją, veikė kryptingai ir sąmoningai, t. y. tyčia.

5. Teismas sprendė, kad ieškovas savo noru, be pacientės sutikimo ir ne pagal teisės aktuose nustatytą tvarką pateikdamas kitiems asmenims konfidencialią informaciją, susijusią su paciente, pažeidė ne tik teisės aktų normas, gydytojo profesinės etikos principus, bet ir pacientės teisės į duomenų, susijusių su jos sveikata, konfidencialumą ir pacientės teises jaustis saugiai gydymo įstaigose ir neabejoti, jog gydytojai veiks išimtinai pacientės interesais bei gydymo proceso metu sužinotą informaciją tvarkys pagal teisės aktų reikalavimus. Teismas sprendė, kad buvo pažeistas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus privatus gyvenimo neliečiamo principas (22 straipsnis).

6. Teismas nesutiko su ieškovu, kad drausminė nuobauda ieškovui buvo paskirta dėl to paties įvykio. Sprendė, kad Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėtoje byloje darbo drausmės pažeidimo pobūdis skiriasi nuo nagrinėjamo.

7. Teismas netenkino ieškovo atstovės prašymo dėl atsakovės turėtų advokatės pagalbos išlaidų sumažinimo dėl ieškovo blogos finansinės padėties, nurodydamas, kad CPK nenumato galimybės mažinti šalių turėtas atstovavimo išlaidas dėl vienos iš šalių prastos finansinės padėties. Teismas sumažino advokatės pagalbos išlaidas 1 500,40 Eur suma, patirta už suteiktas konsultacijas atsakovei ir atsakovės atstovavimą DGK, nurodydamas, kad minėtų išlaidų priteisimas yra DGK pareiga, o atsakovė nagrinėjamoje byloje neteikė priešieškinio, nereiškė ieškinio dėl DGK sprendimo pakeitimo. Taip pat teismas mažino pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidas. Taip pat teismas sumažino atsakovės išlaidas dar apie 30 proc. iki 900,00 Eur, įvertindamas tai, kad VšĮ Kelmės ligoninėje dirba teisininkas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

8. Apeliaciniu skundu ieškovas J. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Šiaulių teritorinės DGK 2016-12-22 sprendimą ir grąžinti atsakovui iškeltą drausmės bylą nagrinėti iš naujo; priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas bylą išnagrinėjo formaliai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 28 straipsnis reglamentuoja būtinosios ginties sąvoką, CPK l straipsnis nustato darbo bylų nagrinėjimo tvarką. Šio straipsnio 2 d. numatyta, kad jei yra prieštaravimų tarp šio Kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi šio Kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų normomis. Šiuo aspektu teismas nesigilino į drausmės bylos iškėlimo aplinkybes, tiesiogiai susijusias su akivaizdžiu interesų konfliktu. Pagal teisės analogiją, esant interesų konfliktui, drausmės byla išnagrinėta asmens, kuris neturi teisės nevykdyti Lietuvos Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalies nuostatų. Teismas įsigilino tik į pacientės teises, nekreipė dėmesio į atsakovės direktorės pareigų vykdymą.

8.2. Teismo iš ieškovo atsakovei priteista bylinėjimosi suma neatitinka protingumo kriterijų. Teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) rekomendacijomis. Teismas neįvertino šių aplinkybių: ar byla ypatingo sudėtingumo, ar reikalinga specialaus aukštos kvalifikacijos specialisto pagalba (turintis specialių žinių tam tikroje srityje), ar nėra advokatų artimiausioje teismui teritorijoje, tai, kad byla jau nagrinėta DGK, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, juristo turėjimą Ligoninėje.

9. Apeliaciniu skundu atsakovė VšĮ „Kelmės ligoninė“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimo dalį, kuria atsakovei VšĮ Kelmės ligoninei iš ieškovo J. P. priteista 900 Eur advokato pagalbos išlaidų ir priimti naują sprendimą - priteisti VšĮ Kelmės ligoninei iš ieškovo J. P. 1 878,65 Eur (su PVM) advokato pagalbos išlaidų, priteisti atsakovei iš ieškovo 343,82 Eur (su PVM) advokato pagalbos išlaidas, turėtas už apeliacinio skundo surašymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovei 1 500,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo stadijos metu, kurios buvo būtinos, susijusios su kilusiu ginču ir kurios yra pagristos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama šalies teisė į DGK patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

9.2. Teismas nepagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidų sumą, kurią atsakovė sumokėjo advokatei už atstovavimą. Teismas visiškai nepagrįstai atsakovės bylinėjimosi išlaidas sumažino dėl to, kad pas atsakovę dirba teisininkas. Atsakovė turėjo teisę savo teises ginti kvalifikuotai ir naudojantis advokato pagalba ir tikėtis tokių išlaidų atlyginimo. Teismas net nesiaiškino, ar pas atsakovę dirbantis teisininkas turi pakankamą kompetenciją tinkamai atstovauti atsakovę teisminiuose ginčuose.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė VšĮ „Kelmės ligoninė“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir atsakovei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teismas savo sprendimą grindė teisės normomis, išanalizavo visas drausminės atsakomybės būtinąsias sąlygas, dėl to teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tuo tarpu apelianto teisių gynyba pažeidžiant trečiųjų asmenų teises ir teisės aktus, nepateisinama.

10.2. Apeliantas nereiškė nušalinimo bylą nagrinėjančiam teismui, nenurodė teismo suinteresuotumo bylos baigtimi. Tuo tarpu atsakovė ir jos direktorė šioje byloje neabejotinai yra suinteresuota bylos baigtimi, tačiau bylos šaliai nušalinimo nenumato nei BPK, nei CPK.

10.3. Apeliantui drausminė nuobauda buvo paskirta ne už tai, kad ieškovas kritikavo atsakovės vadovę, o už netinkamą jo, kaip darbuotojo, pareigų atlikimą, t. y. už tai, kad ieškovas nesant pacientės B. S. sutikimo, paviešino jos išrašą iš ambulatorinės asmens sveikatos istorijos kortelės apie pacientės sveikatos būklę, jai nustatytus ligos simptomus bei paskirtą gydymą.

10.4. Atsakovės direktorė, privalėdama tinkamai atstovauti įstaigą ir veikti darbdavio vardu bei jo interesams, vadovaujantis DK suteiktomis teisėmis ir pareigomis reaguoti į kiekvieną padarytą darbo drausmės pažeidimą, ėmėsi teisės aktuose nustatytų pareigų, t. y. raštu pareikalavo darbuotojo pasiaiškinimo, įvertino ir nusprendė, kad buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas. Darbdavio pareigų vykdymas negali būti laikomas asmeniniu suinteresuotumu priimant 2016-09-20 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl drausminės nuobaudos skyrimo apeliantui.

10.5. Teisinių paslaugų pirkimui VšĮ Kelmės ligoninė organizavo ir atliko viešąjį pirkimą, kurio laimėtoju buvo pripažinta advokatų profesinė bendrija Černiauskas ir partneriai, 2016-09-21 pasirašyta Viešojo pirkimo teisinių paslaugų teikimo sutartis. Esant galiojančiai sutarčiai, atsakovė negali ir neturi jokio juridinio pagrindo analogiškas teisines paslaugas pirkti iš artimesnės teismui teritorijos advokatų. Tai, kad VšĮ Kelmės ligoninėje dirba teisininkas, neeliminuoja atsakovės teisės bylas teisme vesti per atstovus.

Šalies argumentai

10.6. Apelianto suformuotas prašymas yra teisiškai ydingas, nes drausminės bylos gražinimas atsakovui nagrinėti iš naujo nenumatytas CPK 326 straipsnyje.

Atsiliepimas

11.Atsiliepimu į atsakovės VšĮ „Kelmės ligoninė“ apeliacinį skundą ieškovas prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą, priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas pagrįstai nepriteisė atsakovei bylinėjimosi išlaidų, turėtų ikiteisminėje instancijoje. Atsakovė turėjo teisę pasinaudoti CPK 277 straipsnio numatytomis galimybėmis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo ir kreiptis į Šiaulių teritorinę DGK dėl papildomo sprendimo priėmimo. DGK turėjo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, taikydama CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13. Byloje kilo ginčas dėl drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Dėl naujų įrodymų

14. Atsakovė ir ieškovas pateikė naujus įrodymus. Šalių teigimu, šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. jau po teismo sprendimo priėmimo, kurio neteisėtumą ir nepagrįstumą šalys ginčija.

15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, todėl priima apeliantų teikiamus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais įrodymais esančiais byloje.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų

16. Atsakovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo išspręstas ginčas, sutinka visiškai, tačiau nesutinka su atsakovei priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu, teikdama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovei 1 500,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo stadijos metu ir nepagrįstai sumažino išlaidas už advokatės teisinę pagalbą.

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaidos, patirtos nagrinėjant ginčą DGK, kuri yra privalomas ikiteisminis darbo ginčą nagrinėjantis organas, gali būti atlyginamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-733-421/2015, ir kt.). Tuo atveju, kai individualus darbo ginčas, išnagrinėtas DGK, perkeliamas nagrinėti į teismą, šalies išlaidų advokato pagalbai, patirtų darbo ginčų komisijoje, atlyginimo klausimas išsprendžiamas taikant CPK normas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016).

18. Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kai individualus darbo ginčas, išnagrinėtas DGK, perkeliamas nagrinėti į teismą, šalies išlaidų advokato pagalbai, patirtų DGK, atlyginimo klausimas sprendžiamas toje byloje ir taikant CPK normas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutikinta su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas DGK, nurodydamas, kad minėtų išlaidų priteisimas yra DGK pareiga. Pažymėtina, kad pagal ginčo metu galiojusias DK 217 straipsnio 3 dalies nuostatas buvo numatyta, kad DGK, nagrinėdama darbo ginčus dėl teisės, ginčo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimų nesprendžia.

19. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad atsakovė turi teisę prašyti priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas DGK, spręstinas klausimas dėl prašomos priteisti 1 500,40 Eur sumos pagrįstumo.

20. Kaip jau anksčiau minėta, bylinėjimosi išlaidų, patirtų DGK, priteisimo klausimas išsprendžiamas taikant CPK normas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktą (atitinkantį ginčo nagrinėjimo pirmosios instancijos metu galiojančio 9 punkto redakciją), yra pažymėjęs, kad teismas, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, gali išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Kad tiesiogiai įstatyme neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 1 500,40 Eur išlaidas patyrė už suteiktas konsultacijas atsakovei ir atsakovės atstovavimą DGK. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad ikiteisminė ginčų nagrinėjimo stadija nereikalauja privalomo profesionalaus teisininko dalyvavimo. Kita vertus, kreipiantis į DGK šalis turi teisę naudotis advokato paslaugomis, o laimėjusi ginčą tikėtis tokių išlaidų atlyginimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016).

22. Atsižvelgiant į privalomos individualių darbo ginčų nagrinėjimo ne teisme procedūros paskirtį ir tikslą, nepagrįstas išlaidavimas ikiteisminiame ginčų nagrinėjimo organe negali būti pateisinamas ir negali būti pripažįstamas tinkamu procesiniu elgesiu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016). Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad ikiteisminė ginčų nagrinėjimo stadija nėra sudėtinga, nereikalauja privalomo profesionalaus teisininko dalyvavimo, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė galėjo DGK naudotis savo įstaigos teisininko paslaugomis ir pernelyg neišlaidauti. Taip pat teisėjų kolegija įvertina tai, kad atsiliepimas į prašymą DGK yra mažos apimties, nepareikalavęs advokatės didelių darbo ir laiko sąnaudų, ginčas išnagrinėtas viename DGK posėdyje. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės patirtos 1 500,40 Eur išlaidos yra nepagrįstas išlaidavimas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje, todėl sprendžia, kad teisinga atsakovei atlyginti 500,00 Eur sumą, patirtą už suteiktas konsultacijas atstovavimą DGK.

23. Atsakovės teigimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino 162 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už advokatės pasirengimą ir atstovavimą 2017-03-02 teismo posėdyje bei 112,58 Eur - už advokatės pasirengimą ir atstovavimą 2017-03-24 teismo posėdyje.

24. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalba apmokėjimo atlyginimo apmokėjimo tvarka ir sąlygos. Proceso teisės normoje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ir advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos už teisinę pagalbą gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-533/2008). Tai reiškia, jog nuspręsti dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio yra teismo diskrecija, nepriklausomai nuo to, kokia tvarka buvo kreiptasi į teismą. Rekomendacijų 2 punkte numatyta, į kokius kriterijus teismas atsižvelgia, nustatydamas civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydį. Nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, atsižvelgiama į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, šalių elgesį proceso metu, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Pažymėtina, jog taikant šiuos kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindu padidinti, o kurie sumažinti priteisiamas išlaidas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kokio dydžio išlaidų atlyginimas priteistinas atsakovei iš ieškovės, į paminėtus kriterijus iš esmės atsižvelgė.

25. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad maksimalus priteistinas dydis už atsiliepimo į ieškinį paruošimą 2017 m. vasario mėnesį siekė 1 983,25 Eur, už vieną atstovavimo teisme valandą siekė – 79 Eur. Įvertinus tai, kad byloje vyko tik du teismo posėdžiai, kurie truko apie 3 val. pagrįstai pirmosios instancijos teismas, 363,00 Eur sumą sumažino iki 200,00 Eur ir 312,58 Eur iki 200,00 Eur.

26. Nesutiktina, kad pirmosios instancijos teismas neargumentavo, kodėl atsakovės bylinėjimosi išlaidas dar sumažino dar 30 proc. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įvertina tai, jog VšĮ Kelmės ligoninėje dirba teisininkas, bei, kad reikia įvertinti aplinkybes, jog priteisiant pernelyg didelę bylinėjimosi išlaidų sumą, darbo ginčą inicijavęs darbuotojas, kurio ieškinys buvo atmestas, patirtų neadekvačių neigiamų procesinių padarinių.

27. CPK 51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Sutiktina su atsakove, jog aplinkybė, kad atsakovės įstaigoje dirba teisininkas, neatima teisės iš atsakovės byloje samdyti kitą atstovą – advokatą. Dėl to vien ta aplinkybė, kad įmonėje dirba teisininkas, nėra savaime pagrindas mažinti bylinėjimosi išlaidas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog įvertinus tai, kad nagrinėjama byla nėra sudėtinga, parengtas atsiliepimas mažos apimties, nepareikalavęs daug advokatės darbo ir laiko sąnaudų, ypač įvertinant tai, kad ta pati advokatė atstovavo atsakovę ir DGK, sutinkant su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad darbo ginčą inicijavęs darbuotojas, kurio ieškinys buvo atmestas, neturėtų patirti neadekvačių neigiamų procesinių padarinių, vertintina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 900, 00 Eur.

28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta yra pagrindas Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti ir priteisti atsakovei iš ieškovo 1 400, Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų

29. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo formaliai, nesigilino į drausmės bylos iškėlimo aplinkybes, tiesiogiai susijusias su akivaizdžiu interesų konfliktu, nevertino, kad VšĮ Kelmės ligoninės direktorė nenusišalino nuo darbo ginčo sprendimo.

30. Tikrinant paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą nustatytinos aplinkybės yra tai, ar darbuotojas padarė darbo pareigų pažeidimą, už kurį jam skirta drausminė nuobauda. Aiškindamas ir taikydamas įrodymus bei įrodinėjimo taisykles reglamentuojančias teisės normas civilinėse bylose dėl darbo drausmės pažeidimų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu darbuotojas ginčija drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, pareiga įrodyti, jog drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui. Tokiais atvejais darbdavys privalo įrodyti, kad buvo visos drausminės atsakomybės sąlygos. Sprendžiant, ar darbdavys tinkamai įvykdė savo įrodinėjimo pareigą, būtina atsižvelgti į bendruosius įrodymų pakankamumo civiliniame procese principus ir darbo bylų specifiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2011).

31. Drausminės nuobaudos skiriamos už darbo drausmės pažeidimą. Sprendžiant, ar pagrįstai darbuotojui buvo taikyta drausminė nuobauda, reikia vertinti, kas yra darbo drausmės pažeidimas ir kokie yra jo požymiai. Teismų praktikoje nurodyta, kad darbo drausmės pažeidimas pagal DK 234 straipsnį yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimo objektyvieji požymiai yra darbuotojo neteisėtas elgesys – darbo pareigų, nustatytų norminiuose teisės aktuose, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas. Darbo drausmės pažeidimo subjektyvieji požymiai yra darbuotojo kaltė. Teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui. Jo įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2009).

32. VšĮ Kelmės ligoninės vidaus darbo tvarkos taisyklių 15.6 punkte reglamentuota teisė į privataus gyvenimo neliečiamybę. Vidaus darbo tvarkos taisyklėse aiškiai numatyta, kad duomenys apie paciento buvimą ligoninėje, jo sveikatos būklę, jam taikytas diagnostikos, gydymo ir slaugos priemones įrašomi į nustatytos formos ir rūšių paciento medicinos dokumentus. Nustatant šių dokumentų formą turinį ir naudojimo tvarką turi būti užtikrinama paciento privataus gyvenimo apsauga (15.6.2.), konfidenciali informacija gali būti suteikiama kitiems asmenims tik turint rašytinį paciento sutikimą, kuriame yra nurodyta tokios informacijos suteikimo pagrindas ir naudojimo tikslai (15.6.4) ir pan.

33. VšĮ Kelmės ligoninės vidaus darbo tvarkos taisyklių 15.7 punkte nustatyti teisės į privataus gyvenimo neliečiamybę ypatumai. Taisyklių 17.1 punkte įtvirtinta, kad informacija apie pacientą (jo sveikatą) gali būti teikiama turint rašytinį paciento sutikimą. 17.3 punkte išvardyta, kam be paciento sutikimo, teisės aktų nustatyta tvarka, gali būti teikiama informacija apie pacientą. 18.9 punkte nurodyta, kad visa informacija apie paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, sveikatos būklę, diagnozę, gydymą ir kita asmeninio pobūdžio informacija laikoma konfidencialia ir gali būti teikiama tik turint rašytinį paciento sutikimą. Pažymėtina, kad ieškovas su VšĮ Kelmės ligoninės vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, patvirtintomis direktoriaus 2016 m. kovo 29 d. įsakymu ir ligoninės elgesio kodeksu, patvirtintų direktoriaus 2014 m. sausio 14 d. įsakymu supažindintas pasirašytinai.

34. VšĮ Kelmės ligoninės elgesio kodekso 17 punkte nurodyta, kad darbuotojas įsipareigoja neskelbti informacijos, kuri jam pateikta naudoti darbo metu, jos neatskleisti; draudžiama tokią informaciją naudoti savo poreikiams; darbuotojas privalo užtikrinti jam pateiktų dokumentų ir informacijos saugumą.

35. Dar kartą įvertinus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad ieškovui 2016 m. rugsėjo 20 d. ligoninės direktorės įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) skirta drausminė nuobauda – papeikimas, už tai, kad ieškovas Kelmės rajono savivaldybės tarybos Socialinių klausimų ir sveikatos priežiūros komitetui pateikė 2016-07-29 pareiškimą ir pacientės B. S. ambulatorinės asmens kortelės istorijos 2016-07-28 įdėtinį lapą ir taip, neturėdamas pacientės sutikimo, Kelmės rajono savivaldybės administracijoje ir 2016-08-25 vykusiame Komiteto posėdyje paviešino konfidencialią informaciją apie pacientės apsilankymą ligoninėje, sveikatos būklę, diagnozuotus sveikatos sutrikimus ir taikytą gydymą.

36.Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išanalizavo visas drausminės atsakomybės būtinąsias sąlygas. Teisingai įvertino ieškovo darbo pobūdį ir jam veikloje taikomus didesnius rūpestingumo ir apdairumo kriterijus, tai, jog pacientės ambulatorinės asmens kortelės istorijos 2016-07-28 įdėtinio lapo duomenys buvo paviešinti be pacientės sutikimo ir pažeidžiant tokių duomenų teikimo kitiems įstatyme išvardytiems subjektams tvarką, aplinkybes, kad Komiteto posėdis buvo viešas ir su paciente susijusią konfidencialią informaciją sužinojo kiti, su pacientės poreikiais nesusiję asmenys, ir teisingai nusprendė, kad ieškovo padarytas darbo drausmės pažeidimas teisingai kvalifikuotas, jam taikyta drausminė nuobauda atitiko padarytą pažeidimą.

37. Nepagrįsti ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nesigilino į drausmės bylos iškėlimo aplinkybes, tiesiogiai susijusias su akivaizdžiu interesų konfliktu, nevertino, kad VšĮ Kelmės ligoninės direktorė nenusišalino nuo darbo ginčo sprendimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjo drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Direktorės nušalinimo klausimas nėra šios bylos dalykas.

38. Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – Viešųjų įstaigų įstatymas) 9 straipsnio 1 dalį viešoji įstaiga įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. 9 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad viešoji įstaiga turi turėti organą - visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą - viešosios įstaigos vadovą. Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Viešosios įstaigos vadovas veikia viešosios įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis, sudaro ir nutraukia darbo sutartis su viešosios įstaigos darbuotojais. VšĮ Kelmės ligoninės direktoriaus pareiginėje instrukcijoje, patvirtintoje Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-03-20 įsakymu Nr. A-215, tarp numatytų pagrindinių direktoriaus funkcijų 15 punkte numatyta, kad direktorius sudaro ir nutraukia darbo sutartis su įstaigos darbuotojais, nustatyta tvarka juos skatina arba skiria drausmines nuobaudas ir kt. Atsakovės direktorė privalo tinkamai atstovauti įstaigą ir veikti darbdavio vardu bei jo interesams, todėl darbdavio pareigų vykdymas negali būti laikomas asmeniniu suinteresuotumu priimant 2016-09-20 įsakymą Nr. Pl-442 dėl drausminės nuobaudos skyrimo atsakovui.

39. Kadangi teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo teisėtumą ir pagrįstumą jau įvertino aptariant atsakovės apeliacinio skundo argumentus, todėl dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismo iš ieškovo atsakovei priteista bylinėjimosi suma neatitinka protingumo kriterijų, teisėjų kolegija atskirai nebepasisako.

40. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovo apeliacinį skundą ir tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos ieškovui nepriteisiamos. Atsakovė apeliacinėje instancijoje patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: už apeliacinio skundo parengimą – 342,83 Eur ir 1 089,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, advokatės darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, tai, kad ta pati advokatė atsakovę atstovavo ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo institucijoje, pirmosios instancijos teisme, Rekomendacijose nustatytus dydžius, sprendžia, kad teisinga iš ieškovo atsakovei priteisti 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti ir priteisti atsakovei VšĮ Kelmės ligoninei, juridinio asmens kodas 302597102, iš ieškovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 400,00 Eur (tūkstantį keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo J. P. atsakovei VšĮ Kelmės ligoninei 700,00 Eur (septynių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

TeisėjaiJurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Irena Stasiūnienė