Alytaus apylinkės teismo nutartis

Lazdijų rajono apylinkės teisėjas Ramūnas Šarka, susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje E. B. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d., 178 str. 1 d., 270 str. 3 d., P. V. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d., 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d., 24 str. 6 d. ir 178 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 270 str. 3 d., V. D. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d., 178 str. 1 d., 270 str. 3 d., V. K. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d., 178 str. 1 d., 270 str. 3 d., V. R. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d., 178 str. 1 d., 270 str. 3 d., ir spręsdamas baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lazdijų rajono apylinkės teismui perduota nagrinėti baudžiamoji byla kartu su kaltinamuoju aktu (T 7, b. l. 61-85).

Tuoj po to, 2009 m. kovo 11 d. laikotarpiu nuo 10 val. iki 18 val., tikslus laikas nenustatytas, E. B., pažeisdamas 2001-07-01 Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr. 1-671 9 straipsnio 6 dalį, kurioje numatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas; Lietuvos Respublikos vyriausybės 2001-10-31 nutarimu Nr. 1286 patvirtintų taisyklių dėl nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo 10 punktą, numatantį, kad miško valdytojai ir medienos ruošėjai privalo gauti leidimus kirsti mišką iki miško kirtimo darbų pradžios, bei 2002-05-13 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 733 patvirtintos savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos 6 punktą, kuriame numatyta, kad savavališkai iškirstus medžius ir krūmus, augusius miško žemėje, ir pagamintą apvalią medieną draudžiama be Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritorinio miškų kontrolės padalinio valstybinio miškų pareigūno raštiško leidimo ištraukti arba išvežti iš kirtavietės iki pakrovos punkto arba kelio medienai išvežti ir toliau ją gabenti; jis - E. B., tęsdamas pradėtą veiką, ir veikdamas bendrininkų grupe su E. D., V. D., V. R., V. K. ir J. R., nesupratusiu, jog dalyvauja nusikalstamų veikų daryme, iškirto medžius ir pagrobė iš Valstybės įmonės „Marijampolės miškų urėdijos" Kalvarijos girininkijos Pasienio miško, esančio Liubavo seniūnijos Kalvarijos savivaldybės 15 kvartalo 28 sklypo 11 vienetų beržų - 5.929 m³ medienos, kurios vertė 956 litai 98 centai; iš to paties miško 18 kvartalo 34 sklypo iškirto ir pagrobė 3 vienetus pušų, 10 vienetų beržų, 6 vienetus džiūstančių blindžių, iš viso 14,088 m³ medienos, kurios vertė 1958 litai 78 centai. Iš viso E. B., veikdamas bendrininkų grupe su paminėtais asmenimis, padarė Valstybės įmonei „Marijampolės miškų urėdija" Kalvarijos girininkijai - 2915 litų 76 centų turtinę žalą ir nedidelę žalą augmenijai - 550 litų 28 centus, tai yra padarė ir baudžiamąjį nusižengimą.

Po ko, gavus jo - P. V., neteisėtą leidimą, 2009 m. kovo 11 d. laikotarpiu nuo 10 val. iki 18 val., tikslus laikas nenustatytas, E. B., E. D., V. D., V. R. ir V. K. veikdami bendrininkų grupe, ir J. R., nesupratęs, jog dalyvauja nusikalstamų veikų daryme, pažeisdami 2001-07-01 Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr. 1-671 9 straipsnio 6 dalį, kurioje numatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-10-31 nutarimu Nr. 1286 patvirtintų taisyklių dėl nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo 10 punktą, numatantį, kad miško valdytojai ir medienos ruošėjai privalo gauti leidimus kirsti mišką iki miško kirtimo darbų pradžios bei 2002-05-13 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 733 patvirtintos savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos 6 punktą, kuriame numatyta, kad savavališkai iškirstus medžius ir krūmus, augusius miško žemėje, ir pagamintą apvalią medieną draudžiama be Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritorinio miškų kontrolės padalinio valstybinio miškų pareigūno raštiško leidimo ištraukti arba išvežti iš kirtavietės iki pakrovos punkto arba kelio medienai išvežti ir toliau ją gabenti; iškirto medžius ir pagrobė iš Valstybės įmonės „Marijampolės miškų urėdijos" Kalvarijos girininkijos Pasienio miško, esančio Liubavo seniūnijos Kalvarijos savivaldybės 15 kvartalo 28 sklypo 11 vienetų beržų - 5.929 m³ medienos, kurios vertė 956 litai 98 centai; iš to paties miško 18 kvartalo 34 sklypo iškirto ir pagrobė 3 vienetus pušų, 10 vienetų beržų, 6 vienetus džiūstančių blindžių, iš viso 14,088 m³ medienos, kurios vertė 1958 litai 78 centai. Iš viso padarė Valstybės įmonei „Marijampolės miškų urėdija" Kalvarijos girininkijai - 2915 litų 76 centų turtinę žalą ir nedidelę žalą augmenijai - 550 litų 28 centus, tai yra padarė ir baudžiamąjį nusižengimą.

Po ko, 2009 m. kovo 11 d. laikotarpiu nuo 10 val. iki 18 val., tikslus laikas nenustatytas, jis - V. D., pažeisdamas 2001-07-01 Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr. 1-671 9 straipsnio 6 dalį, kurioje numatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas; Lietuvos Respublikos vyriausybės 2001-10-31 nutarimu Nr. 1286 patvirtintų taisyklių dėl nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo 10 punktą, numatantį, kad miško valdytojai ir medienos ruošėjai privalo gauti leidimus kirsti mišką iki miško kirtimo darbų pradžios bei 2002-­05-13 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 733 patvirtintos savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos 6 punktą, kuriame numatyta, kad savavališkai iškirstus medžius ir krūmus, augusius miško žemėje, ir pagamintą apvalią medieną draudžiama be Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritorinio miškų kontrolės padalinio valstybinio miškų pareigūno raštiško leidimo ištraukti arba išvežti iš kirtavietės iki pakrovos punkto arba kelio medienai išvežti ir toliau ją gabenti; tęsdamas pradėtą veiką ir veikdamas bendrininkų grupe su E. B., E. D. (asmeniu, kurio atžvilgiu dėl šio epizodo priimtas baudžiamasis įsakymas), V. K., V. R., ir J. R., nesupratusiu, jog dalyvauja nusikalstamų veikų daryme, iškirto medžius ir pagrobė iš Valstybės įmonės „Marijampolės miškų urėdijos" Kalvarijos girininkijos Pasienio miško, esančio Liubavo seniūnijos Kalvarijos savivaldybės 15 kvartalo 28 sklypo 11 vienetų beržų - 5.929 m³ medienos, kurios vertė 9561itai 98 centai; iš to paties miško 18 kvartalo 34 sklypo iškirto ir pagrobė 3 vienetus pušų, 10 vienetų beržų, 6 vienetus džiūstančių blindžių, is viso 14,088 m³ medienos, kurios vertė 1958 litai 78 centai. Iš viso V. D., veikdamas bendrininkų grupe su paminėtais asmenimis, padarė Valstybės įmonei „Marijampolės miškų urėdija" Kalvarijos girininkijai - 2915 litų 76 centų turtinę žalą ir nedidelę žalą augmenijai - 550 litų 28 centus, tai yra padarė ir baudžiamąjį nusižengimą.

2009 kovo 11 d. apie 9 val. 00 min. telefoninio pokalbio metu statutiniam valstybės tarnautojui - (duomenys neskelbiami) viršininko pavaduotojkai E. B., veikiant priešingai tarnybos interesams, piktnaudžiaujant užimamom aukštomis pareigomis ir siekiant asmeninės naudos - įsiteikti jam - V. K., tai yra kitų asmenų sąskaita neteisėtai įgyti jam - V. K., malkų, ir pasiūlius jam - V. K., važiuoti ir pasigaminti miške malkų, 2009 m. kovo 11 d., laikotarpiu nuo 10 val. iki 18 val., tikslus laikas nenustatytas, jis - V. K., pažeisdamas 2001-07-01 Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr. 1-6719 straipsnio 6 dalį, kurioje numatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-10-31 nutarimu Nr. 1286 patvirtintų taisyklių dėl nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo 10 punktą, numatantį, kad miško valdytojai ir medienos ruošėjai privalo gauti leidimus kirsti mišką iki miško kirtimo darbų pradžios bei 2002-05-13 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 733 patvirtintos savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos 6 punktą, kuriame numatyta, kad savavališkai iškirstus medžius ir krūmus, augusius miško žemėje, ir pagamintą apvalią medieną draudžiama be Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritorinio miškų kontrolės padalinio valstybinio miškų pareigūno raštiško leidimo ištraukti arba išvežti iš kirtavietės iki pakrovos punkto arba kelio medienai išvežti ir toliau ją gabenti; tęsdamas pradėtą veiką ir veikdamas bendrininkų grupe su E. B., E. D. (asmeniu, kurio atžvilgiu dėl šio epizodo priimtas baudžiamasis įsakymas), V. D. ir V. R., ir J. R., nesupratusiu, jog dalyvauja nusikalstamų veikų daryme, iškirto medžius ir pagrobė iš Valstybės įmonės „Marijampolės miškų urėdijos" Kalvarijos girininkijos Pasienio miško, esančio Liubavo seniūnijos Kalvarijos savivaldybės 15 kvartalo 28 sklypo 11 vienetų beržų - 5.929 m³ medienos, kurios vertė 9561itai 98 centai; iš to paties miško 18 kvartalo 34 sklypo iškirto ir pagrobė 3 vienetus pušų, 10 vienetų beržų, 6 vienetus džiūstančių blindžių, iš viso 14,088 m³ medienos, kurios vertė 1958 litai 78 centai. Iš viso V. K., veikdamas bendrininkų grupe su paminėtais asmenimis, padarė Valstybės įmonei „Marijampolės miškų urėdija" Kalvarijos girininkijai - 2915 litų 76 centų turtinę žalą ir nedidelę žalą augmenijai - 550 litų 28 centus, tai yra padarė ir baudžiamąjį nusižengimą.

Po ko, 2009 m. kovo 11 d. laikotarpiu nuo 10 val. iki 18 val., tikslus laikas nenustatytas, jis - V. R. pažeisdamas 2001-07-01 Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr. 1-671 9 straipsnio 6 dalį, kurioje numatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-10-31 nutarimu Nr. 1286 patvirtintų taisyklių dėl nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo 10 punktą, numatantį, kad miško valdytojai ir medienos ruošėjai privalo gauti leidimus kirsti mišką iki miško kirtimo darbų pradžios bei 2002-05-13 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 733 patvirtintos savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos 6 punktą, kuriame numatyta, kad savavališkai iškirstus medžius ir krūmus, augusius miško žemėje, ir pagamintą apvalią medieną draudžiama be Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritorinio miškų kontrolės padalinio valstybinio miškų pareigūno raštiško leidimo ištraukti arba išvežti iš kirtavietės iki pakrovos punkto arba kelio medienai išvežti ir toliau ją gabenti; tęsdamas pradėtą veiką ir veikdamas bendrininkų grupe su E. B., E. D. (asmeniu, kurio atžvilgiu dėl šio epizodo priimtas baudžiamasis įsakymas), V. K., V. D., ir J. R., nesupratusiu, jog dalyvauja nusikalstamų veikų daryme, iškirto medžius ir pagrobė iš Valstybės įmonės „Marijampolės miškų urėdijos" Kalvarijos girininkijos Pasienio miško, esančio Liubavo seniūnijos Kalvarijos savivaldybės 15 kvartalo 28 sklypo 11 vienetų beržų - 5.929 m³ medienos, kurios vertė 956 litai 98 centai; iš to paties miško 18 kvartalo 34 sklypo iškirto ir pagrobė 3 vienetus pušų, 10 vienetų beržų, 6 vienetus džiustančių blindžų, iš viso 14,088 m³ medienos, kurios vertė 1958 litai 78 centai. Iš viso V. R., veikdamas bendrininkų grupe su paminėtais asmenimis, padarė Valstybės įmonei „Marijampolės miškų urėdija" Kalvarijos girininkijai - 2915 litų 76 centų turtinę žalą ir nedidelę žalą augmenijai - 550 litų 28 centus, tai yra padarė ir baudžiamąjį nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

BPK 219 straipsnis apibrėžia kaltinamojo akto turinį. Kaltinamajame akte, be kitų duomenų, turi būti nurodoma nusikalstamos veikos aprašymas, t.y. padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas, apibendrinęs teismų praktiką (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis byloje Nr. 1A-612/2004), 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 14 punkte išaiškino, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (tai veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) (Teismų praktika Nr. 23, psl. 353, 364).

Įvertinus kaltinamajame akte E. B. suformuluotą kaltinimą teismas daro išvadą, kad jo nusikalstamos veikos aprašymas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 ir 5 punktų reikalavimų. Aprašant E. B. veiksmus, kuriais jis piktnaudžiavo tarnyba, nurodoma, kad tokiu piktnaudžiavimu jis sukurstė E. D. padaryti vagystę ir padėti jam piktnaudžiauti tarnyba, taip pat sukurstė nusikaltimo padaryme dalyvauti ir V. D. bei V. K.. Tai reiškia, kad prokuroras E. B. kaltina tuo, jog piktnaudžiaudamas tarnyba jis tuo pačiu tris asmenis sukurstė padaryti nusikaltimus ir šiuos veiksmus padarė anksčiau nei pačią vagystę. Tokiu atveju, jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiaudamas padaro kitą nusikaltimą, pvz. vagystę, veikos kvalifikuojamos kaip nusikalstamų veikų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. sausio 4 d. Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalgos 34 punktas, Teismų praktika Nr. 26). Kadangi kito asmens kurstymas padaryti nusikalstamą veiką yra savarankiška nusikalstama veika, kuri kvalifikuojama pagal atitinkamą Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį ir bendrosios dalies 24 str. 5 d., todėl prokuroras, aprašęs E. B. veiksmus, kuriuos traktuoja kaip nusikalstamus, tai yra kurstymą padaryti atitinkamą nusikaltimą, laikydamasis BPK 219 str. 5 p. reikalavimo privalėjo nurodyti ir BK straipsnį (jo dalį), numatantį atsakomybę už tokius veiksmus. Kaltinamajame akte nurodyta, kad E. B. kaltinamas pagal BK 228 str. 2 d., 178 str. 1 d., 270 str. 3 d., tačiau šie BK straipsniai atspindi tik dalį kaltinime aprašytų E. B. veiksmų, tai yra: piktnaudžiavimą tarnyba, dalyvavimą vagystėje ir gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimą, bet neapima trijų asmenų kurstymo padaryti nusikalstamas veikas. Todėl konstatuotina, kad aprašęs kaltinamojo E. B. veiką, prokuroras netinkamai nurodė šią veiką numatančius BK straipsnius (jų dalis), t.y. nesilaikė BPK 219 str. 5 p. reikalavimo. Taip pat pripažintina, kad visas kaltinimas E. B. suformuluotas neaiškiai, netiksliai ir painiai, todėl neatitinka BPK 219 str. 3 p. reikalavimo. Kaltinamajame akte aprašomi įvairūs E. B. veiksmais ir kaltinimo pabaigoje išvardinami atitinkami BK straipsniai, kurie numato atsakomybę už šiuos veiksmus. Tačiau iš tokio kaltinimo formulavimo nei teismui nei kaltinamajam nėra aišku kurie konkretūs kaltinamojo veiksmai, kuriuos iš kaltinime nurodytų BK straipsnių atitinka. Kiekvienas nusikalstamos veikos sudėties požymis turi savo turinį, atitinkantį kaltininko poelgį ir šis turinys turi būti aiškiai nurodytas kaltinamajame akte, kad nei teismui, nei kaltinamajam netektų spėlioti kokius kaltinamojo veiksmus kokiu nusikaltimu prokuroras laiko. Šio požiūrio laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo nutartys: 2010-11-26 byloje Nr. N1-333-133/2010 bei 2011-01-21 byloje Nr. 1-30-245/2011). Todėl kiekvieną BK straipsnį atitinkantys kaltinamojo veiksmai kaltinamajame akte turi būti nurodomi aiškiai, tiksliai ir atskirai, išskyrus atvejį kai visi kaltinamojo veiksmai sudaro idealiąją sutaptį. Taip pat atkreiptinas prokuroro dėmesys, kad kaltinamajam turi būti aiškiai inkriminuojami paties kaltinamojo padaryti veiksmai ir turėtų būti vengiama perteklinio (iliustracinio) kitų kaltinamųjų veiksmų aprašymo, kuris gali klaidinti kaltinamąjį ir taip varžyti jo teisę į gynybą. Iš E. B. suformuluoto kaltinimo matyti, kad aprašant jo paties piktnaudžiavimo tarnyba veiksmus, prokuroras aprašo ir tai, kaip E. D. sukurstė piktnaudžiauti tarnyba P. V., ir tai, kaip V. D. sukurstė miško vagystėje dalyvauti V. R.. Iš tokio kaltinimo nėra aišku ar dėl E. D. ir V. D. veiksmų, kuriais jie sukurstė dalyvauti nusikaltime P. V. ir V. R., kaltinamas ir E. B., kaltinamajam neaišku ar jam reikia gintis tik dėl jo paties padarytų veiksmų ar ir dėl kitų kaltinamųjų veiksmų, ir iš viso neaišku kam E. B. skirtame kaltinime aprašinėjami savarankiškai padaryti kitų asmenų nusikalstami veiksmai. Kaip minėta, kaltinamasis neturi spėlioti kokius jo veiksmus prokuroras laiko nusikalstamais ir kokia kaltinimo apimtis skirta jam, o kiokia kitiems asmenims. Kaltinimas turi būti tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas.

Įvertinus kaltinamajame akte V. D. suformuluotą kaltinimą teismas daro išvadą, kad jo nusikalstamos veikos aprašymas taip pat neatitinka BPK 219 straipsnio 3 ir 5 punktų reikalavimų. Kaltinime aprašant V. D. veiksmus prokuroras nurodo, kad be kitų veiksmų kaltinamasis sukurstė ir V. R. iškirsti stačią mišką ir jį pagrobti. Tai reiškia, kad prokuroras V. D. kaltina tuo, jog jis sukurstė kitą asmenį padaryti dvi nusikalstamas veikas. Kaip minėta, kito asmens kurstymas padaryti nusikalstamą veiką yra savarankiška nusikalstama veika, kuri kvalifikuojama pagal atitinkamą Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį (ius) ir bendrosios dalies 24 str. 5 d., todėl aprašęs minėtus V. D. veiksmus, kuriuos traktuoja kaip nusikalstamus – kurstymą padaryti nusikaltimą, prokuroras privalėjo nurodyti ir BK straipsnį (ius), numatantį atsakomybę už tokius veiksmus. Kaltinamajame akte nurodyta, kad V. D. kaltinamas pagal BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d., 178 str. 1 d., 270 str. 3 d., tačiau šie BK straipsniai atspindi tik dalį kaltinime aprašytų V. D. veiksmų: padėjimą piktnaudžiauti tarnyba E. B., dalyvavimą vagystėje ir gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimą, bet neapima V. R. kurstymo padaryti nusikalstamas veikas. Todėl konstatuotina, kad prokuroras netinkamai nurodė V. D. veiką numatančius BK straipsnius, t.y. nesilaikė BPK 219 str. 5 p. reikalavimo. Be to, kaip ir E. B. atveju, kaltinimas V. D. suformuluotas neaiškiai, netiksliai ir painiai, todėl neatitinka BPK 219 str. 3 p. reikalavimo. Kaltinamajame akte aprašomi įvairūs jo veiksmais ir kaltinimo pabaigoje išvardinami atitinkami BK straipsniai, kurie numato atsakomybę už šiuos veiksmus. Tačiau iš tokio kaltinimo formulavimo nei teismui nei kaltinamajam nėra aišku kurie konkretūs kaltinamojo veiksmai, kuriuos iš kaltinime nurodytų BK straipsnių atitinka. Kaip minėta, prokuroras neturi kaltinamajam perkelti naštos spėlioti kokius kaltinamojo veiksmus kokiu nusikaltimu laiko. Tai turi būti aiškiai išdėstyta kaltinime. Pastebėtina, kad ir šiuo atveju kaltinamajam V. D. skirtame kaltinime aprašomi ne tik jo veiksmai, tai yra nurodoma ne tik tai ką padarė jis, bet ir tai, kokius savarankiškus nusikalstamus veiksmus padarė kitas kaltinamasis - E. B.. Iš kaltinimo matyti, kad aprašant V. D. veiksmus, prokuroras aprašo ir tai, kaip E. B. piktnaudžiavo tarnyba siekdamas įsiteikti V. K., todėl nėra aišku ar šie E. B. veiksmai turi įtaką V. D., ar atsakomybės už šiuos veiksmus prokuroras reikalauja ir iš V. D.. Tokiu būdu sukuriama situacija kaltinamajam kai jam neaišku ar reikia gintis tik dėl jo paties padarytų veiksmų ar ir dėl kitų asmenų veiksmų. Atkreiptinas dėmesys, kad net ir tuo atveju jeigu prokuroras vieno kaltinamojo veiksmų neinkriminuoja kitam kaltinamajam, o nurodo juos tik tam, kad išsamiau iliustruotų situaciją, tai turi būti daroma labai aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai, nes pareiga suformuluoti tikslų ir aiškų kaltinimą priklauso prokurorui, o kaltinamasis neturi spėlioti kokia yra kaltinimo esmė ir kokia jo apimtis skirta būtent jam.

Įvertinus kaltinamajame akte V. K. suformuluotą kaltinimą teismas daro išvadą, kad jo nusikalstamos veikos aprašymas taip pat neatitinka BPK 219 straipsnio 3 ir 5 punktų reikalavimų. Kaltinimas V. K. suformuluotas neaiškiai, todėl neatitinka BPK 219 str. 3 p. reikalavimo. Kaltinamajame akte aprašomi įvairūs jo veiksmais ir kaltinimo pabaigoje išvardinami atitinkami BK straipsniai, kurie numato atsakomybę už šiuos veiksmus, tačiau iš tokio kaltinimo nei teismui nei kaltinamajam nėra aišku kurie konkretūs kaltinamojo veiksmai, kuriuos iš kaltinime nurodytų BK straipsnių atitinka. Prokuroras neturi kaltinamajam perkelti naštos spėlioti kokius kaltinamojo veiksmus kokiu nusikaltimu laiko. Tai turi būti aiškiai išdėstyta kaltinime. Be to, kaip ir prieš tai nurodytais atvejais, kaltinamajam V. K. skirtame kaltinime aprašomi ne tik jo veiksmai, t.y. nurodoma ne tik tai ką padarė jis, bet ir tai, kokius savarankiškus nusikalstamus veiksmus padarė kitas kaltinamasis - E. B.. Iš kaltinimo matyti, kad V. K. skirtame kaltinime prokuroras aprašo ir tai, kaip E. B. piktnaudžiauja tarnyba siekdamas įsiteikti jam, todėl nėra aišku ar šie E. B. veiksmai turi įtaką V. K. atsakomybei, ar E. B. veiksmai aprašyti tik tam, kad išsamiau iliustruotų situaciją. Tokiu būdu sukuriama situacija kaltinamajam kai jam neaišku ar reikia gintis tik dėl jo paties padarytų veiksmų ar ir dėl kitų asmenų veiksmų. Be to, kaltinimas nėra aiškus ir logikos prasme. Formuluojant kaltinimą V. K. prokuroras pirmiausiai nurodo, kad E. B. pasiūlė jam važiuoti ir pasigaminti miške malkų, po to nurodoma, kad V. K. pažeidė eilę teisės aktų reikalavimų, o tada nurodoma, kad tęsdamas pradėtą veiką, jis kartu su bendrininkais iškirto ir pagrobė medžius. Tarp šių kaltinimo dalių nėra loginio ryšio, nes aprašydamas V. K. veiksmų prokuroras ne visur nurodo kokius konkrečius veiksmus atliko pats V. K.. Kaltinime nenurodyta kokius veiksmus atliko V. K. kai E. B. jam pasiūlė dalyvauti miško kirtime, nes nurodžius patį E. B. siūlymą toliau pereinama prie pažeistų teisės aktų išvardinimo, taip ir nenurodant kokia buvo V. K. reakcija į E. B. pasiūlymą. Pastebėtina, kad tokia pati situacija dėl reakcijos į kito bendrininko pasiūlymą yra tinkamai aprašyta V. R. skirtame kaltinime, todėl akivaizdu, kad prokuroras analogiškas aplinkybes skirtingiems kaltinamiesiems aprašo nevienodai. Kaltinimo dalis kur nurodomi V. K. pažeisti teisės aktai taip pat nėra aiškiai logiškai susieta su po to sekančia kaltinimo dalimi, nes nėra aišku kuo pasireiškė išvardintų teisės aktų pažeidimas ir kaip V. K. pradėjo savo nusikalstamą veiką, o toliau sekančioje kaltinimo dalyje jau nurodoma, kad šią veiką „tęsdamas“ jis iškirto medžius. Kitaip tariant neaišku kokią veiką tęsdamas V. K. iškirto medžius, nes veikos pradžia nėra aiškiai ir suprantamai nurodyta.

Įvertinus kaltinamajame akte V. R. suformuluotą kaltinimą teismas daro išvadą, kad jo nusikalstamos veikos aprašymas taip pat neatitinka BPK 219 straipsnio 3 ir 5 punktų reikalavimų. Kaltinimas V. R. suformuluotas neaiškiai, todėl neatitinka BPK 219 str. 3 p. reikalavimo. Kaltinamajame akte aprašomi įvairūs jo veiksmais ir kaltinimo pabaigoje išvardinami atitinkami BK straipsniai, kurie numato atsakomybę už šiuos veiksmus, tačiau iš tokio kaltinimo nei teismui nei kaltinamajam nėra aišku kurie konkretūs kaltinamojo veiksmai, kuriuos iš kaltinime nurodytų BK straipsnių atitinka. Prokuroras neturi kaltinamajam perkelti naštos spėlioti kokius kaltinamojo veiksmus kokiu nusikaltimu prokuroras laiko. Tai turi būti aiškiai išdėstyta kaltinime. Be to, kaip ir prieš tai nurodytais atvejais, kaltinamajam V. R. skirtame kaltinime aprašomi ne tik jo veiksmai, tai yra nurodoma ne tik tai ką padarė jis, bet ir tai, kokius savarankiškus nusikalstamus veiksmus padarė kitas kaltinamasis - E. B.. Iš kaltinimo matyti, kad V. R. skirtame kaltinime prokuroras aprašo ir tai, kaip E. B. piktnaudžiaudamas tarnyba ir siekdamas įsiteikti V. K., įkalbėjo V. D. dalyvauti nusikaltime. Tačiau nėra aišku kam aprašomi tokie E. B. veiksmai jeigu kaltinimas skirtas V. R.. Neaišku ar šie E. B. veiksmai turi įtaką V. R. atsakomybei ar jie aprašyti tik tam, kad išsamiau iliustruotų situaciją. Tokiu būdu sukuriama situacija kaltinamajam kai jam neaišku ar reikia gintis tik dėl jo paties padarytų veiksmų ar ir dėl kitų asmenų veiksmų.

Ir pagaliau pats didžiausias šio kaltinamojo akto trūkumas yra jame nurodyto vieno iš objektyviųjų vagystės požymių neatitinkimas nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Kaltinamajame akte kiekvienam kaltinamajam yra inkriminuojama medžių vagystė, padaryta tuo pačiu metu iš dviejų skirtingų Pasienio miško vietų - 15 kvartalo 28 sklypo ir 18 kvartalo 34 sklypo. Tačiau taip aprašoma kaltinamųjų veika neatitinka baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Iš liudytoju apklausto girininko Č. M. parodymų (T 3, b.l. 58) matyti, kad vienoje Pasienio miško vietoje jis rado nupjautus 11 stambių beržų, o maždaug už 3-4 kilometrų nuo pirmos vietos rado dar daugiau nupjautų medžių. Taigi, liudytojas nurodė dvi skirtingas vietas, iš kurių buvo pavogti medžiai, ir tarp kurių yra nemažas atstumas. Kaip minėta, kaltinimai visiems kaltinamiesiems suformuluoti taip, kad medžių vagystė buvo padaryta vienu metu, kadangi visi kaltinamieji savo apklausose būtent taip ir nupasakojo medžių kirtimo aplinkybes. Tačiau nei kaltinamieji, nei liudytojai E. D. ir J. R. niekada nenurodė, kad medžius kirto dvejose skirtingose vietose. Teismas konstatuoja, kad kaltinamajame akte nusikaltimo vieta - Pasienio miško 15 kvartalo 28 sklypas ir 18 kvartalo 34 sklypas, nurodyta tik formaliai, visiškai neištyrus šios aplinkybės, nes kaltinamajame akte visiškai ignoruotas akivaizdus prieštaravimas tarp minėtų liudytojo Č. M. parodymų ir kaltinamųjų parodymų. Visi kaltinamieji savo apklausose parodė, kad medžius kirto tik vienoje miško vietoje ir nei vienas nenurodė, jog iš vienos vietos būtų važiavę kirsti medžių į kitą vietą. Tokios pat aplinkybės užfiksuotos ir V. K. parodymų patikrinimo vietoje protokole (T 3, b.l. 73-82), kuriame taip pat nurodoma tik viena vieta, iš kurios buvo kertami medžiai. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame protokole V. K. nurodyta medžių kirtimo vieta net nėra tiksliai identifikuota, todėl neaišku apie kurį iš kaltinime nurodomų miško sklypų parodymus vietoje davė V. K.. Taip pat visiškai neaišku apie kurią konkrečią miško vietą (sklypą) parodymus davė visi šios bylos kaltinamieji ir liudytojai E. D. bei J. R.. Tai reiškia, kad kaltinamasis aktas yra surašytas nepašalinus šio akivaizdaus prieštaravimo ir net nebandžius to daryti, kas rodo, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo atliktas išsamiai, kaip to reikalauja BPK 1str., o neatlikus išsamaus ikiteisminio tyrimo kaltinamasis aktas negali būti surašomas. Atsižvelgiant į šiuos kaltinamojo akto trūkumus pripažintina, kad kaltinamajame akte nėra tinkamai atskleisti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai, konkrečiai objektyvieji požymiai - nusikalstamos veikos padarymo vieta (BPK 219 str. 3 p. reikalavimai), nes neišsamus ikiteisminis tyrimas niekada neleidžia surašyti įstatymo reikalavimus atitinkančio kaltinamojo akto. Vadinasi šiame kaltinamajame akte suformuluoti kaltinimai neatitinka ikiteisminio tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių.

Nuo kaltinamojo akto surašymo labai priklauso tolesnis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, kaltinamasis aktas turi būti surašomas itin kruopščiai, kad tiek turinio, tiek akto formos požiūriais nebūtų esminių trūkumų. Visa tai sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 ir 5 punktų reikalavimų ir jis trukdo bylą nagrinėti teisme, nes remiantis BPK 255 straipsnio 1 dalimi, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo nuosprendis gali būti teisėtas ir pagrįstas tik tuo atveju, kai bylos aplinkybės išnagrinėtos pilnai, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai. Kaltinamasis aktas turėtų būti surašytas taip, kad nekliudytų teismui, neišeinant už BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatytų nagrinėjimo teisme ribų, bylą išnagrinėti pilnai, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai. Kaltinamuoju aktu neaptarus visų svarbių aplinkybių, ir jį surašius esant esminių prieštaravimų tarp surinktų duomenų, ši pareiga nepagrįstai perkeliama teismui, nors minėti veiksmai turėjo būti atlikti ikiteisminio tyrimo metu. Be to, kaltinamajame akte nekonkrečiai, neaiškiai ir painiai nurodant kaltinamiesiems inkriminuojamus kaltinimus, kartu nepagrįstai suvaržoma jų gynybos teisė.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad netinkamas nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių aprašymas byloje yra kaltinamojo akto trūkumas, kuris nagrinėjant bylą teisme negali būti ištaisomas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Protingumo, teisingumo, sąžiningumo, onus probandi principai reikalauja, kad prokuroro byloje padarytos klaidos būtų taisomos paties prokuroro (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-337/2006).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje suformuluoti kaltinimai nėra konkretūs ir aiškūs, ne visiems kaltinamiesiems tinkamai nurodyti BK straipsniai, kuriuose yra jų aprašytus veiksmus atitinkantys požymiai, pats kaltinimas surašytas nepašalinus esminių prieštaravimų tarp ikiteisminio tyrimo duomenų, kas vertintina kaip esminiai nusikalstamos veikos aprašymo trūkumai, trukdantys nagrinėti bylą. Todėl priėmus tokį kaltinamąjį aktą teismas turėtų aiškintis naujas aplinkybes ir šių faktinių aplinkybių pagrindu galimai plėsti kaltinimo ribas bei keisti faktines aplinkybes, kas kartu pažeistų kaltinamųjų teisę į gynybą ir į greitą bylos išnagrinėjimą. Be to, kaltinimo keitimas teisme, vadovaujantis BPK 256 straipsniu galimas tik kaip nagrinėjimo teisme metu naujai paaiškėjusių aplinkybių pasekmė, o ne ydingai surašyto kaltinamojo akto taisymas.

Perduodant bylą prokurorui atkreiptinas dėmesys ir į kitus ikiteisminio tyrimo trūkumus ir BPK pažeidimus.

Visų pirma, pagal BPK 218 str. 4 d. prokuroras privalo išspręsti gautus prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą motyvuotu nutarimu, tačiau šioje byloje to nebuvo padaryta. Iš kaltinamojo E. B. ir jo gynėjo prašymų (T 7, b.l. 53-57) matyti, kad susipažinę su ikiteisminio tyrimo medžiaga jie pareiškė tris prašymus. Tačiau iš prokuroro nutarimo, kuriuo šie prašymai buvo išspręsti, matyti, kad vieno prašymo (pateikti papildomus duomenis apie 2011-02-24 prokuroro nutarimo apskundimą) prokuroras iš viso nesprendė ir nenurodė jokių motyvų kodėl to nedarė, o kitas prašymas atmestas nepakankamai motyvuotai (T 7, b.l. 59-60), kadangi atsisakydamas skirti fonoskopinę ekspertizę prokuroras atmetė tik vieną kaltinamojo ir jo gynėjo nurodytą pagrindą ekspertizei skirti, o dėl kito pagrindo savo nutarime iš viso nepasisakė. Prokuroras nurodė, kad kitų kaltinamų asmenų apklausos protokoluose užfiksuota, jog jie pavirtino, kad telefonu kalbasi būtent su E. B., todėl ekspertams netikslinga nustatinėti kieno balsai girdimi telefoninių pokalbių įrašuose. Tačiau prašymas paskirti fonoskopinę ekspertizę buvo grindžiamas dar ir kitu pagrindu – galimu pokalbio įrašo montažu. Kodėl šiuo pagrindu prokuroras atsisako skirti ekspertizę jis nenurodė, t.y. šioje dalyje savo nutarimo visiškai nemotyvavo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas pripažįsta, kad prokuroras kaltinamąjį aktą surašė pažeisdamas BPK 218 str. 2 d., 4 d. 6 d. reikalavimus, nes įstatymo nustatyta tvarka motyvuotai neišsprendęs pareikštų įtariamojo ir jo gynėjo prašymų, jis negalėjo surašyti įstatymo reikalavimų atitinkančio kaltinamojo akto, kadangi neaišku ar nemotyvuotai neatlikti prašomi papildomi ikiteisminio tyrimo veiksmai ir nesurinkti papildomi duomenys neturėtų įtakos kaltinamajame akte nurodytoms faktinėms aplinkybėms.

Antra, atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašyti du techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolai (T 3, b.l. 30-31, 44), kuriuose nurodyta, kad juose užfiksuoti operatyviniai veiksmai buvo sankcionuoti Kauno apygardos teismo teisėjo l.e. pirmininko pareigas 2009-05-29 nutartimis Nr. OS3-242 ir Nr. OS3-2402, tačiau teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra tik viena iš šių nutarčių - Nr. OS3-242 (T 3, b.l. 106176). Kitos nutarties byloje nėra. Pagal Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką (BPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 27) teismas privalo patikrinti ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti, ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos. Aukščiausiasis teismas pripažįsta, kad praktika, kai baudžiamosiose bylose nėra tokių nutarčių, kuriomis leista atlikti operatyvinius veiksmus, yra netinkama. Kartu pažymima, kad tais atvejais kai tokių nutarčių nėra galimybės dėti į bylą dėl to, kad jose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančių žinių, byloje turi būti nutarties išrašas, kuriame tokių duomenų nebūtų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus prokuroras privalo pateikti teismui nutartį, kuria buvo leista atlikti operatyvinius veiksmus arba šios nutarties išrašus, kuriuose nebūtų valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančių žinių.

Jau minėta, kad protingumo, teisingumo, sąžiningumo, onus probandi principai reikalauja, kad prokuroro byloje padarytos klaidos ir trūkumai būtų taisomi paties prokuroro ir ši našta nebūtų perkeliama teismui, todėl šiuos trūkumus prokuroras taip pat turėtų pašalinti iš naujo perduodamas bylą į teismą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Baudžiamąją bylą perduoti Klaipėdos apygardos vyriausiajam prokurorui.

Nustatyti trijų mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos trūkumams pašalinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.