Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. bylos Nr. 1A-426-348/2012

Teisėjas Ramūnas Šarka Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00131-2010-2

2012 m. rugpjūčio 31 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Jūratės Jakubonienė ir Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei ir Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorams Vitalijui Gulenkovui ir Danai Rutkauskaitei, gynėjams advokatams Vladui Gerasičkinui, Alvydai Medišauskienei, Romualdui Matoniui, Vytautui Gineikai, Augustinui Vaičiūnui, išteisintajam E. B., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl 2012 m. kovo 1 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:

E. B. dėl kaltinimų padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 228 str. 2 d., 178 str. 1 d., 270 str. 3 d., išteisintas, nepadarius veikų, turinčių šių nusikalstamų veikų požymių.

P. V. dėl kaltinimų padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 228 str. 2 d., 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d., 24 str. 6 d. ir 178 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 270 str. 3 d., išteisintas nepadarius veikų, turinčių šių nusikalstamų veikų požymių.

V. D. dėl kaltinimų padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d., 178 str. 1 d., 270 str. 3 d., išteisintas nepadarius veikų, turinčių šių nusikalstamų veikų požymių.

V. K. dėl kaltinimų padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d., 178 str. 1 d., 270 str. 3 d., išteisintas nepadarius veikų, turinčių šių nusikalstamų veikų požymių.

V. R. dėl kaltinimų padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d., 178 str. 1 d., 270 str. 3 d., išteisintas nepadarius veikų, turinčių šių nusikalstamų veikų požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. pagal LR BK 228 str. 2 d., 178 str. 1 d., 270 str. 3 d. išteisintas kaltinant tuo, jog jis būdamas valstybės tarnautoju, siekdamas asmeninės naudos ir piktnaudžiaudamas tarnyba, veikdamas bendrininkų grupe, pagrobė svetimą turtą, pažeidė teisės aktų nustatytas gamtos išteklių naudojimo taisykles ir dėl to buvo padaryta nedidelė žala augmenijai, tai yra padarė baudžiamąjį nusižengimą, ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė:

E. B., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju ir eidamas (duomenys neskelbtini) pareigas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalį, nustatančią, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo (2003 m. balandžio 29 d. Nr. IX-1538 redakcija) 12 straipsnyje nustatytą pareigūno priesaiką; 2000-10-17 Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 3 str. 1 d., nustatančią, kad policija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais; 4 str. 2 d., nustatančią, kad policijos veikla grindžiama teisėtumo principu; 5 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktais nustatytus policijos uždavinius - nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimą ir tyrimą; 21 str. 1 d. 2 p., nustatančius pareigą policijos pareigūnui, jog gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtųsi neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui; jis - E. B., veikdamas priešingai tarnybos interesams, piktnaudžiaudamas užimamomis aukštomis pareigomis ir minėto Policijos veiklos įstatymo 2 str. 3 d. jam suteiktais viešojo administravimo įgaliojimais nepavaldiems asmenims, siekdamas asmeninės naudos - įsiteikti V. K., tai yra kitų asmenų sąskaita neteisėtai įgyti V. K. malkų, 2009 m. kovo 5 d. 20 val. 40 min. telefoninio pokalbio metu pareikalavo iš E. D. (asmens, kurio atžvilgiu dėl šio epizodo priimtas baudžiamasis įsakymas) miške iškirsti ir jam - E. B., atvežti 2009 m. kovo 11 d. mašiną malkų ir tokiu būdu sukurstė šį asmenį padaryti svetimo turto - valstybinio miško pagrobimą ir padėti jam - E. B., piktnaudžiauti tarnyba. Tuoj po to, E. B. tęsdamas pradėtą veiką ir vykdydamas susitarimą su E. D., 2009 m. kovo 8 d., tikslios laiko, vietos ir būdo aplinkybės nenustatytos, įkalbėjo V. D. dalyvauti šio nusikaltimo padaryme. Po ko, 2009 m. kovo 9 d. 18 val. 23 min. telefoninio pokalbio su E. D. metu jis - E. B., susitarė, kad stačio miško iškirtime ir pagrobime be to, dalyvaus ir pats jis - E. B., taip pat įtrauks į šio nusikaltimo darymą V. K. ir V. R.. Tuoj po to, E. D. vykdydamas jo - E. B., neteisėtą reikalavimą, savo iniciatyva 2009 m. kovo 10 d. 08 val. 33 min. įkalbėjo dalyvauti šio nusikaltimo padaryme VĮ Marijampolės miškų urėdijos Kalvarijos girininkijos girininko pavaduotoją P. V., kad šis leistų jam ir E. B. be sutarties ir leidimo medžiams kirsti, kirsti medžius ir juos pagrobti, tai yra, sukurstė P. V. piktnaudžiauti tarnyba ir padėti pagrobti miško medieną. 2009 kovo 11 d. apie 9 val. 00 min. jis - E. B., įgyvendindamas susitarimą su E. D., telefoninio pokalbio metu pasiūlė V. K. važiuoti ir pasigaminti malkų ir tokiu būdu sukurstė dalyvauti šio nusikaltimo padaryme šį asmenį. 2009 kovo 11 d. apie 10 val. 00 min. V. D. vykdydamas susitarimą su juo - E. B., telefoninio pokalbio metu paprašė V. R. padėti iškirsti stačią mišką ir jį pagrobti, tokiu būdu sukurstė dalyvauti šio nusikaltimo padaryme šį asmenį.

Tuoj po to, 2009 m. kovo 11 d. laikotarpiu nuo 10 val. iki 18 val., tikslus laikas nenustatytas, E. B., pažeisdamas 2001-07-01 Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr. 1-671 9 straipsnio 6 dalį, kurioje numatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-10-31 nutarimu Nr. 1286 patvirtintų taisyklių dėl nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo 10 punktą, numatantį, kad miško valdytojai ir medienos ruošėjai privalo gauti leidimus kirsti mišką iki miško kirtimo darbų pradžios, bei 2002-05-13 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 733 patvirtintos savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos 6 punktą, kuriame numatyta, kad savavališkai iškirstus medžius ir krūmus, augusius miško žemėje, ir pagamintą apvalią medieną draudžiama be Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritorinio miškų kontrolės padalinio valstybinio miškų pareigūno raštiško leidimo ištraukti arba išvežti iš kirtavietės iki pakrovos punkto arba kelio medienai išvežti ir toliau ją gabenti; jis - E. B., tęsdamas pradėtą veiką, ir veikdamas bendrininkų grupe su E. D., V. D., V. R., V. K. ir J. R., nesupratusiu, jog dalyvauja nusikalstamų veikų daryme, iškirto medžius ir pagrobė iš Valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini) " (duomenys neskelbtini) miško, esančio (duomenys neskelbtini) 15 kvartalo 28 sklypo 11 vienetų beržų - 5.929 m3 medienos, kurios vertė 956 litai 98 centai; iš to paties miško 18 kvartalo 34 sklypo iškirto ir pagrobė 3 vienetus pušų, 10 vienetų beržų, 6 vienetus džiūstančių blindžių, iš viso 14,088 m3 medienos, kurios vertė 1958 litai 78 centai. Iš viso E. B., veikdamas bendrininkų grupe su paminėtais asmenimis, padarė Valstybės įmonei „(duomenys neskelbtini) " Kalvarijos girininkijai - 2915 litų 76 centų turtinę žalą ir nedidelę žalą augmenijai - 550 litų 28 centus, tai yra padarė ir baudžiamąjį nusižengimą.

Tokiais veiksmais E. B., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, sukurstydamas kitus asmenis daryti nusikaltimą (vagystę), baudžiamąjį nusižengimą ir pats dalyvaudamas jų padaryme, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino valstybės institucijos - (duomenys neskelbtini) autoritetą ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė.

P. V. pagal LR BK 228 str. 2 d., 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d., 24 str. 6 d. ir 178 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 270 str. 3 d. išteisintas kaltinat tuo, jog jis, būdamas valstybės tarnautoju, siekdamas asmeninės naudos ir piktnaudžiaudamas tarnyba, padėjo piktnaudžiauti tarnyba, pagrobti svetimą turtą, pažeisti teisės aktų nustatytas gamtos išteklių naudojimo taisykles ir dėl to buvo padaryta nedidelė žala augmenijai, tai yra padaryti baudžiamąjį nusižengimą, ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė:

P. V., būdamas valstybės tarnautoju ir eidamas (duomenys neskelbtini) pareigas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalį, nustatančią, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; LR Valstybės tarnybos įstatymo (1999-07-08 redakcija Nr. VIII-1316) 3 str. 1 d., nustatančią, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, atsakomybės už priimtus sprendimus principais; 3 str. 2 d. 3 p., nustatantį, kad valstybės tarnautojas eidamas ar atlikdamas tarnybines pareigas privalo nesiekti naudos sau; 3 str. 2 d. 6 p., nustatantį, kad valstybės tarnautojas asmeniškai atsako už savo sprendimus; 3 str. 2 d. 8 p. nustatančio, kad valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas; 15 str. 1 d. 4 p. nustatantį reikalavimą tinkamai atlikti savo pareigybines funkcijas; 15 str. 1 d. 5 p., nustatantį reikalavimą nepiktnaudžiauti tarnyba; LR Miškų įstatymo (1994-11-22 redakcija Nr. 1-671) 6 str. 1 d. 1 p., 2 p., 4 p., nustatančius valstybinių miškų pareigūno pareigą vykdyti valstybinę miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolę; organizuoti ir vykdyti miškų apsaugą nuo neteisėtų veiksmų - savavališko miško kirtimo; gavus pranešimą apie šio įstatymo bei kitų gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, imtis visų priemonių, kad būtų išaiškintas pažeidimas ir nustatyti pažeidėjai; VĮ Marijampolės miškų urėdijos miškų urėdo 2006-09-15 įsakymu Nr. 1-113 patvirtintus girininko pavaduotojo pareiginių nuostatų 9 punkto 1, 2 papunkčius - kontroliuoti visų rūšių kirtimą ir miškų apsaugą nuo savavališkų kirtimų; 2009 m. kovo 10 d. 08 val. 33 min. E. D. (asmens, kurio atžvilgiu dėl šio epizodo priimtas baudžiamasis įsakymas) telefoninio pokalbio metu įkalbėtas leisti jam - E. D., ir E. B. be sutarties ir leidimo medžiams kirsti, kirsti medžius miške ir juos pagrobti, jis - P. V., veikdamas priešingai tarnybos interesams, siekdamas asmeninės naudos - gerų santykių su Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - AVPK) viršininko pavaduotoju E. B. ir E. D., leido šiems savavališkai kirsti mišką ir tokiu veiksmu padėjo piktnaudžiauti tarnyba E. B., pagrobti miško medieną ir padaryti nedidelę žalą augmenijai.

Po ko, gavus jo - P. V., neteisėtą leidimą, 2009 m. kovo 11 d., laikotarpiu nuo 10 val. iki 18 val., tikslus laikas nenustatytas, E. B., E. D., V. D., V. R. ir V. K. veikdami bendrininkų grupe, ir J. R., nesupratęs, jog dalyvauja nusikalstamų veikų daryme, pažeisdami 2001-07-01 Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr. 1-671 9 straipsnio 6 dalį, kurioje numatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-10-31 nutarimu Nr. 1286 patvirtintų taisyklių dėl nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo 10 punktą, numatantį, kad miško valdytojai ir medienos ruošėjai privalo gauti leidimus kirsti mišką iki miško kirtimo darbų pradžios bei 2002-05-13 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 733 patvirtintos savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos 6 punktą, kuriame numatyta, kad savavališkai iškirstus medžius ir krūmus, augusius miško žemėje, ir pagamintą apvalią medieną draudžiama be Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritorinio miškų kontrolės padalinio valstybinio miškų pareigūno raštiško leidimo ištraukti arba išvežti iš kirtavietės iki pakrovos punkto arba kelio medienai išvežti ir toliau ją gabenti; iškirto medžius ir pagrobė iš Valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini) miško, esančio (duomenys neskelbtini) 15 kvartalo 28 sklypo 11 vienetų beržų - 5.929 m3 medienos, kurios vertė 956 litai 98 centai; iš to paties miško 18 kvartalo 34 sklypo iškirto ir pagrobė 3 vienetus pušų, 10 vienetų beržų, 6 vienetus džiūstančių blindžių, iš viso 14,088 m3 medienos, kurios vertė 1958 litai 78 centai. Iš viso padarė Valstybės įmonei „(duomenys neskelbtini) " (duomenys neskelbtini) - 2915 litų 76 centų turtinę žalą ir nedidelę žalą augmenijai - 550 litų 28 centus, tai yra padarė ir baudžiamąjį nusižengimą.

Tokiais veiksmais P. V., būdamas valstybės tarnautoju, padėdamas kitiems asmenims daryti nusikalstamas veikas - vagystę, piktnaudžiauti tarnyba E. B. ir baudžiamąjį nusižengimą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino valstybės institucijos - VĮ (duomenys neskelbtini) autoritetą ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė.

V. D. pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d., 178 str. 1 d., 270 str. 3 d. išteisintas kaltinant tuo, jog jis padėjo valstybės tarnautojui, siekiant asmeninės naudos, piktnaudžiauti tarnyba ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, taip pat, veikdamas bendrininkų grupe, pagrobė svetimą turtą, pažeidė teisės aktų nustatytas gamtos išteklių naudojimo taisykles ir dėl to buvo padaryta nedidelė žala augmenijai, tai yra padarė baudžiamąjį nusižengimą:

2009 m. kovo 8 d., tikslios laiko, vietos ir būdo aplinkybės nenustatytos, telefoninio pokalbio metu statutiniam valstybės tarnautojui - (duomenys neskelbtini) E. B. veikiant priešingai tarnybos interesams, piktnaudžiaujant užimamomis aukštomis pareigomis ir siekiant asmeninės naudos - įsiteikti V. K., tai yra kitų asmenų sąskaita neteisėtai įgyti V. K. malkų, ir įkalbėjus jį - V. D., dalyvauti šio nusikaltimo padaryme, jis - V. D., vykdydamas susitarimą su E. B., 2009 kovo 11 d. apie 10 val. 00 min. telefoninio pokalbio metu paprašė V. R. padėti iškirsti stačią mišką ir jį pagrobti, ir tokiu būdu sukurstė dalyvauti šių nusikalstamų veikų padaryme ir šį asmenį.

Po ko, 2009 m. kovo 11 d., laikotarpiu nuo 10 val. iki 18 val., tikslus laikas nenustatytas, jis - V. D., pažeisdamas 2001-07-01 Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr. 1-671 9 straipsnio 6 dalį, kurioje numatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-10-31 nutarimu Nr. 1286 patvirtintų taisyklių dėl nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo 10 punktą, numatantį, kad miško valdytojai ir medienos ruošėjai privalo gauti leidimus kirsti mišką iki miško kirtimo darbų pradžios, bei 2002-¬05-13 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 733 patvirtintos savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos 6 punktą, kuriame numatyta, kad savavališkai iškirstus medžius ir krūmus, augusius miško žemėje, ir pagamintą apvalią medieną draudžiama be Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritorinio miškų kontrolės padalinio valstybinio miškų pareigūno raštiško leidimo ištraukti arba išvežti iš kirtavietės iki pakrovos punkto arba kelio medienai išvežti ir toliau ją gabenti; tęsdamas pradėtą veiką ir veikdamas bendrininkų grupe su E. B., E. D. (asmeniu, kurio atžvilgiu dėl šio epizodo priimtas baudžiamasis įsakymas), V. K., V. R., ir J. R., nesupratusiu, jog dalyvauja nusikalstamų veikų daryme, iškirto medžius ir pagrobė iš Valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini) miško, esančio (duomenys neskelbtini) 15 kvartalo 28 sklypo 11 vienetų beržų - 5.929 m3 medienos, kurios vertė 956 1itai 98 centai; iš to paties miško 18 kvartalo 34 sklypo iškirto ir pagrobė 3 vienetus pušų, 10 vienetų beržų, 6 vienetus džiūstančių blindžių, iš viso 14,088 m3 medienos, kurios vertė 1958 litai 78 centai. Iš viso V. D., veikdamas bendrininkų grupe su paminėtais asmenimis, padarė Valstybės įmonei „(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini) - 2915 litų 76 centų turtinę žalą ir nedidelę žalą augmenijai - 550 litų 28 centus, tai yra padarė ir baudžiamąjį nusižengimą.

Be to, tokiais veiksmais V. D. padėjo statutiniam valstybės tarnautojui E. B. piktnaudžiauti tarnyba, tai yra daryti nusikalstamas veikas ir tokiais veiksmais diskredituoti valstybės tarnautojo vardą, sumenkinti valstybės institucijos - (duomenys neskelbtini) autoritetą, dėl to didelės žalos patyrė valstybė.

V. K. pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 228 str. d., 178 str. 1 d., 270 str. 3 d. išteisintas kaltinant tuo, jog jis padėjo valstybės tarnautojui, siekiant asmeninės naudos, piktnaudžiauti tarnyba ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, taip pat, veikdamas bendrininkų grupe, pagrobė svetimą turtą, pažeidė teisės aktų nustatytas gamtos išteklių naudojimo taisykles ir dėl to buvo padaryta nedidelė žala augmenijai, tai yra padarė baudžiamąjį nusižengimą:

2009 kovo 11 d. apie 9 val. 00 min. telefoninio pokalbio metu statutiniam valstybės tarnautojui - (duomenys neskelbtini) E. B., veikiant priešingai tarnybos interesams, piktnaudžiaujant užimamomis aukštomis pareigomis ir siekiant asmeninės naudos - įsiteikti jam - V. K., tai yra kitų asmenų sąskaita neteisėtai įgyti jam - V. K., malkų, ir pasiūlius jam - V. K., važiuoti ir pasigaminti miške malkų, 2009 m. kovo 11 d., laikotarpiu nuo 10 val. iki 18 val., tikslus laikas nenustatytas, jis - V. K., pažeisdamas 2001-07-01 Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr. 1-6719 straipsnio 6 dalį, kurioje numatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-10-31 nutarimu Nr. 1286 patvirtintų taisyklių dėl nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo 10 punktą, numatantį, kad miško valdytojai ir medienos ruošėjai privalo gauti leidimus kirsti mišką iki miško kirtimo darbų pradžios bei 2002-05-13 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 733 patvirtintos savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos 6 punktą, kuriame numatyta, kad savavališkai iškirstus medžius ir krūmus, augusius miško žemėje, ir pagamintą apvalią medieną draudžiama be Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritorinio miškų kontrolės padalinio valstybinio miškų pareigūno raštiško leidimo ištraukti arba išvežti iš kirtavietės iki pakrovos punkto arba kelio medienai išvežti ir toliau ją gabenti; tęsdamas pradėtą veiką ir veikdamas bendrininkų grupe su E. B., E. D. (asmeniu, kurio atžvilgiu dėl šio epizodo priimtas baudžiamasis įsakymas), V. D. ir V. R., ir J. R., nesupratusiu, jog dalyvauja nusikalstamų veikų daryme, iškirto medžius ir pagrobė iš Valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini) miško, esančio (duomenys neskelbtini) 15 kvartalo 28 sklypo 11 vienetų beržų - 5.929 m3 medienos, kurios vertė 956 1itai 98 centai; iš to paties miško 18 kvartalo 34 sklypo iškirto ir pagrobė 3 vienetus pušų, 10 vienetų beržų, 6 vienetus džiūstančių blindžių, iš viso 14,088 m3 medienos, kurios vertė 1958 litai 78 centai. Iš viso V. K., veikdamas bendrininkų grupe su paminėtais asmenimis, padarė Valstybės įmonei „(duomenys neskelbtini) " (duomenys neskelbtini) - 2915 litų 76 centų turtinę žalą ir nedidelę žalą augmenijai - 550 litų 28 centus, tai yra padarė ir baudžiamąjį nusižengimą.

Be to, tokiais veiksmais V. K. padėjo statutiniam valstybės tarnautojui E. B. piktnaudžiauti tarnyba, tai yra daryti nusikalstamas veikas ir tokiais veiksmais diskredituoti valstybės tarnautojo vardą, sumenkinti valstybės institucijos - (duomenys neskelbtini) autoritetą, dėl to didelės žalos patyrė valstybė.

V. R. pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d., 178 str. 1 d., 270 str. 3 d. išteisintas kaltinat tuo, jog jis padėjo valstybės tarnautojui, siekiant asmeninės naudos, piktnaudžiauti tarnyba ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, taip pat, veikdamas bendrininkų grupe, pagrobė svetimą turtą, pažeidė teisės aktų nustatytas gamtos išteklių naudojimo taisykles ir dėl to buvo padaryta nedidelė žala augmenijai, tai yra padarė baudžiamąjį nusižengimą:

2009 m. kovo 8 d., tikslios laiko, vietos ir būdo aplinkybės nenustatytos, telefoninio pokalbio metu statutiniam valstybės tarnautojui - (duomenys neskelbtini) E. B., veikiant priešingai tarnybos interesams, piktnaudžiaujant užimamomis aukštomis pareigomis ir siekiant asmeninės naudos - įsiteikti V. K., tai yra kitų asmenų sąskaita neteisėtai įgyti V. K. malkų, įkalbėjus V. D. dalyvauti šio nusikaltimo padaryme, jis - V. R., 2009 kovo 11 d. apie 10 val. 00 min. telefoninio pokalbio metu V. D. paprašytas padėti iškirsti stačią mišką ir jį pagrobti, sutiko dalyvauti šių nusikalstamų veikų padaryme.

Po ko, 2009 m. kovo 11 d., laikotarpiu nuo 10 val. iki 18 val., tikslus laikas nenustatytas, jis - V. R. pažeisdamas 2001-07-01 Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr. 1-671 9 straipsnio 6 dalį, kurioje numatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-10-31 nutarimu Nr. 1286 patvirtintų taisyklių dėl nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo 10 punktą, numatantį, kad miško valdytojai ir medienos ruošėjai privalo gauti leidimus kirsti mišką iki miško kirtimo darbų pradžios bei 2002-05-13 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 733 patvirtintos savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos 6 punktą, kuriame numatyta, kad savavališkai iškirstus medžius ir krūmus, augusius miško žemėje, ir pagamintą apvalią medieną draudžiama be Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritorinio miškų kontrolės padalinio valstybinio miškų pareigūno raštiško leidimo ištraukti arba išvežti iš kirtavietės iki pakrovos punkto arba kelio medienai išvežti ir toliau ją gabenti; tęsdamas pradėtą veiką ir veikdamas bendrininkų grupe su E. B., E. D. (asmeniu, kurio atžvilgiu dėl šio epizodo priimtas baudžiamasis įsakymas), V. K., V. D., ir J. R., nesupratusiu, jog dalyvauja nusikalstamų veikų daryme, iškirto medžius ir pagrobė iš Valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini) miško, esančio (duomenys neskelbtini) 15 kvartalo 28 sklypo 11 vienetų beržų - 5.929 m3 medienos, kurios vertė 956 litai 98 centai; iš to paties miško 18 kvartalo 34 sklypo iškirto ir pagrobė 3 vienetus pušų, 10 vienetų beržų, 6 vienetus džiūstančių blindžių, iš viso 14,088 m3 medienos, kurios vertė 1958 litai 78 centai. Iš viso V. R., veikdamas bendrininkų grupe su paminėtais asmenimis, padarė Valstybės įmonei „(duomenys neskelbtini) " (duomenys neskelbtini) - 2915 litų 76 centų turtinę žalą ir nedidelę žalą augmenijai - 550 litų 28 centus, tai yra padarė ir baudžiamąjį nusižengimą.

Be to, tokiais veiksmais V. R. padėjo statutiniam valstybės tarnautojui E. B. piktnaudžiauti tarnyba, tai yra daryti nusikalstamas veikas ir tokiais veiksmais diskredituoti valstybės tarnautojo vardą, sumenkinti valstybės institucijos - (duomenys neskelbtini) autoritetą, dėl to didelės žalos patyrė valstybė.

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012-03-01 nuosprendį panaikinti ir priimti nutartį perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui arba priimti naują nuosprendį ir:

E. B. kaltu ir nuteisti pagal LR BK 228 str. 2 d. (2007 m., Nr. 81-3309) - atėmimu teisės dirbti valstybės tarnyboje 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams; pagal LR BK 24 str. 5 d. ir 178 str. 1 d. - 65 MGL (8450 litų) bauda; pagal LR BK 24 str. 5 d. ir 270 str. 3 d. (2005 m., Nr. 81-2945) - 25 MGL (3250 litų) bauda. vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 3 ir 4 d., bausmes subendrinti visiško ir dalinio sudėjimo būdu, ir nubausti jį galutine bausme - atėmimu teisės dirbti valstybės tarnyboje 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams ir 90 MGL (11700 litų) bauda.

P. V. pripažinti kaltu ir nuteisti: pagal LR BK 228 str. 2 d. (2007 m., Nr. 81-3309) - atėmimu teisės dirbti valstybės tarnyboje 3 (trejiems) metams; pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 1 d. - 60 MGL (7800 litų) bauda; pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 270 str. 3 d. (2005 m., Nr. 81-2945) - 15 MGL (1950 litų) bauda. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 3 ir 4 d., paskirtas bausmes subendrinti visiško ir dalinio sudėjimo būdais, ir nubausti jį galutine bausme - atėmimu teisės dirbti valstybės tarnyboje 3 (trejiems) ir 75 MGL (9750 litų) bauda.

V. K. pripažinti kaltu ir nuteisti: pagal LR BK 228 str. 2 d. (2007 m., Nr. 81-3309) - 50 MGL (6500 litų) bauda; pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 1 d., - 30 MGL (3900 litų) bauda; pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 270 str. 3 d. (2005 m., Nr. 81-2945), - 10 MGL (1300 litų) bauda. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 3 ir 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir nubausti jį galutine bausme - 80 MGL (10400 litų) bauda.

V. R. pripažinti kaltu ir nuteisti: pagal LR BK 228 str. 2 d. (2007 m., Nr. 81-3309) - 50 MGL (6500 litų) bauda; pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 1 d., - 30 MGL (3900 litų) bauda; pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 270 str. 3 d. (2005 m., Nr. 81-2945), - 10 MGL (1300 litų) bauda. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 3 ir 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir nubausti jį galutine bausme - 80 MGL (10400 litų) bauda.

V. D. pripažinti kaltu ir nuteisti: pagal LR BK 228 str. 2 d. (2007 m., Nr. 81-3309) - 50 MGL (6500 litų) bauda; pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 1 d., - 30 MGL (3900 litų) bauda; pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 270 str. 3 d. (2005 m., Nr. 81-I 2945), - 10 MGL (1300 litų) bauda. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 3 ir 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir nubausti jį galutine bausme - 80 MGL (10400 litų) bauda.

Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nepripažino byloje esančių ikiteisminio tyrimo metu apklaustų kaip liudytojų V. K., E. D., V. R., E. B., V. D., apklausos protokolų, nes šie asmenys turėjo būti apklausti pagal LR BPK 80 str. 1 p., 82 str. 3 d. ir todėl šiuose apklausos protokoluose užfiksuoti faktiniai duomenys negali būti pripažinti leistinais įrodymais šioje baudžiamojoje byloje. Kadangi LR BPK nėra imperatyviai nurodyta, kad būtent, taikant tokį statusą, tyrimo metu būtų apklaustas vienas ar kitas asmuo. 2008-01-09 įsakymu Nr. 1-8 Generalinio prokuroro patvirtintose rekomendacijose „Dėl liudytojo apklausos LR BPK 80 str. 1 p. ir 82 str. 3 d. nustatyta tvarka" 7 punkte taip pat išaiškinta, kad asmuo gali būti apklausiamas kaip specialusis liudytojas, jeigu byloje yra duomenų apie tai, kad galimai buvo padaryta nusikalstama veika ir tą veiką galimai padarė konkretus asmuo, tačiau šių duomenų nėra pakankamai, kad šiam asmeniui būtų suteiktas įtariamojo statusas. Iš šių normų ir rekomendacijų analizės, akivaizdu, kad spręsti, ar yra, buvo padaryta nusikalstama veika ir tą veiką galimai padarė konkretus asmuo, yra tyrimo pareigūnų dispozicijoje pagal byloje konkrečiu tyrimo momentu jų nustatytas faktines aplinkybes ir tai kaip šie pareigūnai šias aplinkybes įvertina. Skundo autoriaus nuomoje, teismas nepagrįstai nurodė, kad jau 2009 m. kovo mėn. pradžioje, tyrimą atlikę pareigūnai iš telefoninių pokalbių žinojo apie miško vagystėje dalyvavusius asmenis ir todėl turėjo juos apklausti minėta LR BPK 80 str. 1 p. ir 82 str. 3 d. nustatyta tvarka. Kadangi tokių faktinių duomenų byloje nėra ir teismas nenurodė, kokie duomenys pagrindžia šį teismo teiginį.

Taip pat apelianto teigimu, teismas vienpusiškai, neobjektyviai, nekritiškai įvertino kaltinamųjų parodymus duotus teisminio nagrinėjimo metu, kuomet šie buvo apklausti kaip kaltinamieji, motyvuojant tuo, kad neva kaltinamųjų veiksmuose nebuvo tyčios vogti mišką. Iš esmės teismas savo sprendimą motyvavo kaltinamųjų parodymais, kuriuos šie davė jau teisminio nagrinėjimo metu, kuomet tik tada šie parodė, jog jie (V. K., E. B.) žinojo, jog neva E. D. turi žemės su mišku ir todėl buvo įsitikinę, kad E. D. kerta savo mišką, turi leidimus miškui kirsti, kad, neva V. K. ir anksčiau yra pirkęs medžių iš E. D.. Taip pat V. R. tik teisme taip pat nurodė, kad galvojo, jog E. D. turi leidimą miškui kirsti. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji, kuomet buvo apklausti kaip liudytojai, iš vis nebuvo nurodę tokių aplinkybių, bet teismas, vertindamas šių kaltinamųjų parodymus, į šias aplinkybes visiškai neatsižvelgė, jų neįvertino, kad jų parodymai skiriasi nuo duotų ikiteisminio tyrimo metu.

Apeliacinės instancijos teismui padarius išvadą, kad išteisintieji kalti dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų ir nusprendus paskirti bausmes šiems asmenims, apeliantas prašo vadovautis prokuroro argumentais dėl bausmių skyrimo išteisintiesiems, išsakytais baigiamojoje kalboje, nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme.

Išteisintasis E. B. atsikitime į prokuroro apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012-03-01 nuosprendį palikti nepakeistą. Išteisintojo nuomone apylinkės teismas tinkamai ir išsamiai ištyręs bei įvertinęs visus reikšmingus bylos duomenis priėmė teisėtą ir pagrėstą nuosprendį, todėl jo nėra pagrindo naikinti apeliacinio skundo motyvais.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė Klaipėdos apygardos prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Išteisintasis E. B., jo gynėjas advokatas V. Gerasičkinas, išteisintojo P. V. gynėja advokatė A. Medišauskienė, išteisintojo V. K. gynėjas advokatas R. Matonis, išteisintojo V. R. gynėjas advokatas V. Gineika, išteisintojo V. D. gynėjas advokatas A. Vaičiūnas prašė atmesti Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir priėmė teisingą nuosprendį. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka bylos aplinkybes. Kolegija pažymi, kad apylinkės teismas priimdamas nuosprendį itin kruopščiai išanalizavo visus baudžiamosios bylos duomenis ir motyvuotai juos įvertino.

Dėl teismo šališkumo

Nors prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad yra pagrindas manyti, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas teismas, kadangi priėmęs skundžiamą teismo nuosprendį teisėjas nenusišalino nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo po to, kai aukštesnio teismo nutartimi buvo panaikinta nutartis baudžiamąją bylą grąžinti prokurorui, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nors 2011-06-06 nutartimi apylinkės teismas baudžiamąją bylą grąžino prokurorui, tačiau pažymima, jog minėta nutartis buvo priimta parengimo nagrinėti stadijoje, kurioje nesprendžiamas asmenų kaltės klausimas. Pirmosios instancijos teismo nuomone byla buvo grąžinta prokurorui, nes kaltinamasis aktas neatitiko LR BPK 219 str. reikalavimų. LR BPK 58 str. 2 d. numatyti atvejai, kada teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą, tačiau minėtame sąraše nėra numatyta, jog teisėjui priėmus nutartį grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui dėl kaltinamojo akto trūkumų pašalinimo, o aukštesniam teismui tokią nutartį panaikinus, tas pats teisėjas negali nagrinėti tos pačios baudžiamosios bylos. Prokuroras reikšdamas nušalinimą pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde vadovaujasi LR BPK 58 str. 1 d. 4 p. nuostatomis, tačiau prokuroro nurodyti argumentai neleidžia daryti išvadą, jog priėmęs skundžiamą nuosprendį pirmosios instancijos teisėjas buvo šališkas.

Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Šio principo esmė, jog kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo, todėl šių reikalavimų pažeidimas nagrinėjant bylą teisme – besąlygiškas pagrindas panaikinti priimtą sprendimą. Šias nuostatas detalizuojantis BPK 58 straipsnis pateikia sąrašą aplinkybių, kurioms esant teisėjas gali būti laikomas šališku ir negalinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta nei viena iš šiame proceso įstatyme numatytų aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėjęs pirmosios teismas būtų buvęs šališkas, neobjektyvus, suinteresuotas bylos baigtimi, ar būtų pažeistas konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas. Tai, kad teismas skundžiamame nuosprendyje įrodymus įvertino ne taip, kaip pageidavo apeliantas, nereiškia, kad teismas ar teisėjas buvo šališki.

Prokuroras apeliaciniame skunde pateikė eilę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtų nutarčių citatų, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime yra konstatavęs, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Teismams, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Šiuo atveju nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra analogiškos prokuroro skunde nurodytoms byloms, todėl nėra jokio pagrindo jomis vadovautis.

Dėl netinkamo baudžiamojo proceso, kitų įstatymų ir poįstatyminių aktų aiškinimo ir taikymo

Apeliaciniame skunde nusutinkama ir su teismo išvadomis dėl nepripažinimo leistinais įrodymais 2009-06-23 operatyvinių veiksmų protokoluose užfiksuotų faktinių duomenų. Kolegijos nuomone, nėra pagrindo sutikti su prokuroro skundo argumentais. Kadangi LR BPK 20 str. 4 d. numatyta, jog įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Taigi, spręsdamas, ar išnagrinėtus duomenis pripažinti įrodymais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams ir ar jie patikrinti BPK numatytais veiksmais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika rodo, kad nustatytos duomenų gavimo (rinkimo) tvarkos pažeidimai savaime dar nereiškia, kad tokie duomenys jau negali būti įrodymais. Nustačius, kad, renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti: 1) ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir 2) ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės.

Pažymima, jog vertinant duomenis, kuriuos gaunant buvo atimtos ar iš esmės suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės – tokie duomenys įrodymais nepripažįstami, nesvarbu, kad jų patikimumu neabejojama. Atliekant įstatyme numatytus veiksmus, gauti duomenys dėl leistinumo reikalavimo pažeidimo, negali būti laikomi įrodymais, jei atliekant šiuos veiksmus buvo nepagrįstai suvaržytos žmogaus teisės, pažeisti proceso principai ar proceso veiksmas būtų atliktas nepakankamai tiksliai laikantis tam veiksmui atlikti nustatytų pagrindinių taisyklių.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nors kaltinimo nuomone E. D. ir V. D. telefoninių pokalbių pasiklausymas buvo inicijuotas operatyvinio sekimo medžiagoje Nr. 36-3-001-08 dėl E. D. ir V. D. galimai nusikalstamos veiklos, numatytos BK 199² straipsnyje dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo dėl nagrinėjamų nusikalstamų veikų, tačiau prokuroro tokia pozicija yra nepagrįsta. Iš bylos medžiagos matyti, jog šis pasiklausymas buvo inicijuotas vadovaujantis LR Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatomis ir pagal Marijampolės AVPK Kalvarijos policijos komisariato viršininko pavaduotojo prokurorui pateiktą informaciją. Joje buvo tvirtinama, jog 2009-02-03, ikiteisminis tyrimas dėl E. D. ir V. D. veiklos, kuri buvo tiriama operatyvinio sekimo metu, nepradėtas, todėl Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, remdamasis Operatyvinės veiklos įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, šios informacijos pagrindu su dviem teikimais kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl E. D. ir V. D. telefoninių pokalbių pasiklausymo sankcionavimo. Kauno apygardos teismo 2009-05-09 nutartimis Nr. 053-242 ir 053-240 buvo sankcionuota telekomunikacijų tinklais perduodamos asmenų informacijos kontrolė ir nuo 2009-02-09 iki 2009-05-09 buvo kontroliuojamas ir fiksuojamas E. D. naudojamu telefonu Nr. 8-616-53091 bei V. D. naudojamu telefonu Nr. 8-698-34883 perduodamos informacijos turinys (iš minėtų nutarčių ir byloje esančių duomenų matyti, jog priimant nutartis buvo padaryti rašymo apsirikimai nurodant neteisingas nutarčių priėmimo datas ir jų numerius, nes nuartys buvo priimtos 2009-02-05). Nors tiek Marijampolės AVPK Kalvarijos policijos komisariato 2009-02-03 rašte prokurorui, tiek ir Kauno apygardos prokuratūros teikimuose buvo nurodyta, jog ikiteisminis tyrimas nepradėtas, tačiau apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodė, jog tokie teiginiai neatitinka tikrovės, nes baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2008-12-17. Šią aplinkybę patvirtina 2008-12-17 Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos PK tyrėjo D. Zubo tarnybinis pranešimas, 2008-12-17 pranešimas apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą bei kiti duomenys ( t. 4 b.l. 51, 55).

Kolegija pažymi, kad nepagrįstai skunde nurodoma, jog nei LR Baudžiamojo proceso kodeksas, nei LR Operatyvinės veiklos įstatyme nėra tiesiogiai pasakyta, kad tokie veiksmai turi būti nutraukiami, kai pradedamas ikiteisminis tyrimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pradėjus ikiteisminį tyrimą (BPK 166 straipsnis), duomenys, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, renkami tik baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka. Kitų įstatymų nustatyta tvarka duomenys paprastai renkami prieš pradedant ikiteisminį tyrimą, o atliekant ikiteisminį tyrimą šių įstatymų nustatyta tvarka tik ieškoma duomenų šaltinių, kuriuos nustačius, atliekami proceso veiksmai. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas („Teismų praktika Nr. 27“, psl. 320-388). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad duomenys, gauti kontroliuojant telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją, kuri gauta po 2008-12-17 t. y. pradėjus ikiteisminį tyrimą, negali būti laikomi teisėtu būdu gautais duomenimis ir pripažinta įrodymais. 2008-12-17 pradėjus ikiteisminį tyrimą prokuroras, vadovaudamasis LR BPK 154 straipsniu, turėjo su prašymu kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją, kad jis savo nutartimi leistų ikiteisminio tyrimo pareigūnams klausytis pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti bei kaupti. Todėl akivaizdu, kad elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija, pradėjus ikiteisminį tyrimą, turėjo būti kontroliuojama BPK, o ne Operatyvinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka. Toks pažeidimas yra esminis, todėl apylinkės teismas šiuos duomenis pagrįstai nelaikė įrodymais.

Pagrįstai apeliaciniame skunde nurodoma, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010-12-21 sutikimu leista panaudoti ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-2-00131-2010 baudžiamojoje byloje Nr. 36-1-00146-09, taikant procesines prievartos priemones, gautą informaciją apie asmens privatų gyvenimą, esančią 2009-06-23 techninių priemonių panaudojimo, atliekant operatyvinius veiksmus, protokoluose, ir daryti šių dokumentų kopijas. Tačiau pažymima, jog 2009-06-23 techninių priemonių, atliekant operatyvinius veiksmus protokole užfiksuoti duomenys buvo gauti neteisėtai, nes 2008-12-17 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 36-1-00446/2008. Be to, minėti duomenys buvo gauti ne atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 36-1-00146-09, o 36-1-00446-08. Atsižvelgiant į tai bei į kitus baudžiamosios bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti teismo išvadomis ir dėl pirmosios instancijos teismo išvadų dėl LR BPK 162 str. nuostatų taikymo pažeidimų.

Taip pat nepagrįsti skundo argumentai ir dėl pirmosios instancijos teismo išvadų dėl LR BPK 80 str. 1 p., 82 str. 3 d. pažeidimų ikiteisminio tyrimo metu V. K. apklausiant liudytojų, tikrint jo parodymus patikrinimo vietoje bei akistatos su įtariamuoju V. D. metu. Nors skunde nurodoma, jog LR BPK 80 str. 1 p., 82 str. 3 d. nėra imperatyviai nurodoma, kada būtent taikant tokį statusą, tyrimo metu būtų paklausiamas vienas ar kitas asmuo, tačiau šie skundo teiginiai prieštarauja Baudžiamojo proceso principams ir yra nepagrįsti.

LR BPK 80 str. 1 p. numatyta, jog kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti prarodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant BPK 82 str. 3 d. numatytus liudijimo ypatumus. O LR BPK 82 str. 3 d. numatyta, jog asmuo, kuris prokuroro nutarimu yra apklausiamas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, turi teisę apklausos metu turėti įgaliotą atstovą, reikalauti būti pripažintas įtariamuoju. Tokiam asmeniui netaikoma atsakomybė, numatyta LR BPK 83 str. 2 ir 4 dalyse.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog ikiteisminis tyrimas dėl medžių vagystės buvo pradėtas 2009-04-16. V. K. liudytoju buvo apklaustas 2009-04-20, o 2009-04-21 papildoma liudytojo apklausa. Jo parodymų patikrinimas vietoje buvo atliktas 2009-04-20, o akistata su įtariamuoju V. D. buvo atlikta 2009-04-21. Taip pat iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog 2009-09-21 V. D. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl to paties įvykio apie kurį davė parodymus V. K.. V. D. apklausos protokolas patvirtina, kad dėl tų pačių medžių kirtimo įtariamuoju jis buvo apklaustas 2009-04-21 nuo 13:30 val. iki 14:25 val. O V. K. apie tą pačią galimai nusikalstamą veiką, kurioje dalyvavo jie abu, liudytoju dar buvo apklausinėjamas 2009-04-21 nuo 16:25 val. iki 16:50 val., o 2009-04-21 nuo 15:30 val. iki 16:00 val. kaip liudytojas buvo suvestas į akistatą su įtariamuoju V. D..

LR Respublikos Konstitucijos 31 str. 3 d. įtvirtintas draudimas bet kokiu būdu versti asmenį duoti parodymus prieš save. Taip pat negalima neatsižvelgti ir į Europos Žmogaus Teisių teismo sprendimuose išsakytą poziciją, kad verčiant liudyti prieš save yra pažeidžiamas teisingo proceso principas, įtvirtintas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Asmens įpareigojimas (vertimas) atsakyti į klausimus apie įvykius, dėl kurių jam pareikštas kaltinimas Konvencijos 6 straipsnio prasme, nesuderinamas su teise tylėti ir neduoti parodymų prieš save, kuri yra neatskiriama teisingo proceso sąvokos dalis. Šis principas galioja ir tuo atveju kai nurodytas įpareigojimas (vertimas) asmeniui taikomas skirtingame procese negu tas, kuriame pareikštas kaltinimas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad liudytojo, kaip baudžiamojo proceso dalyvio, statusas paprastai yra neutralus, t. y. kaip liudytojas turi būti apklausiamas asmuo, tiesiogiai niekaip nesuinteresuotas bylos baigtimi. Liudytojo parodymų dalyko negali sudaryti duomenys apie tikėtiną jo dalyvavimą darant nusikalstamas veikas. BPK 80 straipsnio 1 punkto prasme, asmuo bet kurioje proceso stadijoje negali būti apklausiamas kaip liudytojas apie bet kokias aplinkybes, duomenys apie kurias galėtų būtų pagrindu vėliau jam reikšti įtarimus ar kaltinimus ne tik tiriamoje baudžiamojoje byloje, bet ir bet kurioje kitoje „baudžiamojo pobūdžio“ byloje. Formalus įtarimų nepareiškimas neleidžia kategoriškai teigti, kad asmens teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save nebuvo varžoma. Todėl sprendžiant, ar tokia teisė nebuvo varžoma, atsižvelgtina ne tik į tai, ar procesine prasme asmeniui buvo pareikšti įtarimai dėl aplinkybių, kurios buvo tiriamos baudžiamojoje byloje, bet būtina įvertinti visus faktinius bylos duomenis.

Apeliacinės instancijos nuomone, ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams buvo žinoma, jog su tiriama nusikalstama veika galimai yra susijęs net tik V. D., kuriam 2009-04-21 buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, tačiau ir liudytoju apklausiamas V. K.. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausiant liudytoju V. K., tikrinant jo parodymus bei jį suvedant į akistatą su įtariamuoju V. D. buvo padaryti esminis Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas bei pažeistas LR Konstitucijos 31 str. numatytas draudimas versti asmenį duoti parodymus prieš save. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog nors prokuroras apeliaciniame skunde argumentų dėl pirmosios instancijos teismo išvadų pažeidimų atliekant akistatą tarp V. K. ir įtariamojo V. D., tačiau kolegija dar kartą pažymi, jog apylinkės teismas itin kruopščiai išanalizavo visus baudžiamosios bylos duomenis ir motyvuotai juos įvertino. Apylinkės teismas pagrįstai ir motyvuotai pasisakė ir dėl pažeidimų padarytų atliekant minėtą akistatą.

Dėl neišsamių ir neįvertintų byloje esančių faktinių duomenų, pagrindžiančių kaltinamųjų kaltę dėl jiems inkriminuotų veikų padarymo

Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas itin išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir priėmė teisingą nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ši apeliacinio skundo dalis yra nemotyvuota, nes yra apsiriboti tik bendro pobūdžio teiginiais, o ne faktinių duomenų vertinimu.

Nepagrįsti prokuroro teiginiai, jog teismas nepagrįstai skundžiamą nuosprendį priėmė vadovaudamasis kaltinamųjų parodymais duotais tik teisminio nagrinėjimo metu apie tai, jog V. K. ir E. B. žinojo, jog neva E. D. turi žemės su mišku ir todėl buvo įsitikinę, kad E. D. kerta savo mišką, turi leidimus miškui kirsti. Kadangi bet kurioje baudžiamosios bylos tyrimo ar nagrinėjimo stadijoje kaltinamieji turi teisę papildyti, patikslinti savo parodymus. Be to, skunde minimos kaltinamųjų nurodytos aplinkybės neprieštarauja baudžiamojoje byloje esantiems rašytiniems duomenims, t.y. išrašui iš Socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės rajono skyriaus apie E. D. įsteigtą individualią įmonę, išrašui iš Nekilnojamojo turto registro apie E. D. asmeninės nuosavybės teise valdomą ne vieną miško paskirties žemės sklypą bei 2009-01-11 ir 2009-01-16 nenukirsto valstybinio miško pardavimo sutartims ir medienos išvežimo lentelėms.

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog įrodymais pripažįstami tik duomenys, ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka. Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Tokia teismui pareiga yra numatyta ir LR BPK 301 str. 1 d. Be to, asmenų - kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo - parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo dalyviams tyrėjui duodant tuos parodymus kiti įtariamieji ar jų gynėjai neturi galimybės užduoti jiems klausimų („Teismų praktika Nr. 27“, psl. 320-388). Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kiekvienam kaltinamajam garantuota teisė į teisingą procesą, o 6 straipsnio 3 dalies d punkte – teisė užduoti klausimus kaltinimo liudytojams. Tokios teisės įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 5 ir 7 dalyse. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje aiškiai konstatuojamas žmogaus teisių pažeidimas tais atvejais, kai žmogaus nuteisimas grindžiamas vien tik asmens, kuriam kaltinamasis neturėjo galimybės užduoti klausimus, parodymais ar kai tokie parodymai akivaizdžiai lemia asmens pripažinimą kaltu. Dėl to, patenkinus prokuroro prašymą nuosprendį grįsti ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, būtų grubiai pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kiekvienam kaltinamajam garantuota teisė į teisingą procesą, o 6 straipsnio 3 dalies d punkte – teisė užduoti klausimus kaltinimo liudytojui, būtų pažeistos BPK 44 straipsnio 5 ir 7 dalyse įtvirtintos teisės ir būtų pažeistas rungimosi principas.

Apeliacinės instancijos teismas nerado teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmos instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kolegija, atsižvelgusi į aukščiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.