Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Algerdo Urbšio ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Ričardui Gailevičiui, išteisintajam E. B., jo gynėjui advokatui Vladui Gerasičkinui, išteistajam P. V., jo gynėjai advokatei Elenai Gylienei, išteisintajam V. D., jo gynėjui Augustinui Vaičiūnui, V. K., jo gynėjui advokatui Romualdui Matoniui, išteisintajam V. R., jo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl 2012 m. kovo 1 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:

E. B. dėl kaltinimų padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 228 str. 2 d., 178 str. 1 d., 270 str. 3 d., išteisintas, nepadarius veikų, turinčių šių nusikalstamų veikų požymių.

P. V. dėl kaltinimų padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 228 str. 2 d., 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d., 24 str. 6 d. ir 178 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 270 str. 3 d., išteisintas nepadarius veikų, turinčių šių nusikalstamų veikų požymių.

V. D. dėl kaltinimų padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d., 178 str. 1 d., 270 str. 3 d., išteisintas nepadarius veikų, turinčių šių nusikalstamų veikų požymių.

V. K. dėl kaltinimų padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d., 178 str. 1 d., 270 str. 3 d., išteisintas nepadarius veikų, turinčių šių nusikalstamų veikų požymių.

V. R. dėl kaltinimų padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d., 178 str. 1 d., 270 str. 3 d., išteisintas nepadarius veikų, turinčių šių nusikalstamų veikų požymių.

2012 m. rugpjūčio 31d. Kauno apygardos teismo nutartimi Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas buvo atmestas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartimi patenkinus Klaipėdos apygardos prokuratūros kasacinį skundą, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartis panaikinta ir bylą perduota ją iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, konstatavus, kad apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadas, neparėmė jų išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei pažeidė BPK 320 straipsnio nuostatas ir BPK 20 straipsnyje nurodytas įrodymų vertinimo nuostatas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu teismo nuosprendžiu E. B. pagal LR BK 228 str. 2 d., 178 str. 1 d., 270 str. 3 d. išteisintas iš kaltinimo, jog jis, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju ir eidamas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - AVPK) viršininko pavaduotojo pareigas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalį, nustatančią, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo (2003 m. balandžio 29 d. Nr. IX-1538 redakcija) 12 straipsnyje nustatytą pareigūno priesaiką; 2000-10-17 Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 3 str. 1 d., nustatančią, kad policija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais; 4 str. 2 d., nustatančią, kad policijos veikla grindžiama teisėtumo principu; 5 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktais nustatytus policijos uždavinius - nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimą ir tyrimą; 21 str. 1 d. 2 p., nustatančius pareigą policijos pareigūnui, jog gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtųsi neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui; jis - E. B., veikdamas priešingai tarnybos interesams, piktnaudžiaudamas užimamomis aukštomis pareigomis ir minėto Policijos veiklos įstatymo 2 str. 3 d. jam suteiktais viešojo administravimo įgaliojimais nepavaldiems asmenims, siekdamas asmeninės naudos - įsiteikti V. K., tai yra kitų asmenų sąskaita neteisėtai įgyti V. K. malkų, 2009 m. kovo 5 d. 20 val. 40 min. telefoninio pokalbio metu pareikalavo iš E. D. (asmens, kurio atžvilgiu dėl šio epizodo priimtas baudžiamasis įsakymas) miške iškirsti ir jam - E. B., atvežti 2009 m. kovo 11 d. mašiną malkų ir tokiu būdu sukurstė šį asmenį padaryti svetimo turto - valstybinio miško pagrobimą ir padėti jam - E. B., piktnaudžiauti tarnyba. Tuoj po to, E. B. tęsdamas pradėtą veiką ir vykdydamas susitarimą su E. D., 2009 m. kovo 8 d., tikslios laiko, vietos ir būdo aplinkybės nenustatytos, įkalbėjo V. D. dalyvauti šio nusikaltimo padaryme. Po ko, 2009 m. kovo 9 d. 18 val. 23 min. telefoninio pokalbio su E. D. metu jis - E. B., susitarė, kad stačio miško iškirtime ir pagrobime be to, dalyvaus ir pats jis - E. B., taip pat įtrauks į šio nusikaltimo darymą V. K. ir V. R.. Tuoj po to, E. D. vykdydamas jo - E. B., neteisėtą reikalavimą, savo iniciatyva 2009 m. kovo 10 d. 08 val. 33 min. įkalbėjo dalyvauti šio nusikaltimo padaryme VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos girininko pavaduotoją P. V., kad šis leistų jam ir E. B. be sutarties ir leidimo medžiams kirsti, kirsti medžius ir juos pagrobti, tai yra, sukurstė P. V. piktnaudžiauti tarnyba ir padėti pagrobti miško medieną. 2009 kovo 11 d. apie 9 val. 00 min. jis - E. B., įgyvendindamas susitarimą su E. D., telefoninio pokalbio metu pasiūlė V. K. važiuoti ir pasigaminti malkų ir tokiu būdu sukurstė dalyvauti šio nusikaltimo padaryme šį asmenį. 2009 kovo 11 d. apie 10 val. 00 min. V. D. vykdydamas susitarimą su juo - E. B., telefoninio pokalbio metu paprašė V. R. padėti iškirsti stačią mišką ir jį pagrobti, tokiu būdu sukurstė dalyvauti šio nusikaltimo padaryme šį asmenį.

Taip pat jis išteisintas iš kaltinimo, jog tuoj pat po to, 2009 m. kovo 11 d. laikotarpiu nuo 10 val. iki 18 val., tikslus laikas nenustatytas, pažeisdamas 2001-07-01 Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr. 1-671 9 straipsnio 6 dalį, kurioje numatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-10-31 nutarimu Nr. 1286 patvirtintų taisyklių dėl nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo 10 punktą, numatantį, kad miško valdytojai ir medienos ruošėjai privalo gauti leidimus kirsti mišką iki miško kirtimo darbų pradžios, bei 2002-05-13 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 733 patvirtintos savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos 6 punktą, kuriame numatyta, kad savavališkai iškirstus medžius ir krūmus, augusius miško žemėje, ir pagamintą apvalią medieną draudžiama be Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritorinio miškų kontrolės padalinio valstybinio miškų pareigūno raštiško leidimo ištraukti arba išvežti iš kirtavietės iki pakrovos punkto arba kelio medienai išvežti ir toliau ją gabenti; jis - E. B., tęsdamas pradėtą veiką, ir veikdamas bendrininkų grupe su E. D., V. D., V. R., V. K. ir J. R., nesupratusiu, jog dalyvauja nusikalstamų veikų daryme, iškirto medžius ir pagrobė iš Valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini) miškų urėdijos“ (duomenys neskelbtini)girininkijos Pasienio miško, esančio (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) savivaldybės 15 kvartalo 28 sklypo 11 vienetų beržų - 5.929 m3 medienos, kurios vertė 956 litai 98 centai; iš to paties miško 18 kvartalo 34 sklypo iškirto ir pagrobė 3 vienetus pušų, 10 vienetų beržų, 6 vienetus džiūstančių blindžių, iš viso 14,088 m3 medienos, kurios vertė 1958 litai 78 centai. Iš viso E. B., veikdamas bendrininkų grupe su paminėtais asmenimis, padarė Valstybės įmonei „(duomenys neskelbtini) miškų urėdija“ (duomenys neskelbtini) girininkijai - 2915 litų 76 centų turtinę žalą ir nedidelę žalą augmenijai - 550 litų 28 centus, tai yra padarė ir baudžiamąjį nusižengimą ir tokiais veiksmais diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkinti valstybės institucijos - (duomenys neskelbtini) AVPK autoritetą, dėl to didelės žalos patyrė valstybė.

P. V. pagal LR BK 228 str. 2 d., 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d., 24 str. 6 d. ir 178 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 270 str. 3 d. išteisintas iš kaltinimo, jog jis, būdamas valstybės tarnautoju ir eidamas (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos girininko pavaduotojo pareigas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalį, nustatančią, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; LR Valstybės tarnybos įstatymo (1999-07-08 redakcija Nr. VIII-1316) 3 str. 1 d., nustatančią, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, atsakomybės už priimtus sprendimus principais; 3 str. 2 d. 3 p., nustatantį, kad valstybės tarnautojas eidamas ar atlikdamas tarnybines pareigas privalo nesiekti naudos sau; 3 str. 2 d. 6 p., nustatantį, kad valstybės tarnautojas asmeniškai atsako už savo sprendimus; 3 str. 2 d. 8 p. nustatančio, kad valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas; 15 str. 1 d. 4 p. nustatantį reikalavimą tinkamai atlikti savo pareigybines funkcijas; 15 str. 1 d. 5 p., nustatantį reikalavimą nepiktnaudžiauti tarnyba; LR Miškų įstatymo (1994-11-22 redakcija Nr. 1-671) 6 str. 1 d. 1 p., 2 p., 4 p., nustatančius valstybinių miškų pareigūno pareigą vykdyti valstybinę miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolę; organizuoti ir vykdyti miškų apsaugą nuo neteisėtų veiksmų - savavališko miško kirtimo; gavus pranešimą apie šio įstatymo bei kitų gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, imtis visų priemonių, kad būtų išaiškintas pažeidimas ir nustatyti pažeidėjai; VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos miškų urėdo 2006-09-15 įsakymu Nr. 1-113 patvirtintus girininko pavaduotojo pareiginių nuostatų 9 punkto 1, 2 papunkčius - kontroliuoti visų rūšių kirtimą ir miškų apsaugą nuo savavališkų kirtimų; 2009 m. kovo 10 d. 08 val. 33 min. E. D. (asmens, kurio atžvilgiu dėl šio epizodo priimtas baudžiamasis įsakymas) telefoninio pokalbio metu įkalbėtas leisti jam - E. D., ir E. B. be sutarties ir leidimo medžiams kirsti, kirsti medžius miške ir juos pagrobti, jis - P. V., veikdamas priešingai tarnybos interesams, siekdamas asmeninės naudos - gerų santykių su (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - AVPK) viršininko pavaduotoju E. B. ir E. D., leido šiems savavališkai kirsti mišką ir tokiu veiksmu padėjo piktnaudžiauti tarnyba E. B., pagrobti miško medieną ir padaryti nedidelę žalą augmenijai.

Po ko, gavus jo - P. V., neteisėtą leidimą, 2009 m. kovo 11 d., laikotarpiu nuo 10 val. iki 18 val., tikslus laikas nenustatytas, E. B., E. D., V. D., V. R. ir V. K. veikdami bendrininkų grupe, ir J. R., nesupratęs, jog dalyvauja nusikalstamų veikų daryme, pažeisdami 2001-07-01 Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr. 1-671 9 straipsnio 6 dalį, kurioje numatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-10-31 nutarimu Nr. 1286 patvirtintų taisyklių dėl nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo 10 punktą, numatantį, kad miško valdytojai ir medienos ruošėjai privalo gauti leidimus kirsti mišką iki miško kirtimo darbų pradžios bei 2002-05-13 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 733 patvirtintos savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos 6 punktą, kuriame numatyta, kad savavališkai iškirstus medžius ir krūmus, augusius miško žemėje, ir pagamintą apvalią medieną draudžiama be Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritorinio miškų kontrolės padalinio valstybinio miškų pareigūno raštiško leidimo ištraukti arba išvežti iš kirtavietės iki pakrovos punkto arba kelio medienai išvežti ir toliau ją gabenti; iškirto medžius ir pagrobė iš Valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini) miškų urėdijos“ (duomenys neskelbtini) girininkijos Pasienio miško, esančio (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) savivaldybės 15 kvartalo 28 sklypo 11 vienetų beržų - 5.929 m3 medienos, kurios vertė 956 litai 98 centai; iš to paties miško 18 kvartalo 34 sklypo iškirto ir pagrobė 3 vienetus pušų, 10 vienetų beržų, 6 vienetus džiūstančių blindžių, iš viso 14,088 m3 medienos, kurios vertė 1958 litai 78 centai. Iš viso padarė Valstybės įmonei „(duomenys neskelbtini)miškų urėdija“(duomenys neskelbtini) girininkijai - 2915 litų 76 centų turtinę žalą ir nedidelę žalą augmenijai - 550 litų 28 centus, tai yra padarė ir baudžiamąjį nusižengimą ir tokiais veiksmais diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkinti valstybės institucijos - (duomenys neskelbtini) AVPK autoritetą, dėl to didelės žalos patyrė valstybė.

V. D. pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d., 178 str. 1 d., 270 str. 3 d. išteisintas iš kaltinimo, jog jis padėjo valstybės tarnautojui, siekiant asmeninės naudos, piktnaudžiauti tarnyba ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, taip pat, veikdamas bendrininkų grupe, 2009 m. kovo 8 d., tikslios laiko, vietos ir būdo aplinkybės nenustatytos, telefoninio pokalbio metu statutiniam valstybės tarnautojui - (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - AVPK) viršininko pavaduotojui E. B. veikiant priešingai tarnybos interesams, piktnaudžiaujant užimamomis aukštomis pareigomis ir siekiant asmeninės naudos - įsiteikti V. K., tai yra kitų asmenų sąskaita neteisėtai įgyti V. K. malkų, ir įkalbėjus jį - V. D., dalyvauti šio nusikaltimo padaryme, jis - V. D., vykdydamas susitarimą su E. B., 2009 kovo 11 d. apie 10 val. 00 min. telefoninio pokalbio metu paprašė V. R. padėti iškirsti stačią mišką ir jį pagrobti, ir tokiu būdu sukurstė dalyvauti šių nusikalstamų veikų padaryme ir šį asmenį.

Po ko, 2009 m. kovo 11 d., laikotarpiu nuo 10 val. iki 18 val., tikslus laikas nenustatytas, jis - V. D., pažeisdamas 2001-07-01 Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr. 1-671 9 straipsnio 6 dalį, kurioje numatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-10-31 nutarimu Nr. 1286 patvirtintų taisyklių dėl nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo 10 punktą, numatantį, kad miško valdytojai ir medienos ruošėjai privalo gauti leidimus kirsti mišką iki miško kirtimo darbų pradžios, bei 2002-¬05-13 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 733 patvirtintos savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos 6 punktą, kuriame numatyta, kad savavališkai iškirstus medžius ir krūmus, augusius miško žemėje, ir pagamintą apvalią medieną draudžiama be Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritorinio miškų kontrolės padalinio valstybinio miškų pareigūno raštiško leidimo ištraukti arba išvežti iš kirtavietės iki pakrovos punkto arba kelio medienai išvežti ir toliau ją gabenti; tęsdamas pradėtą veiką ir veikdamas bendrininkų grupe su E. B., E. D. (asmeniu, kurio atžvilgiu dėl šio epizodo priimtas baudžiamasis įsakymas), V. K., V. R., ir J. R., nesupratusiu, jog dalyvauja nusikalstamų veikų daryme, iškirto medžius ir pagrobė iš Valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini) miškų urėdijos“ (duomenys neskelbtini) girininkijos Pasienio miško, esančio (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini)savivaldybės 15 kvartalo 28 sklypo 11 vienetų beržų - 5.929 m3 medienos, kurios vertė 956 1itai 98 centai; iš to paties miško 18 kvartalo 34 sklypo iškirto ir pagrobė 3 vienetus pušų, 10 vienetų beržų, 6 vienetus džiūstančių blindžių, iš viso 14,088 m3 medienos, kurios vertė 1958 litai 78 centai. Iš viso V. D., veikdamas bendrininkų grupe su paminėtais asmenimis, padarė Valstybės įmonei „(duomenys neskelbtini) miškų urėdija“ (duomenys neskelbtini) girininkijai - 2915 litų 76 centų turtinę žalą ir nedidelę žalą augmenijai - 550 litų 28 centus, tai yra padarė ir baudžiamąjį nusižengimą ir tokiais veiksmais diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkinti valstybės institucijos - (duomenys neskelbtini) AVPK autoritetą, dėl to didelės žalos patyrė valstybė..

V. K. pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 228 str. d., 178 str. 1 d., 270 str. 3 d. išteisintas iš kaltinimo, jog jis, 2009 kovo 11 d. apie 9 val. 00 min. telefoninio pokalbio metu statutiniam valstybės tarnautojui - (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - AVPK) viršininko pavaduotojui E. B., veikiant priešingai tarnybos interesams, piktnaudžiaujant užimamomis aukštomis pareigomis ir siekiant asmeninės naudos - įsiteikti jam - V. K., tai yra kitų asmenų sąskaita neteisėtai įgyti jam - V. K., malkų, ir pasiūlius jam - V. K., važiuoti ir pasigaminti miške malkų, 2009 m. kovo 11 d., laikotarpiu nuo 10 val. iki 18 val., tikslus laikas nenustatytas, jis - V. K., pažeisdamas 2001-07-01 Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr. 1-6719 straipsnio 6 dalį, kurioje numatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-10-31 nutarimu Nr. 1286 patvirtintų taisyklių dėl nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo 10 punktą, numatantį, kad miško valdytojai ir medienos ruošėjai privalo gauti leidimus kirsti mišką iki miško kirtimo darbų pradžios bei 2002-05-13 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 733 patvirtintos savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos 6 punktą, kuriame numatyta, kad savavališkai iškirstus medžius ir krūmus, augusius miško žemėje, ir pagamintą apvalią medieną draudžiama be Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritorinio miškų kontrolės padalinio valstybinio miškų pareigūno raštiško leidimo ištraukti arba išvežti iš kirtavietės iki pakrovos punkto arba kelio medienai išvežti ir toliau ją gabenti; tęsdamas pradėtą veiką ir veikdamas bendrininkų grupe su E. B., E. D. (asmeniu, kurio atžvilgiu dėl šio epizodo priimtas baudžiamasis įsakymas), V. D. ir V. R., ir J. R., nesupratusiu, jog dalyvauja nusikalstamų veikų daryme, iškirto medžius ir pagrobė iš Valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini) miškų urėdijos“ (duomenys neskelbtini) girininkijos Pasienio miško, esančio (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) savivaldybės 15 kvartalo 28 sklypo 11 vienetų beržų - 5.929 m3 medienos, kurios vertė 956 1itai 98 centai; iš to paties miško 18 kvartalo 34 sklypo iškirto ir pagrobė 3 vienetus pušų, 10 vienetų beržų, 6 vienetus džiūstančių blindžių, iš viso 14,088 m3 medienos, kurios vertė 1958 litai 78 centai. Iš viso V. K., veikdamas bendrininkų grupe su paminėtais asmenimis, padarė Valstybės įmonei „(duomenys neskelbtini) miškų urėdija“ (duomenys neskelbtini) girininkijai - 2915 litų 76 centų turtinę žalą ir nedidelę žalą augmenijai - 550 litų 28 centus, tai yra padarė ir baudžiamąjį nusižengimą ir tokiais veiksmais diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkinti valstybės institucijos - (duomenys neskelbtini) AVPK autoritetą, dėl to didelės žalos patyrė valstybė..

V. R. pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d., 178 str. 1 d., 270 str. 3 d. išteisintas iš kaltinimo, jog jis 2009 m. kovo 8 d., tikslios laiko, vietos ir būdo aplinkybės nenustatytos, telefoninio pokalbio metu statutiniam valstybės tarnautojui - (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - AVPK) viršininko pavaduotojui E. B., veikiant priešingai tarnybos interesams, piktnaudžiaujant užimamomis aukštomis pareigomis ir siekiant asmeninės naudos - įsiteikti V. K., tai yra kitų asmenų sąskaita neteisėtai įgyti V. K. malkų, įkalbėjus V. D. dalyvauti šio nusikaltimo padaryme, jis - V. R., 2009 kovo 11 d. apie 10 val. 00 min. telefoninio pokalbio metu V. D. paprašytas padėti iškirsti stačią mišką ir jį pagrobti, sutiko dalyvauti šių nusikalstamų veikų padaryme.

Po ko, 2009 m. kovo 11 d., laikotarpiu nuo 10 val. iki 18 val., tikslus laikas nenustatytas, jis - V. R. pažeisdamas 2001-07-01 Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr. 1-671 9 straipsnio 6 dalį, kurioje numatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-10-31 nutarimu Nr. 1286 patvirtintų taisyklių dėl nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo 10 punktą, numatantį, kad miško valdytojai ir medienos ruošėjai privalo gauti leidimus kirsti mišką iki miško kirtimo darbų pradžios bei 2002-05-13 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 733 patvirtintos savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos 6 punktą, kuriame numatyta, kad savavališkai iškirstus medžius ir krūmus, augusius miško žemėje, ir pagamintą apvalią medieną draudžiama be Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritorinio miškų kontrolės padalinio valstybinio miškų pareigūno raštiško leidimo ištraukti arba išvežti iš kirtavietės iki pakrovos punkto arba kelio medienai išvežti ir toliau ją gabenti; tęsdamas pradėtą veiką ir veikdamas bendrininkų grupe su E. B., E. D. (asmeniu, kurio atžvilgiu dėl šio epizodo priimtas baudžiamasis įsakymas), V. K., V. D., ir J. R., nesupratusiu, jog dalyvauja nusikalstamų veikų daryme, iškirto medžius ir pagrobė iš Valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini) miškų urėdijos“ (duomenys neskelbtini) girininkijos Pasienio miško, esančio (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini)savivaldybės 15 kvartalo 28 sklypo 11 vienetų beržų - 5.929 m3 medienos, kurios vertė 956 litai 98 centai; iš to paties miško 18 kvartalo 34 sklypo iškirto ir pagrobė 3 vienetus pušų, 10 vienetų beržų, 6 vienetus džiūstančių blindžių, iš viso 14,088 m3 medienos, kurios vertė 1958 litai 78 centai. Iš viso V. R., veikdamas bendrininkų grupe su paminėtais asmenimis, padarė Valstybės įmonei „(duomenys neskelbtini) miškų urėdija“ (duomenys neskelbtini) girininkijai - 2915 litų 76 centų turtinę žalą ir nedidelę žalą augmenijai - 550 litų 28 centus, tai yra padarė ir baudžiamąjį nusižengimą ir tokiais veiksmais diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkinti valstybės institucijos - (duomenys neskelbtini)AVPK autoritetą, dėl to didelės žalos patyrė valstybė.

Išteisinamąjį nuosprendį Lazdijų rajono apylinkės teismas motyvavo tuo, byloje visi kaltinamieji savo kaltės nepripažino, kiti įrodymai kaltinamųjų parodymų nepaneigia, o duomenys, kuriais kaltinamųjų kaltę grindžia prokuroras, negali būti pripažinti leistinais įrodymais, o leistinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, nėra, kaltinamuosius išteisino dėl visų jiems pareikštų kaltinimų, nepadarius jiems veikų, turinčių jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų požymių.

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012-03-01 nuosprendį panaikinti ir priimta nutartimi dėl teismo šališkumo perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui arba priimti naują išteisintuosius apkaltinantį nuosprendį ir juo:

E. B. kaltu ir nuteisti pagal LR BK 228 str. 2 d. (2007 m., Nr. 81-3309) - atėmimu teisės dirbti valstybės tarnyboje 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams; pagal LR BK 24 str. 5 d. ir 178 str. 1 d. - 65 MGL (8450 litų) bauda; pagal LR BK 24 str. 5 d. ir 270 str. 3 d. (2005 m., Nr. 81-2945) - 25 MGL (3250 litų) bauda. vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 3 ir 4 d., bausmes subendrinti visiško ir dalinio sudėjimo būdu, ir nubausti jį galutine bausme - atėmimu teisės dirbti valstybės tarnyboje 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams ir 90 MGL (11700 litų) bauda.

P. V. pripažinti kaltu ir nuteisti: pagal LR BK 228 str. 2 d. (2007 m., Nr. 81-3309) - atėmimu teisės dirbti valstybės tarnyboje 3 (trejiems) metams; pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 1 d. - 60 MGL (7800 litų) bauda; pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 270 str. 3 d. (2005 m., Nr. 81-2945) - 15 MGL (1950 litų) bauda. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 3 ir 4 d., paskirtas bausmes subendrinti visiško ir dalinio sudėjimo būdais, ir nubausti jį galutine bausme - atėmimu teisės dirbti valstybės tarnyboje 3 (trejiems) ir 75 MGL (9750 litų) bauda.

V. K. pripažinti kaltu ir nuteisti: pagal LR BK 228 str. 2 d. (2007 m., Nr. 81-3309) - 50 MGL (6500 litų) bauda; pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 1 d., - 30 MGL (3900 litų) bauda; pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 270 str. 3 d. (2005 m., Nr. 81-2945), - 10 MGL (1300 litų) bauda. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 3 ir 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir nubausti jį galutine bausme - 80 MGL (10400 litų) bauda.

V. R. pripažinti kaltu ir nuteisti: pagal LR BK 228 str. 2 d. (2007 m., Nr. 81-3309) - 50 MGL (6500 litų) bauda; pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 1 d., - 30 MGL (3900 litų) bauda; pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 270 str. 3 d. (2005 m., Nr. 81-2945), - 10 MGL (1300 litų) bauda. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 3 ir 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir nubausti jį galutine bausme - 80 MGL (10400 litų) bauda.

V. D. pripažinti kaltu ir nuteisti: pagal LR BK 228 str. 2 d. (2007 m., Nr. 81-3309) - 50 MGL (6500 litų) bauda; pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 1 d., - 30 MGL (3900 litų) bauda; pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 270 str. 3 d. (2005 m., Nr. 81-I 2945), - 10 MGL (1300 litų) bauda. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 3 ir 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir nubausti jį galutine bausme - 80 MGL (10400 litų) bauda.

Nurodo, jog apylinkės teismo nuosprendis priimtas yra šališko teismo, kuris 2011-06-06 nutartimi, perduoti bylą prokurorui, buvo išdėstęs savo išankstinę nuomonę dėl kaltinimą grindžiančių faktinių duomenų Teismas, nors ir netiesiogiai, bet dėl kaltės pasisakė net nepradėjus teisminio nagrinėjim. Iš esmės aptarimas ir analizavimas gautos bylos duomenų, t.y., byloje esančių liudytojų parodymų bei kritiškas įvertinimas įvykio vietos apžiūros protokolų jų nepakankamumo aspektu, objektyviai kelia pagrįstas abejones išnagrinėjusio bylą teismo šališkumu bei įpareigoja teisėją nuo bylos nagrinėjimo nusišalinti. Teisėjui atsisakius tai padaryti, atsirado BPK 326 str. 1 d. 4 p. numatytas pagrindas panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, todėl tai ir prašo šios instancijos teismo padaryti.

Taip pat prokuroras nurodo, kad teismas nepagrįstai yra nepripažinęs, kaip leistinus įrodymus, 2009-06-23 operatyvinių veiksmų protokolus ir juose užfiksuotus faktinius duomenis, nes: LR BPK, LR Operatyvinės veikos įstatyme nėra tiesiogiai pasakyta, kad tokie veiksmai turi būti nutraukiami, kai pradedamas ikiteisminis tyrimas, o teismo nurodyta LAT nutartis šiai bylai nėra analogiška. Teismas per siaurai aiškino LR Generalinio prokuroro rekomendacijas dėl „Dėl operatyvinės veiklos įstatymo ir baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo“, nes neatsižvelgė į šių rekomendacijų 7 punktą, numatantį, kad tuomet, jei ikiteisminis tyrimas pradedamas dėl tiriamo asmens ar grupės asmenų padarytos nusikalstamos veikos, operatyvinis tyrimas gali būti tęsiamas dėl tiriamo asmens ar grupės (ar jos dalies) asmenų galimai padarytų, rengiamų ar daromų kitų nusikalstamų veikų, buvusių operatyvinės veiklos objektu, kol nenustatyti nusikalstamos veikos požymiai. 2009-02-05 Kauno apygardos teismo nutartys dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka, kuriomis leista klausytis E. D., V. D. telefoninių pokalbių, patvirtina, jog operatyvinis tyrimas atliekamas buvo dėl tiriamo asmens ar grupės (ar jos dalies) asmenų galimai padarytų, rengiamų ar daromų kitų nusikalstamų veikų, buvusių minėtoje operatyvinėje byloje operatyvinės veiklos objektu, o ne vien tik E. D. ir V. D. atžvilgiu. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad LR BPK 162 str. ir nereglamentuoja tokios nutarties būtinumo ir numato tik ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimo gavimą. Toks sutikimas tyrimo metu gautas buvo (t. 2 b. 1. 51). Dėl to ir šio operatyvinio tyrimo metu gauti duomenys ir dėl jų 2009-06-23 surašyti operatyvinių veiksmų protokolai, neduoda pagrindo nepripažinti jų leistinais įrodymais šioje byloje. Iš esmės teismas savo sprendimą motyvavęs yra vien tik kaltinamųjų parodymais, kuriuos šie davė teisminio bylos nagrinėjimo metu, kuomet parodė (V. K., E. B.) žinoję, jog neva E. D. turi žemės su mišku ir todėl buvo įsitikinę, kad E. D. kerta savo mišką, turi leidimus miškui kirsti, kad, neva V. K. ir anksčiau yra pirkęs medžių iš E. D.. V. R. taip pat tik teisme parodė, kad galvojo, jog E. D. turi leidimą miškui kirsti, todėl, teismui su prokuroro nurodomu teismo šališkumo faktu nesutikus, prašo išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti visus išteisintuosius apkaltinantį nuosprendį.

Išteisintasis E. B. atsikirtime į prokuroro apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti, o Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012-03-01 nuosprendį palikti nepakeistą, nes, apylinkės teismas tinkamai ir išsamiai ištyręs bei įvertinęs visus reikšmingus bylos duomenis, priėmė teisėtą bei pagrėstą nuosprendį, todėl jį apeliacinio skundo motyvais naikinti, pagrindo nėra.

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. nuosprendis dėl bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo, naikinamas ir byla gražinama teismui nagrinėti iš naujo.

Prokuroras, prašydamas skundžiamą teismo nuosprendį panaikinti dėl bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo ir bylą gražinti teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinį skundą šioje dalyje grindžia tuo, kad teisėjas 2011 m. birželio 6 d. bylos gražinimo prokurorui nutartyje, t.y., iki bylos nagrinėjimo, buvo išdėstęs savo nuomonę dėl pareikšto kaltinimo bei analizavęs ir vertinęs prokuroro byloje pateiktus įrodymus, nenusišalindamas po jam pareikšto nušalinimo, parodė savo šališkumą bylos baigtimi, o prašydamas E. B., P. V., V. D., V. K. ir V. R. išteisinimą panaikinti ir visus juos pagal pateiktus kaltinimus pripažinti kaltais, šioje dalyje skundą grindžia neteisingu įrodymų vertinimu.

Duomenys byloje rodo, kad, 2012 m. rugpjūčio 31 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, prokuroro skundas buvo atmestas, konstatavus, jog prokuroro nurodyti argumentai, teismo šališkumo nepatvirtina, o faktiniai duomenys byloje, išteisintųjų kaltės neįrodo (t. 9, b.l.1-63).

Prokuroro kasacinio skundo turinys (t.9, b.l. 69-70) rodo, kad tais pačiais pagrindais, t.y. dėl pirmos instancijos teismo šališkumo bei nepagrįsto kaltinamųjų E. B., P. V., V. D., V. K. ir V. R. išteisinimo, prokuroras ir kasacinės instancijos teismo prašė skundžiamą pirmos instancijos teismo nuosprendį panaikinti, o bylą, dėl teismo šališkumo, gražinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

2013 m. kovo 14 d. Aukščiausiojo teismo nutartis (t.9, b.l. 115-125) rodo, kad Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų kolegija tokio turinio prokuroro kasacinį skundą pripažino pagrįstu, nutarė jį patenkinti ir 2012 m. rugpjūčio 31 d. Kauno apygardos teismo nutartį panaikinusi, perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, tačiau skundo argumentų, siejamų su teismo šališkumu ir bylos gražinimu pirmos instancijos teismui, kasacinė instancija neišnagrinėjo ir dėl jų pagrįstumo ar nepagrįstumo, nepasisakė. Atsižvelgus į tai, kad 2013 m. kovo 14 d. Aukščiausiojo Teismo nutartimi patenkinus prokuroro skundą, yra panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo visa 2012 m. rugpjūčio 31 d. apeliacinės instancijos nutartis, prokuroro su teismo šališkumu siejami apeliacinio skundo argumentai, analizuojami ir vertinami iš naujo.

Teisė į nešališką teismą įtvirtinta yra LR Konstitucijos 31 str. 2 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., BPK 44 str. 5 d., kituose aktuose ir aukštesnių teismų sprendimuose.

Konstitucinė teisė reikalauti, kad bylą išnagrinėtų nešališkas teismas draudžia bylą nagrinėti teisėjui, dėl kurio šališkumo gali kilti abejonių.

Nešališkumą paprastai patvirtina išankstinio nusistatymo ir tendencingumo nebuvimas. Iš teisėjo reikalaujama, kad jis būtų ir subjektyviai, ir objektyviai nešališkas.

Teisėjo subjektyvųjį nešališkumą rodo asmeninis jo nusistatymas ir elgesys, t.y., ar teisėjas konkrečioje byloje yra asmeniškai iš anksto nusistatęs ar tendencingas. Teismų praktikoje suformuluotas yra principas, kad asmeninis teisėjo nešališkumas, kol nėra įrodyta priešingai, turi būti preziumuojamas, tad ir šiuo konkrečiu atveju, faktiniams duomenims byloje teisėjo nusistatymo buvimo nepatvirtinant, pagrindo subjektyviąja prasme teisėją laikyti šališku, nėra.

Nešališkumas objektyviąja prasme įpareigoja teismą pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią pagrįstą abejonę, todėl, vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu, būtinas yra realių faktų, kurie keltų abejones teisėjo nešališkumu, nustatymas, nes nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje bylos šalims bei visuomenei, turi įkvėpti teismai.

Teismo šališkumas prokuroro grindžiamas yra išankstinės nuomonės netiesioginiu būdu dėl kaltinamųjų kaltės išsakymu, padarytu bylos gražinimo dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto, nutartyje.

2011 m. birželio 6 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nutarties (t.7, b.l. 109-114) turinys rodo, kad teisėjas, bylą BPK 219 str. pagrindu prokurorui gražinęs buvo dėl BPK 219 str. nustatyto kaltinamojo akto surašymo turinio 3 ir 5 punktų pažeidimų.

Minėtos nutarties aprašomosios dalies turinys rodo, kad faktiškai, byla prokurorui gražinta buvo dėl kaltinamajame akte kiekvienam iš kaltinamųjų inkriminuotų neteisingų faktinių bylos aplinkybių įvertinimų, neteisingo kiekvienam iš kaltinamųjų inkriminuotų veikų kvalifikavimo, neaiškaus, netikslaus ir painaus kaltinamojo akto kiekvieno iš kaltinamųjų atžvilgiu surašymo, kaltinamiesiems inkriminuotos vagystės požymių neatitikimo byloje nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, prieštaravimų tarp visų kaltinamųjų ir liudytojo Č. M. ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose buvimo, fonoskopinės ekspertizės nepaskyrimo ir neatlikimo, techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus, teisėtumo ir t.t. Toks surašytos nutarties turinys akivaizdžiai atskleidė dėl kaltinamųjų kaltės įrodytumo turimą jau susiformavusią teismo poziciją.

2011 m. liepos 29 d. Kauno apygardos teismo teisėjo nutartimi 2011 m. birželio 6 d. nutartis buvo panaikinta (t.7, b.l. 145-152), tačiau, visų kaltinamųjų atžvilgiu priimto išteisinamojo nuosprendžio (t. 8, b.l.157-176) pagrindimas ir 2011 m. birželio 6 d. nutartimi konstatuotomis aplinkybėmis (kaltinamiesiems pateikto kaltinimo faktinių bylos aplinkybių neatitikimu, neaiškiai, netiksliai ir painiai surašytu kaltinamuoju aktu, neišsamiu nusikalstamų veikų atskleidimu, pažeidimais, inicijuojant techninių priemonių panaudojimą ir t.t.), patvirtina, kad, 2011 m. birželio 6 d. nutartyje suformuluotą savo išankstinę nuomonę, teismas, 2012 m. kovo 1 d. nuosprendyje ir realizavo, tad, prokuroro abejonėms objektyviuoju teisėjo šališkumu, pagrindas buvo realus, todėl skundas šioje dalyje yra pagrįstas ir tenkinamas pilnai. Skundžiamas teismo nuosprendis naikinamas ir byla gražinam teismui nagrinėti iš naujo.

Konstatavus, kad skundžiamas nuosprendis priimtas yra šališko teismo, skundas, kaltinamųjų E. B., P. V., V. D., V. K. ir V. R. kaltės klausimo nustatymo dalyje, paliekamas nenagrinėtas. Kiekvieno iš kaltinamųjų kaltę, naujai išnagrinėjęs bylą, įvertinęs faktinius duomenis bei 2013 m. kovo 14 d. Aukščiausiojo teismo nutartimi konstatuotas aplinkybes, naujai turės nustatyti bylą išnagrinėjęs pirmos instancijos teismas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.

2012 m. kovo 1 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendį dėl bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo, panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo to paties teismo kitam teisėjui.