- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-26
- Bylos Nr.
- e2-262-867/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00593-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Sakalauskaitė
- Ieškovas
- R. R., R. Š.
- Atsakovas
- T. L., G. L.
- Trečiasis asmuo
- V. L., Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. R. ir R. Š. ieškinį atsakovams T. L. ir G. L. dėl sandorio nuginčijimo, tretieji asmenys V. L. ir Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarė N. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia 2019-01-15 tarp atsakovų sudarytą povedybinę sutartį, notarinio registro Nr. NB2-204, nuo jos sudarymo momento ir priteisti solidariai iš atsakovų jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Reikalavimo pagrindu nurodo, kad jiems yra išduoti vykdomieji įrašai dėl skolos išieškojimo iš skolininko T. L. ir/ar laiduotojo V. L.. Vykdymo proceso eigoje jiems tapo žinoma, kad atsakovai sudarė povedybinę sutartį, kuria nusistatė tiek esamo, tiek būsimo turto įgyto iki santuokos ir gyvenant santuokoje teisinį rėžimą, teises ir pareigas, susijusias su turto tvarkymu, dalyvavimu šeimos reikmėms ir darant išlaidas, bei kitus klausimus, susijusius su sutuoktinių tarpusavio turtiniais santykiais. Mano, kad ši sutartis pažeidžia jų kaip kreditorių teises, nes pagal ginčijamą sutartį atsakovų santuokos metu įgytas turtas vieno iš sutuoktinių vardu yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nurodo, kad jie turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, nes skolos jų naudai išieškomos notaro išduotų vykdomųjų įrašų pagrindu, kurių vykdymas buvo perduotas antstoliui nepraleidžiant vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui 5 metų senaties termino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė ir visų akcijų savininkė yra atsakovė, o pati įmonė įsteigta netrukus po minėtos ginčijamos povedybinės sutarties sudarymo. Faktas, kad atsakovas buvo įdarbintas šioje įmonėje, leidžia daryti prielaidą, kad atsakovai verčiasi bendra veikla, tačiau piktybiškai siekiant išvengti atsakomybės kreditoriams ir sumažinti atsakovo mokumo galimybes sudarė povedybinę sutartį, kurios pasėkoje išieškojimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertybinius popierius negali būti nukreiptas, kadangi jie yra asmeninė atsakovės nuosavybė. Povedybinėje sutartyje nurodyta, kad atsakovai povedybinę sutartį sudarė laisva valia, be jokios prievartos ir įtakos, todėl ginčijama sutartis neprivalėjo būti sudaryta. Atsižvelgiant į tai, kad nuo povedybinės sutarties sudarymo iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimo praėjo itin mažas laiko tarpas, todėl mano, kad atsakovai, sudarydami ginčijamą povedybinę sutartį, tikslingai siekė, kad naujai steigiamos įmonės vertybiniai popieriai asmenine nuosavybės teise priklausytų atsakovei tam, kad į juos nebūtų galima nukreipti išieškojimo, tenkinant T. L. kreditorių teisėtus reikalavimus. Šią prielaidą patvirtina ir aplinkybė, kad atsakovas yra įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau įmonė antstolio siunčiamų patvarkymų dėl skolų išieškojimo iš T. L. darbo užmokesčio nepriima ir nevykdo. Atsakovas, būdamas atidus ir rūpestingas skolininkas, privalėjo įvertinti savo mokumo galimybes ir neatlikti jokių veiksmų, kurie galėtų pažeisti kreditorių teises, todėl atsakovas, žinodamas apie turimus neįvykdytus kreditorinius įsipareigojimus, tačiau su atsakove vis vien sudarydamas povedybinę sutartį, veikė nesąžiningai, akivaizdžiai piktybiškai siekė ir sustiprino savo nemokumą, o tokios sutarties sudarymas prieštarauja gerai moralei, ko pasėkoje minėta sutartis turi būti pripažinta niekine ir negaliojančia. Pažymi, kad atsakovams yra taikytina nesąžiningumo prezumpcijos aplinkybė, įvirtinta CK 6.67 str. 1 p. Ginčijamą sutartį atsakovas sudarė su savo sutuoktine atsakove, todėl preziumuojama, kad atsakovai sudarydami povedybinę sutartį veikė nesąžiningai. Ginčijamas sandoris sudarytas tarp atsakovų yra neatlygintinas, vadovaujantis CK 6.66 str. 2 d. neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Atsižvelgiant į tai, būtinoji actio Pauliana ieškinio keliama sąlyga, jog trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas, netaikytina.
Atsiliepimas
Atsakovai pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovė neturi jokių skolinių įsipareigojimų ieškovams, todėl jos teisinė padėtis niekaip negali būti įtakojama tik dėl to, jog jos sutuoktinis iki santuokos ir/ar santuokos metu sudarymo turėjo įsipareigojimų ieškovams. Mano, kad jai negali atsirasti, pasikeisti ar išnykti jokios teisės ir pareigos ieškovų atžvilgiu, o tai suponuoja išvadą, jog ji negali būti atsakinga už sutuoktinio įsipareigojimus, inter alia dėl povedybinės sutarties sudarymo. Nurodo, kad ieškovai iš esmės siekia įgyti teisę į atsakovei priklausantį turtą - įmonę (jos akcijas ar turtą), tačiau T. L. sudaryti sandoriai nėra šeimos sandoriai, o G. L. nėra atsakinga už šiuos sandorius. Vekseliai sudaryti sandoriams su trečiuoju asmeniu V. L. sukurti (jo verslui UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai finansuoti). Nurodo, kad ieškovai neturi reikalavimo teisės į G. L., o povedybinė sutartis niekaip nepažeidžia ieškovų teisių, nes ji nesukuria jokių turtinių teisių ir pareigų, šia sutartimi niekas nėra perleista ar įgytą, jie galėjo sudaryti tokį sandorį, nes jis neprieštarauja jokiems kreditorių interesams.
Trečiasis asmuo Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarė N. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad ieškovai ieškinį reiškia acio Pauliana, tačiau ieškovų ieškinys nepagrįstas jokiais argumentais kaip konkrečiu atveju sudarant povedybinę sutartį buvo pažeistos jų kaip kreditorių teisės. Nurodo, kad sudarant ginčijamą povedybinę sutartį atsakovai buvo teisėtoje santuokoje ir šiuo metu yra susituokę. Povedybinė sutartis buvo sudaryta vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir šalių lygiateisiškumo principais, nenaudojant apgaulės ar spaudimo. Ginčijama sutartimi atsakovai nustatė tiek esamo, tiek būsimo turto, įgyto iki santuokos ir gyvenant susituokus teisinį rėžimą, teises ir pareigas, susijusias su turto tvarkymu, dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir darant išlaidas, bei kitus klausimus, susijusius su sutuoktinių tarpusavio santykiais. Nurodo, kad povedybinė sutartis buvo patvirtinta 2019-01-15, o 2019-04-15 ir 2019-04-16 išduoti vykdomieji įrašai dėl skolos išieškojimo iš T. L. ir laiduotojo V. L.. Vykdomieji įrašai išduoti 2014-03-15 neprotestuotinų vekselių pagrindu, kuriuos T. L. pasirašė prieš santuokos įregistravimą. Nurodo, kad ji 2019-12-12 nutarimu atsisakė tvirtinti notarinį veiksmą, kuriuo atsakovai turėjo parduoti įkeistą bankui nekilnojamąjį turą ir jos žiniomis atsakovai kreipėsi pas kitą notarą ir galimai sudarė šį sandorį, kuris galimai buvo patvirtintas kito notaro. Mano, kad galimai būtent šio atsakovų sudarytu sandoriu, o ne povedybine sutartimi, sumažėjo atsakovo T. L. turimas turtas. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis asmuo V. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
Ieškovų atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad ginčijamos sutarties sudarymas apsunkina išieškojimą. Nurodė, kad ieškovai turi galiojančią reikalavimo teisę, nes buvo pasirašyti paprastieji vekseliai ir minėtos skolos nėra grąžintos iki šiol. Pagal turimus įrodymus, skolininko reikalavimų užtikrinimui yra areštuotos dvi transporto priemonės, kurių bendra vertė apie 10 000,00 Eur. Iš antstolio pažymos matyti, kad į skolininko T. L. darbovietę buvo siųsti patvarkymai dėl išskaitymo iš darbo užmokesčio, tačiau darbovietė šių patvarkymų nepriima ir jie nėra vykdomi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta faktiškai po sutarties sudarymo, o įmonės įstatinis kapitalas yra ne minimalus, kaip to reikalauja įstatymas, o 10 000,00 Eur, todėl kyla klausimas ar G. L., per mėnesį laiko galėjo uždirbti ir susitaupyti tokią sumą savo lėšų, kad įsteigti įmonę, todėl tos lėšos greičiausiai buvo bendros, o įsteigus įmonę jos tapo atsakovės asmenine nuosavybe ir esant tokiai situacijai išieškojimas tapo negalimas nei į akcijas, nei į G. L. darbo užmokestį. Mano, kad T. L. būdamas skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, ji buvo pasirašyta laisva valia, skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo, kad sumažins savo nemokumą, ginčijama sutartis buvo sudaryta su sutuoktine. Ieškinio pateikimo senaties terminas nėra praleistas, nes ieškovai tik iš antstolio pažymos sužinojo apie šį sandorį. Iš antstolio pažymos matyti, kad išieškoti skolos iš V. L. taip pat nėra galimybės. Nežino kokiu tikslu buvo skolinti pinigai bei apie tai ar G. L. žinojo apie šias skolintas sumas.
Atsakovai į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą ir laiką informuoti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Dėl actio Pauliana instituto taikymo
Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.
Iš 2014-03-15 paprasto neprotestuotino vekselio nustatyta, kad vekselio davėjas T. L. paprastuoju vekseliu besąlygiškai įsipareigojo iki 2019-03-21 sumokėti vekselio turėtojui R. Š. 12 500,00 Eur, vekselio laiduotoju nurodytas V. L.. 2019-04-16 Telšių rajono 3-ojo notarų biuro notaras G. P. išdavė vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. T3GP-2735, išieškoti iš T. L. ir/ar laiduotojo V. L. nesumokėtą 12 500,00 Eur vekselio sumą ir notaro išlaidas.
Iš 2014-03-15 paprasto neprotestuotino vekselio nustatyta, kad vekselio davėjas V. L. paprastuoju vekseliu besąlygiškai įsipareigojo iki 2019-03-21 sumokėti vekselio turėtojui R. R. 12 500,00 Eur, vekselio laiduotoju nurodytas T. L.. 2019-04-16 Telšių rajono 3-ojo notarų biuro notaras G. P. išdavė vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. T3GP-2732, išieškoti iš V. L. ir/ar laiduotojo T. L. nesumokėtą 12 500,00 Eur vekselio sumą ir notaro išlaidas.
Iš 2014-12-05 paprasto neprotestuotino vekselio nustatyta, kad T. L. paprastuoju vekseliu besąlygiškai įsipareigojo 2018-09-05 sumokėti vekselio turėtojui R. R. 10 000,00 Eur. 2018-10-25 Telšių rajono 3-ojo notarų biuro notaras G. P. išdavė vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. T3GP-8749, išieškoti iš T. L. likusią nesumokėtą 5 100,00 Eur vekselio sumą ir notaro išlaidas.
Iš 2014-12-05 paprasto neprotestuotino vekselio nustatyta, kad V. L. paprastuoju vekseliu besąlygiškai įsipareigojo 2018-09-05 sumokėti vekselio turėtojai I. R. 10 150,00 Eur, vekselio laiduotoju nurodytas T. L.. 2018-10-25 Telšių rajono 3-ojo notarų biuro notaras G. P. išdavė vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. T3GP-8751, išieškoti iš V. L. ir/ar laiduotojo T. L. nesumokėtą 10 150,00 Eur vekselio sumą ir notaro išlaidas.
Iš antstolio V. D. 2020-02-12 pažymos Nr. 036-413 nustatyta, kad T. L. savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, jo vardu yra registruotos dvi transporto priemonės – VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurioms yra taikytas areštas. Nurodyta, kad T. L. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau darbovietei siųstų antstolio patvarkymų įmonė nepriima.
Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro 2020-03-26 išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta 2019-02-25, G. L. nuo 2019-03-01 yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, be to, ji yra ir vienintelė įmonės akcininkė, vardinių paprastųjų akcijų skaičius 400 vnt., vienos akcijos nominali vertė 25,00 Eur, įstatinio kapitalo dydis 10 000,00 Eur.
Iš santuokos sudarymo įrašo Nr. 71 nustatyta, kad T. L. ir G. L. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini).
Iš 2019-01-15 tarp T. L. ir G. L. sudarytos povedybinės sutarties, notarinio registro Nr. NB2-204, nustatyta, kad šalys susitarė, jog visas kiekvieno sutuoktinio turtas, įgytas iki santuokos sudarymo kiekvieno sutuoktinio vardu yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (2.1. punktas); iki povedybinės sutarties sudarymo visam sutuoktinių įgytam santuokos metu turtui taikomas įstatymų numatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (3.1. punktas); nuo povedybinės sutarties sudarymo dienos, turtas, įgyjamas kiekvieno sutuoktinio vardu, jiems gyvenant santuokoje, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (3.2. punktas).
Ieškovai nurodo, kad yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnyje numatytos sąlygos, siekiant pripažinti tarp atsakovų sudarytą povedybinę sutartį negaliojančia. Nurodo, kad tarp atsakovų sudaryta povedybinė sutartis pažeidžia jų interesus, nes pagal ginčijamą sutartį atsakovų santuokos metu įgytas turtas vieno iš sutuoktinių vardu yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl esant tokiai situacijai, nėra galimybės nukreipti skolos išieškojimo į 1/2 dalį atsakovo sutuoktinės G. L. gaunamo darbo užmokesčio ir UAB „Foksai“ akcijų.
CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialusis, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymą. Šio instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-313/2018).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 47 punktas).
Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto teisinį režimą yra įtvirtinta CK trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Pagal CK 3.104 straipsnio 1 dalį, sutuoktiniai turi teisę vedybų sutartyje nustatyti, kad: 1) turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė; 2) turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmeninė nuosavybė, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe; 3) turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė. Sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti tiek esamo, tiek būsimo sutuoktinių turto teisinį režimą (CK 3.104 straipsnio 3 dalis), tačiau negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis), nustatyti gerai moralei arba viešajai tvarkai prieštaraujančias sutarties sąlygas (CK 3.83 straipsnio 2 dalis, 3.105 straipsnio 1 punktas).
Kreditorius, siekdamas pasinaudoti įstatymo suteikiamais savo teisių gynybos būdais, tam turi įrodyti teisinį pagrindą – turimą neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui. Pagrįsdamas ieškinį savo teisių pažeidimu, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Nagrinėjamu atveju ieškovai nurodo, kad jie abu turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, nes skolos ieškovų naudai išieškomos notaro išduotų vykdomųjų įrašų pagrindu.
Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Byloje neginčijamai nustatyta, kad T. L. ir G. L. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), povedybinė sutartis sudaryta 2019-01-15, o vykdomieji įrašai dėl skolos išieškojimo iš skolininko T. L. ir/ar laiduotojo T. L. išduoti 2018-10-25 (pagal 2014-12-05 paprastuosius neprotestuotinus vekselius) bei 2019-04-16 (pagal 2014-03-15 paprastuosius neprotestuotinus vekselius). Pažymėtina, kad 2014-03-15 paprastieji neprotestuotini vekseliai išduoti dar iki T. L. ir G. L. santuoka sudarymo ir nors 2014-12-05 paprastieji neprotestuotini vekseliai išduoti santuokos metu, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra nustatyta, kad atsakovė G. L. žinojo apie T. L. pasirašytus paprastuosius vekselius ir, kad šių vekselių pagrindu gautos lėšos buvo panaudotos bendrajai jungtinei sutuoktinių T. L. ir G. L. nuosavybei įgyti ar jų šeimos poreikių tenkinimui. Priešingai, atsakovai atsiliepime nurodė, kad vekseliai buvo išduoti V. L. (atsakovo T. L. tėvo) įmonės veiklai finansuoti, be to, ieškovų atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji nežino kokiu tikslu buvo skolinti pinigai, taip pat nežino ar G. L. buvo žinoma apie šiuos sandorius. Nagrinėjamu atveju ieškovai nereiškė reikalavimo dėl solidarios atsakovės G. L. atsakomybės, taip pat byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad G. L. yra solidariai atsakinga ieškovams ir byloje nėra duomenų, jog pagal įstatymus G. L. solidarioji atsakomybė būtų preziumuojama. Todėl įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad povedybinės sutarties sudarymo metu G. L. nebuvo ieškovų skolininkė, dėl ko ieškovai G. L. atžvilgiu neturėjo bei neturi galiojančios reikalavimo teisės. Ieškovai turėjo ir turi galiojančią reikalavimo teisę atsakovo T. L. atžvilgiu ir tai yra asmeninės T. L. prievolės, todėl jis atsako pagal ją savarankiškai savo asmeniniu turtu, o jo nesant – savo dalimi bendrame turte.
Teismas atmeta ieškovų argumentus, jog povedybinės sutarties atsakovai neprivalėjo sudaryti, t.y. jokio būtinumo sudaryti tokį sandorį nebuvo, nes sutuoktinių teisė sudaryti vedybinę (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą yra įtvirtinta CK 3.83 straipsnyje, 3.87 straipsnyje, 3.101 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju povedybinės sutarties turinys patvirtina, kad ginčijama povedybine sutartimi joks konkretus turtas (nei įgytas iki santuokos, nei santuokos metu) tarp sutuoktinių nebuvo pasidalintas, atsakovai nustatė po santuokos sudarymo kiekvieno sutuoktinio įgyjamo turto teisinį režimą (CK 3.83 straipsnis), t. y. nukreipė povedybinės sutarties veikimą į ateitį, kad nebūtų pažeistos sutuoktinių turtinės teisės ateityje. Ginčydami atsakovų teisę sutartimi reguliuoti tarpusavio turtinius santykius ir nustatyti turto teisinį režimą, ieškovai iš esmės paneigia skolinius įsipareigojimus turinčio atsakovo T. L. teisę sudaryti santuoką, suvaržo jo konstitucines teises (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 38 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktiką šios kategorijos bylose, yra konstatavęs, kad vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana ieškinį, turi įrodyti, kaip sudarytos povedybinė sutartis / sutarties sąlyga / sąlygos pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises į skolos išieškojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-11-14 nutartis Nr. 3K-3-493/2006). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį ir tokia sutartis nelaikytina per se (savaime) prieštaraujančia gerai moralei ar viešajai tvarkai, taigi nėra pagrindo konstatuoti niekinį tokios povedybinės sutarties pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016).
CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; kt.).
Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 56 punktas).
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu. Šios su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012; kt.). Nustatant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; 2015-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-313/2015).
Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2018, 36 punktas).
Nagrinėjamu atveju ieškovai nurodo, kad atsakovų sudaryta povedybinė sutartis pažeidžia jų teises, nes nėra galimybės nukreipti skolos išieškojimo į 1/2 dalį atsakovo sutuoktinės G. L. gaunamo darbo užmokesčio ir UAB „Foksai“ akcijų.
Teismo vertinimu, ieškovai neįrodė, kad po ginčijamos povedybinės sutarties sudarymo atsakovas tapo nemokus, suteikė pirmenybę kuriam kitam kreditoriui, gerokai sumažino turto ar jo vertę, kitaip pažeidė ieškovų teises, dėl ko ieškovai prarado galimybę visiškai ar iš dalies patenkinti savo reikalavimus. Iš antstolio V. D. 2020-02-12 pažymos Nr. 036-413 nustatyta, kad reikalavimų užtikrinimui yra areštuotos dvi transporto priemonės, kurių bendra vertė apie 10 000,00 Eur, o Lietuvos apeliacinio teismo 2020-10-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-550-553/2020 T. L. grąžintos nuosavybės teisės į ½ dalį žemės sklypo, esančio I. P. g. 128, Judrėnų kaime, Telšių rajone. Ieškovai nurodo, kad skolininko T. L. darbovietė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorė yra atsakovė G. L., siųstų patvarkymų dėl išskaitymo iš darbo užmokesčio, nepriima, todėl jie nėra vykdomi, tačiau atkreiptinas ieškovų dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 straipsnio 1 dalį asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną; jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, kaip numato CPK 585 straipsnio 2 dalis, baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis). Todėl vien ta aplinkybė, kad atsakovo T. L. darbovietė nepriima antstolio patvarkymų, pati savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skolos išieškojimas iš atsakovo T. L. gaunamo darbo užmokesčio nėra galimas. Ieškovų argumentas, kad sudarius povedybinę sutartį ieškovai prarado teisę išieškoti 1/2 dalį atsakovo sutuoktinės ateityje gaunamų pajamų ir gaunamo turto, kurios atsakovui T. L. priklausytų nesudarius povedybinės sutarties, yra teisingas, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti atsakovų povedybinės sutarties negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu. Kaip minėta, pareiga įrodyti, kad ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, tenka kreditoriams (ieškovams) (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovai neįrodė, kad patenkinus ieškinį, jų galimybė visiškai ar iš dalies patenkinti savo reikalavimus labai padidėtų, o nurodomi argumentai, kad atsakovė G. L. negalėjo uždirbti ar susitaupyti 10 000,00 Eur sumą per pusantro mėnesio laikotarpį, reikalingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatiniam kapitalui, yra deklaratyvūs. Byloje nebuvo pareikštas reikalavimas pripažinti, kad UAB „Foksai“ yra įsteigta iš bendrų atsakovų lėšų. Į bylą nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų apie atsakovės gautą darbo užmokestį, jos turėtas santaupas, ar galimai dovanotas lėšas, todėl teismas, neperžengdamas ieškinio ribų, plačiau dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinio kapitalo nepasisako. Kasacinio teismo konstatuota, kad kai prievolė kreditoriui yra vieno sutuoktinio asmeninė prievolė ir vedybų sutartyje nustatomas būsimo turto atskirumo režimas (CK 3.104 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tai pasikeitusi kito sutuoktinio turtinė padėtis po vedybų sutarties sudarymo negali turėti įtakos vedybų sutarties galiojimui dėl tokios prievolės kreditoriui vykdymo, jeigu nekonstatuojami sutuoktinių neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2014). Kaip minėta, ginčijama sutartimi joks turtas tarp sutuoktinių (atsakovų) nebuvo pasidalintas, šia sutartimi pakeistas sutuoktinių turto teisinis režimas į įstatymo leidžiamą. Vien tai, kad ginčijama povedybinė sutartis sudaryta praėjus ilgam laikui po santuokos sudarymo ir atsakovui T. L. turint įsiskolinimų ieškovams bei kitiems kreditoriams, savaime nereiškia atsakovų nesąžiningumo, nes pagal kasacinio teismo praktiką povedybinę sutartį nedraudžiama sudaryti netgi vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016). Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visetą, darytina išvada, kad povedybinė sutartis nepažeidė ieškovų interesų, nes neįtakojo T. L. ir G. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dydžio ir ieškovų skolos išieškojimo galimybių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal byloje pateiktus duomenis matyti, kad laiduotoju yra trečiasis asmuo V. L. iš kurio turto taip pat gali būti vykdomas išieškojimas.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismui nenustačius visų actio Pauliana sąlygų viseto, darytina išvada, kad nėra pagrindo pripažinti 2019-01-15 tarp T. L. ir G. L. sudarytą povedybinę sutartį, notarinio registro Nr. NB2-204, negaliojančia actio Pauliana pagrindu, todėl ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškinys atmestas, tačiau atsakovai į bylą rašytinių įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovams nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.