Kauno apygardos teismo nuosprendis

2026-03-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-3-593/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-03-10
Bylos Nr.
1A-3-593/2026
Teisminio proceso Nr.
1-03-2-00223-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Danutė Giačaitė, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
E. D.
Nukentėjusysis
L. G., L. Č.
Civilinis ieškovas
(duomenys neskelbtini)
Advokatai
Artūras Andriukaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-3-593/2026Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00223-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.8.; 1.2.26.2.; 2.4.6.5.1.; 2.4.7 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Danutės Giačaitės ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Editai Ugianskienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Petraitytei,nuteistajam E. D. ir jo gynėjui advokatui Artūrui Andriukaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir jam paskirta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, E. D. skiriant galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 dalimi, 6 dalies 5 punktu, E. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba mokytis arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, E. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu E. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinio elgesio pataisos programoje.

E. D. pripažintas solidariai atsakingu nukentėjusiojo L. G. civilinio ieškinio dalyje dėl 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų), nukentėjusiojo L. Č. civilinio ieškinio dalyje dėl 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinės žalos ir 79,42 Eur (septyniasdešimt devynių eurų 42 centų) turtinės žalos, civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio dalyje dėl 82,05 Eur (aštuoniasdešimt dviejų eurų 5 centų) ir 150,82 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų 82 centų) turtinė žalos, civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio dalyje dėl 639,94 Eur (šešių šimtų trisdešimt devynių eurų 94 centų) turtinės žalos, kurie priteisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-286-993/2020.

Nuspręsta iš E. D. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos priteisti 3 715,49 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus penkiolika eurų 49 centus) proceso išlaidų dėl E. D. ekstradicijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. D. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 5 d. 23.30 val. iki 2018 m. spalio 6 d. 00.10 val. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. A. ir K. S., kurių atžvilgiu byla išskirta ir jie nuteisti, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), restorane (duomenys neskelbtini) elgdamasis įžūliai, be jokio priežasties, tyčia sudavė kumščiu du kartus nukentėjusiajam L. G. į veidą ir nustūmęs jį nuo laiptų sudavė dar kartą kumščiu į veidą, bendrininkavo M. A., kuris tyčia alkūne vieną kartą sudavė L. G. į veidą, tuo bendrais veiksmais sukeldami nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei bendrininkavo K. S., kuris įspyrė nukentėjusiajam P. B. į krūtinę, tuo sukeldamas fizinį skausmą, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, prie įėjimo į restoraną (duomenys neskelbtini) kieme, bendrininkavo M. A., kuris purškė dujas į veidą L. G. ir P. B., o jis restorano (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje metė stiklinį butelį L. Č. į galvą, tuo padarydamas jam žaizdą galvoje ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, taip bendrais veiksmais su dviem asmenimis demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

2. Be to, jis tuo pačiu metu ir vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. A., kurio atžvilgiu byla išskirta ir jis nuteistas, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be jokio priežasties, tyčia sudavė kumščiu du kartus nukentėjusiajam L. G. į veidą ir nustūmęs jį nuo laiptų sudavė dar kartą kumščiu į veidą, bei bendrininkavo M. A., kuris tyčia alkūne vieną kartą sudavė L. G. į veidą, tuo bendrais veiksmais padarė L. G. ekchimozės (poodinės kraujosruvos) akių vokuose ir nosies nugarėlėje, kairio apatinio voko žaizdą, kairės akiduobės dugno lūžius ir dėl chuliganiškų paskatų sukėlė L. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

3. Kauno apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu įvertinęs nukentėjusiųjų ir liudytojų M. Š., R. S., V. S., K. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme duotus parodymus, atsižvelgęs į kitų nuteistųjų M. A. ir K. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, o taip pat įvertinęs baudžiamojoje byloje pateiktą rašytinę medžiagą ir vaizdo įrašus, sprendė, jog E. D. padarė jam inkriminuojamus nusikaltimus.

4. Apeliaciniame skunde nuteistojo E. D. gynėjas advokatas Artūras Andriukaitis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. nuosprendį ir E. D. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį; Atmesti civilinius ieškinius ir prašymą dėl proceso išlaidų (ekstradicijos išlaidų) atlyginimo; panaikinti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, ją pakeičiant švelnesne kardomąja priemone; E. D. iš Lietuvos Respublikos priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Šalies argumentai

4.1. Skunde argumentuojama, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė vertinti gynybos byloje teikiamus įrodymus apie tai, jog nuteistasis įvykio metu nebuvo Lietuvos Respublikos teritorijoje, tuo metu jis dirbo Šiaurės Airijoje, o būtent jo buvimą Šiaurės Airijoje patvirtina nuteistojo sesers R. R. parodymai, o taip pat banko sąskaitų išrašai, iš kurių matosi, jog nuteistasis nuo 2018 metų rugsėjo mėnesio gaudavo iš (duomenys neskelbtini) atlyginimą bei 2018 m. spalio 5 d. (įvykio dieną) Šiaurės Airijos bankomate nusiėmė gautą atlyginimą. Gynėjo teigimu, Kauno apylinkės teismas nepagrįstai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies normas, nesikreipęs į Jungtinės Karalystės atitinkamas institucijas, siekiant patikrinti informaciją apie turimą darbovietę ir valstybinės sienos kirtimą, atmetė tokius gynybos argumentus kaip „alibi“. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog net iš nuosprendžio teksto galima daryti išvadą, jog bylą nagrinėjančiam teisėjui kilo pagrįstų abejonių dėl to, ar iš tiesų nuteistasis nedirbo Šiaurės Airijoje, tačiau dėl nežinomų aplinkybių bylą nagrinėjęs teisėjas vis tiek atsisakė patikrinti tokius įrodymus užsiklausiant atitinkamas Jungtinės Karalystės institucijas.

4.2. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje ignoravo viešai prieinamą informaciją, jog (duomenys neskelbtini) miestas, esantis Šiaurės Airijoje, kuriame nusikalstamos veikos padarymo metu buvo E. D., randasi 32 valandų sausumos kelio nuo restorano (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Argumentuojama, jog ikiteisminio tyrimo metu tai buvo bylą kuruojančio prokuroro pareiga įrodyti, jog įvykio metu nuteistasis nebuvo Šiaurės Airijoje, o bylą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tokia pareiga perėjo bylą nagrinėjančiam Kauno apylinkės teismo teisėjui. Gynėjas kaip nelogiška ir pačia sau prieštaraujančia laiko Kauno apylinkės teismo išvadą, jog E. D. įvykio metu nebuvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, kadangi Valstybės sienos apsaugos tarnyba neturėjo duomenų, jog jis būtų išvykęs iš Europos Sąjungos teritorijos laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Pabrėžiama, jog tokie argumentai nei patvirtina, nei paneigia nuteistojo nebuvimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, nes nuteistasis 2018 m. vasario 12 d. atlikęs Vokietijos kalėjime bausmę už vagystę, nuskrido į Dubliną ir iš ten automobiliu nuvyko į Šiaurės Airiją. Jungtinė Karalystė iš Europos Sąjungos oficialiai išstojo tik 2020 m. vasario 1 d., t. y. 2018 metais nuteistasis net nebūtų išvykęs iš Europos Sąjungos teritorijos. Dėl šios priežasties, gynėjo teigimu, bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas turės pareigą iš naujo surinkti rašytinius įrodymus, įrodančius arba paneigiančius faktą, kad E. D. įvykio metu buvo išvykęs į Šiaurės Airiją.

4.3. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pinigus iš bankomato galėjo išsiimti bet kuris kitas asmuo. Gynėjo teigimu, tokiu būdu Kauno apylinkės teismas stengiasi įrodyti, jog liudytoja R. R. nesilaikė duotos priesaikos ir davė melagingus parodymus. Tokius apylinkės teismo argumentus paneigia 2025 m. sausio 10 d. teisiamojo posėdžio metu duoti nuteistojo parodymai, jog jis niekam kitam nebuvo leidęs naudotis savo mokėjimo kortele, ypač atsižvelgiant į tai, jog svetimo asmens mokėjimo kortelės panaudojimas gali užtraukti net baudžiamąją atsakomybę.

4.4. Gynėjo įsitikimu, Kauno apylinkės teismas privalėjo kritiškai vertinti policijos pareigūnių V. S. ir K. S. parodymus. Argumentuojama, jog duomenys apie nuteistojo tariamą dalyvavimą įvykdant nusikalstamas veikas atsirado tik po to, kai šios pareigūnės, praėjus 6 dienoms po įvykusio įvykio, E. D. paminėjo savo tarnybiniuose pranešimuose. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad policijos pareigūnės E. D. atpažino tik iš to, jog jis joms buvo žinomas dėl anksčiau E. D. atžvilgiu atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų. Tokius savo argumentus policijos pareigūnės patvirtino ir būdamos apklaustos teisiamajame posėdyje. Gynėjo nuomone, tokie policijos pareigūnių pareiškimai tik įrodo jų išankstinį neigiamą nusistatymą E. D. atžvilgiu, dėl ko bylą nagrinėjęs teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 1, 4 dalimis, turėjo atsisakyti vertinti tokius policijos pareigūnių parodymus. Pabrėžiama, jog įvykiai, dėl kurių policijos pareigūnės atsimena E. D. įvyko prieš sąlyginai ilgą laiko tarpą ir liudytojos galėjo supainioti E. D. su panašių bruožų asmeniu.

4.5. Argumentuojama, kad Kauno apylinkės teismas, vertindamas byloje pateiktą vaizdo įrašą padarė klaidingą išvadą, jog vaizdo įraše matosi kaip E. D. dešine ranka suduoda du smūgius L. G. į veido sritį. Gynėjo teigimu, byloje nėra surinkta jokių įrodymų, įrodančių, jog vaizdo įraše matosi būtent E. D., byloje nėra pateikta jokių duomenų, įrodančių E. D. tikslią išvaizdą nusikalstamos veikos padarymo metu, o atpažinimo kartotekose naudota nuotrauka neatitinka jo išvaizdos 2018 m. spalio 5 d.

4.6. Pabrėžiama, jog pirmosios instancijos teismas taip pat ignoravo tuos liudytojų ir kitų nuteistųjų parodymus, kurie įrodė, jog E. D. nedalyvavo konflikte, o būtent liudytojų M. Š., R. S. bei kitų nuteistųjų parodymus. Įvykį mačiusios M. Š. ir R. S. E. D. neatpažino kaip asmens, dalyvavusio minėtame konflikte, o nei vienas iš kitų nuteistųjų taip pat nenurodė, jog E. D. dalyvavo konflikte. Pažymėtina ir tai, kad net 2018 m. spalio 12 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, nukentėjusysis L. Č. neatpažino E. D. iš jo nuotraukos.

4.7. Skunde kritikuojami ir teismo argumentai, kuriais buvo teisinamos nukentėjusiųjų klaidos dėl E. D. ūgio jį atpažįstant, kurie E. D. ūgį įvardijo kaip didesnį negu 180 cm., nors iš bylos duomenų matyti, jog nuteistojo ūgis yra 169 cm. Gynėjo teigimu, tokia aiški klaida dėl ūgio tik įrodo, jog nukentėjusiuosius užpuolė kitas asmuo, kuris turėjo į nuteistąjį panašių veido bruožų. Pabrėžiama, jog ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo fiksuotos aplinkybės apie tai, kad kiti nuteistieji M. A. arba K. S. būtų telefonu susirašinėję arba bendravę su E. D..

4.8. Gynėjas pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas, visų išvardintų abejonių nevertindamas nuteistojo naudai ir nepriimdamas išteisinamojo nuosprendžio, pažeidė in dubio pro reo (liet. visos abejonės kaltinamojo naudai) principą. Skunde teigiama, jog panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus išteisinamąjį nuosprendį, turi būti atlygintos visos E. D. turėtos bylinėjimosi išlaidos bylą nagrinėjant tiek apylinkės, tiek apygardos teismuose.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas

6. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pripažino įrodyta E. D. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte bei BK 284 straipsnyje padarymo, t. y. kad jis, laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 5 d. 23.30 val. iki 2018 m. spalio 6 d. 00.10 val. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. A. ir K. S., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), restorane (duomenys neskelbtini) elgdamasis įžūliai, be priežasties, tyčia sudavė kumščiu du kartus nukentėjusiajam L. G. į veidą ir nustūmęs jį nuo laiptų sudavė dar kartą kumščiu į veidą, bendrininkavo su M. A., kuris tyčia alkūne vieną kartą sudavė L. G. į veidą, tuo bendrais veiksmais sukeldami nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei bendrininkavo su K. S., kuris įspyrė nukentėjusiajam P. B. į krūtinę, tuo sukeldamas fizinį skausmą, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, prie įėjimo į restoraną (duomenys neskelbtini) kieme, bendrininkavo su M. A., kuris purškė dujas į veidą L. G. ir P. B., o jis restorano (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje metė stiklinį butelį L. Č. į galvą, tuo padarydamas jam žaizdą galvoje ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, taip bendrais veiksmais su dviem asmenimis demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Baudžiamųjų bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis – pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis), bei prireikus ištaisyti bet kurias fakto (teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (teisės taikymo) klaidas, kurias galėjo padaryti pirmosios instancijos teismas, ir užtikrinti, kad išnagrinėtoje byloje būtų įvykdytas teisingumas. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais

8. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Esminiu pažeidimu, pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-28-489/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų vertinimo teisingumas (neteisingumas) yra susijęs su nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitiktimi (neatitiktimi) bylos aplinkybėms ir jų patikrinimas yra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Taigi klausimas, ar įrodymai teisingai įvertinti ir ar pagrįstai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiamas apeliacinės instancijos teisme (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2010, 2K-33/2014, 2K-525-648/2015, 2K-117-303/2016).

Žemesnės instancijos teismas

9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, atlikęs papildomą įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas, pripažindamas, jog įrodyta, kad E. D. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte bei 284 straipsnyje, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepašalino byloje esančių prieštaravimų ir išvadą dėl E. D. kaltės įvykdžius nusikalstamą veiką padarė vadovaudamasis prielaidomis, todėl skundžiamas nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

10. Apklaustas pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu, E. D. kaltės nepripažino ir parodė, jog 2017 m. gruodį išvyko iš Lietuvos į Vokietiją, kur dirbo savaitę, tačiau įsivėlė į smulkią vagystę, todėl buvo įkalintas, atlikus bausmę, 2018 m. vasario 10 d. buvo paleistas. Vasario 12 d. išvyko į Airiją ir nuo to laiko gyveno Airijoje, į Lietuvą iki sulaikymo nebuvo grįžęs. Restorane (duomenys neskelbtini) niekada nėra buvęs. Spalio mėnesį dirbo Šiaurės Airijoje, neoficialiai įsidarbino rugsėjį ar tą savaitę, kai buvo padarytas nusikaltimas, oficialiai įsidarbino apie spalio 10 ar 11 d. Lapkričio mėnesį darbo vietą pakeitė. Nuo vasario 12 d. apsistojo pas seserį, vėliau, 2018 m. spalio 5 d. gyveno mamos adresu. Lietuvoje neturi pažįstamų ar giminių.

11. Liudytoja apklausta E. D. sesuo R. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad Šiaurės Airijoje gyvena nuo 2010 m., brolis nuo 2018 m. vasario 12 d. gyveno su ja kartu, (duomenys neskelbtini), o nuo 2018 metų spalio E. D. išsikraustė gyventi su mama. 2018 metais, nuo rugsėjo pabaigos, E. D. dirbo neoficialiai, be sutarties, apie porą savaičių, spalį jį įdarbino legaliai. Liudytoja bendravo su broliu kiekvieną dieną, nežinomi jokie brolio išvykimai iš šalies, finansinė būklė buvo sunki, todėl negalėjo grįžti į Lietuvą.

12. Nukentėjusysis P. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog įvykio aplinkybių neprisimena. Buvo balsu perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. P. B. parodė, jog 2018 m. spalio 5 d. apie 23.10 val. kartu su draugais L. G. ir L. Č. atėjo iki kavinės (duomenys neskelbtini). Po kiek laiko, jiems bendraujant su barmenėmis matė, kaip atėjo prie baro trys jaunuoliai, tarp jų vėliau kilo konfliktas, buvo suduoti smūgiai. Sužinojo, kad vienas iš tų jaunuolių kompanijos yra užsisakęs kambarį kavinės motelyje. Tada kartu su apsaugos darbuotojais nuėjo patikrinti tą užsakytą kambarį, tačiau niekas neatidarė durų. Jam muštynių metu buvo papurkšta dujų, padaryti sumušimai kojose, kai buvo susigrūmęs su aukštesniu jam nepažįstamu jaunuoliu, juto fizinį skausmą. Rimtesnių sužalojimų nepatyrė (2 t. b. l. 124–126, 127). Teisiamojo posėdžio metu patikslino, jog ar kaltinamasis (E. D.) yra tas pats asmuo – patvirtinti negali. Tuo metu, kai vyko asmenų atpažinimas, asmens bruožai jam buvo išlikę. Įvykio metu buvo išgėręs.

13. Nukentėjusysis L. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atėjo į barą (duomenys neskelbtini), prasidėjo žodinis konfliktas – jis kalbėjo su barmene ir gavo smūgį. Pradžioje bare su juo konfliktavo trys asmenys. Kaip jie atrodė dabar neatsimena. Teisiamojo posėdžio metu perskaityti L. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kuriuose užfiksuota, jog besėdint su draugais prie baro, atėjo vienas vaikinas su pilkais treningais ir atsisėdo šalia, pasakė, kad šios vietos prie baro yra užimtos. Vaikinas su pilkais treningais sėdėjo prie baro vienas, kiti jo draugai lyg buvo aplink, bet jis į juos visiškai nekreipė dėmesio. Po to pokalbio, viskas įvyko greitai ir jis net nesuprato kaip. Jam sėdint prie baro, vaikinukas su pilkais treningais, jam rankos kumščiu vieną kartą sudavė tiesiai į dešinę akį ir iš karto po smūgio bėgo nuo baro link išėjimo. Ką tuo metu darė jo draugai, nematė. Jis prisivijo minėtą vaikiną kavinės salėje prie laiptų, esančių arčiau baro. Toje vietoje norėjo minėtam vaikinui su pilkais treningais trenkti, tačiau tuo metu gavo vieną smūgį į kairę akį. Kas jam sudavė ir su kuo nematė. Pajuto stiprų fizinį skausmą akies srityje. Lauke konfliktas tęsėsi. Kažkuris iš vaikinų tiesiai jam į veidą papurškė dujų. Žino, kad P. B. taip pat gavo dujų. Minėtų vaikinų visiškai nepažįsta, matė juos pirmą kartą. Lauke vaikinukas su pilkais treningais pradėjo grasinti, kad su juo susidoros. Tuo metu pasirodė L. Č., jam buvo praskelta galva (2 t., b. l. 71–73). Teisiamojo posėdžio metu patikslino, jog negali pasakyti, ar kaltinamasis yra tas pats asmuo, kurį tada atpažino. Tuo metu buvo užtikrintas.

14. Nukentėjusysis L. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nepamena įvykio, todėl buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklausos protokole užfiksuota, jog jam su draugais būnant bare (duomenys neskelbtini)atėjo trys jaunuoliai. Pirmasis jaunuolis, kuris atrodė kaip jų grupės lyderis, vienintelis pradėjo kalbėtis su jais ir pirmas pradėjo muštynes. Jis buvo su treningais. Pokalbio esmė buvo, kad jie prie šito baro nėra pageidaujami, turi iš čia išeiti. Kažkuris iš jo draugų, ar L. G., ar P. B. atsakė, kad jie nusiramintų. Tada L. G. trenkė pirmasis jaunuolis. Kaip ir į kurią vietą trenkė, jis nespėjo pamatyti. Sureagavo kaip pamatė, kad tie trys jaunuoliai kumščiavo P. B. ir L. G. prie tualeto. Kuris jaunuolis kiek smūgių ir į kokias vietas trenkė P. B. ir L. G., jis negali tiksliai nurodyti. Jo nei vienas iš tų jaunuolių prie baro nemušė. Po to muštynės vyko lauke, buvo purškiamos dujos tiesiai į P. B., L. G. taip pat gavo dujų. Po to, tie jaunuoliai tiesiog dingo, atvažiavo apsaugos darbuotojai. Kartu su apsaugos darbuotojais ėjo pasižiūrėti į kavinės viešbučio kambarį, nes paaiškėjo, kad vienas iš jaunuolių buvo užsisakęs kambarį, tačiau durų niekas neatidarė. Vėliau vėl atėjo minėti trys jaunuoliai su savo draugais. Jų buvo apie 6–7, kartu buvo mergina, provokavo muštis. Kažkas iš tos grupės, metė ,,Švyturio“ alaus stiklinį butelį ir pataikė tiesiai jam į galvą, gausiai bėgo kraujas. Tuos tris jaunuolius jis matė pirmą kartą, nei vieno iš jų nepažįsta (2 t., b. l. 96–98, 100). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patikslino, jog jam buvo duodama atpažinti asmenis iš nuotraukų, ne visus atpažino. Negali pasakyti ar šiandien salėje esantį kaltinamąjį dabar atpažįsta.

15. Liudytoja I. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą. Kiek atsimena, perduodant jai kitų pareigūnų jau pradėtą ikiteisminį tyrimą buvo įvardintos įtariamųjų pavardės. Viena iš pavardžių buvo E. D.. Su nukentėjusiais buvo atliekami atpažinimai. E. D. buvo duodamas atpažinti, todėl, kad jau buvo nurodytas prieš tai atlikusių tyrimą pareigūnų. Nepamena ar aiškinosi, kaip kolegos nustatė, kad tai būtent E. D., buvo surašyti tarnybiniai pranešimai.

16. Liudytoja M. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad neatsimena muštynių, tik pamena, kad vienam vaikinui labai stipriai akį sumušė. Perskaičius jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji nurodė, kad dirba restorane (duomenys neskelbtini)padavėja. Keletas jaunuolių išsinuomojo kambarį Nr. 1 M. A. vardu. Buvo gal 5–6 vaikinai. Vieno iš kambaryje apsigyvenusių vaikino veidas buvo stipriai išbertas spuogais, o kito plaukai trumpi ir tamsūs. 2018 m. spalio 5 d. apie 23 val. į restoraną atvyko trys vaikinai ir atsisėdo prie baro, vartojo alkoholinius gėrimus, tada atėjo L. G. ir P. B., kito vaikino duomenų nežino. Trys vaikinai iš kambario Nr. 1 buvo stipriai neblaivūs, jie priėjo prie klientų sėdinčių prie baro: L. G., P. B. ir jo draugo ir be priežasties pradėjo erzinti, vadinti necenzūriniais žodžiais, visai netikėtai be jokios priežasties tamsių plaukų vaikinas iš kambario bario Nr. 1 kumščiu vieną kartą sudavė L. G. į veidą. L. G. draugai pradėjo ginti jį, atstumti jį užpuolusį tamsiaplaukį. Daugiau nesugebėjo įžvelgti, kas tiksliai vyksta tik tiek, kad kilo muštynės tarp šešių vaikinų. Matė, kaip besimušdami visi šeši vaikinai bėgo į lauką prie restorano, kur vyko muštynės. Kai atvyko apsaugos ,,Jungtis“ darbuotojai, muštynių jau nebuvo, vaikinai, pradėję konfliktą, pasišalino ir netrukus jie sugrįžo ir vėl prasidėjo muštynės. Restorane buvo kilusi sumaištis, sutrikdyta darbo veikla. Muštynių metu kažkas papurškė ašarinių dujų, jos pateko į restorano patalpas, kažkam griaužė akis (2 t., b. l. 155–156). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino, jog negali pasakyti, ar kaltinamąjį matė, jo balso neatsimena.

17. Liudytoja R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nepamena įvykio, todėl buvo perskaityti jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose užfiksuota, jog ji dirba restorane (duomenys neskelbtini). Vadybininkė informavo, kad nuo 2018 m. spalio 5 d. 12.00 val. iki 6 d. M. A. išsinuomojo kambarį, kur jis atvyko su kitais vyrais. Apie 23 val. į barą atėjo trijų vaikinų grupė. Jos kolegė du iš jų pažinojo – P. B. ir L. G.. Po kiek laiko, iš lauko atėjo trys jaunuoliai, iš kurių du, jau dieną buvo apsilankę restorane, jie buvo apsistoję kambaryje Nr. 1. Vaikinai iš karto atėjo prie baro, kur sėdėjo kitų trijų asmenų grupė ir žodžiu pradėjo konfliktuoti su šalia sėdinčiais jos kolegės pažįstamais vaikinais. Konflikto metu vienas vaikinas, sudavė smūgį L. G.. Po smūgio visi vaikinai atsistojo ir pradėjo muštis prie baro, muštynių metu sudužo stikliniai bokalai, kas ir kam kiek smūgių sudavė atsakyti negali, kadangi visa tai vyko labai greitai. Muštynių bėgyje visi vaikinai išėjo į lauką. Atvykus apsaugos darbuotojams, jie pasakė, kad lauke niekas nesimuša, todėl išvažiavo. Po kurio laiko matė, kad L. G. buvo stipriai sumušta kairė akis, kuri kraujavo. P. B. nurodė, kad jam į akis papurškė ašarinių dujų, o kitam vaikinui stipriai kraujavo iš galvos (1 t., b. l. 17, 2 t., b. l. 132,133). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja papildomai parodė, kad kaltinamojo E. D. nėra mačiusi, ar jis dalyvavo įvykyje negali pasakyti. Tuo metu galėjo atpažinti asmenis, tačiau dabar jau negali.

18. Liudytoja V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. dirbo (duomenys neskelbtini), vyriausiąja tyrėja. E. D. yra (duomenys neskelbtini) ,,klientas“, turėjo ne vieną bylą, jis pas ją buvo įtariamasis. Iš filmuotos medžiagos nustatė, kad tai yra E. D.. Jie gavo bylą nuovados grupėje su vaizdo įrašu iš kavinės (duomenys neskelbtini), ją peržiūrėjo ir iš filmuotos medžiagos atpažino. Neatsimena ar buvo kitų duomenų, kad tai E. D. – rėmėsi filmuota medžiaga.

19. Liudytoja K. S. (buvusi pavardė K. V.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. buvo vyresnioji tyrėja. Ikiteisminio tyrimo metu žinojo, kad nusikaltimą padarė E. D.. Jo veidas jai buvo žinomas, nes anksčiau su juo turėjo reikalų. Jai nekilo klausimų, kad tai gali būti ne E. D., todėl ir parašė, kad tai galimai yra tas asmuo. Peržiūrėjo filmuotą vaizdo medžiagą ir jai atrodė, kad tai yra tas asmuo. Rašydama tarnybinį pranešimą naudojosi informacinėmis sistemomis, nuotraukas peržiūrėjo. Kadangi tai buvo žinomas asmuo, nesunku buvo įsijungti duomenų bazę ir pasitikrinti veidą.

20. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti M. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuose užfiksuota, kad jis 2018 m. spalio 5 d. apie 12–13 val., taksi automobiliu kartu su drauge S. S. (buvusi S. Ž.), atvyko į barą (duomenys neskelbtini). Čia užsisakė parai kambarį. Tą pačią dieną vakare, galėjo būti apie 22 val., 23 val. lauke prie kavinės sutiko pažįstamą, pravarde (duomenys neskelbtini). Jie dviese nuėjo į kavinės vidų, prie baro atsigerti alaus. Po kiek laiko abu išėjo į lauką. Jis grįžo pas savo draugę į kambarį. Kur tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), nežino. Po kurio laiko išėjo į lauką parūkyti ir sutiko (duomenys neskelbtini) lauko pavėsinėje prie kavinės. (duomenys neskelbtini) buvo ne vienas, šalia jo buvo dar vienas draugas, kurio jis nepažįsta. Berūkant (duomenys neskelbtini) kalbėjo, jog bare dirba neblogos barmenės ir reikia jas pakalbinti. Trise nuėjo į kavinės vidų, tiesiai prie baro. Jiems atėjus, prie baro sėdėjo trys jam nepažįstami asmenys, kurie vartojo alkoholinius gėrimus. (duomenys neskelbtini) atsisėdo prie baro šalia trijų asmenų, tarp jų įvyko kažkoks pokalbis ir pamatė, kad vyksta muštynės. Kas kam sudavė nematė. Jis pats nei vienam iš trijų asmenų smūgių nesudavė, į muštynes nesivėlė. Pats bėgo link išėjimo norėdamas pabėgti. Jis iš karto išbėgo iš kavinės tiesiai į savo išnuomotą kambarį ir ten pasiėmė pipirines dujas. Pasiėmęs dujas iš karto grįžo į kavinės kiemą ir matė, kaip išbėgo vienas iš trijų asmenų laikydamas rankose kėdę. Jis manė, kad minėtas asmuo nori kėdę mesti į jį, todėl purškė dujas į jo pusę. Tuo metu dujų galėjo patekti ir kitam jo draugui, kuris stovėjo šalia. Papurškęs dujų, iš karto nubėgo į savo kambarį ir užsirakino. Būnant kambaryje girdėjo, kaip kažkas beldėsi į duris, tačiau jis durų neatidarė. Po to, jis paskambino draugui, kurio vardo ir pavardės nesakys ir jis atvažiavęs BMW markės automobiliu, jį ir draugę parvežė namo (2 t., b. l. 162, 163)

21. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti K. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (BPK 276 straipsnio 4 dalis). Juose užfiksuota, kad 2018 m. spalio 5 d. jis nuvyko į kavinę (duomenys neskelbtini). Jį atvežė K. K. BMW markės automobiliu, į kavinę važiavo paduoti savo sesei S. S. raktus nuo buto. S. S. pasakė, kad M. A. yra bare, kur jie susitiko. Abiem atėjus prie baro pastebėjo, kad vyksta žodinis konfliktas tarp iš matymo pažįstamo E. D. ir kitų vyriškių, kurių jis nepažinojo. Kartu su M. A. priėjo arčiau E. D., nes kitur nebuvo vietos. Jis E. D. pasakė, kad pastarasis nekonfliktuotų su vyriškiais, nes matė, kad gali blogai baigtis. Jis pats E. D. asmeniškai nepažįsta. Po jo pasakytų žodžių, prasidėjo muštynės. Kas pirmas pradėjo muštis, nematė. Vos tik prasidėjus muštynėms, jis iš karto išbėgo į lauką. Kartu su juo į lauką išbėgo ir M. A.. Ką darė E. D., nematė, nes staigiai pasidarė bloga ir jis pradėjo vemti. Matė, kad M. A. nubėgo į kambarį ir išėjo į lauką su taše. Ką jis darė toliau, nematė. Taip prabuvo lauke apie 20 minučių. Per tą laiką pastebėjo, kad vienas iš tų vyriškių, kuris prieš tai buvo bare, bandė išsinešti į lauką kavinės kėdę. Kažkur aikštelėje, jis kartu su S. S., M. A. ir jo draugu K. K. išvažiavo namo į (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 166, 167).

22. Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), restorane (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu užfiksuota ant trinkelių, grindų plytelių, raudonos spalvos dėmės. Prie baro kėdės ant grindų plytelių stiklo šukės. Tualeto patalpoje raudonos spalvos skysčio dėmes (1 t., b. l. 106–114, 115–119).

23. Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) kavinės administracija pateikė filmuotą vaizdo medžiagą 2018 m. spalio 5-6 įvykio metu (1 t., b. l. 152).

24. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas pateiktas iš UAB (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašas (1 t., b. l. 153–174, 162).

25. Iš specialisto išvadų matyti, kad L. G. konstatuota ekchimozės (poodinės kraujosruvos) akių vokuose ir nosies nugarėlėje, kairio apatinio voko žaizda, kairės akiduobės dugno lūžiai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais, konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 93, 94); L. Č. konstatuota žaizda galvoje – nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 114).

26. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad nukentėjęs L. G. atpažino E. D., kuris buvo 2018 m. spalio 5-6 bare (duomenys neskelbtini) ir konfliktavo (2 t., b. l. 17–20), M. A. (2 t., b. l. 22 – 24) ir K. S., nurodydamas, kad jie buvo 2018 m. spalio mėnesį, bare (duomenys neskelbtini) ir dalyvavo muštynėse (2 t., b. l. 25–27); P. B. atpažino E. D., kaip pirmąjį asmenį, kurį apibūdino apklausoje (2 t., b. l. 2–5), M. A., kaip asmenį, kuris stovėjo kartu su kitais dviem jaunuoliais prie baro 2018 m. spalio 5-6 (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 6–9, 11–13) ir K. S., kuris dalyvavo muštynėse 2018 m. spalio mėnesį (2 t., b. l. 14–16).

27. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjęs L. Č. E. D. neatpažino (2 t., b. l. 28–30), atpažino M. A., kuris buvo jaunuolių kompanijoje prie baro (2 t., b. l. 31–34, 35–37) bei neatpažino K. S. (2 t., b. l. 38, 39).

28. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja M. Š. atpažino M. A., kaip asmenį, kuris buvo spuoguoto veido ir buvo trijų vaikinų kompanijoje, kurie pradėjo muštynes (2 t., b. l. 40–43) ir neatpažino E. D. (2 t., b. l. 44–46).

29. Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2018 m. spalio 6 d. 04.12 val. L. G. nustatytas 1,11 promilių girtumas (2 t. b. l. 85, 86), L. Č. nustatytas 0,35 promilės girtumas (2 t., b. l. 121, 122).

30. Iš 2020 m. birželio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, K. S. ir M. A. pripažinti kaltais, padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (2 t., b. l. 168–200).

Žemesnės instancijos teismas

31. Iš 2018 m. spalio 22 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti pateikti iš UAB (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašai: Vaizdo įrašas – (duomenys neskelbtini). Atidarius vaizdo įrašą matomas 23.10 min. trukmės vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas restorano (duomenys neskelbtini) baras. Vaizdo įrašas prasideda 2018-10-05 23 val. 27 min 13 sek. Vaizdo įraše matomi prie baro sėdintys du vyrai. Vienas iš jų apsirengęs tamsiai mėlynos spalvos, V formos kaklo iškirptės megztiniu, juodos spalvos kelnes, ant kairės rankos segi laikrodį (toliau – vyras Nr. 1). Kitas – apsirengęs juodos spalvos V formos kaklo iškirptės su trijų ketvirčių ilgio rankovėmis megztiniu (toliau – vyras Nr. 2). Vaizdo įraše matomas dar vienas vyras, kuris sėdi toliau nuo anksčiau apibūdintų vyrų. Jis vidutinio kūno sudėjimo, apsirengęs juodos spalvos sportinio stiliaus džemperį, ant kairės pusės baltos spalvos užrašas „NIKE“ (toliau – vyras Nr. 3). 2018-10-06 23 val. 28 min. 55 sek. ateina dar vienas vyras prie baro, kuris lieso kūno sudėjimo, ovalo veido formos, juodų, trumpai kirptų plaukų, priekinė plaukų linija M pavidalo kontūras, apsirengęs pilkos spalvos sportinį kostiumą, ant džemperio rankovių išorinės pusės, juodos spalvos V formos ženklai (toliau – vyras Nr. 4). Vyras Nr. 4 atsisėda prie baro šalia Vyro Nr. 1 ir jie tarpusavyje bendrauja. 23 val. 29 min. 23 sek. ateina dar du vyrai prie baro. Vienas iš jų aukštas, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių, trumpai kirptų plaukų, veido oda nelygi (išberta, matosi spuogai) apsirengęs juodos spalvos striukę (toliau – vyras Nr. 5). Kitas vyras lieso kūno sudėjimo, juodų plaukų, apsirengęs tamsiai pilkos spalvos sportinį kostiumą ir juodą liemenę, ant galvos užsidėjęs sportinio kostiumo gobtuvą (toliau – vyras Nr. 6) Vyrai Nr. 5 ir Nr. 6 prieina prie vyro Nr. 4. Taip pat prie vyrų Nr. 1 ir Nr. 2 prieina vyras Nr. 3. Matyti, kad vyrai tarpusavyje bendrauja. Taip pat vaizdo įraše matoma už baro moteris. 23 val. 30 min. 14 sek. vyras Nr. 6 prieina prie vyro Nr. 4 ir kažką pasako į ausį, bei šiek tiek atsitraukia.,,23 val. 33 min. 20 sek., vyras Nr. 4 dešine ranka sudavė du smūgius į veido sritį prie baro sėdinčiam vyrui Nr. 1. Tada vyrai Nr. 1 ir Nr. 3 pribėga prie vyro Nr. 4 ir tarpusavyje stumdosi išeidami už kameros filmavimo ribų. Vyras Nr. 2 sėdi prie baro, o vyrai Nr. 5 ir Nr. 6 bėga nuo baro link restorano išėjimo. Vyras Nr. 4 taip pat bėga link restorano išėjimo, jam į džemperį įsikibęs ir bando sulaikyti vyras Nr. 1. Vyras Nr. 4 pabėga ir jam iš paskos bėga vyrai Nr. 1 ir Nr. 3. Nuo baro paskutinis išeina vyras Nr. 2. 23 val. 33 min. 39 sek. prie baro grįžta vyrai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir nueina į tualetą. 23 val. 34 min. 60 sek. iš tualeto išeina vyras Nr. 2, kuris prieina prie baro ir valgo maistą, kuris buvo padėtas ant baro. 23 val. 36 min. 20 sek. iš tualeto išeina vyras Nr. 3 (jo raudonas veidas, matyti, kad akys yra ašarotos) ir 23 val. 36 min. 37 sek. išeina nuo baro link restorano salės. 23 val. 39 min. 28 sek. iš tualeto išeina vyras Nr. 1 ir nueina link restorano salės. 23 val. 42 min. 43 sek. prie baro sugrįžta vyrai Nr. 1 ir Nr. 2. 23 val. 43 min. 36 sek. prie baro sugrįžta vyras Nr. 3. 23 val. 45 min. 59 sek. iš baro link restorano išeina vyrai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3. Daugiau nieko reikšmingo vaizdo įraše neįvyksta. 2018-10-05, 23 val. 50 min. 23 sek. vaizdo įrašas baigiasi;

32. Vaizdo įrašas – (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuotas restorano (duomenys neskelbtini) baras. Vaizdo įrašas prasideda 2018-10-05, 19 val. 30 min. 18 sek. Vaizdo įraše matomas vyras Nr. 5, kuris sėdi prie baro, šalia jo sėdi vyras Nr. 4. Vyrai vartoja alkoholinius gėrimus ir bendrauja su barmene.

33. Vaizdo įrašas – (duomenys neskelbtini). Atidarius vaizdo įrašą matomas 6.58 min. trukmės vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas restorano (duomenys neskelbtini) įėjimas iš lauko. Dešiniame apatiniame vaizdo įrašo kampe matomas užrašas „Motelis“. Vaizdo įrašas prasideda 2018-10-05, 20 val. 06 min. 02 sek. Vaizdo įraše matomi iš lauko ateinantis vyras Nr. 6 ir moteris, apsirengusi baltos spalvos striukę. 20 val. 06 min. 58 sek. iš baro išeina moteris apsirengusi baltos spalvos striukę ir eina link automobilių aikštelės. 20 val. 07 min. 09 sek. iš baro išeina vyrai Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6 ir vyras, kuris apsirengęs pilkos spalvos sportiniu kostiumu. Minėtieji vyrai stovi lauke ir rūko, tarpusavyje bendrauja. 20 val. 08 min. 50 sek. vyras Nr. 4 nueina link aikštelės, likę trys vyrai toliau stovi prie įėjimo į restoraną. 20 val. 12 min. 32 sek. vyrai Nr. 5 ir Nr. 6, bei vyras apsirengęs pilkos spalvos sportiniu kostiumu nueina nuo restorano įėjimo link automobilių aikštelės. Daugiau nieko reikšmingo vaizdo įraše neįvyksta. 2018-10-05, 20 val. 12 min. 58 sek. vaizdo įrašas baigiasi.

34. Remiantis L. G., L. Č. ir P. B. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nustatyta, jog visi nukentėję iš esmės analogiškai nurodė, jog trise kartu 2018 m. spalio 5 d. apie 23.10 val. buvo kavinėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Jaunuoliams sėdint prie baro prie jų priėjo trys nepažįstami vaikinai (iš kurių vienas restorano motelyje buvo užsisakęs kambarį). Tarp L. G. ir kito nepažįstamo vyro, vilkinčio pilku treningu, prasidėjo žodinis konfliktas, po kurio nepažįstamas vyras trenkė L. G. į dešinės akies sritį. Nepažįstami jaunuoliai siekė pasišalinti, L. G., P. B. ir L. Č. ėmė vytis, konfliktas persikėlė prie tualeto, vėliau laiptų, esančių baro viduje, o po to į lauką. Visiems esant lauke, vienas iš nepažįstamų vyrų P. B. bei L. G. į veido sritį purškė dujas, o L. Č. stikliniu buteliu buvo praskelta galva.

35. Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir teisiamojo posėdžio bei ikiteisminio tyrimo metu apklaustų restorano (duomenys neskelbtini)barmenių M. Š. bei R. S., dirbusių restorane įvykio naktį, parodymai bei teismo posėdžio metu apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu (duomenys neskelbtini).

36. Kaip matyti iš teisme perskaitytų M. A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, konfliktą pradėjo asmuo, pravarde (duomenys neskelbtini), o K. S., asmenį pradėjusį muštynes įvardijo E. D.. Tai, kad baro (duomenys neskelbtini) vaizdo įraše asmuo pradėjęs muštynes yra E. D. nurodė ir tyrėjomis dirbusios liudytojos V. S. bei K. S..

37. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamos nusikalstamos veikos, įvykdytos prieš nukentėjusiuosius faktinės aplinkybės, t. y. tai, jog konfliktas tarp L. G., P. B., L. Č. ir trijų nepažįstamų vyrų realiai įvyko, nukentėjusiesiems buvo sutrikdyta sveikata bei sutrikdyta viešoji tvarka, kas nustatyta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-286-993/2020, kuris yra įsiteisėjęs ir įstatymas nesuteikia teisės jo kvestionuoti. Nagrinėjamu atveju keliamas vienintelis klausimas – ar trečiasis konflikte su nukentėjusiaisiais dalyvavęs ir juos sužalojęs asmuo yra būtent E. D..

38. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus duomenis sprendė, jog jų pakanka daryti tokiai išvadai, t. y. kad kartu su M. A. ir K. S. nusikaltime dalyvavo E. D..

39. Aukštesnysis teismas su tokia išvada nesutinka. Pirmosios instancijos teismas E. D. parodymus, jog jis įvykyje nedalyvavo, nes tuo laiku buvo išvykęs pas Arijoje gyvenančius šeimos narius ir ten dirbo, t. y. Lietuvoje nebuvo – atmetė, vertindamas juos, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas Konstatavo, jog tokius E. D. parodymus paneigia nukentėjusiųjų L. G., L. Č. ir P. B. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei teisme peržiūrėta vaizdinė medžiaga.

40. Siekiant pašalinti pirmosios teismo nuosprendyje nepašalintas abejones ir nustatyti, ar E. D. galėjo padaryti nusikalstamą veiką, byloje buvo atnaujintas įrodymų tyrimas ir Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi paskirta portretų ekspertizė. Lietuvos teismo ekspertizės centras 2025 m. spalio 17 d. pateikė ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog tiriamojo asmens ir E. D. atvaizduose nustatyta ir išorės elementų požymių sutapimų, ir skirtumų. Dėl nepakankamos tiriamųjų vaizdų kokybės, neryškių kontūrų dalis požymių nustatyta tikėtinai. Dėl šios priežasties, dėl tiriamojo asmens fiksavimo rakurso nėra galimybės nustatyti ir palyginti daugiau išorės elementų požymių. Nustatyti išorės elementų požymių sutapimai yra bendro pobūdžio, būdingi daugeliui asmenų, o nustatyti skirtumai, tokie kaip pakaušio iškilumas, apatinio žandikaulio kampas, tamsi dėmelė kaktos viršutinėje dešinėje pusėje, nosies nugarėlės kontūras, lūpų storis ir iškilumas, smakro iškilumas ir išgaubtumas, ausų kontūras, galinio apvado dydis, kramslio dydis, prieškramslio iškilumas, tarpkramslinės įlankos plotis, lezgelio dydis, yra reikšmingesni asmens identifikavimui. Ekspertai padarė išvadą, jog tikėtina, kad tyrimui pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuotas asmuo (vilkintis pilkų spalvų drabužį su juodos spalvos detalėmis ant rankovių) yra ne E. D., kurio lyginamoji medžiaga pateikta tyrimui atlikti, o kitas asmuo.

Žemesnės instancijos teismas

41. Kauno apygardos teisme posėdžio metu apklausta ekspertė M. K. nurodė, jog ekspertizės išvadą tvirtina. Nurodė, jog papildomi duomenys buvo reikalingi atliekant ekspertizę, nes pateikti vaizdo įrašai kur asmuo juose užfiksuotas iš viršaus, o tyrimui buvo pateikta pradžioje tik viena dokumentinė nuotrauka, todėl reikėjo papildomų duomenų. Ekspertė taip pat nurodė, jog laiko atžvilgiu kai kurie dalykai keičiasi su laiku, bet pagrindiniai bruožai, tokie kaip apgamas ant kaktos, nosies nugarėlė, nesikeičia. Parodė, jog lygino tai, kas buvo pateikta, o būtent vaizdo įrašą ir nuotraukas. Ekspertė pažymėjo, jog sunku pasakyti, kokio pobūdžio yra tamsi dėmelė kaktos viršutinėje dešinėje pusėje - ar tai apgamas, ar randelis. Kai kurie požymiai laikui bėgant gali pasikeisti, tačiau nosies nugarėlės kampas – negali, apatinio žandikaulio kampas taip pat ne.

42. Kauno apygardos teisme posėdžio metu apklaustas ekspertas R. M. nurodė, jog savo išvadą tvirtina. Ekspertas nurodė, jog šiame tyrime jis tik iškadravo vaizdo įrašus naudojant programinę įrangą, pateikė pavienius kadrus portretų ekspertei, kuri atliko portretų tyrimą. Nesvarbu kokia kamera fiksuotas vaizdas, objektas, jeigu jo realiai nėra – jis neatsiras (kaip pavyzdys – jeigu nėra kamuolio tai jis ir neatsiras kitoje kameroje). Nurodė, jog skirtingos kameros gali vaizdą skirtingai užfiksuoti, bet atliekant tyrimą ekspertas įvertina koks yra vaizdas, gali skirtis tarp skirtingų kamerų kontrastingumas, raiška ir tai yra natūralus dalykas, tačiau ekspertai atliekantys tyrimą įvertina kokia pateikta medžiaga ir būtent ją ir nagrinėja ir tiria.

43. Įvertinus ekspertizės aktą matyti, kad tarp vaizdo įrašuose pateikto asmens ir E. D. nustatyti reikšmingi neatitikimai, kurie kelia abejonių dėl tapatumo nustatymo: pas E. D. nustatyta iškilesnė pakaušio viršutinė dalis, tuo tarpu vaizdo įrašuose pateikto asmens – vidutinis iškilimas; nurodyta, jog E. D. neturi ryškaus apatinio žandikaulio kampo, o vaizdo įrašuose pateiktas asmuo – turi; išvadoje pažymėta, jog vaizdo įrašuose pateiktam asmeniui nustatytas ypatumas – tamsi dėmelė kaktos viršutinėje dešinėje pusėje, šis ypatumas E. D. nenustatytas; nosies nugarėlės kontūras pas E. D. tiesus, o vaizdo įrašuose pateikto asmens – tikėtina, kad vingiuotas; taip pat nustatyta, jog E. D. lūpų storis – plonas, tuo tarpu vaizdo įrašuose matomo asmens – viršutinė lūpa plona, apatinė vidutinio storio, be to, E. D. viršutinė lūpa iškilesnė nei apatinė, o vaizdo įrašuose pateikto asmens – tikėtinai vidutinis lūpų iškilumas; E. D. smakro iškilumas ir išgaubtumas mažesnis nei vidutinis, tuo tarpu vaizdo įrašuose pateikto asmens – vidutinis; nustatyta, jog E. D. ausies kontūras vingiuotas, o vaizdo įrašuose pateikto asmens – tikėtina tiesus; užraito galinio apvado dydis pas E. D. yra vidutinis, o vaizdo įrašuose pateikto asmens – tikėtina mažesnis nei vidutinis; kramslio dydis vaizdo įrašuose pateikto asmens – tikėtinai vidutinis, o pas E. D. – mažesnis nei vidutinis; prieškramslio iškilumas pas E. D. – neiškilus, o vaizdo įrašuose pateikto asmens – vidutinis iškilumas; tarpkramslinės įlankos plotis vaizdo įrašuose pateikto asmens – tikėtina siauras, o pas E. D. – platus; lazgelio dydis vaizdo įrašuose pateikto asmens – vidutinis, o pas E. D. – mažesnis nei vidutinis.

44. Nors ekspertizės išvada suformuluota kaip tikėtina, tačiau ji grindžiama išsamia ir nuoseklia lyginamąja analize. Ekspertizės akte pateiktos lyginamosios nuotraukos, kuriose aiškiai pažymėti konkretūs išoriniai požymiai, leidžia objektyviai įvertinti asmenų panašumus ir skirtumus. Ekspertizės akte detaliai aptarti ir vizualiai pažymėti esminiai neatitikimai – skiriasi smakro forma ir žandikaulio proporcijos, kaktos srityje esančios dėmės buvimas, nosies išlinkimo pobūdis, taip pat kiti aptarti individualūs išoriniai bruožai. Taigi, nurodyti skirtumai yra akivaizdūs ir negali būti paaiškinami filmavimo kampu, apšvietimo ypatumais ar vaizdo kokybės skirtumais, ką patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas R. M.. Be to, ekspertė M. K., pažymėjo, jog pagrindiniai bruožai, tokie kaip žandikaulio kampas ar nosies nugarėlė bėgant laikui nesikeičia. Šios ekspertizės išvados teisėjų kolegijai suteikia pagrindą abejoti, jog vaizdo įrašuose užfiksuotas asmuo yra E. D..

45. Lietuvos teismų praktika formuojama taip, jog tikėtina išvada neatitinka aukštesnio įrodinėjimo standarto, todėl šios išvados duomenys turi būti vertinami sistemiškai kartu su kitais byloje surinktais duomenimis. Tik visų šių duomenų visuma gali patvirtinti arba paneigti tikėtiną ekspertizės išvadą.

46. Nors pirmosios instancijos teismas E. D. kaltę grindė aplinkybe, jog du nukentėjusieji atpažino juos sužalojusį asmenį kaip E. D., tačiau neįvertino, jog vienas iš nukentėjusiųjų (L. Č.) nuteistojo neatpažino, jo neatpažino ir darbuotoja, tuo metu dirbusi bare (duomenys neskelbtini) (liudytoja M. Š.), kuri, kaip matyti iš vaizdo įrašų, šį asmenį matė pakankamai ilgą laiką tiek paties įvykio metu, tiek dar prieš įvykį, kuomet tas pats asmuo nuo 19.30 val. užfiksuotas vaizdo įraše sėdintis prie baro. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog duomenų, kad ši liudytoja būtų apsvaigusi nuo alkoholio nėra (ji tuo metu dirbo ir buvo darbo vietoje), o nukentėjusiajam L. Č. buvo nustatytas 0,35 promilių girtumas, kai tuo tarpu L. G. – 1,11 promilių girtumas. Vertinant atpažinimo metu gautus duomenis, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nukentėjusieji, prieš parodant atpažinti asmenį, apklausos protokoluose jo ūgį įvardijo kaip didesnį negu 180 cm (P. B. nurodė, kad jis ,,šiek tiek aukštesnis už mane, pora centimetrų gal (mano ūgis 181 cm), o L. G. – panašiai mano ūgio (mano ūgis 179 cm) (2 t., b. l. 71–73, 124–126), kai tuo tarpu iš tiesų E. D. yra gana žemo, kaip nurodė jis pats 170 cm nesiekiančio ūgio, kuo galėjo įsitikinti ir kolegija, kuomet nuteistasis dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

47. Nors nuosprendyje aprašyti dėl šios nusikalstamos veikos nuteistų kitų dviejų asmenų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose nuteistasis K. S. teigė, jog 2018 m. spalio 5 d. nusikalstamus veiksmus bare (duomenys neskelbtini)pradėjo asmuo, kurį jis įvardino vardu ir pavarde – E. D., tačiau nagrinėjant šią bylą teisme, pastarasis nurodė, jog tokio asmens, kaip E. D. nepažįsta ir įvardijo anksčiau kaip E. D. nurodytą asmenį (duomenys neskelbtini). Kad asmeniškai jo nepažįsta jis nurodė ir minėtoje ikiteisminio tyrimo apklausoje (2 t., b. l. 166). Šioje vietoje pažymėtina, jog E. D. pavardė ikiteismine tyrime pirmiausia buvo paminėta tyrėjų V. S. ir K. V. tarnybiniuose pranešimuose, kuriuose nurodoma, kad peržiūrėjus UAB (duomenys neskelbtini) filmuotą medžiagą, jos atpažino E. D. (1 t., b. l.124, 126). Vėliau iš kartotekų buvo paimta jo nuotrauka, kuri ir buvo parodyta nukentėjusiesiems. Ikiteisminio tyrimo metu pats E. D. atpažinimui parodytas nebuvo nei vienam liudytojui bei nukentėjusiajam, o teisme nei vienas ikiteisminio tyrimo metu E. D. atpažinęs asmuo, savo parodymų nepatvirtino. Įvertinus tai, kolegija sprendžia, jog E. D. neatitiko asmens, buvusio bare (duomenys neskelbtini) išvaizdos, visų pirma dėl savo ūgio, todėl remtis atpažinimo protokolais pagrindo nėra.

48. Galima būtų sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistojo sesers parodymai, kad nusikaltimo padarymo metu E. D. buvo Airijoje nepatvirtina aplinkybės, kad E. D. tuo metu Lietuvoje nebuvo – iš tiesų artimi giminaičiai gali imtis priemonių padėti šeimos nariui išvengti atsakomybės, tačiau tokie parodymai turėtų būti paneigti kitais duomenimis arba bent sukeltos pagrįstos abejonės jais. Nuosprendyje teigiama, jog teismui nebuvo pateikta jokių konkrečių duomenų, kurie patvirtintų E. D. išvykimą iš Lietuvos Respublikos, o Valstybinės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nurodė, jog duomenų, ar E. D. kirto Lietuvos Respublikos sieną 2018 metais neturi (t. 6, b. l. 63, 66), tačiau, kolegijos nuomone, tai nei patvirtina, nei paneigia sienos kirtimo galimybės ir niekaip nepatvirtina, jog 2018 m. nuteistasis buvo Lietuvos Respublikoje. Akivaizdu, jog 2018 metais Didžiajai Britanijai būnant Europos sąjungos nare, duomenys apie sienos kirtimą nebuvo fiksuojami. Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė nuteistojo gynėjo teiktus dokumentus apie E. D. įdarbinimą (5 t., b. l. 12, 13), taip pat dėl jo banko kortelės panaudojimo Jungtinėje Karalystėje (6 t., b. l. 75–82), konstatuodamas jog šie duomenys niekaip nepatvirtina faktinio paties E. D. buvimo ne Lietuvos Respublikoje. Teismo išvada, jog E. D. vardu išduota banko kortele galėjo pasinaudoti bet kuris kitas asmuo yra tik prielaida, kuri nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis ir negali paneigti nuteistojo buvimo Jungtinėje Karalystėje 2018 m. spalio 5 d.

49. Pasisakant dėl įdarbinimo (duomenys neskelbtini) dokumentuose esančių duomenų (datų nebuvimo, įdarbintojo pavardžių (E. D., E. D.), sutiktina su teismo išvada, jog tai gali būti rašybos klaida dokumentuose, tačiau spręsti, jog šiuose dokumentuose nurodytas aplinkybes paneigia byloje ištirti įrodymai – pagrindo nėra. Pirmosios instancijos teismas šiuos, o taip pat ir E. D. sesers R. R. parodymus atmetė teigdamas, kad juos patvirtina objektyvūs bylos duomenys (vaizdo įrašai, atpažinimai ir liudytojų parodymai), tačiau su tokia išvada aukštesnysis teismas nesutinka. Aptarti duomenys (apie E. D. neva tai neįrodytą buvimą Jungtinėje Karalystėje) nesudaro pagrindo paneigti ekspertizės išvados, jog vaizdo įraše esantis asmuo yra ne E. D.. Be to, iš pateiktų banko išrašų matyti, jog 2018 m. rugsėjo mėnesį E. D. yra gavęs pavedimus iš (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 12, 13, 6 t., b. l. 75–82) kas neabejotinai patvirtina nuteistojo nurodytą aplinkybę apie jo darbo santykius su šia įmone (kuri, kaip matyti iš viešai prieinamos informacijos internete yra realiai egzistuojanti ir veikianti). Šie duomenys niekaip nepaneigia aplinkybės, jog 2018 m. spalio 5 d. pinigus bankomate išgrynino E. D..

50. Abejonių, jog E. D. 2018 m. spalio 5 d. buvo Lietuvoje kelia ir kiti bylos duomenys, o būtent: Iš LITEKO sistemos matyti, jog 2018 m. sausio 8 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi panaikintas Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-614-594/2017 paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas ir E. D. pasiųstas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. 2018 m. gegužės 14 d. išduotas Europos arešto orderis. E. D. iš sulaikymo Vokietijoje paleistas 2018 m. vasario 8 d. Taigi, jeigu po paleidimo iš įkalinimo vietos Vokietijoje, E. D. būtų vykęs į Lietuvą, o po nusikaltimo padarymo 2018 m. spalio 5 d. vėl iš Lietuvos išvykęs, egzistavo didelė tikimybė, jog jis būtų sulaikytas arba oro uoste, arba kelte į Junginę Karalystę, nes tuo metu jau buvo išduotas Europos arešto orderis dėl E. D. sulaikymo, o Jungtinė Karalystė buvo Europos Sąjungos sudėtyje.

51. Kaip jau minėta, teismo išvados dėl asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką turi būti pagrįstos patikimais ir pakankamais įrodymais. Abejonės dėl nusikalstamos veikos įrodytumo, kai jų nebegalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Kolegija, įvertinusi bylos įrodymus, sprendžia, kad, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje nenustatyta, kad E. D. dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką 2018 m. spalio 5–6 d. Byloje surinktais įrodymais nėra patvirtinta apelianto kaltė, priešingai – įvertinus papildomus įrodymus, konstatuotina, jog E. D. veikose, dėl kurių jis nuteistas pirmos instancijos teismo, nedalyvavo. Išnaudojus visas įrodinėjimo priemones E. D. dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį išteisinamas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

52. Priėmus išteisinamąjį nuosprendį iš naujo pasisakytina dėl civilinio ieškinio bei kitų proceso išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu.

53. Skundžiamu nuosprendžiu E. D. buvo pripažintas solidariai atsakingu L. G. civilinio ieškinio dalyje dėl 2 000 Eur, L. Č. civilinio ieškinio dalyje dėl 1000 Eur neturtinės žalos ir 79,42 Eur turtinės žalos, (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio dalyje dėl 82,05 Eur ir 150,82 Eur turtinė žalos, (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio dalyje dėl 639,94 Eur turtinės žalos, kuri priteista Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-286-993/2020. Taip pat iš E. D. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos priteista 3715,49 Eur proceso išlaidų dėl E. D. ekstradicijos. Kaip numatyta BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punkte, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, todėl nagrinėjamu atveju kolegija sprendžia, jog E. D. civilinė atsakomybė dėl nusikaltimu padarytos žalos nekyla, kadangi neįrodyta, jog jis padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat nėra pagrindo priteisti ekstradicijos išlaidas, nes jos atsirado ne dėl E. D. veiksmų.

Dėl proceso išlaidų

54. E. D. gynėjas advokatas Artūras Andriukaitis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateikė prašymą dėl 4018,58 Eur išlaidų už jo suteiktas teisines paslaugas priteisimo bei pridėjo tą pagrindžiančius dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, paslaugų ataskaitą bei sąskaitų išrašus. Prašomas priteisti teisines išlaidas sudaro: 254,10 Eur už susitikimą su klientu Kauno kalėjime, 592,90 Eur už skundo dėl suėmimo parengimą, 28,23 Eur už kontaktavimą su kliento sese ir advokatu Airijoje, 423,1 Eur už prašymo dėl leidimo susipažinti rengimą ir susipažinimą su bylos medžiaga, 56,47 Eur už papildomų rašytinių įrodymų paruošimą, 225,87 Eur už skundo dėl suėmimo parengimą ir dalyvavimą nagrinėjant, 310,57 už kliento konsultacijas, 254,1 Eur už dalyvavimą įtariamojo apklausoje, 976,18 Eur už pasiruošimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose, 28,23 Eur už lydraščio parengimą, 84,70 Eur už prašymo dėl kardomosios priemonės sąlygų pakeitimo parengimą, 451,73 Eur už baigiamosios kalbos parengimą, 13,00 Eur už kompensuojamas išlaidas dėl vertimo.

55. Taip pat E. D. gynėjas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme pateikė prašymus dėl 2589,40 Eur išlaidų už jo suteiktas teisines paslaugas priteisimo bei pridėjo tą pagrindžiančius dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, paslaugų ataskaitą bei sąskaitų išrašus. Prašomas priteisti teisines išlaidas sudaro: 48,40 Eur už prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo rengimą, 338,80 Eur už pasirengimą teismo posėdžiams apeliacinės instancijos teisme, 169,40 Eur už prašymą dėl įrodymų tyrimo atlikimo, 254,10 už prašymą dėl kardomųjų priemonių panaikinimo, 169, 40 Eur už dalyvavimą duodant lyginamuosius pavyzdžius portretinei ekspertizei, 592,90 Eur už dalyvavimą teismo posėdžiuose Kauno apygardos teisme bei 1016,40 Eur už apeliacinio skundo parengimą.

56. BPK 106 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, jog, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų gynėjo paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis, spręstinas klausimas dėl E. D. baudžiamojo proceso metu patirtų išlaidų (ne)atlygintinumo.

57. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja bylą nagrinėjant ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tokiu atveju, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, be bylos sudėtingumo, jos apimties, kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-1073/2023), būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-8-696/2015, 2K-84-699/2015, 2K-373-976/2018 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, kad įstatymų leidėjas konkrečių aplinkybių, į kurias teismai, spręsdami dėl tokio pobūdžio proceso išlaidų atlyginimo (nustatydami jų dydį), turi atsižvelgti, nedetalizavo, kas reiškia, jog aplinkybių, reikšmingų būtinų ir pagrįstų išlaidų gynėjui dydžiui nustatyti, nustatymą paliko teismų diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-387/2023).

58. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmąja instancija, tiek apeliacinio proceso metu E. D. gynėjas buvo aktyvus – susitikinėjo su klientu Kauno kalėjime, rengė skundą dėl suėmimo, kontaktavimą su kliento sese ir advokatu Airijoje, tikslu gauti papildomus dokumentus, kurie buvo pateikti teisme, konsultavo klientą, dalyvavo apklausoje (ikiteisminio tyrimo metu), dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat apeliacinės instancijos teisme, rengė dokumentus dėl įrodymų tyrimo atlikimo, prašymą dėl kardomosios priemonės panaikinimo, dalyvavo imant nuteistojo lyginamuosius pavyzdžius portretų ekspertizės atlikimui, teisme apklausiamiems ekspertams uždavinėjo klausimus. Gynėjas savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, nereiškė nepagrįstų prašymų. Atsižvelgiant į proceso trukmę, apimtį ir turinį, gynėjo sugaištą laiką ir pastangas, sprendžiama, jog prašoma priteisti proceso išlaidų atlyginimo suma (6607,98 Eur) yra proporcinga Artūro Andriukaičio indėliui atstovaujant klientą. Ši suma laikytina ne per didele, atitinkanti teisingumo, protingumo, proporcingumo bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintas „Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo“ nustatytus proceso išlaidų apskaičiavimo kriterijus, todėl turi būti atlyginta.

59. Atsižvelgiant į išdėstytą bei BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatas, E. D. iš Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka priteistina 6607,98 Eur suma patirtoms teisinėms paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalimi, BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

E. D. gynėjo Artūro Andriukaičio apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 6 d. nuosprendį, kuriuo E. D. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

E. D. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

L. Č., L. G., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) civilinius ieškinius E. D. atžvilgiu atmesti.

E. D. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Proceso išlaidų dėl E. D. ekstradicijos nepriteisti.

Byloje esantį kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentą.

E. D. naudai priteisti 6607,98 Eur (šešis tūkstančius šešis šimtus septynis eurus) iš valstybės lėšų jo patirtoms išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Giedrius EndriukaitisDanutė GiačaitėDaiva Jankauskienė