- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-21
- Bylos Nr.
- e2A-28-1060/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06037-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Agnė Vyliaudaitė, Anita Sereikienė, Simona Dementavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Eurotaktas
- Atsakovas
- mažajai bendrijai „Eracustoms“
- Kategorijos
- 2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės, Anitos Sereikienės ir Agnės Vyliaudaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Eurotaktas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurotaktas“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Eracustoms“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Eurotaktas“ (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Eracustoms“ (toliau – atsakovė) 10 500,00 Eur skolą, 2 211,00 Eur delspinigius, 363,00 Eur išlaidas, susijusias su reikalavimo skolininkui pareiškimu, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2021 m. lapkričio 15 dieną šalys sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. EUR-20211115 (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė (nuomotojas) už 1 500,00 Eur per mėnesį išnuomojo atsakovei (nuomininkui) 300 m² ploto prekybinės paskirties patalpas Kaune, Palemono g. 1A, pastate, kurio unikalus Nr. 4400-2288-7045. Patalpas naudotis nuomos teise ieškovė perdavė atsakovei 2021 m. lapkričio 15 d. Patalpų priėmimo-perdavimo aktu. Atsakovė nuomos mokestį turėjo sumokėti iki kiekvieno einamojo mėnesio 5 dienos (sutarties 5.8 p.). Pagal sutarties 8.1 p. už netinkamą mokėjimo prievolių vykdymą atsakovė privalėjo mokėti ieškovei 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną. Atsakovė yra skolinga ieškovei 10 500,00 Eur nuomos mokesčio už 7 nuomos mėnesius (2022 m. lapkričio, gruodžio, 2023 m. sausio-gegužės mėn.). Atsakovės mokėtini delspinigiai už praleistus mokėjimo terminus – skaičiuojant nuo 6 mėnesio dienos – sudaro: už 2022 m. lapkričio mėn. pagal 2022 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitą-faktūrą EUR Nr. 0004146 vėlavimo apmokėti terminas – 180 dienų, mokėtini delspinigiai – 540,00 Eur (1 500,00 x 0,2 proc. x 180); už 2022 metų gruodžio mėn. pagal 2022 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaitą-faktūrą EUR Nr. 0004172 vėlavimo apmokėti terminas – 169 dienos, mokėtini delspinigiai – 507,00 Eur (1 500,00 x 0,2 proc. x 169); už 2023 metų sausio mėn. pagal 2023 m. sausio 5 d. PVM sąskaitą-faktūrą EUR Nr. 0004196 vėlavimo apmokėti terminas – 138 dienos, mokėtini delspinigiai – 414,00 Eur (1 500,00 x 0,2 proc. x 138); už 2023 metų vasario mėn. pagal 2023 m. vasario 10 d. PVM sąskaitą-faktūrą EUR Nr. 0004223 vėlavimo apmokėti terminas – 106 dienos, mokėtini delspinigiai – 318,00 Eur (1 500,00 x 0,2 proc. x 106); už 2023 metų kovo mėn. pagal 2023 m. kovo 10 d. PVM sąskaitą-faktūrą EUR Nr. 0004250 vėlavimo apmokėti terminas – 78 dienos, mokėtini delspinigiai – 234,00 Eur (1 500,00 x 0,2 proc. x 78); už 2023 metų balandžio mėn. pagal 2023 m. balandžio 11 d. PVM sąskaitą-faktūrą EUR Nr. 0004278 vėlavimo apmokėti terminas – 48 dienos; mokėtini delspinigiai – 144,00 Eur (1 500,00 x 0,2 proc. x 48); už 2023 metų gegužės mėn. pagal 2023 m. gegužės 10 d. PVM sąskaitą-faktūrą EUR Nr. 0004306 vėlavimo apmokėti terminas – 18 dienų, mokėtini delspinigiai – 54,00 Eur (1 500,00 x 0,2 proc. x 18), iš viso 2 211,00 Eur delspinigių. Ieškovė patyrė 363,00 Eur išlaidas, susijusias su reikalavimo įvykdyti pinigines prievoles ieškovui pareiškimu, kurias atlyginti privalo atsakovė.
3. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 30 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
5. Teismas nustatė, kad atsakovei ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti 2023 m. birželio 13 d., ieškovė ieškinyje yra nurodžiusi, jog prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovė per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį, todėl laikė, kad yra visi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalyje ir 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas įvertinęs ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, sprendė, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina ir įrodo, kad ji mokėjo nuomos mokestį, o kitų įrodymų, kurie įrodytų priešingai, ieškovė nepateikė, tai yra nepateikė duomenų, kad gauti mokėjimai buvo įskaityti nuomos mokesčiui už anksčiausiai einantį nuomos mėnesį, už kurį nuomos mokestis nebuvo sumokėtas ir, kad atsakovė buvo skolinga minėtu laikotarpiu. Teismas nurodė, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ji sumokėjo 27 750,00 Eur sumą ieškovei.
7. Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimai nepagrįsti, neįrodyti, prieštaraujantys pačios pateiktiems rašytiniams įrodymams bei pateiktai pretenzijai, kurioje pareikštų reikalavimų suma yra skirtinga nuo pretenzijoje nurodytos sumos, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
8. Teismas, netenkinęs ieškinio, ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų nepriteisė. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo valstybei teismas taip pat nepriteisė, nes jos neviršijo minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos.
II.
III. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visa apimtimi ir ieškovei iš atsakovės priteisti 10 500,00 Eur nuomos mokesčio skolą, 2 211,00 Eur delspinigius ir 363,00 Eur išlaidas, susijusias su reikalavimo skolininkui pareiškimu, iš viso – 13 074,00 Eur; 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti ieškovei turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas grindė jį ne teismo posėdyje ištirtais įrodymais ir aplinkybėmis, o ieškovei nežinomais, byloje nesančiais ir net negalinčiais būti įrodymais, todėl sprendimas negali būti vertinamas kaip atitinkantis CPK 263 straipsnyje įtvirtintus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus ir yra naikintinas;
1.2. Sutartyje sulygtą nuomos mokestį ieškovė neturėjo jokios pareigos mokėti pati sau. Tik leistinais įrodymais įrodžius, kad ne ieškovė, o atsakovė tinkamai įvykdė savo pareigą ir sumokėjo nuomos mokestį pagal teisėtai sudarytą ir galiojančią nuomos sutartį, būtų pagrindas ieškinį atmesti, konstatavus ieškovės reikalavimų nepagrįstumą;
1.3. Teismas pažeidė rungimosi principą. Byloje nėra ir net negali būti jokių įrodymų apie tai, kad ieškovė sumokėjo nuomos mokestį pati sau, nei apie tai, kad nuomos mokesčio ar bet kokiu kitokiu pavidalu buvo sumokėta teismo nurodoma 27 750,00 Eur suma;
1.4. Į bylą yra pateikti tik tie įrodymai, kuriuos teikė ieškovė, reikšdama reikalavimą priteisti nuomos mokesčio skolą. Pateiktame išraše iš buhalterinės apskaitos programos yra detaliai nurodyti visi atsakovės atlikti mokėjimai: 11 mokėjimų po 1 500,00 Eur ir vienas mokėjimas 750,00 Eur, iš viso – 17 250,00 Eur. Pagal sutartį atsakovė už 18,5 nuomos mėnesių, mokėdama po 1 500 Eur/mėn. privalėjo sumokėti 27 750,00 Eur ir 3 000,00 Eur avansą, t. y. iš viso – 30 750,00 Eur, o sumokėjo tik 17 250,00 Eur. Nesumokėtos nuomos mokesčio sumos ir laikotarpiai, už kuriuos nuomos mokestis nesumokėtas, yra nurodyti.
Atsiliepimas
10. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Sutartyje šalys nenumatė jokios realios atsakovės galimybės vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą. Pagal sutarties 9.3 p. sutartis prieš terminą vienašališkai galėjo būti nutraukta tik išimtiniu atveju, t. y. kai nuo sutarties sudarymo yra praėję 24 mėnesiai. Tokia sutarties nuostata yra nesąžininga, kadangi sutartis galėjo būti nutraukta tik pasibaigus jos nuomos terminui, kuris taip pat yra 24 mėnesiai;
Šalies argumentai
2.2. Ieškovė 2022 m. lapkričio 18 d. elektroniniame laiške nurodė, kad abipusis sutarties nutraukimas prieš terminą „netinka“, todėl 2022 m. lapkričio 18 d. ir 2022 m. lapkričio 23 d. atsakovė elektroniniais laiškais kreipėsi į ieškovę, siekdama išspręsti susidariusią situaciją ir rasti geriausią sprendimą abiem šalims nutraukti sutartį prieš terminą. Kad ieškovė išvengtų galimų sutarties nutraukimo nuostolių, atsakovė pasiūlė prisidėti prie naujų patalpų nuomininkų paieškos nuo 2023 m. sausio 1 d.;
2.3. Kadangi žodžiu šalys susitarė dėl sutarties nutraukimo, ieškovė geranoriškai sutiko palaukti atsakovės likusių mokėjimų už lapkričio ir gruodžio mėnesius. Atsakovė iš patalpų išsikraustė dar 2022 m. gruodžio mėn. ir 2023 m. sausio mėn. pradžioje perdavė ieškovei patalpų raktus. Jokio patalpų priėmimo-perdavimo akto šalys nepasirašė, tačiau abi suprato – jog sutartis pasibaigė;
2.4. Tačiau, nepaisant sutarties nutraukimo ir to, kad nuo 2023 m. sausio mėn. atsakovė patalpomis nesinaudojo ir jose veiklos nevykdė, ieškovė ir toliau atsakovei siuntė sąskaitas, motyvuodama tuo, kad šalys nutraukdamos nuomos sutartį, nepasirašė patalpų perdavimo akto. Patalpos buvo perduotos faktiškai grąžinant raktus. Ieškovės reiškiami reikalavimai laikomi neteisėtu siekiu nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita ir piktnaudžiavimu susiklosčiusia situacija, kadangi atsakovė neturi rašytinių įrodymų, patvirtinančių šalių susitarimą nutraukti sutartį;
2.5. Šiuo atveju svarbu įvertinti šalių elgesį po sutarties sudarymo ir jos vykdymo metu. Atsakovė dėl sunkios finansinės padėties norėdama nutraukti sutartį – vienašališkai to padaryti negalėjo, todėl siekdama išspręsti atsiradusią problemą, kreipėsi tiesiogiai į ieškovę, kuri geranoriškai sutiko ne tik nutraukti sutartį bet ir palaukti mokėjimų už paskutinius 2022 m. nuomos mėnesius. Tik gavus ieškovės pretenziją, atsakovei tapo aišku, kodėl ieškovė neskubino susimokėti nuomos mokesčio, žodžiu nurodydavo priešingas aplinkybes, nei kad buvo nurodoma raštuose;
2.6. Toliau tęsti sutartį buvo nepalanku ir pačiai ieškovei dėl atsakovės vėluojamų mokėjimų. Pagal Sutarties 9.1.3. p. ieškovė būtų pareiškusi pretenziją dėl sutarties nutraukimo ir reikalavimą atlyginti nuomos mokestį dar 2023 m. vasario mėn., tačiau to nepadarė. 2023 m. kovo mėn. pretenzijoje nieko nenurodė apie sutarties nutraukimą;
2.7. Ieškovė, kaip bet kuris apdairus ir atsakingas verslininkas, nuomodama patalpas nemokiam nuomininkui ir jam nemokant 7 mėnesius nuomos mokesčio bei toliau naudojantis patalpomis, reikalautų ne tik sumokėti nuomos mokestį, nutraukti sutartį vienašališkai bet ir reikalauti atlaisvinti patalpas;
2.8. Nors 2023 m. sausio mėn. nutraukiant sutartį šalys nepasirašė patalpų perdavimo- priėmimo akto, byloje esanti rašytinė medžiaga, šalių paaiškinimai procesiniuose dokumentuose ir jų elgesys sudarius sutartį bei po jos sudarymo – leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog sutartis buvo nutraukta nuo 2023 m. sausio mėnesio;
2.9. Nutraukus sutartį, šalys buvo atleistos nuo jos tolimesnio vykdymo, t. y., atsakovei perdavus patalpas ieškovei, ieškovė nebeturėjo prievolės nuomoti jas atsakovei, o atsakovė neturėjo prievolės mokėti nuomos mokesčio ieškovei. Dėl šios priežasties ieškovės reikalavimas priteisti nuomos mokestį už laikotarpį, kuriuo atsakovė patalpomis nesinaudojo yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl negali būti patenkintas. Nesąžiningas ir nepagrįstas ieškovės reikalavimas taikyti sutarties 8.1. punkte numatytus 0,2 proc. dydžio delspinigius ir reikalavimas dėl 363,00 Eur išlaidų, susijusių su reikalavimo įvykdyti pinigines prievoles pareiškimu;
Motyvuojamoji dalis
2.10. Ieškovė neįrodė savo ieškinio reikalavimų pagrįstumo bei skundžiamo sprendimo už akių neteisėtumo.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.
13. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).
14. CPK 306 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).
15. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės pateiktą įrodymą, jų turinį, aplinkybes, kurias jais siekiama pagrįsti, CPK 180, 314 straipsnių nuostatas, sprendžia, kad nėra pagrindo jo priimti. Visų pirma, atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikdama įrodymą, neprašė šio įrodymo priimti ir nenurodė, kodėl jie yra teikiami kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo įvertinti šio prašymo pagrįstumo, dėl to šis naujas įrodymas atsisakomas priimti.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
16. CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu: 1) nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai; 2) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla; šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstama procesinė situacija, kai sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų).
17. CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus teismo sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Taigi CPK įtvirtinta pareiga teismui motyvuoti sprendimą (nutartį).
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), t. y. esminiu procesiniu pažeidimu, lemiančiu besąlyginį, su galima šio pažeidimo įtaka bylos rezultatui papildomai nesietiną, priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019, 26 punktas). Kartu kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-684/2021, 31 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tai, ar teismo priimto procesinio sprendimo motyvavimo trūkumai konkrečiu atveju lemia absoliutų sprendimo negaliojimą (išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra be motyvų), ar turėtų būti vertinami kaip procesinis pažeidimas (nepakankamas sprendimo motyvavimas), dėl kurio esmingumo spręstina pagal galimą šio pažeidimo įtaką bylos rezultatui, vertintina atsižvelgiant į teismo pareigos pateikti sprendimo motyvus pažeidimo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-403/2022, 35 punktas).
19. Byloje nustatyta, jog ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės MB „Eracustoms“ (toliau – ir atsakovė) 10 500,00 Eur skolą, 2 211,00 Eur delspinigius, 363,00 Eur išlaidas, susijusių su reikalavimo skolininkui pareiškimu, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinio reikalavimą dėl nuomos mokesčio pritesimo grindė sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. EUR-20211115, buhalterine sąskaita, PVM sąskaitomis faktūromis (el. b. t. 1, b. l. 7, 8 – 9, 10 – 15, 26 – 29, 33 – 35). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad šio ieškinio surašymo dieną atsakovas yra skolingas ieškovui 10 500,00 Eur nuomos mokesčio už 7 nuomos mėnesius (2022 m. 11,12, 2023 m. 1 – 5 mėn.).
20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalį sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti pakeisti ar nutraukti sutartinius teisinius santykius. Nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis). Nuomotojo teisė reikalauti sumokėti nuomos mokestį, kai nuomininkas laiku nesumoka nuomos mokesčio, ir nuomininko pareiga sumokėti nuomos mokestį per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus, reglamentuota CK 6.487 straipsnyje.
21. Nagrinėjamu atveju atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė ir pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 30 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina ir įrodo, kad atsakovė mokėjo nuomos mokestį, o kitų įrodymų, kurie įrodytų priešingai, ieškovė nepateikė, tai yra nepateikė duomenų, kad gauti mokėjimai buvo įskaityti nuomos mokesčiui už anksčiausiai einantį nuomos mėnesį, už kurį nuomos mokestis nebuvo sumokėtas ir, kad atsakovė buvo skolinga minėtu laikotarpiu; ieškovė tokių rašytinių įrodymų byloje nepateikė, o pateikti rašytinai įrodymai patvirtina, kad atsakovė sumokėjo 27 750,00 Eur sumą ieškovui.
22. CPK 285 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
23. Įstatymų leidėjas teismo atliekamą formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, kai priimamas sprendimas už akių, apibrėžia kaip tokį, kurio metu teismas turi įsitikinti, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Formalus įrodymų vertinimas gali būti atliekamas įvairiose bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijose, kai atsiranda teisinės prielaidos priimti sprendimą už akių. Sprendimo už akių priėmimas galimas tiek pačioje pirminėje bylos stadijoje, kai atsakovas nepateikia atsiliepimo į ieškinį, tiek pasirengimo ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijose. Formalus įrodymų vertinimas yra atliekamas išsamiai neištyrus įrodymų turinio faktinio pagrįstumo. Apimties prasme tai reiškia, kad byloje nėra atliekamas išsamus įrodymų tyrimas, kuris pašalintų byloje esančių įrodymų fragmentiškumą, prieštaringumą, netikslumus ar kitokius jų esminius trūkumus arba bylos aplinkybių neaiškumą. Atlikdamas formalų įrodymų vertinimą, teismas vertina tik teisinį įrodymų pagrįstumą ir baigiamąjį teismo aktą priima įsitikinęs, kad aktyviosios šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų turinys, jeigu jis pasitvirtintų, galėtų patvirtinti arba paneigti ieškiniu pareikštų reikalavimų išsprendimui teisinę reikšmę turinčių aplinkybių egzistavimą. Sprendimas už akių gali būti nepalankus aktyviajai šaliai, jeigu formaliai įvertinęs įrodymus teismas nustato, kad aktyviosios šalies pozicija nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 29 punktas ir kt., 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019).
24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo 2023 m. birželio 30 d. sprendimas už akių visiškai nemotyvuotas, ieškinio nepagrįstumas nustatytas neatlikus tinkamo formalaus įrodymų vertinimo. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad materialiosios teisės normos taikomos pagal jų hipotezėje nurodytas taikymo sąlygas ir teismo byloje nustatytas faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo sprendime už akių nėra nurodytas nei faktinis, nei teisinis vertinimas, yra tik aprašytas ieškovės ieškinys ir konstatuota, kad ieškovės ieškinys atmetamas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Teismas sprendime nenurodė kokie ieškovės pateikti konkretūs įrodymai paneigia skolos faktą arba kokie patvirtina, kad skola sumokėta. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad apeliaciniu skundu yra skundžiamas teismo sprendimas už akių, priimtas atsakovei nepateikus paruošiamųjų procesinių dokumentų, o tai reiškia, kad į bylą yra pateikti tik tie įrodymai, kuriuos teikė ieškovė, reikšdama reikalavimą priteisti nuomos mokesčio skolą. Iš buhalterinės sąskaitos matyti, kad atsakovė atliko 11 mokėjimų po 1 500,00 Eur ir 1 po 750,00 Eur. Įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovė sumokėjo 27 750,00 Eur sumą, kuri yra nurodyta sprendime už akių, byloje nėra.
25. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bylos neišnagrinėjo tinkamai neatlikus formalaus įrodymų vertinimo, padarė išvadas, nepagrįsdamas bylos aplinkybių pagal teismų praktikoje nustatytus atitinkamų procesinių sprendimų teisėtumo kriterijus. Tokio turinio teismo sprendimo motyvuojamoji dalis, kurioje neaptarta ir neįvertinta aktyviosios šalies faktinių bei teisinių argumentų įrodomoji reikšmė, aiškiai neatitinka baigiamajam teismo dokumentui keliamų reikalavimų (CPK 270 straipsnio 4 dalis) ir dėl šios priežasties skundžiamas sprendimas negali būti pripažintas teisingu, teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Be to, visiškas argumentų teismo sprendime nebuvimas neleidžia apeliacinės instancijos teismui atlikti instancinės teismo sprendimo kontrolės funkcijos, patikrinti ir įsitikinti, ar teismo išvada dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo iš tiesų yra teisėta ir pagrįsta. Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą dėl visiško motyvų nebuvimo. Pripažintina, kad liko neatskleista bylos esmė ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos nėra galimybės išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes byla apeliacinės instancijos teisme iš esmės būtų nagrinėjama naujais aspektais ir proceso šalims būtų užkirstas kelias į apeliaciją. Nurodytų argumentų pagrindu skundžiamas sprendimas naikinamas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
26. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame dėsto aplinkybes, susijusias su Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimu ir šios sutarties nuostatų ydingumu. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka riboms turi įtakos bylos nagrinėjimo ribos, pirmosios instancijos teisme, apibrėžtos pareikšto ieškinio pagrindu ir ieškiniu dalyku bei atsakovo atsikirtimais į ieškinį. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde draudžiama kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023).
27. Atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme savo atsikirtimų į ieškinį nepateikė. Ieškovė apeliaciniu skundu skundė tik pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, kuriuo atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai pagal ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Taigi, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyko nesudaro atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytos ir pirmosios instancijos teisme netirtos faktinės aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai, dėl to, teisėjų kolegija, neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nepasisako.
28. Nusprendus teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes šis klausimas turės būti sprendžiamas nagrinėjant bylą iš naujo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. sprendimą už akių panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.