- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-31
- Bylos Nr.
- 2S-849-796/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Pareiškėjas
- L. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Kretingos rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos padalinys, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kretingos skyrius
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. Š. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nutarties, priimtos sprendžiant pareiškėjos L. Š. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Kretingos rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos padalinys, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kretingos skyrius, priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja L. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pripažinti seno statinio (esančio (duomenys neskelbtini)), pastatyto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriam (duomenys neskelbtini) atlikti kadastriniai matavimai, juridinę reikšmę turintį faktą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. nutartimi pareiškimą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teisme ypatingosios teisenos tvarka.
3. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-582-777/2023 Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. nutartis panaikinta ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
4. Plungės apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartimi pareiškėjai nustatytas terminas pašalinti nurodytus pareiškimo trūkumus, tai yra sumokėti žyminį mokestį, suformuluoti aiškų reikalavimą, kokį juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėja prašo nustatyti, įtraukti visus suinteresuotus asmenis.
5. Plungės apylinkės teisme 2023 m. liepos 11 d. gautas pareiškėjos pareiškimas dėl trūkumų pašalinimo. Pareiškėja pateikė duomenis apie sumokėtą žyminį mokestį ir patikslino pareiškimo reikalavimą. Pareiškėja nurodė, kad prašo teismo pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, jog seno statinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)), pastatyto (duomenys neskelbtini), kurio matmenys yra (duomenys neskelbtini), ir kuriam (duomenys neskelbtini) atlikti kadastriniai matavimai (kadastrinių matavimų plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), vėliau pervadintas kituose dokumentuose į (duomenys neskelbtini)), statytojas yra K. K. ir kad statinys yra senos statybos. Pareiškėja nurodo, kad prašomas nustatyti faktas turi svarbią juridinę reikšmę pareiškėjai, jai sukelia tam tikrų teisinių padarinių, ir jį nustačius pareiškėja įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jos teisinis statusas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Plungės apylinkės teismas 2023 m. liepos 14 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjos pareiškimą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, taip pat grąžinti pareiškėjai 72 Eur žyminį mokestį. Teismo nutarties motyvai:
1.1. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos nurodomą reikalavimą, padarė išvadą, kad pareiškėja iš esmės nepašalino teismo nustatytų trūkumų, nes taip ir lieka neaišku, kokią tiksliai juridinę reikšmę turės prašomas nustatyti faktas, tačiau šį tikslą vertino pagal pateiktus duomenis su pareiškimu ir pasisakė dėl proceso galimumo. Iš pareiškimo turinio ir reikalavimo, teismas nustatė, kad kalbama apie ūkinį pastatą, pastatytą (duomenys neskelbtini). Pažymėta, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d. sąrašo patvirtinimo“, seni statiniai Nekilnojamojo turto registre registruojami Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus, jeigu statiniai buvo pastatyti miesto gyvenamojoje vietovėje iki 1991 m. liepos 25 d. (2.3 punktas).
1.2. Teismas nustatė, kad įsiteisėjusiu Kretingos rajono apylinkės teismo (šiuo metu – Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai) 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2‑91‑325/2012 konstatuota, jog minėtas ūkinis pastatas yra pastatytas savavališkai, ir pareiškėja įpareigota nustatytais terminais gauti statybą leidžiantį dokumentą, o šio reikalavimo neįvykdžius – nugriauti savavališkai pastatytą pastatą. Dėl ieškovės reikalavimo panaikinti 2011 m. sausio 20 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-34 ne kartą yra pasisakę ir kiti teismai, priimdami procesinius sprendimus. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gegužės 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-532-826/2021, išnagrinėjęs pareiškėjos L. Š. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1287-666/2021, nurodė, kad nors ankstesniuose įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose nebuvo analizuojamas ir vertinamas Statybos inspekcijos veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas surašant 2011 m. sausio 20 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-34, tačiau, pareiškėjai praleidus beveik 10 metų senaties terminą skundui dėl 2011 m. sausio 20 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-34 paduoti ir teismams įsiteisėjusiomis nutartimis atsisakius terminą skundui paduoti atnaujinti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, klausimas dėl 2011 m. sausio 20 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-34 teisėtumo ir pagrįstumo teismuose nebegali būti keliamas.
1.3. Teismas vertino, kad prašomu nustatyti juridiniu faktu pareiškėja siekia ūkinį pastatą, kuris 2011 m. sausio 20 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-34 pripažintas kaip pastatytas savavališkai, įteisinti, teismui nustačius juridinį faktą, kad tai yra senos statybos statinys, kurio statytojas yra K. K.. Pastatą pareiškėja teigia įsigijusi teisėtai, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų į bylą nepateikia, nes pagal 2005 m. birželio 22 d. dovanojimo sutartį ji yra įgijusi tik butą ir 21/100 dalį pastato – tvarto. Minėtas statinys Nekilnojamojo turto registre nėra registruotas, nes Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2‑862-474/2014 panaikinta 2012 m. balandžio 16 d. deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1, kurios pagrindu statinys buvo įregistruotas. Teismo vertinimu, norint šį statinį laikyti teisėtu nekilnojamo turto objektu, jį būtina įregistruoti, tai, atsižvelgiant į pareiškėjos nurodomus statinio statybos metus, turi būti daroma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. 278.
1.4. Teismas vertino, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, jog statinio statytojas yra K. K. ir kad statinys yra senos statybos ((duomenys neskelbtini)), negali turėti jokios juridinės reikšmės pareiškėjos teisiniam statusui, nes teismo sprendimas šiuo atveju negali būti statinio įregistravimo pagrindas, vadovaujantis nurodytu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Teismo vertinimu, pareiškėja reiškiamu reikalavimu siekia paneigti teismo sprendimais nustatytą ir įsiteisėjusį faktą, kad statinys yra savavališkos statybos padarinys, tačiau pažymėta, kad ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje. Teismas vertino, kad nėra visų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444–445 straipsniuose nustatytų sąlygų, būtinų juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, todėl yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjos pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme ypatingosios teisenos tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagrindiniai skundo argumentai:
1.1. Akcentuoja, kad joks Lietuvos teismas nenagrinėjo seno statinio (esančio adresu: (duomenys neskelbtini)), pastatyto (duomenys neskelbtini), kurio matmenys yra (duomenys neskelbtini), ir kuriam atlikti kadastriniai matavimai (duomenys neskelbtini) juridinę reikšmę turinčio fakto, kad tai yra senos statybos statinys, ir kad jis egzistavo ir buvo pastatytas (duomenys neskelbtini), jo teisėtumo, ir kad statytojas buvo K. K., gyvenęs adresu: (duomenys neskelbtini)., dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini).
1.2. Apeliantės įsitikinimu, įsiteisėjęs Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-91-325/2012 yra priimtas pagal suklastotus dokumentus, kuriuos pateikė Statybos inspekcija ir tam pritarė Kretingos rajono apylinkės teismas, bet tokio statinio, egzistuojančio adresu: (duomenys neskelbtini), kokį nurodė Statybos inspekcija, nėra, yra rašytiniai įrodymai, kuriuos turi pareiškėja, pasitelkusi į pagalbą statybos teisės ekspertą.
1.3. Pareiškėja pareiškimo pagrindu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad yra senos statybos statinys, pastatytas (duomenys neskelbtini), ir jam atlikti kadastriniai matavimai (duomenys neskelbtini), jo statytojas buvo K. K., o ne pareiškėja. Pareiškėja pateiktu pareiškimu nesiekia įregistruoti senos statybos statinio, o tik prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pagal CPK 444 straipsnį, nes tai gali padaryti tik teismas. Pareiškėja negali kitokia tvarka gauti faktus patvirtinančių dokumentų, kad (duomenys neskelbtini) seno statinio statytojas yra K. K. ir kad statinys jau buvo (duomenys neskelbtini), nes šį faktą patvirtinantys dokumentai negali būti gauti kitokia (ne teismo) tvarka, nes jie nėra išlikę.
1.4. Neatsižvelgta, kad pareiškėjai yra sukelti tam tikri teisiniai padariniai, padaryta ir toliau daroma tęstinė turtinė ir neturtinė žala, nes pareiškėja negali naudotis senos statybos pastatytu (duomenys neskelbtini) statiniu, (duomenys neskelbtini), negali jo teisiškai įregistruoti, negali gauti dokumentų.
1.5. Teismas, nutraukdamas bylą dėl pareiškėjos pareiškimo kaip nenagrinėtino teisme, nenurodė pareiškėjai, į kokią instituciją ji turi kreiptis dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, taigi buvo pažeistas CPK 294 straipsnio reikalavimas. Be to, taip prieštaraujama teismų praktikai, nes juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo klausimas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Vadovaujantis CPK 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
9. CPK 336 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliacinės instancijos teismui gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 321 straipsnio 1 dalis, 322 ir 338 straipsniai).
10. Atskirajame skunde apeliantė pareiškė prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantė atskirajame skunde nenurodė motyvų, kuriais pagrįstų būtinybę atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgus į tai, kad šiuo atveju sprendžiamas procesinis, t. y. pareiškimo priėmimo, klausimas, taip pat įvertinus tai, kad atskirajame skunde yra detaliai išdėstyti pareiškėjos nesutikimo su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi motyvai ir argumentai, nenustatyta pagrindo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, dėl to jis išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka.
Dėl atskirojo skundo
11. Atskiruoju skundu keliams klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
12. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą.
13. CPK 444 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Vadovaujantis CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi būti nurodoma: 1) kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; 3) įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti (CPK 447 straipsnis).
14. Pažymėtina, kad juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kai nėra bent vienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑408‑421/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑284‑219/2020, 19 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą), jeigu ginčas (klausimas) nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
15. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pareiškimą patikslinusi, prašo pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad seno statinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)), pastatyto (duomenys neskelbtini), kurio matmenys yra (duomenys neskelbtini), ir kuriam (duomenys neskelbtini) atlikti kadastriniai matavimai (kadastrinių matavimų plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), vėliau pervadintas kituose dokumentuose į (duomenys neskelbtini)), statytojas yra K. K. ir kad statinys yra senos statybos.
16. Apeliantė teigia, kad jos pareiškime suformuluotas reikalavimas yra aiškus. Atskirajame skunde apeliantė akcentuoja, kad prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog yra senos statybos statinys, pastatytas (duomenys neskelbtini), ir kuriam atlikti kadastriniai matavimai (duomenys neskelbtini), kurio statytojas buvo K. K., o ne pareiškėja L. Š.. Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina ir tai, kad pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi būti nurodoma, kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 447 straipsnio 1 punktas).
17. Pareiškime pareiškėja nurodė, kad pareiškėjai sukeliamos teisinės pasekmės, yra daroma turtinė ir neturtinė žala, daroma tęstinė žala dėl seno pagalbinio pastato (duomenys neskelbtini) statybos; pareiškėja negali juo naudotis, laikyti daiktų, kol nebus nustatytas pagalbinio statinio juridinis faktas. Pareiškime dėl trūkumų pašalinimo pareiškėja nurodo, kad prašomas nustatyti faktas turi svarbią juridinę reikšmę pareiškėjai, jai sukelia tam tikrų teisinių padarinių, ir jį nustačius pareiškėja įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jos teisinis statusas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėja pareiškime dėl trūkumų pašalinimo nekonkretizavo, kokią tiksliai juridinę reikšmę prašomas nustatyti faktas turės pareiškėjai. Pareiškėja pareiškime dėl trūkumų pašalinimo nenurodė, kokiems konkretiems veiksmams atlikti pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas.
18. Pirmosios instancijos teismas pareiškimo tikslą įvertino pagal su pareiškimu pateiktus duomenis ir vertino, kad prašomu juridiniu faktu pareiškėja siekia ūkinį pastatą, kuris 2011 m. sausio 20 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-34 pripažintas pastatytas savavališkai, įteisinti, teismui nustačius juridinį faktą, kad tai yra senos statybos statinys, kurio statytojas yra K. K.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu, viena vertus, nurodo, jog ji pateiktu pareiškimu nesiekia įregistruoti senos statybos statinio, o tik prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pagal CPK 444 straipsnį, nes tai gali padaryti tik teismas. Kita vertus, atskirajame skunde pati apeliantė taip pat nurodo argumentus, kad pareiškėjai yra sukelti tam tikri teisiniai padariniai, padaryta ir toliau daroma tęstinė turtinė ir neturtinė žala, nes pareiškėja negali naudotis senos statybos (duomenys neskelbtini) pastatytu statiniu, (duomenys neskelbtini), negali jo teisiškai įregistruoti, negali gauti dokumentų. Be to, apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo nesutikimo su Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu už akių (civilinėje byloje Nr. 2-91-325/2012) argumentus.
19. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), minėtu Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-91-325/2012 L. Š. nustatytas įpareigojimas pašalinti savavališkos statybos padarinius ir Statybos įstatyme numatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą, o neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą terminą, atsakovė įpareigota likviduoti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2011 m. sausio 20 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-34, – nugriauti pastatą, savavališkai pastatytą, adresu (duomenys neskelbtini). Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartimi, įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismui 2013 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S‑217-125/2013 palikus ją nepakeistą, atsakovės L. Š. pareiškimas dėl 2012 m. balandžio 11 d. teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintas.
20. Pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėja taip pat nurodė argumentus, kad (duomenys neskelbtini) pagalbinio ūkio pastatas buvo pastatytas legaliai, nes statinio statybos teisėtumą ir nuosavybės teisę į statinį patvirtina statiniui atlikta (duomenys neskelbtini) techninė inventorizacija, taip pat nurodė, kad pastatytam senam pagalbiniam ūkio statiniui buvo suteiktas unikalus numeris. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2‑862‑474/2014, buvo patenkintas ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinys ir buvo panaikinta L. Š. 2012 m. balandžio 16 d. surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 apie I grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamo ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos, adresu (duomenys neskelbtini), užbaigimą. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-562-459/2015 palikus jį nepakeistą. Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-509-666/2020, įsiteisėjusia ją palikus nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S‑756-513/2020, buvo netenkintas pareiškėjos L. Š. prašymas atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-862-474/2014. Iš Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1287-666/2021 (įsiteisėjusios ją palikus nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-532-826/2021), kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės L. Š. ieškinį, duomenų matyti, kad statinys iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės buvo išregistruotas.
21. Taigi pareiškėjos procesiniuose dokumentuose nurodomi argumentai sudaro pagrindą pripažinti pagrįstu pirmosios instancijos teismo vertinimą, kad pareiškėja prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto teisinę reikšmę jai iš esmės sieja su statinio įteisinimu. CPK 444 straipsnio 2 dalyje pateiktas teismo tvarka nustatinėtinų juridinę reikšmę turinčių faktų sąrašas nėra baigtinis. CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas numato, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos.
22. Atsižvelgiant į pareiškėjos nurodomus statinio statybos metus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad aktualus reglamentavimas, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtintame Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąraše (toliau – Dokumentų sąrašas). Minėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinto Dokumentų sąrašo 2 ir 3 punkte nurodyta, kad pastatyti ar įgyti seni statiniai Nekilnojamojo turto registro registre registruojami Nekilnojamojo turto registro nuostatų ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir nurodytų punktų nuostatose numatytus dokumentus. Dokumentų sąrašo 8 punkte nustatyta, kad senų statinių valdytojai, neturintys nutarimo 2.2–2.4 ir 3.2 punktuose išvardytų dokumentų, būtinų registruojant seną statinį ir (ar) daiktines teises į jį, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, turimus dokumentus, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir atitinkamą teismo sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo. Pagal Dokumentų sąrašo 2.2–2.4 punktus, pastatyti seni statiniai registruojami Nekilnojamojo turto registre pateikus, be kita ko, savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose ir dokumentus, patvirtinančius statybos teisėtumo faktą, jeigu statiniai kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pastatyti nuo 1989 m. sausio 1 d. iki 1991 m. liepos 25 d. įskaitytinai (2.2 punktas); statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus, jeigu statiniai buvo pastatyti miesto gyvenamojoje vietovėje iki 1991 m. liepos 25 d. (2.3 punktas); sodininkų bendrijos pirmininko arba bendrijos valdybos pažymą apie tai, kad asmuo yra sodininkų bendrijos narys ir kad statiniai pastatyti sodininkų bendrijos teritorijoje jo nuosavybės teise įregistruotame arba jam suteiktame žemės sklype iki 1991 m. liepos 25 d. (2.4 punktas). Pagal Dokumentų sąrašo 3.2 punktą, registruojant įsigytus senus statinius pateiktinas notariškai patvirtintas sandoris, kurio pagrindu įgyta nuosavybės teisė, ir savivaldybės arba seniūno išduota pažyma apie šio sandorio arba paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimą arba, neturint notariškai patvirtinto sandorio, – savivaldybės arba seniūno išduota pažyma apie šio sandorio ar paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimą vykdomojo komiteto ūkinėse knygose, jeigu statiniai įgyti nuo 1949 m. balandžio 14 d. iki 1991 m. liepos 25 d. įskaitytinai.
23. Pažymėtina, kad apeliantė akcentuoja, jog ji negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktus, kad (duomenys neskelbtini) seno statinio statytojas yra K. K. ir kad statinys jau buvo (duomenys neskelbtini).
24. Pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atskirajame skunde pareiškėja nurodo, jog ji negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad statinys jau buvo (duomenys neskelbtini), šį faktą patvirtinantys dokumentai negali būti gauti kitokia (ne teismo) tvarka, nes jie nėra išlikę. Kaip minėta, pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, be kita ko, turi būti nurodomi įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti (CPK 447 straipsnio 3 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su pareiškėjos pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pateiktas Kretingos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) miesto seniūnijos 2012 m. sausio 23 d. raštas dėl informacijos pateikimo Nr. V4-10, adresuotas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, jame nurodyta informacija, kad pagalbinis pastatas (malkinė), kuri randasi adresu (duomenys neskelbtini), priklausanti L. Š., buvo pastatyta (duomenys neskelbtini) (inventorizacinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi, nors apeliantė teigia, kad dokumentų negali gauti kitokia tvarka, nes jie nėra išlikę, tačiau tokių duomenų nepateikė (CPK 447 straipsnio 3 punktas).
25. Antra, atsižvelgiant į nurodytu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtinto Dokumentų sąrašo 8 punktą ir 2.2–2.4 bei 3.2 punktuose išvardytus dokumentus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos pareiškimu prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, kad statinio statytojas yra K. K. ir kad statinys yra senos statybos ((duomenys neskelbtini)), šiuo aspektu negali turėti juridinės reikšmės pareiškėjos teisiniam statusui, nes tokio pobūdžio teismo sprendimas šiuo atveju negali būti statinio įregistravimo pagrindas, vadovaujantis nurodytu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.
26. Kaip minėta, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai toks faktas sukelia teisines pasekmes (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos pareiškimas neatitinka visų CPK 444 ir 445 straipsniuose nurodytų sąlygų, dėl to nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 444, 445, 447 straipsniai).
27. Vertinant apeliantės argumentus, kad bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra teismingos bendrosios kompetencijos teismui ir pirmosios instancijos teismas nenurodė pareiškėjai, į kokią instituciją ji turi kreiptis dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, pažymėtina, kad nors CPK 137 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, jog teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, privalo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą pareiškėjui reikia kreiptis, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, toks pareikšimas nagrinėjamas pagal ypatingąją teiseną reglamentuojančias, tai yra specialiąsias CPK normas. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (CPK 442 straipsnio 1 punktas), tačiau, kaip nurodyta anksčiau, teismas negali nagrinėti klausimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jei nėra visų CPK 444 ir 445 straipsniuose nurodytų sąlygų.
28. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas ir pagrįstai pareiškimą atsisakė priimti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, ją naikinti nėra teisinio pagrindo, dėl to ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.