Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. Š. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1287-666/2021, kuria atsisakyta priimti ieškovės L. Š. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto panaikinimo ir kitų reikalavimų, tretieji asmenys valstybės įmonė Registrų centras, Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys, Kretingos rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

5. Ieškovė L. Š., be kita ko, atskiruoju skundu prašo skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).

7. Nagrinėjamu atveju ieškovė L. Š. pateiktame atskirajame skunde nenurodo jokių aplinkybių ir (ar) argumentų, kodėl, jos vertinimu, yra būtinas jos atskirojo skundo nagrinėjimas žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas, o tik pirmosios instancijos teisme priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo nukrypti nuo rašytinės proceso formos, todėl ieškovės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teisėtumas ir pagrįstumas.

9. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, nusprendė, kad ieškovės inicijuojamas ginčas dėl savavališkai pastatyto statinio ir savavališkos statybos akto teisėtumo jau yra išnagrinėtas, nes dėl šio ginčo jau yra priimti procesiniai sprendimai, kurie jau yra įsiteisėję, o ieškovės prašymai atnaujinti procesą buvo atmesti. Ieškovė su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, argumentuodama, kad teismo sprendimas gali būti paneigtas iškeliant kitą tą pačią bylą. Teisinis pagrindas iškelti kitą bylą yra senaties termino ieškinys, kuris iš esmės išnagrinėtas nebuvo. Ieškovė atskirajame skunde taip pat išdėstė nesutikimo su ankstesniais, jau įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais motyvus. Apeliacinės instancijos teismas tokius ieškovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

10. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas.

11. Remiantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

12. Draudimas kelti tapatų teismo jau išspręstam civilinį ginčą yra įtvirtintas ir CPK 279 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, kad, įsiteisėjus sprendimui, nutarčiai ar įsakymui, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų bei teisinių santykių.

13. Kaip matyti iš ieškovės L. Š. ieškinio turinio, nors ieškovė ieškinį yra pavadinusi ieškiniu dėl senaties termino, tačiau juo reiškia reikalavimus: 1) pripažinti, kad nebuvo vykdomi savavališki statybos darbai 2011 m. sausio 20 d.; 2) pripažinti, kad ieškovė L. Š. nėra senos būdos, esančios (duomenys neskelbtini), Kretingos r., statytoja; 3) panaikinti neteisėtai surašytą savavališkos statybos aktą Nr. SSA-34.

14. Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, įsiteisėjusiu Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-91-325/2012 konstatuota, kad minėtas ūkinis pastatas yra pastatytas savavališkai, ir pareiškėja įpareigota nustatytais terminais gauti statybą leidžiantį dokumentą, o šio reikalavimo neįvykdžius – nugriauti savavališkai pastatytą pastatą. Dėl ieškovės reikalavimo panaikinti 2011 m. sausio 20 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-34 taip pat jau ne kartą yra pasisakę ir kiti teismai, priimdami atitinkamus procesinius sprendimus, – Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi pareiškėjos L. Š. prašymo dėl termino atnaujinimo skundui paduoti netenkino ir skundą dėl savavališkos statybos akto Nr. SSA-34 panaikinimo atsisakė priimti, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 11 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį paliko nepakeistą. Be to, kaip ieškovei jau yra išaiškinta Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I3-3463-342/2021, ji reikalavimą dėl savavališkos statybos akto Nr. SSA-34 panaikinimo reiškia pakartotinai, praleidusi beveik 10 metų senaties terminą skundui paduoti.

15. Nors ankstesniuose įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose nebuvo analizuojamas ir vertinamas Statybos inspekcijos veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas surašant 2011 m. sausio 20 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-34, tačiau, ieškovei praleidus beveik 10 metų senaties terminą skundui dėl 2011 m. sausio 20 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-34 paduoti ir teismams įsiteisėjusiomis nutartimis atsisakius terminą skundui paduoti atnaujinti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, klausimas dėl 2011 m. sausio 20 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-34 teisėtumo ir pagrįstumo teismuose nebegali būti keliamas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

16. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

17. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis šioje nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo tvarką, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.