Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2A-562-459/2015

NUTARTIS

2015 m. balandžio 27 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės L. Š. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei L. Š., tretiesiems asmenims VĮ Registrų centrui, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Kretingos rajono savivaldybės administracijai dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Atsakovė prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. LR CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pagal CPK 322 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Pažymėtina, kad apeliacinis skundas žodinio proceso tvarka nagrinėjamas, kai pirmosios instancijos teismas nenustatė (neišaiškino) tam tikrų faktinių aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išsprendimui, ir dėl to jas būtina nustatyti. Žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai yra keliami ne fakto, o teisės klausimai, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas, yra pakankamai aiškūs, motyvuoti, šalys pirmosios instancijos teisme yra išklausytos, jų argumentai išdėstyti ir užfiksuoti teismo posėdžio protokole, iš esmės jokių naujų įrodymų atsakovė su apeliaciniu skundu nepateikė, todėl nėra pagrindo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka ir atsakovės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestinas (CPK 322 str.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-04-11 sprendimu už akių buvo patenkintas ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinys atsakovei L. Š. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir atsakovė L. Š. buvo įpareigota per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius: Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą, o neįvykdžiusi šio reikalavimo per nustatytą terminą – per vieną mėnesį savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2011-01-20 savavališkos statybos akte Nr. SSA-34: nugriauti pagalbinės paskirties nesudėtingą 1 grupės pastatą, savavališkai pastatytą (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę. Jeigu šių reikalavimų atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos leista nugriauti pastatytą pastatą, sutvarkyti statybvietę, išieškoti visas patirtas išlaidas iš L. Š.. Kretingos rajono apylinkės teismas 2012-06-15 nutartimi atsisakė tenkinti atsakovės L. Š. pareiškimą dėl 2012-04-11 teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo. Klaipėdos apygardos teismo 2013-01-17 nutartimi Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-06-15 nutartis dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo palikta nepakeista (civilinė byla Nr. 2-91-325/2012). Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyr. specialistas 2013-05-16 surašė teismo įpareigojimo statytojui nugriauti savavališkai ar pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus statomą (pastatytą) statinį (statinio dalį) įvykdymo patikrinimo aktą Nr. 4D-1424, jame konstatavo, kad griovimo darbai neatliekami (b. l. 11). Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyr. specialistas 2014-05-08 surašė teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. 4D-1217(16.24) (b.l.12). Akte užfiksuota, kad duomenų apie statybą leidžiantį dokumentą nėra ir savavališkai pastatytas statinys nenugriautas. Kretingos rajono savivaldybės administracija informavo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kad statytojai L. Š. statybą leidžiančio dokumento neišdavė (b. l. 13). Atsakovė L. Š. 2012-04-16 surašė deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1, ja paskelbė, kad ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statyba užbaigta pagal statinio projekto sprendinius ir teisės aktus. Deklaracijoje atsakovė L. Š. nurodė statybą leidžiantį dokumentą – supaprastintą statinio projektą (b. l. 6–10). Prie deklaracijos atsakovė pridėjo žemės sklypo topografinę nuotrauką, pasirašytą Kretingos rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo. Kaip nurodyta Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, nekilnojami daiktai, esantys (duomenys neskelbtini), yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje) (b. l. 16).

Civilinio proceso kodekso 182 straipsnyje numatyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-04-11 sprendimu atsakovė buvo įpareigota per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą naujo nesudėtingo statinio statybos atveju turi būti parengtas supaprastintas statinio projektas, kuriam turi būti gautas rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas (jeigu jis yra privalomas) (šis pritarimas pagal savo esmę, kaip numatyta 23 straipsnio 1 dalyje, yra statybą leidžiantis dokumentas). STR 1.07:01:2010 6 priedo 2.1 punkte nurodyta, kad rašytinis pritarimas supaprastintam projektui privalomas kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje statant 1 grupės nesudėtingą statinį. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 17 dalies 4 punktą statybos kultūros paveldo statinyje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose atvejais raštu projektui pritaria Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos įgaliotas valstybės tarnautojas. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2014-06-03 rašte nurodė, jog supaprastintas ginčo statinio statybos projektas departamento teritoriniam padaliniui nebuvo pateiktas ir departamento teritorinis padalinys jam nėra pritaręs. Kretingos rajono savivaldybės administracija taip pat nurodė, jog neišdavė L. Š. statybą leidžiančio dokumento – rašytinio pritarimo I grupės nesudėtingam statiniui, esančiam (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kompetentingų institucijų pateiktą informaciją, akivaizdu, jog atsakovė privalėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau tokio dokumento nėra gavusi. Žemės sklypo topografinė nuotrauka, pasirašyta Kretingos rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo, nėra statybą leidžiantis dokumentas: tokių dokumentų turinį ir formą nustato STR 1.07:01:2010 31 punktas bei šio reglamento 13 priedas.

Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad, įregistruodama pagalbinį pastatą, nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, nes vykdė ne savavališką statybą, o tik įregistravo seną pagalbinį pastatą. Tokie atsakovės teiginiai atmestini kaip visiškai nepagrįsti, nes, kaip jau minėta, Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-04-11 sprendimu už akių atsakovė L. Š. buvo įpareigota per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius: Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą, o neįvykdžiusi šio reikalavimo per nustatytą terminą – per vieną mėnesį savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2011-01-20 savavališkos statybos akte Nr. SSA-34: nugriauti pagalbinės paskirties nesudėtingą 1 grupės pastatą, savavališkai pastatytą (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę. Taigi ginčo pastato statybos savavališkumo faktas buvo konstatuotas ir įpareigojimas atsakovei gauti statybą leidžiantį dokumentų nustatytas jau įsiteisėjusiame teismo sprendime, kuris yra privalomas ir turi būti vykdomas (CPK 18 str.).

Apeliantė taip pat nurodo, jog nėra jokių duomenų, kad ginčo pastatas būtų nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos zonoje. Nesutiktina su tokia atsakovės argumentu. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog žemės sklypas, kuriame pastatytas ginčo statinys, yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje. Tame pačiame išraše yra žyma dėl savavališkos statybos žemės sklype fakto: nurodyta, jog 2013-06-25 L. Š. surašytas pranešimas dėl pagalbinės paskirties pastato naujos statybos (b. l. 19–20). Taigi akivaizdu, jog ginčo pastatas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje esančiame sklype, šis sklypo statusas yra įregistruotas ir Kultūros vertybių registre (unikalus kodas – 17104), todėl atsakovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir neatitinkantys faktinių aplinkybių.

Atsakovė apeliaciniame skunde remiasi Kretingos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo vyr. architekto R. K. raštu „Dėl statybą leidžiančio dokumento“. Rašte nurodyta, jog rašytinio pritarimo ar statybą leidžiančio dokumento jau pastatytam ir Registrų centre įregistruotam pastatui nereikia, jei nebus atliekami statybos darbai. Raštas parašytas 2012-06-25, taigi jau po to, kai L. Š. įregistravo ginčo pastatą Nekilnojamojo turto registre 2012-04-16 deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą pagrindu. Rašte pažymėta, jog rašytinio pritarimo ar statybą leidžiančio dokumento nereikia jau įregistruotam pastatui, tačiau tai nereiškia, jog dokumentai, kurių pagrindu ginčo pastatas įregistruotas, yra nekvestionuotinai atitinkantys teisės aktų reikalavimus. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, registruodamas nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises, tik patikrina nekilnojamojo daikto bei nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo atitiktį teisės aktams, tačiau nerevizuoja ir nevertina pateiktų dokumentų sudarymo priežasčių ir teisėtumo. Nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo teisinį pagrindą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų. Nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, taigi asmuo, siekiantis nuginčyti šių duomenų teisėtumą, turi įrodyti, kad dokumentai, kurių pagrindu duomenys įrašyti, yra neteisėti. Būtent tokį reikalavimą ir pareiškė ieškovė šioje byloje, prašydama panaikinti 2012 m. balandžio 16 d. L. Š. surašytą deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1.

Pagal STR 1.11:01:2010 8.3 punktą statytojas deklaracija apie statybos užbaigimą paskelbia, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė, 2012-04-16 surašydama deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1, neturėjo supaprastinto statinio projekto ir statybą leidžiančio dokumento, kurį privalo gauti pagal teismo sprendimą, taip pažeidė Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino 2012-04-16 deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 (Statybos įstatymo 24 str. 6 d.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl 2014-11-27 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.