- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-06
- Bylos Nr.
- e2A-98-650/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06258-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Jurgelienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Aleksandras Rusakas
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „E.“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Almos Jurgelienės (pirmininkės ir pranešėjos), Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Aleksandro Rusako,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje, priimto pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „E.“ ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai dėl be pagrindo gautų lėšų grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - ir UAB) „E.“ teismo prašė priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos be pagrindo įgytą 28 402,15 Eur sumą, 3 034,75 Eur palūkanas, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimu iš ieškovės atsakovei buvo priteista 64 251,02 Eur suma, kuri buvo priverstinai išieškota pagal išduotą vykdomąjį raštą. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi buvo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimas ir byla buvo perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Lietuvos Apeliacinis Teismas, pakeitęs teismo sprendimą, iš ieškovės atsakovei priteisė 30 615,31 Eur nuomos mokesčio, 1 653,22 Eur delspinigius, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Dėl to, kad teismo sprendimu buvo priteista mažesnė suma, o iš ieškovės priverstinai buvo išieškota visa pirmuoju sprendimu priteista suma, todėl susidarė 28 402,15 Eur permoka, kuri ieškovei iki šiol nėra grąžinta. Ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo sprendimo atgręžimo, tačiau teismas atsisakė priimti ieškovės prašymą dėl teismo sprendimo atgręžimo, konstatuodamas, kad yra praleistas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 761 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienerių metų terminas pareiškimui dėl teismo sprendimo atgręžimo paduoti. Atnaujinti praleisto termino ieškovė neprašė. Nurodė, jog atsakovė disponuoja jai nepriklausančiomis be pagrindo įgytomis lėšomis, dėl ko ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti be pagrindo gautas lėšas ir vadovaujasi Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.237 straipsniu. Tarp šalių buvo pasirašytas skolų suderinimo aktas, tačiau pinigai nebuvo grąžinti, nes juos paprašė pervesti ne ieškovei, o pagal Reikalavimo perleidimo sutartį - kitam juridiniam asmeniui. Kadangi atsakovė naudojasi ieškovės pinigais, todėl privalo mokėti palūkanas. Paaiškino, kad pinigai negrąžinti, atsakovei buvo siūloma sudaryti taikos sutartį, tačiau atsakovė su tuo nesutiko, nors turėjo įvertinti to naudą. Ieškovė praleido terminą kreiptis dėl sprendimo vykdymo atgręžimo į teismą be svarbių priežasčių, todėl neprašė atnaujinti termino pareiškimui paduoti, todėl ieškovė yra išnaudojusi kitus pinigų susigrąžinimo būdus ir kreipiasi į teismą dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo. (duomenys neskelbtini) apygardos teismas jau yra išaiškinęs, jog ieškovė turi teisę, o ne pareigą kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, todėl nesuprantama atsakovės atstovo pozicija tam prieštarauti, kai jau galioja teismo išaiškinimas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė prašė ieškinį atmesti, nes reikalaujama grąžinti suma yra laikytina būtent išieškota atsakovei pagal panaikintą teismo sprendimą, todėl ieškovė pagal CPK 760-762 straipsnius turėjo per nustatytą terminą, kreiptis į teismą su pareiškimu dėl įvykdyto teismo sprendimo atgręžimo. Ir nors kreipėsi, bet praleidusi terminą, jo atnaujinti neprašė. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kokia suma, kada buvo išieškota priverstine tvarka. Nurodo, jog tokią situaciją, kad buvo išieškota visa suma lėmė tai, kad po teismo sprendimo įsiteisėjimo praėjus 6 mėn., apeliaciniam teismui buvo pateiktas ieškovės apeliacinis skundas, kurį priėmus ir išnagrinėjus buvo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimas ir byla buvo perduota nagrinėti iš naujo. Pasibaigus teisminiams ginčams, ieškovė į atsakovę dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi priteistos mažesnės skolos už valstybinės žemės nuomą sumos į atsakovę nesikreipė. Atsakovė ieškovei siuntė 2019 m. sausio 22 d. skolų suderinimo aktą Nr. 4 dėl 28 402,15 Eur sumos. 2019-01-25 atsakovė gavo ieškovės 2019-01-24 „Prašymą dėl pinigų pervedimo“, pasirašytą ieškovės direktorės D. K. B., prie, kurio buvo pridėtas 2019 m. sausio 22 d. skolų suderinimo aktas Nr. 4, kuriuo suabejojo, nes į bylą yra pateikta šio dokumento kopija skiriasi nuo atsakovės turimo originalaus dokumento, kuriame nėra žymos, kad pasirašė įgaliotas asmuo. Ieškovė atsakovei vėliau siuntė prašymus dėl pinigų pervedimo kitam verslo subjektui, t. y. UAB „N.“, be to, ieškovė, yra susijusi su pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) savininkais, kurie visi geranoriškai nemokėjo valstybinės žemės nuomos mokesčio už žemės sklypą ir veikia, siekdami, kad būtų apsunkinti priverstiniai išieškojimai iš jiems nuosavybės teise priklausančio turto. Ieškovės reikalavimas priteisti 3 034,75 Eur palūkanų yra nepagrįstas, nes pati ieškovė nesiėmė veiksmų, kad pradėtas priverstinis skolos išieškojimas būtų sustabdytas, pati ieškovė negynė savo pažeistų teisių, o po 2020 m. kovo 24 d. (duomenys neskelbtini) apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2A-132-883/2020 atmetus UAB „N.“ apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje, ieškovė beveik metus, t. y. iki 2021-09-22 negynė savo pažeistų teisių. Atsakovės nuomone, ieškovė nepagrįstai laiko, kad išimtinai dėl atsakovės kaltės susidarė priteistinos palūkanos 3 034,75 Eur už 780 dienų, kurias skaičiuoja nuo 2018-09-19 už 28 402,15 Eur sumą, šiuo atveju, svarbu vertinti ir pačios ieškovės neveikimą. Papildomai nurodo, kad nesutinka ir su ta aplinkybe, kad šalys buvo sudariusios tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, šį aktą atsakovės darbuotoja išsiuntė ieškovei per klaidą, akto nepripažįsta. Atsakovės atstovas pripažįsta, kad 28 402,15 Eur sumą atsakovė iš ieškovės yra gavusi, bet negrąžinusi, o negrąžino dėl to, kad ieškovė pati netinkamai gynė savo pažeistas teises ir laiku nesikreipė į teismą dėl sprendimo vykdymo atgręžimo ar termino atnaujinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2023 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 28 402,15 Eur be pagrindo gautų lėšų, 519,76 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2021-11-06 iki 2022-11-07, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 28 921,91 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-01-23) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 3217,24 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas vertino, kad byloje pateiktas 2019-01-22 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas Nr. 4 (toliau – ir aktas), iš kurio matyti, kad atsakovė siuntė ieškovei šį aktą pagal 2018-12-31 būklę ir nurodė, kad atsakovė turi 28 402,15 Eur skolą ieškovei. Šis aktas pasirašytas abiejų šalių, už atsakovę pasirašė įgaliotas asmuo J. L., kuri veikė pagal 2012-09-03 Sutartį Nr. 2012/01-85. Nors atsakovė teigia, kad aktas buvo išsiųstas ieškovei per klaidą, tačiau įsiteisėjusia (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2020-03-24 nutartimi yra nustatyta, kad akte užfiksuota, jog atsakovės skola ieškovei yra 28 402,15 Eur.
6. Teismas nustatė, kad ieškovės 2019-01-24 prašymas dėl pinigų pervedimo įrodo, jog ji atsakovei teikė prašymą, kuriuo prašė pagal 2019-01-22 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą 28 4052,15 Eur sumą pervesti į UAB ,,N.“, kuriai ieškovė yra skolinga. Kitas prašymas atsakovei buvo pateiktas 2019-02-25 ir pateikta Kreditorinių reikalavimų perleidimo sutartis. Teismai yra išaiškinę, kad 28 402,15 Eur skola už valstybinės žemės nuomą yra susijusi su kreditoriaus asmeniu (ieškove) ir jos perleisti negalima, todėl ši suma nebuvo grąžinta ieškovės nurodytam asmeniui ir buvo nurodyta, kad tik ieškovė gali pasinaudoti permokos grąžinimo tvarka, ką toje byloje teigė ir atsakovė ((duomenys neskelbtini) apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-132-883/2020). Teismo nutartis priimta 2020-03-24.
Šalies argumentai
7. Teismas atmetė atsakovės paaiškinimus, jog ieškovė nėra išnaudojusi visų priemonių kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo pateikti pareiškimui dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo ir tokia teise gali pasinaudoti. Ieškovė pasinaudojo teise kreiptis į teismą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, tačiau jos pareiškimą buvo atsisakyta priimti, nes ji praleido terminą, kurio neprašė atnaujinti. Atkreiptinas atsakovės dėmesys, jog (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas, spręsdamas ieškovės ieškinio priėmimo klausimą, buvo priėmęs nutartį, kuria atsisakė priimti ieškinį, siūlydamas ieškovei kreiptis į teismą su pareiškimu dėl termino atnaujinimo dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, taip pat ir dėl to, kad jis nenagrinėtinas teisme, nes nėra tarp šalių ginčo. (duomenys neskelbtini) apygardos teismas 2023-01-11 nutartimi panaikino teisėjo nutartį ir išaiškino, jog kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo yra ieškovės teisė, o ne pareiga, todėl tik ji sprendžia, kokiu būdu nori ginti savo pažeistas teises, sprendė, jog ieškovė turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl be pagrindo gautų lėšų grąžinimo. Teismo nutartis nebuvo skundžiama kasacine tvarka ir yra įsiteisėjusi, todėl yra privaloma (CPK 18 str.). Teismas laikė, kad ieškovė išnaudojo visas priemones atgauti lėšas, bet be pateisinamos priežasties praleido terminą kreiptis į teismą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, todėl, ieškovei iš atsakovės pinigų negrąžinus, ji įgijo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu (CPK 178, 185 str.).
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo vertinimu, susidarė tokia teisinė situacija, kad panaikinus teismo sprendimą, pagal kurį jau buvo išieškota priteista suma ir vėliau sumažinus priteistą sumą, atsakovė be pagrindo yra gavusi ir be teisėto pagrindo negrąžina 28 402,15 Eur sumos, kuri išieškota iš ieškovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti visa apimtimi, ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „E.“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas sekančiais argumentais:
9.1. Apeliantė nesutinka, kad (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartimi nustatyta, kad 2019 m. sausio 22 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte Nr. 4 užfiksuota, jog atsakovės skola ieškovei yra 28 402,15 Eur. Apeliantė paaiškina, kad aktas nebuvo tinkamai suderintas, nes jo nepasirašė atitinkamus įgaliojimus turintis ieškovės atstovas. Byloje minima J. L. neturėjo įgaliojimų pasirašyti aktą, o priešingai vertinęs pirmosios instancijos teismas klydo. Tarp J. L. ir ieškovės sudarytos 2012 m. rugsėjo 3 d. sutarties Nr. 2012/01-85, 1 ir 3 skyriuose yra išvardintos J. L. funkcijos vykdant šią sutartį. Pagal šią sutartį, kuria sprendime rėmėsi pirmosios instancijos teismas, J. L. neturėjo teisės pasirašyti aktą, t. y. atlikti suderinimą su kitu juridiniu asmeniu. J. L. būtų galėjus atitinkamai toliau tvarkyti įmonės apskaitą, po to, kai ieškovė tinkamai pasirašytą aktą būtų jai perdavusi, kaip tas numatyta sutarties 1.1. punkte. Apeliantės nuomone, atsižvelgiant į tai, kad aktas nebuvo tinkamai suderintas abiejų proceso šalių, vadovaujantis Apskaitos tvarkos 57 punktu, jis yra negaliojantis, dėl ko ieškovės reikalavimo teisė negali kilti būtent iš šio akto;
Žemesnės instancijos teismas
9.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-132-883/220. Atsakovės nuomone, kitoje byloje ginčas tarp šalių buvo kilęs iš esmės dėl reikalavimų perleidimo sutarties legitimumo, ir ar ieškovė toje byloje UAB „N.“ įgijo reikalavimo teisę į UAB „E.“ permoką už valstybinės žemės nuomą. Ginčo nagrinėjimo teisme metu nebuvo vertinama ar aktą pasirašė tinkami abiejų šalių atstovai. Dėl šio sprendime nepasisakė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismas, todėl šioje byloje šios aplinkybės turėjo būti tiriamos ir vertinamos iš naujo, turint omenyje tai, kad aktą pasirašiusi J. L. tokių įgaliojimų neturėjo;
9.3. Pirmosios instancijos teismas nevertino J. L. įgaliojimų 2012 m. rugsėjo 3 d. sutarties Nr. 2012/01-85 kontekste, nevertino šios sutarties nuostatų taip pat neteisingai rėmėsi kitoje byloje nustatytomis, bet ne iki galo ištirtomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl ko suklydo pripažindamas aktą, kaip teisinę galią turintį dokumentą;
9.4. Apeliantė iki 2023 m. spalio 25 d. neturėjo galimybės pasisakyti dėl minimos (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2023 m. sausio 11 d. nutarties, kuria buvo panaikinta (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. lapkričio 18 d. nutartis šioje byloje. Apie šią (duomenys neskelbtini) apygardos teismo nutartį apeliantė sužinojo tik bylos nagrinėjimo teisme metu, t. y. ieškovės atstovei 2023 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio metu savo pasisakymuose remiantis šia nutartimi. Apeliantei bendradarbiaujant su pirmosios instancijos teismu pavyko išsiaiškinti, kad apeliantei nebuvo suteikta prieigos teisė matyti šią nutartį EPP sistemoje ir ši nutartis buvo persiųsta apeliantei 2023 m. spalio 25 d. Apeliantė susipažinusi su šia nutartimi iškart sprendė ją skųsti, tačiau tuoj pat paaiškėjo, kad jau yra suėjęs 6 mėnesių terminas, po nutarties įsigaliojimo, po kurio kasacinis teismas nebeatnaujina praleisto termino skundui pateikti, net jei tam ir yra pateisinama priežastis (CPK 345 straipsnio 2 dalis). Apeliantės įsitikinimu minėta nutartis yra neteisėta, nes apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, pasisakė dėl bylos dalyko iš esmės ir taip pastatė pirmosios instancijos teismą į rėmus, iš kurių jis negalėjo išeiti ir negalėjo priimti kitokio sprendimo, negu šiuo atveju buvo priimtas;
9.5. Teismas, teigdamas, kad ieškovė turi laisvę pasirinkti kokiomis interesų gynimo priemonėmis ji nori naudotis, suabsoliutino ieškovės teises, tuo tarpu suvaržė ir pažeidė apeliantės teises bei teisėtus interesus, nes tarp įvykdyto teismo sprendimo atgręžimo instituto ir ieškinio dėl be pagrindo gautų lėšų priteisimo egzistuoja esminis skirtumas - apeliantė įvykdyto teismo sprendimo atgręžimo atveju nepatiria neigiamų pasekmių: bylinėjimosi išlaidų, palūkanų ir procesinių palūkanų formoje. Nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas sprendęs ieškinio priėmimo klausimą į šias aplinkybes neatsižvelgė;
Šalies argumentai
9.6. Apeliantė nesutinka su ieškovės ir pirmosios instancijos teismo nuomone, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-942-178/2018, kuria buvo priteista mažesnė suma, nei buvo išieškota pagal Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-3042-450/2016, jau yra pakankamas teisinis ir faktinis pagrindas apeliantei grąžinti susidariusią permoką, nes galutinio teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nieko pasisakyta tuo klausimu. Tokiems klausimams išspręsti proceso įstatyme būtent egzistuoja įvykdyto teismo sprendimo atgręžimo institutas, kuriuo ieškovė nesiekė pasinaudoti ar bent jau nedėjo visų įmanomų pastangų šiuo institutu pasinaudoti, teikdama pareiškimą praleidus procesinį terminą neprašė jo atnaujinti, nors kaip šios bylos nagrinėjimo teisme metu teigė ieškovės atstovė, pagrindas termino atnaujinimui egzistuoja;
9.7. Šiuo atveju, ginčo sumą apeliantė įgijo po to, kai teismas šią sumą apeliantei iš ieškovės priteisė ir išdavė vykdomąjį dokumentą, kurį antstolis priverstinai įvykdė. Vėliau šis sprendimas buvo panaikintas, tačiau jis buvo įvykdytas dar jam galiojant. Priteista suma antstolio buvo išieškota pagal tuo metu laikytą galutinį teismo sprendimą. Faktinių aplinkybių, taip kaip jos klostėsi, apeliantė neįtakojo, todėl šiuo atveju negali būti įžvelgiama nei apeliantės tyčia, nei neatsargumas CK 6.237 straipsnio prasme;
9.8. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl aukščiau išvardintų priežasčių yra neteisėtas. Ieškovė privalėjo išnaudoti visas savo teisėtų interesų gynimo priemones siekiant įvykdyto teismo sprendimo atgręžimo, tačiau selektyviai to nedarė, taip sukeldama nepagrįstus nuostolius apeliantei. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį priėmė neteisėtą ir neteisingą sprendimą;
9.9. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad apeliantė yra viešas juridinis asmuo, kurios biudžetas sudarytas iš valstybės dotacijų, vietinių rinkliavų ir kitų visuomenės poreikiams tenkinti surinktų lėšų, ir kad teismo nepagrįstai priteisiami ir atsakovės patiriami nuostoliai bylinėjimosi išlaidų, palūkanų ir procesinių palūkanų formoje, pažeidžia viešąjį interesą.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės UAB „E.“ teisių perėmėja UAB „K.“ prašė apeliantės (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti, tuo pačiu pakeisti pradinę ieškovę UAB „E.“ jos teisių perėmėja UAB „K.“. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas sekančiais argumentais:
Šalies argumentai
10.1. Ieškovės UAB „E.“ teisių perėmėja UAB „K.“ nesutinka su apeliaciniu skundu ir keliamais reikalavimais, bei teismo prašo ieškovę UAB „E.“ jos procesinių teisių perėmėja pakeisti UAB „K.“;
10.2. Ieškovė paaiškina, kad šiuo atveju susidarė tokia teisinė situacija, kad panaikinus teismo sprendimą, pagal kurį jau buvo išieškota priteista suma ir vėliau sumažinus priteistą sumą, atsakovė be pagrindo yra gavusi ir be teisėto pagrindo negrąžina 28 402,15 Eur sumos, kuri išieškota iš ieškovės, todėl ši suma priteistina ieškovei iš apeliantės;
10.3. Be pagrindo grąžintinos lėšos buvo išieškotos iš ieškovės teismo sprendimo pagrindu, todėl panaikinus teismo sprendimą savaime atsiranda pagrindas šias lėšas grąžinti nepriklausomai nuo to, kokia forma be pagrindo grąžintos lėšos yra apskaitomos buhalterinėje apskaitoje;
10.4. Ieškovė nesutinka su apeliantės argumentu, kad teismas netinkamai įvertino byloje esantį rašytinį įrodymą - 2019 m. sausio 22 d. skolų suderinimo aktą, kuris yra negaliojantis. Ieškovė nurodo, kad skolų suderinimo aktas yra ieškovės reikalavimo teisės pagrindas. Atsakovė itin didelį dėmesį skiria šiam buhalterinės apskaitos dokumentui, kuris tik fiksuoja finansinius pasikeitimus buhalterinėje apskaitoje siekiant apskaityti pinigines sumas, kurių gavimas nėra pagrįstas kitais buhalterinės apskaitos dokumentais - sąskaitomis, teismo sprendimais ir kt.;
10.5. Ieškovė nurodo, kad civilinėje byloje apeliantė 2019 m. sausio 22 d. skolų suderinimo akto neginčija ir jį pripažįsta, bei nurodo, kad šis aktas buvo sudarytas būtent apeliantės iniciatyva, atlikus biudžeto inventorizaciją. Šiuo metu apeliantė šio dokumento neginčija, tad ir pagrindo pripažinti šį dokumentą negaliojančiu nėra;
10.6. Susidariusios permokos, kaip ją įvardija pati apeliantė pagrindas, yra teismo procesinis sprendimas, kuriuo apeliantei iš ieškovės buvo priteista mažesnė suma, negu apeliantė išieškojo iš ieškovės panaikinto teismo sprendimo pagrindu. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra ieškovės reikalavimo pagrindas. Net jeigu apeliantė nebūtų sudariusi skolų suderinimo akto, ieškovės reikalavimo pagrindas neišnyktų;
10.7. Ieškovė, gindama savo pažeistas teises, pasinaudojo teismo sprendimo vykdymo atgręžimo institutu, ką patvirtina net du galiojantys procesiniai teismo sprendimai. Todėl ieškovė, kurios teisės yra pažeidžiamos nuo 2018 m. rugsėjo 18 d., turi teisę pasinaudoti subsidiariu pažeistų teisių gynimo būdu - teise pareikšti reikalavimą dėl be pagrindo gautų lėšų grąžinimo;
10.8. Nors apeliantė teigia, kad 28 402,15 Eur sumą gavo pagrįstai, tačiau pinigų gavimo teisinio pagrindo neįrodė. Taip pat apeliantės nurodyti teisiniai argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, padarė materialinės teisės arba procesinės teisės taikymo pažeidimus. Konstatuotina, kad apeliantės pateiktas apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl be pagrindo gautų lėšų grąžinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3042-450/2016, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai iš UAB „E.“ buvo priteista 60 959,22 Eur nuomos mokesčio, 3 291,80 Eur delspinigių ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteista suma buvo išieškota iš UAB „E.“ Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. išduoto vykdomojo rašto pagrindu. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi buvo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimas bei byla perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2878-603/2018, ieškinys buvo patenkintas iš dalies, ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai iš UAB „E.“ buvo priteista 30 480,13 Eur nuomos mokesčio, 1 645,93 Eur delspinigių ir 5 procentų metinių palūkanų. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimas pakeistas ir priteista iš UAB „E.“ (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai 30 615,31 Eur nuomos mokesčio, 1 653,22 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme ieškove UAB „E.“ sudarė dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pateiktame (duomenys neskelbtini) apylinkės teismui ieškovės UAB „E.“ ieškinyje nurodomos aplinkybės, kad dėl susidariusios 28 402,15 Eur permokos atsakovė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija parengė 2019 m. sausio 22 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą Nr. 4, iš kurio matyti, kad tokia suma nėra grąžinta ieškovei; o Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2878-603/2018 atsisakė priimti ieškovės prašymą dėl teismo sprendimo atgręžimo, konstatuodamas, kad yra praleistas CPK 761 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienerių metų terminas pareiškimui dėl teismo sprendimo atgręžimo.
Dėl šalies pakeitimo apeliaciniame procese
14. 2023 m. lapkričio 20 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi UAB „E.“ (ieškovė) perleido UAB „K.“ 32 139,15 Eur piniginės sumos išieškojimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei teisę iš skolininko reikalauti visų pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, įstatymus ir kitus teisės aktus galimų papildomų reikalavimų (palūkanų, delspinigių, baudų, kitų netesybų, nuostolių ir kt.) įvykdymo reikalavimo teisę į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administraciją (atsakovę). Atsižvelgdama į tai, ieškovė prašo teismo UAB „E.“ pakeisti teisių perėmėja UAB ,, K.“.
15. CPK 48 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.
16. Iš kartu su ieškovės atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą pateiktų įrodymų matyti, kad 2023 m. lapkričio 20 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi UAB „E.“ perleido UAB „K.“ 32 139,15 Eur piniginės sumos išieškojimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei teisę iš skolininko reikalauti visų pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, įstatymus ir kitus teisės aktus galimų papildomų reikalavimų (palūkanų, delspinigių, baudų, kitų netesybų, nuostolių ir kt.) įvykdymo reikalavimo teisę į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administraciją.
17. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sprendžia, kad ieškovei UAB „E.“ šioje civilinėje byloje perleidus savo reikalavimo teises, ji gali būti pakeista teisių perėmėja UAB „K.“ (CPK 48 straipsnis).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
18. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė išnaudojo visas priemones atgauti lėšas, bet be pateisinamos priežasties praleido terminą kreiptis į teismą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, todėl ieškovei iš atsakovės pinigų negrąžinus, ji įgijo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl be pagrindo gautų lėšų grąžinimo. Nurodo, kad ieškovė turėjo pasinaudoti sprendimo atgręžimo institutu, tačiau to nepadarė, teikdama pareiškimą, buvo praleidusi procesinį terminą jam paduoti, tačiau neprašė jį atnaujinti. Apeliantės įsitikinimu, šalių pasirašytas 2019 m. sausio 22 d. skolų suderinimo aktas Nr. 4 yra negaliojantis, dėl ko ieškovės reikalavimo teisė negali kilti būtent iš šio akto.
19. Sprendimo įvykdymo atgręžimas CPK 760 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamas kaip grąžinimas atsakovui visko, kas iš jo buvo išieškota ieškovo naudai pagal panaikintą jau įvykdytą teismo sprendimą, t. y. jeigu panaikinamas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai. CPK 761 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu iš naujo nagrinėjęs bylą teismas neišsprendė panaikinto sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo, atsakovas turi teisę paduoti šiam teismui pareiškimą dėl įvykdymo atgręžimo; pareiškimas paduodamas per vienerius metus nuo teismo sprendimo, kuriuo neišspręstas sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas, įsiteisėjimo dienos.
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kartu su ieškiniu pateikė teismui Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2878-603/2018, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės prašymą dėl teismo sprendimo atgręžimo, konstatuodamas, kad yra praleistas CPK 761 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienerių metų terminas pareiškimui dėl teismo sprendimo atgręžimo. Taip pat (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-57-357/2023 nustatyta, kad ieškovė pagrindė aplinkybę, jog ji praleido CPK numatytą terminą pareiškimui dėl įvykdymo atgręžimo pateikti, dėl ko ieškovės ieškinys dėl be pagrindo gautų lėšų grąžinimo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme. Taigi byloje esantys procesiniai dokumentai patvirtina, kad ieškovė siekė pasinaudoti sprendimo atgręžimo institutu, tačiau jai to padaryti nepavyko, kaip matyti iš procesinių dokumentų, ieškovė vadovavosi teismo gautomis nutartimis, ir pasirinko kitokį būdą ginti savo pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su apeliantės argumentais, kad ieškovė dar kartą turėjo kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, nes ieškovė pati turi teisę pasirinkti, kokiu būdu ji nori ginti savo pažeistas teises ir turtinius interesus. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovė išnaudojo visas priemones atgauti lėšas, bet be pateisinamos priežasties praleido terminą kreiptis į teismą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, todėl, ieškovei iš atsakovės pinigų negrąžinus, ji įgijo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl be pagrindo gautų lėšų grąžinimo.
21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai, ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima. Pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą neeliminuoja nei turtą įgijusio asmens sąžiningumas, nei atliktų veiksmų pobūdis (tyčia ar neatsargumas). Apibendrintai galima pasakyti, kad pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą institutas yra bendrojo teisės principo „iš neteisės teisė nekyla“ (lot. ex iniuria ius non oritur) išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-68/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
22. Šios kategorijos bylose turi būti vadovaujamasi bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, reglamentuota CPK 178 straipsnyje, kad įrodyti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, todėl būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti, kad turtas įgytas esant teisiniam pagrindui tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis, nei teisę sukuriančių aplinkybių. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018 24 punktas, ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
23. Ieškovė neteisėtą atsakovės praturtėjimą kildina iš Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimo, kuriuo iš ieškovės atsakovei buvo priteista 64 251,02 suma, ir kuri buvo priverstinai išieškota pagal išduotą vykdomąjį raštą, bei iš Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimas, o iš ieškovės atsakovei priteista 30 615,31 Eur nuomos mokesčio, 1 653,22 Eur delspinigių ir 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei ieškovės ir atsakovės pasirašyto 2019 m. sausio 22 d. skolų suderinimo akto Nr. 4. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su ieškovės teiginiais ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis, kuria buvo priteista mažesnė suma, nei buvo išieškota pagal Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimą, jau yra pakankamas teisinis ir faktinis pagrindas apeliantei grąžinti susidariusią permoką, nes galutinio teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nieko pasisakyta tuo klausimu, o 2019 m. sausio 22 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas Nr. 4 yra negaliojantis, nes J. L., kuri pasirašė šį aktą, neturėjo įgaliojimų už ieškovę pasirašyti. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.
24. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pagal Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimą antstolė J. B. 2023-07-27 raštu ,,Dėl informacijos pateikimo“ Nr.S-23-18-14195 pateikė informaciją, jog už laikotarpį nuo 2016-10-25 iki 2018-10-30 iš UAB ,,E.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurašyta 68 464,66 Eur suma, kuri paskirstyta taip: 65 004,15 Eur pervesta išieškotojai (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai (apeliantei), 3 369,32 Eur vykdymo išlaidos antstoliui, 91,19 Eur grąžinta UAB ,,E.“. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantei (atsakovei) buvo pervesta visa suma pagal Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimą, kuris vėliau buvo Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi panaikintas, iš ieškovės priteista mažesnė suma, dėl ko ir susidarė permoka. Nors apeliantė nesutinka su tokia išvada, tačiau byloje nepateikia duomenų, kurie leistų pagrindą daryti priešingą išvadą.
25. Apeliantė (atsakovė) neneigia ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių, tačiau savaip interpretuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą ir teikia argumentus, jog teismas suklydo pripažindamas 2019 m. sausio 22 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą Nr. 4, kaip teisinę galią turintį dokumentą, apeliantės įsitikinimu, minėtas aktas yra negaliojantis, nes jį pasirašė asmuo, neturintis įgaliojimų už ieškovę tokiam aktui pasirašyti, o šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad su ieškovės ieškiniu pateiktas būtent pačios atsakovės iniciatyva parengtas ir pasirašytas 2019 m. sausio 22 d. aktas Nr. 4 tik pagrindžia aplinkybę, kad šalys siekė fiksuoti susidariusią permoką pagal buhalterinės apskaitos reikalavimus ir šį klausimą spręsti ikiteisminiu būdu, o aplinkybę, jog atsakovė nepagrįstai gavo lėšas iš ieškovės iš esmės įrodo ne atsakovės ginčijamas 2019 m. sausio 22 d. aktas Nr. 4, o teismų priimti sprendimai, du kartus nagrinėjant tą patį šalių ginčą dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo. Todėl apeliantės nurodyti argumentai dėl byloje teiktų įrodymų reikšmės ir jų netinkamo vertinimo laikytini tik deklaratyviais teiginiais, kurie nepagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo.
26. Apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės apie tai, kad apeliantė yra viešas juridinis asmuo, kurios biudžetas sudarytas iš valstybės dotacijų, vietinių rinkliavų ir kitų visuomenės poreikiams tenkinti surinktų lėšų, ir kad teismo nepagrįstai priteisiami bei atsakovės patiriami nuostoliai bylinėjimosi išlaidų, palūkanų ir procesinių palūkanų formoje, pažeidžia viešąjį interesą, taip pat negali būti pripažintos objektyviomis priežastimis naikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą. Konstatuotina, kad tarp šalių kilęs ginčas nėra susijęs su viešojo intereso gynimu, todėl jo nagrinėjime turi būti iš esmės laikomasi šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir kitų bendrųjų civilinio proceso principų.
Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Atsakovė, nesutikdama su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Atsakovė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia atsakovės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik byloje esančiais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.
28. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.
29. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, kitos šalies prašymu priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovės teisių perėmėja uždaroji akcinė bendrovė „K.“ sumokėjo 1082,10 Eur. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas, nelaikytinos per didelėmis, todėl visa apimtimi priteistinos iš atsakovės (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Pakeisti ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „E.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos teisių perėmėja uždarąja akcine bendrove „K.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės teisių perėmėjos UAB „K.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1082,10 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt du eurus 10 centų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.