Šiaulių apygardos teismo nutartis

2023-01-11 · Civilinė byla Nr. e2S-57-357/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2023-01-11Šiaulių apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-03-06Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-11
Bylos Nr.
e2S-57-357/2023
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-06258-2022-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“
Atsakovas
Šiaulių miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-57-357/2023 Teismo proceso Nr. 2-70-3-06258-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.1.14.8.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 11 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl be pagrindo gautų lėšų grąžinimo priteisimo, sprendžiant priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Emilė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės be pagrindo įgytą 28 402,15 Eur sumą, 3034,75 Eur palūkanas, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. lapkričio 18 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Emilė“ ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl be pagrindo gautų lėšų grąžinimo.

3. Teismas nustatė, kad ieškovės prašoma priteisti 28 402,15 Eur suma susidarė dėl to, kad ieškovė įvykdė pradinį Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimą, t. y. sumokėjo priteistą 64 251,02 Eur sumą. Minėtas pradinis sprendimas buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimu, o vėliau buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad šiuo atveju tarp ieškovės UAB „Emilė“ ir atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos susidariusi faktinė situacija atitinka CPK LVI skyriaus 760 - 762 straipsniuose reglamentuojamus sprendimų įvykdymų atgręžimo teisinius santykius. Nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2878-603/2018 atsisakė priimti ieškovės pareiškimą dėl teismo sprendimo atgręžimo, kadangi pareiškėja (ieškovė) yra praleidusi CPK 761 straipsnio 2 dalyje nustatytą vienerių metų nuo teismo sprendimo, kuriuo neišspręstas sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas, įsiteisėjimo dienos, terminą. Ieškovė pareiškime nenurodė, dėl kokių priežasčių terminas praleistas, neprašė termino atnaujinti. Teismo vertinimu, panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimą, jis prarado vykdomojo dokumento galią, todėl atsirado pagrindas taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimą. Nagrinėjamu atveju ieškovė, kreipdamasi su pareiškimu dėl sprendimo vykdymo atgręžimo, nenurodė pareiškime dėl kokių priežasčių praleido vienerių metų terminą ir neprašė termino atnaujinti, dėl ko ieškovės pareiškimas buvo nepriimtas. Pažymėjo, kad ieškovės ieškinyje pateikti argumentai, kad atsakovė įgijo 64 251,02 Eur sumą be pagrindo yra prieštaraujantys, nes pati ieškovė ieškinyje patvirtino, kad ginčo dėl ieškovei grąžintinos sumos dydžio nėra tarp ieškovės ir atsakovės, ką patvirtina skolų suderinimo aktas, kurį patvirtino abi šalys pasirašydamos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nėra teisinio pagrindo spręsti ieškinyje keliamų reikalavimų, ieškinį atsisakė priimti, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1punktu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Emilė“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 18 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad ieškovė turi pakartotinai kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl teismo sprendimo atgręžimo ir prašyti teismo atnaujinti praleistą terminą. Tokia pirmosios instancijos teismo pozicija prieštarauja CPK 137 str. 2 d. 4 p. nuostatoms, kadangi Vilniaus apygardos teismas jau išnagrinėjo ieškovės pareiškimą dėl teismo sprendimo į vykdymo atgręžimo ir konstatavo, kad ieškovė praleido vienerių metų terminą tokiam pareiškimui pateikti.

4.2. Susiklostė tokia situacija, kai dėl praleisto įstatymu nustatyto termino ieškovė neteko galimybės atgauti iš atsakovės pinigines lėšas CPK 760-761 str. numatytu pagrindu ir dėl to yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Tačiau ieškovės teisės yra pažeistos ir atsakovė iš esmės patvirtina, kad ji disponuoja piniginėmis lėšomis, kurios priklauso ieškovei. Būtent dėl šios priežasties teismui yra pateiktas ieškinys dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės UAB „Emilė“ ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl be pagrindo gautų lėšų grąžinimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi CPK numato specialią sprendimų įvykdymo atgręžimo tvarką.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pasisakydamas dėl šios konstitucinės normos, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas byloje Nr. 38/06). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuostatos, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, jog asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės yra pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą; ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba negali būti dirbtinai pasunkinama ją įgyvendinti; šios teisės negalima paneigti; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens pažeistos teisės, inter alia įgytosios teisės, ir teisėti interesai turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje; teisinis reguliavimas, įtvirtinantis asmens teisės į savo teisių ir laisvių teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką, turi atitikti konstitucinį teisinio aiškumo reikalavimą; įstatymų leidėjas privalo įstatymuose aiškiai nustatyti, kaip ir į kokį teismą asmuo gali kreiptis, kad iš tikrųjų galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių ir laisvių pažeidimo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas byloje Nr. 7/04-8/04).

8. Su pirmiau nurodyta Konstitucinio Teismo jurisprudencija koreliuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi, Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. AB Vilniaus vertybinių popierių birža, bylos Nr. 3K-3-92/2007); konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai. Konstitucijos nuostatos nustato tik teisę kreiptis į teismą, bet šios teisės realizavimo tvarkos nenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal P. E. D. ir kt. kasacinį skundą, bylos Nr. 3K-7-518/2002); teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar teisėtas interesas yra pažeistas ar ginčijamas.

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3042-450/2016, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai iš UAB „Emilė“ buvo priteista 60 959,22 Eur nuomos mokesčio, 3 291,80 Eur delspinigių ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteista suma buvo išieškota iš UAB „Emilė“ Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. išduoto vykdomojo rašto pagrindu. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi buvo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimas bei byla buvo perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2878-603/2018, ieškinys buvo patenkintas iš dalies ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai iš UAB „Emilė“ buvo priteista 30 480,13 Eur nuomos mokesčio, 1 645,93 Eur delspinigių ir 5 procentų metinių palūkanų. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimas pakeistas ir priteista iš UAB „Emilė“ Šiaulių miesto savivaldybės administracijai 30 615,31 Eur nuomos mokesčio, 1 653,22 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. UAB „Emilė“ ieškinyje nurodo, kad dėl susidariusios 28 402,15 Eur sumos ieškovė su atsakove sudarė 2019 m. sausio 22 d. Skolų suderinimo aktą Nr. 4., kad suma nėra grąžinta ieškovei. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2878-603/2018, atsisakė priimti ieškovės prašymą dėl teismo sprendimo atgręžimo, konstatuodamas, kad yra praleistas CPK 761 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienerių metų terminas pareiškimui dėl teismo sprendimo atgręžimo.

10. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendimų įvykdymo atgręžimą reglamentuoja CPK 760–762 straipsniai. Sprendimo įvykdymo atgręžimas CPK 760 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamas kaip grąžinimas atsakovui visko, kas iš jo buvo išieškota ieškovo naudai pagal panaikintą jau įvykdytą teismo sprendimą, t. y. jeigu panaikinamas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai. CPK 761 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu iš naujo nagrinėjęs bylą teismas neišsprendė panaikinto sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo, atsakovas turi teisę paduoti šiam teismui pareiškimą dėl įvykdymo atgręžimo; pareiškimas paduodamas per vienerius metus nuo teismo sprendimo, kuriuo neišspręstas sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas, įsiteisėjimo dienos.

11. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Emilė“ kartu su ieškiniu pateikė teismui Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2878-603/2018, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės prašymą dėl teismo sprendimo atgręžimo, konstatuodamas, kad yra praleistas CPK 761 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienerių metų terminas pareiškimui dėl teismo sprendimo atgręžimo. Taigi, ieškovė pagrindė aplinkybę, kad ji praleido CPK numatytą terminą pareiškimui dėl įvykdymo atgręžimo pateikti. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą ieškovei kreiptis į teismą su ieškiniu dėl be pagrindo gautų lėšų grąžinimo. Pažymėtina, kad teismas negali įpareigoti ieškovės kreiptis dėl termino atnaujinimo, kadangi tai yra ieškovės teisė, o ne pareiga. Sutiktina su ieškove, kad ji turi teisę pasirinkti, kokiu būdu ji nori ginti savo pažeistas teises. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį tuo pagrindu, kad ieškovė turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimu atnaujinti terminą dėl pareiškimo dėl sprendimo vykdymo atgręžimo, nurodant priežastis dėl ko objektyviai ieškovei buvo sutrukdyta ar atimta iš jos galimybė atlikti procesinį veiksmą per įstatymo nustatytą terminą.

12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti ieškovės UAB „Emilė“ ieškinio atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl be pagrindo gautų lėšų grąžinimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ ieškinio atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl be pagrindo gautų lėšų grąžinimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rasa Bartašienė