- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-24
- Bylos Nr.
- e2A-132-883/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- UAB „NT paslaugos“
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „NT paslaugos“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „NT paslaugos“ ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui ieškovo pusėje UAB „Emilė“, dėl skolos, palūkanų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „NT paslaugos“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškovės naudai 28402,15 Eur skolą, 40,00 Eur baudą, 387,51 Eur palūkanas, 6 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir žyminį mokestį bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė UAB „NT paslaugos“ nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2878-603/2018, atsakovei iš UAB „Emilė“ priteista 30418,13 Eur skola, 1645,93 Eur delspinigiai, 5 procentai metinių palūkanų. 2019 m. sausio 22 d. atsakovė ir UAB „Emilė“ pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriuo atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ir atsakovės įsiskolinimas UAB „Emilė“ buvo sumažintas iki 28 402,15 Eur sumos. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „Emilė“ ir ieškovės UAB „NT paslaugos“ buvo pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria UAB „Emilė“ besąlygiškai ir neatšaukiamai perleido ieškovei 28402,15 Eur dydžio reikalavimo teisę į atsakovę. (duomenys neskelbtini) pranešimu ieškovė informavo atsakovę apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą bei pateikė atsakovei sutarties kopiją, reikalaudama įvykdyti prievolę – sumokėti ieškovui 28402,15 Eur. Atsakovė atsisakė sumokėti ieškovei 28402,15 Eur skolą. Nors ieškovė sutartinius įsipareigojimus iš savo pusės įvykdė visiškai, atsakovė laiku neatsiskaitė už išnuomotą turtą. Kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Atsakovė akivaizdžiai praleido mokėjimų terminus, todėl jai kyla pasekmės, numatytos 2003 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme Nr. IX- 1873, t. y. ieškovė įgyja teisę reikalauti iš atsakovės 40,00 Eur baudą. Kadangi atsakovė pažeidė piniginės prievolės įvykdymo terminą, ji privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovės taip pat turi būti priteistos 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo reikalaujamos priteisti sumos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
3. Ieškovė 2019 m. liepos 5 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio pagrindo pakeitimo, kuriuo teismo prašė priimti ieškovės pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo priteisti ieškovei UAB „NT paslaugos“ iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 40,00 Eur baudą atsisakymo ir šią bylos dalį nutraukti. Likusią ieškinio dalį prašė tenkinti ir priteisti iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškovės UAB „NT paslaugos“ naudai 28402,15 Eur skolą, 387,51 Eur palūkanas, 6 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir 649,00 Eur žyminį mokestį bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė patikslino, jog įsiskolinimas, kurį įsigijo ieškovas iš pradinio kreditoriaus UAB „Emilė“, t. y. 28402,15 Eur, atsirado atsakovės atsiliepime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip permoka už valstybinės žemės nuomą.
Atsiliepimas
4. Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko nurodydama, kad, įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2- 3042-450/2016, 2016 m. rugsėjo 12 d. byloje buvo išduotas vykdomasis raštas, pagal kurį buvo išieškota didžioji dalis priteistos sumos, t. y. 64251,02 Eur. Teismui priėmus UAB „Emilė“ apeliacinį skundą bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas ir tęsiamas toliau, jau po to, kai iš esmės pagal įsigaliojusį teismo sprendimą antstolis iš UAB „Emilė“ atsakovės naudai buvo išieškojęs didžiąją dalį priteistos sumos, t. y. 64251,02 Eur. Galiausiai, pasibaigus bylos pagal atsakovės ieškinį UAB „Emilė“ nagrinėjimui, atsakovės naudai iš UAB „Emilė“ buvo priteista 32268,53 Eur suma. Antstolis pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą išieškojo 64251,02 Eur sumą, ir įskaičius UAB „Emilė“ skolą už valstybinės žemės nuomą už 2015 metus susidarė 28402,15 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio permoka. Po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties 2018 m. rugsėjo 18 d. civilinėje byloje Nr. 2A-942-178/2018 paskelbimo UAB „Emilė“ nesikreipė į atsakovę dėl susidariusios permokos grąžinimo. Atsakovei atlikus savo biudžeto inventorizaciją, savo iniciatyva (duomenys neskelbtini) kreipėsi į UAB „Emilė“ ir kartu buvo išsiųstas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kuriame buvo oficialiai užfiksuota UAB „Emilė“ valstybinės žemės nuomos permoka atsakovei, t. y. 28402,15 Eur suma. Taigi, ieškovės ieškinyje minima 28402,15 Eur suma yra ne skola už patalpų nuomą, o UAB „Emilė“ permoka už valstybinės žemės nuomą. Atsakovė ir UAB „Emilė“ niekada nebuvo sudarę ieškovės minimos patalpų nuomos sutarties. Atsakovė sutinka, kad šiuo metu disponuoja susidariusia UAB „Emilė“ permoka už valstybinės žemės nuomą, ir ketina ją grąžinti ne UAB „NT paslaugos“, o būtent UAB „Emilė“. Šiuo atveju 28402,15 Eur suma yra UAB „Emilė“ permoka už valstybinės žemės nuomą, o mokesčio permokos grąžinimo tvarką nustato 2018 m. lapkričio 8 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-374 patvirtintos Nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisykles (toliau – Taisyklės), todėl tarp UAB „Emilė“ ir UAB „NT paslaugos“ sudaryta kreditorinių reikalavimų perleidimo sutartis yra niekinė.
5. Trečiasis asmuo UAB „Emilė“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo teismo prašė ieškovės UAB „NT paslaugos“ ieškinį tenkinti, argumentuodama tuo, kad atsakovė neginčija reikalavimo teisės perleidimo sutarties, taip pat nenurodo jokių reikalavimo perleidimo sutarties negaliojimo pagrindų, todėl tarp ieškovės ir trečiojo asmens sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis yra galiojanti ir vykdytina – atsakovė privalo sumokėti ieškovei 28402,15 Eur sumą. Be to, 28402,15 Eur suma nėra permoka, nes ši suma buvo išieškota iš trečiojo asmens be jokio teisinio pagrindo ir ši aplinkybė konstatuota galiojančiuose teismų procesiniuose sprendimuose. Ieškovė dar 2019 m. vasario 25 d. pateikė atsakovei prašymą dėl 28402,15 Eur sumos jai grąžinimo, kaip tai numatyta atsakovės minimose taisyklėse, taip pat ir ankstesniuoju laikotarpiu galiojančiose taisyklėse, tačiau atsakovė atsisakė grąžinti 28402,15 Eur sumą, motyvuodama tuo, kad būtent trečiajam asmeniui teismo sprendimu buvo priteista ši suma.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, o bylos dalį dėl 40,00 Eur baudos priteisimo nutraukė.
7. Teismas sprendė, kad tarp pirmosios kreditorės – trečiojo asmens UAB „Emilė“ ir atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos susidariusi faktinė situacija atitinka CPK LVI skyriaus 760–762 straipsniuose reglamentuojamus sprendimų įvykdymų atgręžimo teisinius santykius.
8. Trečiajam asmeniui UAB „Emilė“ vykdymo procese įvykdžius teismo sprendimą, kuris buvo vėliau panaikintas, priimtas kitas teismo sprendimas (apeliacinės instancijos teismo nutartis), kuriuo nutarta iš trečiojo asmens UAB „Emilė“ atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai priteisti 28402,15 Eur mažesnę sumą nei buvo pagal išduotą vykdomąjį raštą išieškojęs antstolis, išieškota nurodyta suma negali būti pripažinta kaip trečiojo asmens UAB „Emilė“ permoka už valstybinės žemės nuomą. Teismas vertino, kad 2840,15 Eur suma nėra trečiojo asmuo asmens UAB „Emilė“ permoka už valstybinės žemės nuomą, nes ši suma išieškota atsakovės naudai pagal panaikintą sprendimą, todėl trečiajam asmeniui UAB „Emilė“ turėtų būti grąžinta, taikant sprendimų įvykdymo atgręžimą reglamentuojančias teisės normas.
9. Teismui konstatavus, kad ieškovės nurodoma 28402,15 Eur suma negali būti pripažįstama trečiojo asmens UAB „Emilė“ permoka atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai už valstybinės žemės nuomą, ir pripažinus, kad ši suma laikytina išieškota atsakovės naudai pagal panaikintą sprendimą ir trečiajam asmeniui UAB „Emilė“ turėtų būti grąžinta, taikant sprendimų įvykdymo atgręžimą reglamentuojančiais teisės normas. Nesant įrodymų, kad 2019 m. vasario 22 d. kreditorinių reikalavimų perleidimo sutartimi trečiasis asmuo ieškovei būtų perleidęs ir sprendimo įvykdymo atgręžimo teises tam tikroje konkrečioje civilinėje byloje, ieškovo ieškinį dėl 28402,15 Eur skolos, 387,51 Eur palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų priteisimo teismas atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „NT paslaugos“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad 2019 m. vasario 22 d. kreditorinių reikalavimų perleidimo sutartimi trečiasis asmuo ieškovei neperleido sprendimo įvykdymo atgręžimo teisių tam tikroje konkrečioje civilinėje byloje.
10.2. Atsakovė neginčijo šalių sudarytos sutarties turinio, nuo pareikšto ieškinio gynėsi ta aplinkybe, kad 28402,15 Eur suma yra permoka už valstybinės žemės nuomą, kuri turi būti grąžinama pagal Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. T-372 patvirtintas Nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisykles.
10.3. Apeliantė tvirtina, kad 2019 m. vasario 22 d. kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartimi trečiasis asmuo perleido ieškovei 28402,15 Eur dydžio reikalavimo teisę į atsakovę. Trečiasis asmuo patvirtino, kad perleido reikalavimo teisę visą apimtimi. Taip pat trečiasis asmuo teismui patvirtino, kad nesikreipė į teismą dėl įvykdyto teismo sprendimo atgręžimo. Vadinasi byloje yra nustatyta ir nenuginčyta aplinkybė, kad trečiasis asmuo perleido ieškovei visas reikalavimo teises į atsakovę, taip pat ir teisę reikalauti įvykdyto teismo sprendimo atgręžimo.
10.4. Įstatymas nereikalauja atskirai aptarti teisės kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo atgręžimo perleidimo aspekto, todėl pagal 2019 m. vasario 22 d. kreditorinių reikalavimų perleidimo sutartį trečiasis asmuo perleido ieškovei visas be išimties teises išreikalauti iš atsakovės 28402,15 Eur dydžio sumą.
10.5. Teismo išvada, kad nėra byloje įrodymų, jog trečiasis asmuo perleido ieškovei ir sprendimo įvykdymo atgręžimo teises tam tikroje konkrečioje civilinėje byloje, prieštarauja pačios kreditorinių reikalavimų perleidimo sutarties turiniui.
10.6. Teismui konstatavus aplinkybę, kad tarp šalių susiklostė įvykdyto teismo sprendimo atgręžimo teisiniai santykiai, teismas privalėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą ir pareikalauti ieškovės pateikti teismui ne ieškinį, bet prašymą dėl įvykdyto teismo sprendimo atgręžimo CPK 760 straipsnio nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Tikrieji kreditorinio reikalavimo perleidimo sutarties šalių ketinimai buvo perleisti trečiojo asmens kreditorinį reikalavimą, kylantį iš „Pagrindinės sutarties“, kuri, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, neegzistuoja.
11.2. Teismas teisingai įvertino, kad ieškovė netinkamai 28 402,15 Eur sumą traktavo kaip mokestinę permoką, nes ši suma yra išieškota atsakovės naudai pagal panaikintą sprendimą ir trečiajam asmeniui UAB „Emilė“ turėtų būti grąžinta, taikant sprendimų įvykdymo atgręžimą reglamentuojančias teisės normas.
11.3. Teismas teisingai įvertino, kad ieškovė kreditorinių reikalavimų perleidimo sutartimi neįgijo sprendimo įvykdymo atgręžimo teisės tam tikroje konkrečioje civilinėje byloje. Taigi, susitarimas perimti reikalavimą, kylantį iš sutarties, kuri neegzistuoja, negali būti įgyvendinamas, todėl kreditorinių reikalavimų perleidimo sutartis yra niekinė.
11.4. Ieškovės ieškinys atitiko CPK nustatytus turinio ir formos reikalavimus, reikalavimo dalykas buvo aiškus, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, todėl trūkumų šalinimo instituto taikymas būtų buvęs netikslingas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Byloje kilo ginčas dėl skolos pagal reikalavimo perleidimo sutartį priteisimo.
14. Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). Kreditoriaus teisę perleisti savo reikalavimą kitam asmeniui pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį (cesija) reglamentuoja CK 6.101-6.110 straipsniai. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su skolininko asmeniu. Šio straipsnio 5 dalyje nustatytas draudimas kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės. Visais atvejais reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės (CK 6.101 straipsnio 1 dalis).
15. Reikalavimo perleidimas nekeičia pradinio sandorio, tačiau yra tiesiogiai su juo susietas, todėl visi ginčai dėl reikalavimo perleidimo sutarties yra taip pat susiję su pradiniu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).
16. Vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą reikia analizuoti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, – reikalavimo perleidimo dalykas; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1255/2002; 2003 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-759/2003; kt.).
17. Pažymėtina, kad CK 6.102 straipsnio 3 dalyje yra pateiktas tik pavyzdinis sąrašas atvejų, kai reikalavimo teisė yra neatsiejamai susijusi su kreditoriaus asmeniu: reikalavimas išlaikyti, reikalavimas atlyginti žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo ir t.t. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 ir 5 dalių ir 6.102 straipsnio 3 dalies nuostatas imperatyvus draudimas yra nustatytas tik reikalavimo perleidimui, kuris yra neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu. O aplinkybės, kurioms esant nustatomas prievolės neatsiejamumas nuo kreditoriaus asmens, yra vertinamojo pobūdžio, ir teismas kiekvienu atveju, sistemiškai taikydamas kitas teisės normas ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, turi konstatuoti šią reikalavimo teisės ir kreditoriaus asmens sąsają.
18. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3042-450/2016 buvo patenkintas atsakovės ieškinys ir atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai iš UAB „Emilė“ buvo priteista 60959,22 Eur nuomos mokestis, 3291,80 Eur delspinigiai ir 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi buvo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimas ir byla buvo perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2878-603/2018 ieškinys buvo patenkintas iš dalies ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai iš UAB „Emilė“ buvo priteista 30480,13 Eur nuomos mokestis, 1645,93 Eur delspinigiai ir 5 proc. metinės palūkanos. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimas pakeistas ir priteista iš UAB „Emilė“ Šiaulių miesto savivaldybės administracijai 30615,31 Eur nuomos mokestis, 1653,22 Eur delspinigiai, 5 proc. metinės palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šalys neginčija faktų, kad, kol vyko teisminiai procesai, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. vykdomojo rašto, išduoto civilinėje byloje Nr. 2-3042-450/2016, pagrindu antstolis atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai išieškojo iš trečiojo asmens UAB „Emilė“ 64251,02 Eur sumą, nors galutinai pasibaigus bylos procesui atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai ir trečiojo asmens buvo priteista 28402,15 Eur mažesnė suma, nei išieškojo antstolis, šios aplinkybės nėra ginčijamos.
19. (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės UAB „NT paslaugos“ ir trečiojo asmens UAB „Emilė“ buvo sudaryta kreditorinių reikalavimų perleidimo sutartis. Iš į bylą pateiktos (duomenys neskelbtini) kreditorinių reikalavimų perleidimo sutarties matyti, kad trečiasis asmuo UAB „Emilė“ neatšaukiamai ir besąlygiškai perleido ieškovei UAB „NT paslaugos“, o UAB „NT paslaugos“ priėmė iš UAB „Emilė“ visas iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – „Pagrindinė sutartis“), kylančias ar su ja susijusias UAB „Emilė“ teises, įkaitant, tačiau neapsiribojant, kreditoriaus UAB „Emilė“ teisę reikalauti ir gauti iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos su skolos grąžinimu susijusius mokėjimus bei visas susikaupusias palūkanas ir susidariusius delspinigius, jei tokių būtų (sutarties 1 straipsnio 1 punktas). Kreditorinių reikalavimų perleidimo sutarties 1 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad kreditorius UAB „Emilė“ pripažįsta ir konstatuoja, kad šios sutarties sudarymo dieną atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos skola kreditoriui UAB „Emilė“ pagal Pagrindinę sutartį sudaro 28402,15 Eur.
20. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šiuo atveju tarp pirmojo kreditoriaus – trečiojo asmens UAB „Emilė“ ir atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos susidariusi faktinė situacija atitinka sprendimų įvykdymų atgręžimo teisinius santykius ir nesant įrodymų, kad kreditorinių reikalavimų perleidimo sutartimi trečiasis asmuo ieškovei būtų perleidęs ir sprendimo įvykdymo atgręžimo teises tam tikroje konkrečioje civilinėje byloje, ieškovės ieškinį dėl 28402,15 Eur skolos atmetė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju bylą nagrinėjęs teismas, suabsoliutinęs neperleistas sprendimo įvykdymo atgręžimo teises, nevertino prievolės (valstybinės žemės nuoma), iš kurios atsirado teisė prigimties, kuri neatsiejamai susijusi su kreditoriaus asmeniu, ir prievolės įvykdymo sąlygų.
21. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte užfiksuota, jog už 2014 m. laikotarpį pagal 2018 m. gruodžio 31 d. būklę, atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos skola trečiajam asmeniui UAB „Emilė“ yra 28402,15 Eur (b. l. 12, 93). Šiuo atveju reikšminga tai, kad šiame akte nurodyta 28402,15 Eur skola yra už valstybinės žemės nuomą. Tokia atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos prievolės trečiajam asmeniui UAB „Emilė“ prigimtis daro ją neatskiriamą nuo kreditoriaus asmens ir jos perleisti negalima.
22. Tokią poziciją iš esmės patvirtina tai, kad 2018 m. lapkričio 8 d. Šiaulių miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-374 patvirtino Nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisykles (toliau – Taisyklės), kurių 47 punktas numato, kad nuomos mokesčio permoka grąžinama per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos, kai pateikia prašymą Apskaitos skyriui. Nepateikus prašymo dėl nuomos mokesčio permokos grąžinimo, nuomos mokesčio permoka įskaitoma į einamųjų metų mokestinį laikotarpį. Šiose taisyklėse yra numatyta, kokia tvarka ir terminais yra mokami mokesčiai už valstybinės žemės nuomą ir kaip mokesčio dydis yra apskaičiuojamas, o taip pat ir kokia tvarka ir terminais yra grąžinamos mokesčio permokos. Atkreiptinas dėmesys, kad nei Taisyklėse, nei kituose įstatymuose nėra numatyta galimybės mokesčio mokėtojui perleisti teisės atgauti mokesčio permoką kitam asmeniui. Vadovaujantis Taisyklėmis ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu, mokesčio permokos yra grąžinamos tam pačiam mokesčio mokėtojui, kuris jas įmokėjo. Šiuo atveju 28402,15 Eur suma yra UAB „Emilė“ permoka už valstybinės žemės nuomą ir tik jų mokėtoja UAB „Emilė“ gali pasinaudoti mokesčio permokos grąžinimo tvarka. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų ir negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius; pradinis ir naujasis kreditorius taip pat negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009).
23. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ieškovė UAB „NT paslaugos“ pagal (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės UAB „NT paslaugos“ ir trečiojo asmens UAB „Emilė“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį neįgijo teisės reikalauti atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos išmokėti 28402,15 Eur skolą.
24. Atsižvelgdamas į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir kitais motyvais, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
25. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų, todėl šis klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.