- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-11
- Bylos Nr.
- e2S-1691-324/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11937-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- B. B.
- Atsakovas
- R. B.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės B. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokinio turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo ir kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo AB SEB bankas, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė B. B. (toliau – ir ieškovė) teismo prašė nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes, nepriteisti sutuoktiniams išlaikymo, nepilnamečių vaikų B. B. ir A. B. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui kiekvienam po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskirti ieškovę nepilnamečiams vaikams išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, priteisti iš atsakovo 4 153,68 Eur nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą, santuokos metu įgytą turtą padalinti taip: ieškovei priteisti butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iš ieškovės atsakovui priteisti 2 465,98 Eur kompensaciją už pusę padengto kredito ir palūkanų, priteisti ieškovei automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui iš ieškovės priteisiant pusę (400 Eur) automobilio vertės, po santuokos nutraukimo prievolę kreditoriui AB SEB bankas pripažinti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole, priteisti iš atsakovo ieškovei 1 500 Eur neturtinę žalą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 27 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
3. Teismas nustatė, kad ieškinio antrasis reikalavimas yra netinkamai ir neaiškiai suformuluotas. Teismas išaiškino ieškovei, kad ieškiniu prašant ieškovei iš atsakovo priteisti 1 500 Eur neturtinę žalą, ieškinyje turi būti aiškiai nurodyta, dėl kurio iš sutuoktinių (pačios ieškovės ar atsakovo) kaltės santuoka iširo ir kokie rašytiniai įrodymai šį faktą įrodo. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovo kaltė bus įrodoma liudytojų parodymais ir mobiliosios programėlės „Messenger“ susirašinėjimais, tačiau ieškinio rezoliucinėje dalyje nėra suformuluotas prašymas teismo posėdyje apsiklausti liudytojus, kartu nurodant liudytojų kontaktinius duomenis, nėra pateikti mobiliosios programėlės „Messenger“ susirašinėjimai. Ieškovė ieškinyje argumentuoja, kad prašomas padalinti nekilnojamasis turtas – butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra 25 400 Eur vertės. 2021 m. liepos 27 d. patikrinęs Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenis teismas nustatė, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 44 300 Eur, o ne ieškovės nurodyta 25 400 Eur suma. Teismo nuomone, tikslinant ieškinį turi būti nurodyta tinkama dalintino nekilnojamojo turto vertė ir turi būti primokėta trūkstama žyminio mokesčio suma, skaičiuojama nuo dalintino turto vertės. Teismas nustatė, kad ieškovė prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš su santuokos nutraukimu kylančių išgyvenimų, dėl ko šiuo atveju ieškovei negalioja CPK 83 straipsnio 1 dalies 3-4 punktuose numatytos žyminio mokesčio mokėjimo išimtys. Teismas išaiškino ieškovei, kad žyminis mokestis taip pat turi būti sumokėtas ir dėl reiškiamos neturtinės žalos priteisimo.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 27 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl ieškinio priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Tiek įrodymų pateikimas, tiek ir prašymas apklausti vienus ar kitus liudytojus turi būti sprendžiamas pasirengimo bylai stadijoje, o ne sprendžiant klausimą dėl ieškinio priėmimo.
1.2. Ieškovė pareiškė neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei. Reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės apmokamas kaip neturtinis reikalavimas - 75 Eur. CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai – bylose dėl išlaikymo priteisimo, tuo pačiu ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, todėl žyminis mokestis dėl šių reikalavimų nemokamas. Ieškovė taip pat pateikė reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo atsakovui bei neturtinės žalos priteisimo. Žyminis mokestis atitinkamai paskaičiuotas nuo 2465,98 Eur kompensacijos sumos už pusę padengto kredito bei palūkanų pagal 2017 m. vasario 3 d. kreditavimo sutartį Nr. 03A1718210334-65, tai sudaro 55 Eur; nuo 400 Eur kompensacijos sumos už ieškovei tenkantį kilnojamąjį turtą (transporto priemonę) sudaro 15 Eur; nuo 1500 Eur sumos už prašomą priteisti neturtinę žalą 34 Eur. Iš viso už turtinį reikalavimą susidaro 4365,98 Eur suma. Bendra mokėtina žyminio mokesčio suma už neturtinį reikalavimą ir turtinius reikalavimus yra 173 Eur, toks žyminis mokestis ir buvo sumokėtas. Butas yra banko nuosavybė ir jis nėra įtrauktas į dalintino šeimos turto balansą, šiuo atveju yra sprendžiamas tik kompensacijos atsakovui sumokėjimo klausimas už padengtą kreditą bei palūkanas pagal 2017 m. vasario 3 d. kreditavimo sutartį Nr. 03A1718210334-65, todėl žyminis mokestis nuo buto vertės nebuvo apskaičiuotas ir sumokėtas.
1.3. Ieškovė ieškinio antruoju reikalavimu teismo prašo nutraukti ieškovo ir atsakovo santuoką pripažįstant, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės. Iš ieškinio motyvuojamosios dalies, t. y. 2-3 lapų, matyti, jog ieškovė įrodinės teismui, jog santuoka iširo ir turi būti nutraukta dėl atsakovo kaltės. Toks teismo nustatytas trūkumas yra daugiau formalus, tai nėra esminis trūkumas, dėl kurio teismas turėtų nepriimti ieškinio.
1.4. Ieškovė ieškiniu neprašo teismo modifikuoti kreditavimo sutarties sąlygų, ji nesikreipė į banką dėl kreditavimo sutarties modifikavimo, ieškinio 13 punktu teismo prašo prievolę trečiajam asmeniui AB SEB bankui po santuokos nutraukimo palikti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole. Šalys prieš kredito įstaigą liks ir po santuokos nutraukimo solidariai atsakingos, o 14-15 punktu reiškiami reikalavimai patvirtina, jog ieškovė reiškia tiesioginius reikalavimus atsakovui, bet ne kredito įstaigai.
1.5. Teismo nustatytas trūkumas dėl vidutinės buto rinkos vertės yra formalus, juolab kad turtas tarp šalių nėra dalinamas, jis nėra įtrauktas į šeimos turto balansą. Nesiginčija, jeigu turi būti nustatyta kita turto vertė.
1.6. Įstatymas tiesiogiai numato, kad teismas, nagrinėdamas šeimos bylas turėtų būtų aktyvus, nustato galimybę teismui veikti savo iniciatyva. Šeimos narių teisių ir teisėtų interesų gynimas yra viešojo intereso gynimas. Teisėjas šeimos bylose turi būti stengtis užkirsti kelią šalių piktnaudžiavimui procesu, nukreipti procesą tinkama linkme, pareikalaudamas papildomų įrodymų, o prireikus rinkti juos savo iniciatyva, taip pat viršyti pareikštus reikalavimus ar taikyti alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą, būti aktyviam siekiant šalių susitaikymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
7. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ieškinio trūkumų vertinimo
8. Siekiant užtikrinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, CPK ir kituose įstatymuose įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Tik tinkamai įformintas šalies procesinis dokumentas užtikrina ne tik proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, bet ir lygiateisiškumo, rungimosi principų realų veikimą. Kitaip tariant, imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su pareikštų reikalavimų esme, juos suprasti, kad priešinga šalis tinkamai bei laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą.
9. Pagal CPK nuostatas, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Bendroji nuostata, kad CPK reikalavimai ieškinio turiniui ir formai į teismą besikreipiančiam asmeniui yra privalomi, nereiškia, kad bet kurio ieškinio turinio reikalavimo nesilaikymas lemia ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą. Pažymėtina, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016, 15 punktas). Tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, tai tokie netikslumai turėtų būti sprendžiami parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Be to, posėdžio pirmininko pareiga rūpintis, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės (CPK 159 straipsnio 1 dalis). Todėl žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės metu posėdžio pirmininkas taip pat gali užduoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauti jų paaiškinimų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti bylai teisingai išnagrinėti (CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog santuokos nutraukimą ginčo teisena dėl sutuoktinio (abiejų sutuoktinių) kaltės reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio ir CPK XIX skyriaus teisės normos. Ieškinio priėmimo stadijoje atliekami procesiniai veiksmai, kurių tikslas iškelti bylą (priimti ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant vieno ar abiejų sutuoktinių kaltei), todėl priimant ieškinį bei kartu su juo pateikiamus įrodymus, teismas turi įvertinti ieškinio turinį formaliai: ar jo turinys atitinka CPK 382 straipsnyje nustatytus ieškinio turinio reikalavimus, ar nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir pan. Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, patenkinti ar atmesti ieškinį. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šioje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė ieškinyje nurodo, jog „atsakovo kaltė bus įrodoma liudytojų parodymais ir mobiliosios programėlės „Messenger“ susirašinėjimais, tačiau ieškinio rezoliucinėje dalyje nėra suformuluotas prašymas teismo posėdyje apsiklausti liudytojus, kartu nurodant liudytojų kontaktinius duomenis, o taip pat nėra pateikti mobiliosios programėlės „Messenger“ susirašinėjimai“, teismo nuomone, reiškia prieštaringumą tarp ieškinio motyvų, ieškinio rezoliucinės dalies ir pridėtų dokumentų sąrašo, pažeidžia CPK 135 straipsnio 1 dalies 2-4 punktų reikalavimus.
11. Antruoju ieškinio reikalavimu ieškovė teismo prašė nutraukti šalių santuoką, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinio kaltės. Formuluodama šį ieškinio reikalavimą ieškovė nenurodė, dėl kieno kaltės prašoma nutraukti santuoką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks reikalavimas turėtų būti aiškiai suformuluotas, visgi šis trūkumas nėra esminis, dėl kurio teismas turėtų nepriimti ieškinio, kadangi tokį trūkumą galima pašalinti ir parengiamojo teismo posėdžio metu, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Tiek įrodymų pateikimas, tiek ir prašymas apklausti vienus ar kitus liudytojus turėtų būti sprendžiamas pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, o ne sprendžiant klausimą dėl ieškinio priėmimo.
12. Vertinant atskirojo skundo argumentus dėl teismo vaidmens šeimos bylose, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose yra skirtas vaiko teisių ir interesų gynimui užtikrinti ir teismas turi būti aktyvus, kai reikia apsaugoti sutuoktinių ar vieno iš jų teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-520/2010). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pažymėta, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ir dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014). Taigi ieškovė šiuo atveju nėra atleista nuo pareigos teikti teismui įrodymus ar kitus bylos išnagrinėjimui reikalingus duomenis, tačiau šie duomenys ir įrodymai gali būti pateikti ir pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės stadijoje, o ne taikant ieškinio trūkumų institutą.
Dėl žyminio mokesčio už ieškovės pareikštus reikalavimus
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai reikalavimas padalyti turtą yra reiškiamas teisme, nepriklausomai nuo to, iš kokių teisinių santykių kilo ginčas, jis turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu dydžiu – nuo ginčijamos sumos. Santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Visi kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017. Teismų praktika. 2017, 47, p. 269-275).
14. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, žyminis mokestis byloje dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo yra skaičiuojamas nuo ieškinio (priešieškinio) sumos, o ieškinio (priešieškinio) suma nustatoma pagal reikalaujamo priteisti turto rinkos vertę ir reikalaujamas priteisti pinigų sumas (kompensacijas) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1, 9 ir 10 punktai).
15. Atmestini ieškovės argumentai, kad butas, kurį prašoma priteisti ieškovei, yra banko nuosavybė ir šiuo atveju yra sprendžiamas tik kompensacijos atsakovui sumokėjimo klausimas už padengtą kreditą bei palūkanas pagal 2017 m. vasario 3 d. kreditavimo sutartį Nr. 03A1718210334-65.
16. Dešimtuoju ieškinio reikalavimu ieškovė prašo priteisti jai santuokoje įgytą turtą – butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų (ieškovės su ieškiniu pateikto 2021 m. balandžio 12 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo) nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) (skundžiamoje nutartyje teismas neteisingai nurodė šalims nuosavybės teise priklausančio buto adresą - (duomenys neskelbtini)) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso R. B. ir B. B., jo rinkos vertė 24 500 Eur (vidutinės rinkos vertės nustatymo data 2017 m. sausio 31 d.). Tai, kad šis butas yra įkeistas bankui, nekeičia šalims nuosavybės teise priklausančio turto teisinio statuso. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad 2021 m. liepos 27 d. patikrinęs Nekilnojamojo turto registro duomenų bazę dėl vidutinės rinkos vertės nustatymo, nustatė, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė yra 44 300 Eur, tačiau tokio įrodymo elektronine forma tvarkomoje byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs duomenis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, nenustatė, kad šio buto rinkos vertė skirtųsi nuo ieškovės nurodytos rinkos vertės (25 400 Eur). CPK 179 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų, tačiau elektroninėje byloje turi būti saugomos proceso metu sudarytų ar gautų rašytinių procesinių dokumentų skaitmeninės kopijos (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37 straipsnio 6 dalis).
17. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje ieškovė 2021 m. liepos 22 d. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė ieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimą dėl santuokos nutraukimo (su išvestiniais reikalavimais - dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo, dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo), už kurį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 83 Eur (100 * 3 proc. * 75 proc. * 1,105 (vadovaujantis oficialia Statistikos departamento interneto tinklalapyje nurodyta informacija, 2021 m. birželio mėn. vartotojų kainų indeksas (t. y. 2021 m. III ketvirčio pradžiai apskaičiuotas indeksas), palyginti su 2017 m. liepos mėn., sudaro 110,5, todėl ieškovei 2021 m. liepos mėn. pareiškus reikalavimą dėl santuokos nutraukimo taikytinas 110,5 indeksas (CPK 82 straipsnis)), du reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo (už šiuos reikalavimus ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą), reikalavimą dėl turto padalijimo (dalijamo turto vertė 24 900 Eur (24 500 Eur + 400 Eur), už kurį mokamas žyminis mokestis sudaro 560 Eur (24 900 Eur * 3 proc. * 75 proc.) ir reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, už kurį žyminis mokestis sudaro 34 Eur (1500 * 3 proc. * 75 proc.), iš viso ieškovės mokėtinas žyminis mokestis sudaro 677 Eur. Ieškovė šioje byloje sumokėjo 173 Eur žyminį mokestį, todėl ji turėtų apmokėti likusią 504 Eur žyminio mokesčio dalį.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
18. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina. Esminiai proceso teisės normų pažeidimai negali būti pašalinami apeliacinės instancijos teisme, kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, todėl šio klausimo sprendimas perduotinas pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 27 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.