Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-10-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-1070-1220/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-21
Bylos Nr.
eII-1070-1220/2024
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Inga Ambrulevičiūtė-Januškevičė
Pažeidėjas
A. S.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-1070-1220/2024Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00819-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.7; 1.4.11; 16.11.6; 21.9.10; 21.11.3 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. spalio 21 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Inga Ambrulevičiūtė-Januškevičė,sekretoriaujant Urtei Piluckei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. skundą dėl 2024 m. rugsėjo 5 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau Institucija) 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugpjūčio 18 d. 08.45 val., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,67 promilių neblaivumo laipsnis ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, už ką asmeniui paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) – 12 mėnesių.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S. skundu prašo sutrumpinti jam skirtą specialiosios teisės vairuoti automobilį terminą perpus arba per įmanomą ilgiausią terminą. Skunde nurodė, kad jo atliktas pažeidimas nebuvo tyčinis, kadangi tuo metu jautėsi puikiai, buvo adekvatus ir jo reakcijos greitis bei aplinkos suvokimas nebuvo paveikti daugiau negu įprasta, kadangi vairavo gerai išsimiegojęs. Be to, nebuvo padaryta papildoma žala valstybės ar privačiam turtui, kitų asmenų sveikatai bei gerovei, viešajai tvarkai daugiau negu atliktas pažeidimas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Pareiškėjas skunde išreiškia gailestį dėl atlikto pažeidimo. Pareiškėjas nurodo, kad jis dirba pastovų darbą, moka mokesčius nustatytu terminu, rūpinasi savo šeimos ir kitų žmonių gerove. Darbe dirba vadybininku, o jo pareigybė leidžia rūpintis darbų organizavimu ir kokybe, todėl tai, pareiškėjo teigimu, patvirtina faktą, jog jis atsakingas asmuo ir sugeba prisiimti atsakomybę už bet kokį savo elgesį ir už jį atsakyti. Pareiškėjo atsakomybės tikrumą rodo jo turimas leidimas šaunamajam ginklui, kuris yra galiojantis, bei, šios specialiosios teisės turėjimo ilgalaikiame laikotarpiu neatlikta ir nenustatyta jokių pažeidimų. Kadangi savo darbą dirbti privalo darbo vietoje, o nuotoliu darbas nėra įmanomas, jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas kasdien vykti į darbą ir iš jo.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatas, atsiliepimu nutarimą prašo palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Nurodė, jog pareiškėjui administracinė nuobauda paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavimą esant neblaiviam. Įstatymo leidėjas numato administracinių nuobaudų ir poveikio priemonių skyrimo pagrindus. Skiriamos baudos bei poveikio priemonės dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šiuo atveju Pareiškėjui nutarimu paskirta 800 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 12 (dvylikai) mėnesių. Esant tokioms aplinkybėms švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, nei su visuomenės interesu, kad asmuo sukėlęs realią grėsmę jos nariams neišvengtų jo teises ir kartu galimybės padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos. Vairavimas transporto priemonių neblaiviam kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai. Pareiškėjas padarė pavojingą ir šiukštų KET pažeidimą: jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas pirmu pūtimu 0,68 promilių antru pūtimu 0,67 promilių girtumas), tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl laimingo atsitiktinumo jis išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Atsiliepime pažymima, kad byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių (tokių kaip artimojo nelaimė, grėsmė sveikatai ar gyvybei) dėl kurių asmuo netikėtoje situacijoje būtų priėmęs sprendimą neblaivus sėsti prie vairo. Nurodoma, jog pareiškėjas prašyme skirti švelnesnes nei sankcijoje numatytas administracinio poveikio priemones motyvuoja savo patiriamais suvaržymais, charakteristikomis. Pareiškėjas žinodamas, kad vairuotojo pažymėjimas jo gyvenime turi didelę svarbą, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti nusižengimo, tuo labiau žinodamas, kad prieš tam tikro laiko tarpą vartojo alkoholinius gėrimus. Pareiškėjas nepateikė jokių išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis šioje byloje jam galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S. teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai prašė, esant galimybei, sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki 6 mėnesių ir paskirti administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Parodė, kad nors darbui automobilio reikia ne visada, kartais automobilis reikalingas įvairiems tikslams, tokiems kaip prekių vežiojimas. Nurodė, jog nors sutuoktinė ir turi teisę vairuoti, tačiau neturi galimybės jo visur vežioti. Anksčiau dėl tokio pažeidimo nėra baustas, baudą jau yra sumokėjęs. Alkoholį vartojo iš vakaro, apie 23.00 val. Būtinybė vairuoti kilo dėl to, kad draugas blogai pasijautė, skaudėjo galvą jam, kaip vėliau paaiškėjo jam buvo rasti galvoje augliai.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo A. S. atžvilgiu Institucija 2024 m. rugsėjo 5 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugpjūčio 18 d. 08.45 val., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,67 promilių neblaivumo laipsnis. Tokiais savo veiksmais A. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, už ką asmeniui paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveiki priemonė - specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių (administracinio nusižengimo bylos, b. l. 5–8).

Nustatytina, kad skundu nėra ginčijama A. S. kaltė padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, bet keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas – pareiškėjas prašo netaikyti administracinio poveikio priemonės, arba taikyti ją minimaliausiam esančiam terminui, arba taikyti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Pastebėtina, kad prašymą taikyti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai asmuo pateikė teismo posėdžio metu, taip pat buvo pateikęs Institucijai 2024 m. rugsėjo 10 d., tačiau Institucija prašymo netenkino.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi, pagal šią teisės normą asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai administracinio nusižengimo bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus, t. y. jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-9-976/2020, 2AT-23-489/2020, 2AT-50-719/2020). Asmens neblaivumo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu.

Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 43 dalyje, neblaivumas – etilo alkoholio vartojusio asmens būsena, kai šio alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) viršija įstatymų nustatytą leidžiamą normą. Asmenų, vairuojančių transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama didžiausia etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės. To paties įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad draudžiama vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ar nepasinaudojus teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu.

Atkreipiamas dėmesys, kad Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 2.3 punkte nustatyta, jog neblaivumo tikrinimas – policijos pareigūnų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus. Taigi, alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Savo ruožtu nei minimos taisyklės, nei ANK 422 straipsnio nuostatos neįtvirtina imperatyvo įrodinėti asmens neblaivumą išimtinai laboratoriniu tyrimu. Tai įtvirtinta ir teismų praktikoje. Administracinių nusižengimų ir baudžiamosiose bylose dėl transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, susiformavusi nuosekli teismų praktika, kurioje patvirtinti įvairūs įrodinėjimo būdai nustatant apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-121-697/2018, 2K-342-689/2018, 2K-60-495/2021, 2K-181-594/2023).

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės ir įrodymų šaltinių patikimumas. Teismų praktikoje pažymėta, kad įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro aiškiai nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019, 2AT-24-458/2020, 2AT-35-648/2021 ir kt.).

Akcentuotina, kad pareiškėjas sutinka ir neginčija, kad vairavo būdamas neblaivus, teismo posėdžio metu nurodė, jog alkoholį vartojo iš vakaro, apie 23.00 val. Pastebėtina, jog pareiškėjas skunde nurodo, jog pažeidimą padarė neturėdamas tyčios, nurodo, jog jautėsi gerai ir nerodė neblaivumo požymių. Pareiškėjo skundo argumentai, jog jis nesijautė neblaivus, nepanaikina minėtos pareigos prieš vairuojant transporto priemonę įsitikinti savo blaivumu. Pažeidėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog alkoholį vartojo iš vakaro, todėl kitos dienos ryte jam nustačius 0,67 promilių neblaivumą, laikytina, jog nurodyto kieko pakako, jog tikrai turėjo suprasti, kad suvartotas alkoholio kiekis iš organizmo dar nebus pasišalinęs, kai jam reikės važiuoti, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas lengvabūdiškai siekė išvengti jam galinčių kilti padarinių už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Teismo manymu, pažeidėjui nustatytas 0,67 promilės neblaivumas buvo pakankamas jam suprasti, jog jis negali vairuoti transporto priemonės, kas parodo pareiškėjo lengvabūdišką elgesį. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai, nustatydami pareiškėjo girtumą, nepažeidė neblaivumo nustatymo taisyklių, pareigūnų naudotas alkoholio kiekio matavimo prietaisas buvo techniškai tvarkingas ir tinkamas naudoti, todėl netikėti pareiškėjo girtumo nustatymo metu naudoto alkoholio kiekio matavimo prietaiso duomenimis nėra pagrindo. Pareiškėjas tiek protokolo surašymo metu, tiek teismo posėdžio metu pripažino, kad vairavo neblaivus, nuoširdžiai gailėjosi.

Tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus. Pareiškėjo skunde nurodoma aplinkybė, kad jis visiškai nesijautė neblaivus, nepanaikina minėtos pareigos prieš vairuojant transporto priemonę įsitikinti savo blaivumu. Pareiškėjas, žinodamas apie vartotą alkoholį, nebuvo pakankamai drausmingas ir rūpestingas bei atidus kelių eismo dalyvis, nesugebėjo tinkamai įvertinti fiziologinės savo organizmo būklės, sėdo už automobilio vairo ir automobilį vairavo būdamas neblaivus, tokiais savo veiksmais neabejotinai sukeldamas pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytą nusižengimą pareiškėjas padarė tyčia, t. y. žinodama, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones neblaiviam, praėjus neilgam laiko tarpui po alkoholio vartojimo, neįsitikino, jog yra blaivus ir gali vairuoti transporto priemonę.

Galimybę paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje arba administracinio poveikio priemonės neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Pagal minėtą įstatymo nuostatą teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Pavyzdžiu šiuo atveju galėtų būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kita, kas galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti. Tokios pat taisyklės galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.

Pareiškėjas A. S. padarė pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, galintį sukelti pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, kaip jau minėta, sankcijoje už šį pažeidimą imperatyviai nustatė privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Teismas, įvertinęs pareiškėjo A. S. skundo motyvus, kuriais yra grindžiamas švelnesnės negu ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės paskyrimas, šiuo atveju byloje nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo nustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nebuvo nustatyta sunkinančių aplinkybių. Nutarime nurodyta, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo įvertinta tai, jog A. S. administracine tvarka per 5 metus nebuvo baustas už vairavimą būnant neblaiviam ir A. S. buvo paskirta ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kuris lygus minimaliam ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytam terminui, tai yra 12 mėnesių.

A. S. skunde prašydamas sumažinti teisės vairuoti atėmimo terminą, tai motyvuoja tuo, kad nebuvo padaryta papildoma žala valstybės ar privačiam turtui, kitų asmenų sveikatai bei gerovei, viešajai tvarkai daugiau negu atliktas pažeidimas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Nagrinėjamo nusižengimo sudėtis formali, tad, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju nebuvo sukelti padariniai, savaime nemažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, tačiau parodo nepakankamai rūpestingą ir atsakingą pareiškėjo kaip eismo dalyvio požiūrį į įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymąsi, į jam institucijos sprendimu už nusižengimo padarymą skirtos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės ignoravimą. Pažymėtina, kad būdamas pakankamai brandi asmenybė, suvokdamas poreikį vairuoti transporto priemonę, pareiškėjas nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių, todėl šioje situacijoje vien tik jo pačios interesai nesudaro pakankamo pagrindo jai paskirtos administracinio poveikio priemonės taikymo termino sutrumpinti.

A. S. skunde taip pat prašymą sumažinti teisės vairuoti atėmimo terminą grindžia tuo, kad dirba pastovų darbą, moka mokesčius nustatytu terminu, rūpinasi savo šeimos ir kitų žmonių gerove, darbą dirbti privalo darbo vietoje, o nuotoliu darbas nėra įmanomas, jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas kasdien vykti į darbą ir iš jo. Teismo posėdžio metu nurodė, jog yra tik vieną kartą baustas administracine tvarka dėl nešiurkštaus pažeidimo, teigė, jog teisė vairuoti reikalinga darbui, vykdant veiklą. Iš esmės asmuo skundą grindė savo charakteristika ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones reikalingumu darbinei veiklai, nuvykimu į darbą. Teismų praktikoje pasisakyta, jog asmens vykdoma darbo veikla ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones turėjimo būtinybė šiai veiklai tęsti nėra laikoma išimtine aplinkybe, kurios egzistavimas pagrindžia ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą. Vertinant priešingai, susidarytų teisiniu požiūriu ydinga situacija, kurioje asmenys, vykdantys darbo veiklą, susijusią su transporto priemonių vairavimu, atsidurtų palankesnėje situacijoje už kitus administracinėn atsakomybėn traukiamus asmenis, tokios veiklos nevykdančius. Šiuo atveju privataus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo darbu ar šeimyniniais įsipareigojimais, yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą. Sutikti su pareiškėjo skundo reikalavimais negalima ir dėl to, kad būdamas pakankamai brandi asmenybė, turėdamas bendro pobūdžio teisių ir pareigų visumą, ką pareiškėjas akcentuoja ir skunde, jis nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių. Asmens interesas išvengti atsakomybės pagal įstatymo nustatytas sankcijas negali paminti visuomenės intereso, prevencinių atsakomybės taikymo tikslų ir pažeidėjo nubaudimo, tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas, žinodamas, jog teisė vairuoti jam yra būtina darbo veiklai, asmeninimas ar šeimos poreikiams vykdyti, turėjo visas objektyvias galimybes pasirinkti tokį elgesio variantą, kuris nekeltų rizikos šios teisės netekti. Tačiau šiuo atveju A. S., savo elgesio pasekmių neapsvarstė ir nesant jokios objektyvios būtinybės sėdo prie automobilio vairo būdamas neblaivus.

Vertinant galimybes šioje byloje taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, pažymėtina ir tai, kad pareiškėjui šiuo atveju nustatytas neblaivumo laipsnis (0,67 promilių) reikšmingai viršijo leistiną ribą, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė. Pareiškėjas transporto priemonę vairavo ryte, kas rodo didesnį tiek paties pareiškėjo veiksmų, tiek ir jų keliamos rizikos pavojingumą ne tik savo paties, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui. Taigi, kaip jau minėta, remiantis nuosekliai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, šioje byloje remiantis skunde išdėstytais argumentais nėra jokio objektyvaus pagrindo taikyti pareiškėjui ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpinant ar neskiriant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, jį nustatant trumpesnį nei įstatymo sankcijos ribose ar administracinio poveikio priemonės visai netaikyti. Jo nurodomos darbo aplinkybės, nei šeiminės aplinkybės, nėra laikytinos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą manyti, jog sankcijos ribose pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė yra neadekvati ir neproporcinga jo įvykdytam administraciniam nusižengimui. Nors pareiškėjas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, tačiau tik vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimas taip pat nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Numatant griežtas sankcijas už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Šiuo atveju privatus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių, negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-82-1020/2017).

Skiriama nuobauda turėtų sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes ir jų atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-281-383/2019). Pareiškėjo padarytas pažeidimas laikytinas išskirtinai šiurkščiu, o jo neblaivumas reikšmingai viršija įstatyme nustatytą ribą (0,4 promilės), nuo kurios kyla administracinė atsakomybė. Taigi, pareiškėjas prieš sėsdamas prie vairo, turėjo aiškiai suvokti, kad vairuoja būdamas neblaivus ir, būdamas atsakingas įstatymų besilaikantis asmuo, įvertinti šią aplinkybę, o kilę neigiami padariniai yra jo pasirinkto netinkamo elgesio pasekmė.

Kita vertus, kaip jau minėta, pareiškėjas prašė skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kartu skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai minimaliam terminui, kurio taikymo galimybės institucija nenustatė.

ANK 31¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik asmens sutikimu, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Taigi šis prašymas nereikalauja ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, kadangi minėtų alternatyvių administracinio poveikio priemonių skyrimo galimybė yra numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje, todėl atsakant į skundo argumentus, būtina įvertinti šios poveikio priemonės taikymo sankcijos ribose galimybes nagrinėjamose situacijoje.

ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatyta viena iš alternatyvų už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą – administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Pažymėtina, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra viena iš ANK 27 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamų administracinio poveikio priemonių (ANK 27 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Todėl nėra abejonių, kad ši administracinio poveikio priemonė taip pat turi padėti įgyvendinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinių nuobaudų paskirtį. Pažymėtina ir tai, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad antialkoholinis variklio užraktas yra įtaisas, neleidžiantis užvesti transporto priemonės variklio, jeigu transporto priemonės vairuotojo iškvėpto oro ėminyje aptinkama alkoholio. SEAKĮ 24 straipsnio 6 dalyje taip pat nurodyta, kad, pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikui, asmeniui, kuriam paskirta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, šio draudimo laikotarpiu grąžinama teisė vairuoti tik transporto priemones, kuriose įrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Taigi, pirmiau minėtu reglamentavimu įtvirtinta galimybė skirti tokio pobūdžio administracinio poveikio priemonę siekiant užtikrinti, kad asmens, kuris vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, elgesys tam tikrą laiką būtų kontroliuojamas, t. y. jam būtų leidžiama vairuoti tam tikrą laiką tik automobilius, kuriuose įrengtas antialkoholinis variklio užraktas, kartu paskiriant trumpesnį privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Be to, reikšminga ir tai, kad įstatymų leidėjas minėtu reglamentavimu neturėjo tikslo, kad draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taikymas būtų tik išskirtiniais atvejais.

Sprendžiant klausimą, ar yra teisinis pagrindas taikyti už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kartu skiriant trumpesnį privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, analizuojamu atveju būtina įvertinti visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir įvertinti, ar tai padės pasiekti administracinės nuobaudos tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, spręsdamas dėl nagrinėjamo reikalavimo, iš naujo atsižvelgia į visas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju svarbu tai, kad pareiškėjas pažeidimo neginčijo, neblaivumo patikrinimo nevengė, prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai nurodė veikos padarymo aplinkybes. Tai laikytina pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų priklausomas nuo alkoholio, o skunde nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas atsakingas asmuo ir sugeba prisiimti atsakomybę už bet kokį savo elgesį, parodo jo susirūpinimą savo veiksmais, norą taisytis, todėl ši aplinkybė vertintina pareiškėjo naudai. Būtina įvertinti ir tai, kad pareiškėjas per paskutinius penkerius metus nėra padaręs KET pažeidimo, dėl kurio teisė vairuoti jam būtų atimta, o vienintelis padarytas pažeidimas nelaikytinas šiurkščiu. Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas anksčiau būtų trauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn už vairavimą esant neblaiviam. Vertinant pareiškėjo asmenybę, kaip jau nustatyta, kad jis yra dirbantis. Pareiškėjas yra nurodęs, jog teisė vairuoti yra, nors ir ne visada, bet tam tikrais atvejais reikalinga darbui. Nors ši aplinkybė nesudaro pagrindo taikyti jam švelnesnę nei numatyta įstatyme atsakomybę, tačiau ji vertinama sprendžiant dėl įstatymo ribose numatytų administracinio poveikio priemonių rūšies ir dydžio.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. S. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus alternatyvią administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, iki vienų metų šešių mėnesių. Galimybė taikyti aptariamą alternatyvią administracinio poveikio priemonę, esant reikšmingai įstatyme leistiną neblaivumo laipsnio ribą viršijančiam neblaivumo laipsniui nepaneigiama ir šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-167-1053/2023).

Teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą ir įvertinęs surinktus bei ištirtus duomenis, konstatuoja, jog pastarosios administracinio poveikio priemonės paskyrimas leis užtikrinti, kad A. S. nevairuos transporto priemonių būdamas neblaivus, ji atitiks administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę ir bus proporcinga padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo laipsniui, kartu tai A. S. leis užsiimti darbine veikla, rūpintis savo artimaisiais. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, skundžiamas nutarimas atitinkamai keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo A. S. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) dalį, kuria A. S. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, pakeisti į administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

A. S. išaiškinti, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, apima draudimą vairuoti visų rūšių transporto priemones, jeigu jose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 31¹ straipsnio 3 dalis).

Kitą skundžiamo nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Inga Ambrulevičiūtė-Januškevičė