- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-29
- Bylos Nr.
- AN2-281-383/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00489-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Pažeidėjas
- D. J.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarimo D. J. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarimu D. J. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus: Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, už kurį jam paskirta administracinė nuobauda – 10 Eur bauda; ANK 423 straipsnio 3 dalyje, už kurį jam paskirta administracinė nuobauda – 1200 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams; ANK 426 straipsnio 1 dalyje, už kurį jam paskirta administracinė nuobauda – 600 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, galutinė administracinė nuobauda paskirta 1200 Eur bauda su administracinio poveikio priemone teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. D. J. nubaustas už tai, kad 2019 m. sausio 12 d., apie 01.50 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, dėl ko nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į namo tvorą Eismo įvykio metu sugadino tvorą ir automobilį. Apie įvykį nepranešęs nukentėjusiajam ir policijai, su automobiliu iš eismo įvykio vietos pasišalino. Po eismo įvykio vartojo alkoholį, jam nustatytas 1,04 promilių girtumas. Tuo D. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 219.1.; 221, 222 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) D. J. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarimą pakeisti ir paskirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą.
2.1. Skunde nurodo, kad savo kaltę dėl padarytų pažeidimų jis pripažįsta visiškai ir labai gailisi dėl šio savo poelgio. Neginčija jo atžvilgiu priimto teismo nutarimo, tik mano, jog teismas, priimdamas nutarimą, neatsižvelgė į kai kurias svarbias aplinkybes ir nepagrįstai paskyrė jam itin griežtą nuobaudą. Teigia, kad nesistengė nuslėpti administracinio nusižengimo pėdsakų ir nesiekė sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos, nes automobilį policijos pareigūnai pagal vėžias atsekė ir rado maždaug už 300 metrų nuo vietos, kurioje buvo padarytas nusižengimas. Pripažįsta, jog pasišalino iš eismo įvykio vietos ir tik po jo vartojo alkoholį, nes nemanė, kad padarė eismo įvykį ir nepastebėjo, kad būtų apgadinęs tvorą.
2.2. Skunde nurodo, kad teismas netinkamai sprendė administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, nes tinkamai neįvertino byloje esančių aplinkybių, sudarančių pagrindą sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą. Nurodoma, kad pati nukentėjusioji I. Š. teismo posėdžio metu ir duodama rašytinius paaiškinimus policijos įstaigai nurodė, jog nebuvo padaryta jokia turtinė žala, ir kad tvora apgadinta nuo seno. Teigia, kad automobilį vairavo blaivas ir eismo įvykis įvyko tik dėl jauno vairuotojo amžiaus, nepatyrimo ir neatidaus vairavimo. D. J. skunde nurodo, kad tiek I. Š., tiek G. J. (automobilio savininkas) neturi jokių pretenzijų dėl žalos atlyginimo neturi, teigia, kad tik per neapdairumą pabėgo iš įvykio vietos, nes tik atvykus policijos pareigūnams prie apgadinto automobilio D. J. nesislapstė ir jis pats priėjo prie apgadinto automobilio, policijos pareigūnams jį apžiūrint. Nurodo, kad apylinkės teismas visas aplinkybes švelnesnės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo aspektu vertino formaliai bei atsietai vieną nuo kitos, nevertino jų visumos, neatsižvelgė ir neįvertino paskirtos baudos ir administracinio poveikio priemonės keliamų neigiamų pasekmių proporcingumo nusižengimo pobūdžiui bei pavojingumui, t. y. teismas tik formaliai įvertino situaciją bei priėmė labai formalų procesinį sprendimą.
2.3. Skunde nurodo, kad analizuojant pažeidėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis matyti, kad niekada nebuvo teistas, nebaustas administracinėmis nuobaudomis, o tai leidžia pagrįstai manyti, jog administracinių nusižengimų padarymas buvo atsitiktinis įvykis jo gyvenime, kuris neleidžia teigti, jog itin griežtos administracinės nuobaudos paskyrimas leis pasiekti administracinės nuobaudos tikslus, kad ateityje pažeidėjas nedarytų administracinių nusižengimų. Pažymi, jog neįvertino to, kad po eismo įvykio draudžiama vartoti alkoholį bei buvo įsitikinęs, kad jokio eismo įvykio jis nepadarė. Teigia, kad apylinkės teismas nustatė tik vieną lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą, tačiau pagal ANK 35 straipsnio 2 dalį gali pripažinti ir kitas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nei nurodyta ANK 35 straipsnio 1 dalyje, todėl šių aplinkybių sąrašas nėra baigtas, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti visas byloje esančias aplinkybes ir šias motyvuojant laikyti arba nelaikyti atsakomybe lengvinančiomis aplinkybėmis, ko nepadaręs teismas priėmė formalų, nevisiškai teisingą sprendimą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos viršininkas V. L. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
4. D. J. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 8 dalyje, ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir ANK 426 straipsnio 1 dalyje, fakto nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šiuos administracinius nusižengimus. Apeliaciniame skunde keliamas teismo paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašoma sušvelninti administracinę nuobaudą, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (ANK 652 straipsnis).
6. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
7. Administracinė nuobauda yra teisėta ir pagrįsta, kai ji skirta laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų. ANK 34 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių. Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
8. ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau nei 0,4 promilės, bet ne daugiau nei 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. ANK 423 straipsnio 4 dalis įtvirtina imperatyvią nuostatą, kad už šio administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, D. J. paskyrė 1200 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
9. Apeliaciniu skundu D. J. nesutinka su teismo sprendimu D. J. paskirta 1200 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nes šios nuobaudos yra ženkliai per didelės ir neadekvačios padarytiems nusižengimams, įvykio aplinkybėms. Taigi, skundžiamu nutarimu už padarytą administracinį nusižengimą teismas D. J. paskyrė minimalią baudą, taip pat nustatė poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – minimalų terminą. Teismas įvertino tai, kad D. J. neturi administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, neteistas, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
10. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija, atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 5 dalis). Apygardos teismo nuomone, priešingai nei nurodo apeliantas, nėra pagrindo pripažinti, kad pirmos instancijos teismas paskyrė per griežtą nuobaudą. Akivaizdu, kad apelianto padarytas pažeidimas yra šiurkštus, todėl vien tik simbolinės atsakomybėn patraukto asmens lūkesčius tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Pažymėtina, kad skiriant nuobaudą įstatymas prioritetu laiko visuomenės interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, kuriam taikoma sankcija, interesus. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas nagrinėjamoje byloje nėra.
11. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemones, šias įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas padarė išvadą, kad nors ir D. J. yra jauno amžiaus, nepatyręs vairuotojas, tačiau išskirtinių aplinkybių, taikyti mažesnę nei sankcijoje numatyta nuobauda, pagrįstai nenustatė. Kauno apylinkės teismas taip pat nustatė, kad pažeidėjas administracine tvarka nebaustas, sunkinančių aplinkybių nenustatė, tačiau pats pažeidėjas neneigė, kad po eismo įvykio grįžęs namo neva nesuprato, kad padarė eismo įvykį ir vartojo alkoholį, ko pasėkoje nustatytas 1,04 promilės neblaivumas, kuris buvo gana ženkliai didesnis nuo leistinos normos, t. y. viršijo leistiną apsvaigimą nuo leistinos normos. Tačiau kaip jau aptarta, bylos duomenimis įrodyta, jog D. J. puikiai suprato, kad sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino tyčia, todėl akivaizdu, kad jis po sukelto eismo įvykio, kurio metu buvo apgadinta namo tvora, suprasdamas, jog eismo įvykio aplinkybės nenustatytos, iki jo aplinkybių nustatymo vartoti alkoholio negalėjo, tačiau nėra pagrindo abejoti tuo, kad D. J. lengvabūdiškai tikėjo, kad eismo įvykio aplinkybės ir liks nenustatytos. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taip pat atmetamas skundo argumentas, jog pažeidėjas yra jauno amžiaus ir neturintis patirties, todėl turėtų būti švelninama nuobauda, kadangi tai nėra teisinis argumentas, suteikiantis galimybę tenkini skundą. Pažymima, kad darydamas tokį pažeidimą, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pats prisiėmė galimą neigiamų pasekmių kilimo riziką, kadangi jis žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo jam kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
12. Šiuo konkrečiu atveju, jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir dar labiau sušvelninti paskirtų baudų dydžius ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kadangi paskirtos minimalios sankcijose numatytos nuobaudos. Teismas mano, jog vien administracinės nuobaudos – baudos – be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimas ar teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinus, bei sumažinus paskirtų baudų dydžius, šiuo konkrečiu atveju neleis pasiekti administracinės nuobaudos tikslų (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys).
13. Įvertinus byloje esančius įrodymus konstatuotina, kad visos reikšmingos aplinkybės buvo įvertintos, prieštaravimų tarp bylos medžiagos ir nustatytų aplinkybių nėra, visos abejonės pašalintos teismui išnagrinėjus objektyvius bylos duomenis. Todėl atsižvelgiant į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad skundžiamu nutarimu D. J. pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį nubaustas pagrįstai ir teisėtai.
14. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo manyti, kad paskyrus D. J. švelnesnę nei administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje sankcijoje numatyta minimalią nuobaudą, būtų pasiekti administracinių nuobaudų tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės paskirtos nepažeidus ANK 22, 32 straipsnių reikalavimų, atsižvelgta į visas aplinkybes ir charakterizuojančią medžiagą, paskirta minimali bauda ir minimalus poveikio priemonės terminas, jos proporcingos padarytiems šiurkštiems administraciniams nusižengimams, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkamos administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas taikyti ANK 34 str. nuostatas. Keisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarimą apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra, todėl D. J. apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir D. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.