Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruotas adresas tas pats - (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1997 m. sausio 20 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.), paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 metams, bauda (2 MGL) 260 litų, BK 35 straipsniu su turo konfiskavimu;

2) 2010 m. balandžio 6 d. Jonavos rajono teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, paskirta galutinė bausmė – 260 litų (2 MGL) bauda, 2010 m. gegužės 13 d. bauda sumokėta;

3) 2020 m. birželio 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 mėn., įpareigojant per 6 mėn. neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis, baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant įvykdyti per 6 mėn. po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, bausmė atlikta, 2021 m. sausio 4 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. A. L. 2023 liepos 1 d. apie 00.57 val. (duomenys neskelbtini), važiuodamas keliu (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, ir vairavo motorinę transporto priemonę „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,15 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. patikrinus alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr ARKL-0710, 01.45 val. jam nustatytas 2,36 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamasis A. L. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, dėl įvykio gailėjosi ir paaiškino, kad 2023 m. liepos 1 d. vartojo alkoholį, išgėrė 6 bokalus alaus brendžio, po to važiavo namo su sau nuosavybės teise priklausančia mašina keliu (duomenys neskelbtini), tačiau neišėmęs posūkio nuvažiavo į pievą, po ko liudininkas iškvietė policiją. Pripažįsta 2,36 promilių neblaivumą, blogai vertina savo elgesį, gailisi. Automobilį jis vienas naudoja, jam priklauso nuosavybės teise, bet santuokoje turto nepasidalinę.

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojui ir kaltinamajam, neturinčiam gynėjo, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant liudytojų. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

4. Liudytojas P. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 liepos 1 d. apie 00.57 val. jam važiuojant iš Pasvalio į Kauną, pravažiavus pro Panevėžio viaduką kelyje (duomenys neskelbtini), kairėje pusėje pastebėjo, kad griovyje nusukime nuo Al kelio, link kelio (duomenys neskelbtini), yra automobilis, kuris bando išvažiuoti iš griovio. Jam išlipus iš savo automobilio ir priėjus arčiau pamatė, kad „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra apgadinta, o už jos vairo sėdi vyras, apie 45 metų amžiaus, stambaus kūno sudėjimo, apie 1,75 m ūgio, trumpai kirptų plaukų. Jam pradėjus su prožektoriumi šviesti į automobilį, vairuotojas išlipo iš automobilio ir pradėjo eiti arčiau P. K. ir prašyti pagalbos, kad P. K. jį ištemptų. Vairuotojui pradėjus kalbėti su juo, iš karto suprato, kad „Audi" vairuotojas gali būti neblaivus, nes jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, nuo jo sklido alkoholio kvapas. P. K. iš karto nuėjo iki vyriškio automobilio, įjungė „parkingą“ ir ištraukė automobilio užvedimo raktelį. Tai padaręs P. K. paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Automobilyje „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo vienas vairuotojas, daugiau asmenų nebuvo. Vairavimo faktą matė, kadangi sustojęs minėtoje vietoje matė, kaip automobilis juda pirmyn ir atgal norėdamas išvažiuoti iš griovio (b.l. 18-22).

5. 2023 liepos 1 d. Kauno apskr. VPK Reagavimo valdybos 5 skyriaus tyrėjos E. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 liepos 1 d., apie 00.57 val., magistralės (duomenys neskelbtini) kairėje pusėje, esančiame kelyje (duomenys neskelbtini), koordinatės (duomenys neskelbtini), A. L., gim. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0710, patikros sertifikato Nr. 1936161, 01.27 val. pirmu pūtimu tikrinimo metu nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 2,41 promilės etilo alkoholio koncentracija, o 1.45 val. antru pūtimu nustatyta 2,36 promilės etilo alkoholio koncentracija, ir sukėlė eismo įvykį, t. y. nesilaikė saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apgadino vieną signalinį kelio stulpelį. Eismo įvykis užregistruotas EĮIS ROIK: (duomenys neskelbtini). Automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Technikos g. 18A, Kaunas (b.l. 6)

6. 2023 liepos 10 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vieta - magistralės Al Vilnius-Kaunas-Klaipėda kairėje pusėje esančiame kelyje (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta fotolentelė. (b.l. 39- 60)

7. 2023 liepos 1 d. Transporto priemonės perdavimo ir priėmimo akte užfiksuota, kad automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu buvo perduotas į UAB „Augenas“ saugojimo aikštelę. (b.l. 62-68)

8. 2023 liepos 4 d. VĮ „Regitra“ pažyma, kurioje nurodyta, kad keleivinio automobilio „Audi A6", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. L.. (b.l. 69)

9. 2023 liepos 4 d. EMPREKIS pažyma, kurioje nurodyta, kad 2009 m. „Audi A6", kurio variklio darbinis tūris 1968 kub. cm., variklio galia 125 kW kaina su PVM 6440 eurų (b.l. 70).

10. 2023 liepos 1 d. neblaivumo nustatymo aktu „Alcotest 7510" Nr. ARKL-0710 priemone A. L. 2023 liepos 1 d. pirmu tikrinimu 01.27 val. nustatytas 2.41 promilių girtumas, antru tikrinimu 01.45 val. nustatytas 2.36 promilių girtumas. A. L. su parodymais sutiko, (b.l. 88-90).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

11. BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

12. Byloje pačio kaltinamojo A. L. parodymais, kurie tiek teismo posėdžio tiek ikiteisminio tyrimo metu iš esmės sutapo, liudytojo apklausos protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolu, fotonuotraukomis, alkotesterio rodmenimis ir kitais aukščiau ištirtais įrodymais neginčijamai įrodyta, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinimas A. L. dėl vairavimo transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatyta buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino, t. y. jis 2023 liepos 1 d. apie 00.57 val. (duomenys neskelbtini), važiuodamas keliu (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, ir vairavo motorinę transporto priemonę „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,15 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. patikrinus alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr ARKL-0710, 01.45 val. jam nustatytas 2,36 promilių neblaivumas. A. L. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis, sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims reikalavimus, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai ar turtui. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

13. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

14. Nagrinėjamojoje byloje kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, kai teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą, dėl ko pripažintina, kad veika padaryta recidyvisto (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

15. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas vienas nesunkus tyčinis, baigtas nusikaltimas. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas, bausmės atliktos, tačiau teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, per penkerius metus baustas 15 kartų administracine tvarka, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, psichiatrijos ir priklausomybės įskaitose neregistruotas.

16. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016 ir kt.), kartu turi būti atsižvelgiama ir į kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant išskirtinės svarbos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-30/2014, 2K-492/2014).

17. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau jis laikytinas šiurkščiu, nes galėjo sukelti labai skaudžias pasekmes, susijusias su asmenų gyvybe, sveikata, turtu. Byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę švelninanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Iš byloje pateiktų duomenų, charakterizuojančių kaltinamąjį, matyti, kad jis yra nedirbantis, tačiau duomenų apie sveikatos problemas, trukdančias dirbti, byloje nėra, taip pat nėra duomenų apie kaltinamajam nustatytą ribotą darbingumą ar nedarbingumą. Kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, tačiau bausmės atliktos, nuo paskutiniu 2020-06-08 teismo nuosprendžiu skirtos laisvės apribojimo bausmės atlikimo praėjo daugiau nei du metai, baustas ne kartą administracine tvarka, dauguma nusižengimų už greičio viršijimą, tačiau dauguma paskirtų baudų sumokėtos, todėl įvertinus kitas aukščiau aptartas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, itin neigiamai jį charakterizuojančių duomenų nebuvimą, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios atsakomybės buvimą, teismas sprendžia, kad kaltinamasis nėra linkęs sistemingai ir piktybiškai pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, o siekiant tinkamai nubausti tokį asmenį bei sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo (BK 41 straipsnio 2 dalis), įgyvendinti teisingumo principą ir bausmės paskirtį, gali būti skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda, jos dydį nustatant, įvertinus ir kaltinamajam skirtinų baudžiamojo poveikių priemonių kontekste, kadangi bausmės paskirtis (BK 41straipsnis) įgyvendinama paskyrus tiek bausmę, tiek ir baudžiamojo poveikio priemonę(es) (BK 47 straipsnio 1, 2 dalys, 3 dalies 5 punktas, 5 dalis, 54, 55, 59, 60, 61 straipsniai).

18. Kadangi kaltinamasis prisipažino dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, o baudžiamoji byla buvo užbaigta joje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos A. L. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai

19. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

20. A. L., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo (2,36 promilių) laipsnis. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo esant vidutiniam girtumo laipsniui, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam naudotis ir įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje per nuosprendyje nustatytą laiką. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (žr. pvz. 2010 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010 ir kt.). Pažymėtina, kad kaltinamasis anksčiau teistas 3 kartus, teistumas neišnykęs, tačiau už tokį nusikaltimą teisiamas pirmą kartą. Kaltinamasis daug kartų baustas administracine tvarka, dauguma baustumų susiję su KET pažeidimais. Dėl kaltinamojo padaryto šios bylos KET pažeidimo niekas nenukentėjo, duomenų apie padarytą žalą byloje nėra, tačiau neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Pats šios veikos KET pažeidimas laikytinas šiurkščiu, nes padarytas vidutinio neblaivumo būsenos asmens, kai kraujyje nustatyta 2,36 promilės etilo alkoholio, veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, tame tarpe į padaryto nusikaltimo pobūdį, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis ne kartą yra pažeidęs Kelių eismo taisykles, yra teistas ir baustas administracine tvarka, tačiau to nepaisydamas jis vis tiek vairavo ir tai darė būdamas vidutinio neblaivumo laipsnio, todėl nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) specialia (- ią) teise (- ę) vairuoti transporto priemones trijų metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui ir, teismo manymu, atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

21. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

22. Pagal bylos aplinkybes A. L. taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra pagrindo, nes nenustatyta nė viena iš BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Jei kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, toks bendraturtis BK 72 straipsnio 5 dalies prasme nelaikomas „trečiuoju asmeniu“. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tokiu atveju sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl to sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-168-511/2020, Nr. 2K-205-628/2018 ir kt.).

23. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,Audi A6” vals. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, jog automobilis priklauso jam nuosavybės teise, bet santuokoje turto jis su sutuoktine nepasidalinę, tai šeimos bendras turtas. Vien tai, kad automobilis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso kaltinamajam ir jo sutuoktinei ir kad automobiliu naudojosi tik vienas iš sutuoktinių, nesant nustatytų kitų svarbių aplinkybių, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju gali būti išieškota konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, o ne konfiskuota nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281-1 straipsnyje, padarymo priemonė.

24. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam kaltinamojo nusikalstamumui, transporto priemonė – automobilis „Audi A6” vals. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis kaltinamajam, konfiskuotinas, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi.

25. Pažymėtina, kad tai, jog baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai.

26. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

27. Civilinis ieškinys nepareikštas.

28. 2023 m. liepos 4 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui ,,Audi A6” vals. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant valdyti, naudoti, bei disponuoti šiuo turtu, paliktinas iki automobilio konfiskacijos pradžios, o pradėjus automobilio konfiskaciją panaikintinas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

29. Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL dydžio baudą (3000 Eur), ją sumokant per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. L. skirti galutinę bausmę 40 MGL dydžio baudą (2000 Eur), ją sumokant per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, BK 72 straipsnio 5 dalimi paskirti A. L. baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 4 d., apie tai pranešant Valstybės įmonei „Regitra“.

– konfiskuoti A. L. priklausantį automobilį „Audi A6” vals. Nr. (duomenys neskelbtini), su jo užvedimo raktais, saugomais uždarosios akcinės bendrovės „Augenas“ aikštelėje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini).

A. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į automobilį „Audi A6” vals. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki automobilio konfiskacijos pradžios, o pradėjus automobilio konfiskaciją panaikintini. Apie panaikintą laikiną nuosavybės apribojimą pranešti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: transporto priemonės registracijos liudijimą ir privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitą, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti automobilio konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

Išaiškinti A. L., kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą asmens pasirinktame banke per teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjus nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111), tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Savanoriškai nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai per antstolį. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, nurodant pageidavimą jį nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka.