Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjo M. M. pareiškimo suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl praleisto įstatymo nustatytos termino palikimui priimti atnaujinimo tenkinamas visiškai.

Medicininio mirties liudijimo Nr. 22-79859528 kopija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 4). Pareiškėjo M. M. gimimo liudijimo kopija (e.b.l. 5) patvirtina, kad pareiškėjas yra palikėjos A. J. M. sūnus (e.b.l. 5). Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2023 m. kovo 23 d. gyventojų registro duomenimis palikėja A. J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi našle, sutuoktinis S. M. mirė (duomenys neskelbtini); ji turėjo du vaikus: pareiškėją M. M. ir J. V., gimusią (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 21). Palikėjo vaikai yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 punktas). Testamentų registro duomenimis palikėjas buvo sudaręs testamentą (e.b.l. 38-40). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 2 dalis numato, kad pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu. Oficialiuoju testamentu, sudarytu 2005 m. birželio 15 d. A. J. M. visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris priklausys jai mirties dieną, paliko sūnui M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 7). Testamentų registre nėra įregistruota A. J. M. palikimo priėmimo faktų (e.b.l. 8-9).

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Taigi, palikimo atsiradimo metu įpėdiniui atsiradusios subjektinės teisės turinį sudaro ne tik galimybė palikimą priimti, bet ir galimybė jo atsisakyti. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalies taikymo yra išaiškinta, kad įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Kasacinio teismo praktika yra formuojama ta linkme, kad nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti teismas turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Paveldėjimo teisės yra garantuojamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog paveldėjimo teisės institutas kyla iš Konstitucijos; Konstitucija garantuoja paveldėjimo teisę, nes jos 23 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė palikti nuosavybę kaip palikimą (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutarimas).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas M. M. terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo ir patirties, atliekant palikimo priėmimo procedūras. Be to, termino palikimui priimti eigos metu nuo 2023 m. vasario 10 d. iki 2023 m. vasario 28 d. pareiškėjas buvo išvykęs iš Lietuvos į užsienio valstybę dėl svarbių priežasčių, ką patvirtina pareiškėjo darbovietės UAB „Siguldos baldai“ pažyma (e.b.l. 20). Minėtos aplinkybės apsunkino pareiškėjo galimybes iki įstatymo nustatyto termino pabaigos tinkamai įforminti savo valią priimti motinos palikimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015). Spręsdamas termino atnaujinimo klausimą teismas atsižvelgia į tai, kad nėra kitų A. J. M. įpėdinių, kurie per įstatymo nustatytą terminą būtų išreiškę valią priimti palikimą. Iš suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytų aplinkybių matyti, kad valstybė taip pat nėra pradėjusi A. J. M. palikimo priėmimo procedūros. Suinteresuotas asmuo A. J. M. pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą J. V. taip pat nėra atlikusi motinos palikimo priėmimo veiksmų. Šiuo metu yra pasibaigęs įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti, o suinteresuotas asmuo yra išvykusi į Švediją nuo 2009 m. gegužės 20 d. ir nepareiškė pretenzijų į A. J. M. palikimą, į pareiškėjo reikalavimą šioje civilinėje byloje taip pat neatsiliepė. Iš teismų sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ji nėra kreipusis į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo. Todėl termino atnaujinimas nei vienam trečiajam asmeniui nesukeltų jokių neigiamų pasekmių ar padarinių, nebūtų sprendžiamas klausimas dėl jau paveldėto ar už realizuotą turtą gautų lėšų perdavimo. Esant tokioms aplinkybėms, termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis ir praleistas terminas pareiškėjui atnaujinamas.

Pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; procesinių dokumentų įteikimo išlaidų nesusidarė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 straipsniu, 578 straipsnio 1 dalimi teismas

nutaria:

pareiškėjo M. M. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo patenkinti visiškai.

Atnaujinti pareiškėjui M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymo nustatytą terminą A. J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Ši nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.