- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-07-24
- Bylos Nr.
- 1-295-297/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28696-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
- Kaltinamasis
- J. P.
- Advokatai
- Artūras Melisiakas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, susituokęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2014-09-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį, taikant Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, 8 MGL bauda, bausmę atlikęs (bauda sumokėta 2014-12-08), teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis J. P. 2017 m. birželio 10 d. apie 14.40 val. Alytuje, Pulko gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jo vardu registruotą lengvąjį automobilį „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,64 promilės etilo alkoholio).
Kaltinamasis J. P., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2017 m. birželio 10 d. ryte nuosavu automobiliu „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo iš Vilniaus į Alytų pas čia gyvenantį brolį. Bendraudami su broliu išgėrė du butelius degtinės. Po pietų, kai brolis apgirtęs užmigo, kaltinamasis nutarė važiuoti namo į Vilnių. Nesijautė stipriai apsvaigęs. Sėdo į savo automobilį ir važiavo, bet Alytaus miesto centre buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Prisimena, kad pareigūnai patikrino jį alkotesteriu, o koks buvo rezultatas – nepamena. Po to jį nuvežė į ligoninę, kur buvo paimtas jo kraujas tyrimui, kraujyje nustatyta 2,64 prom. etilo alkoholio. Žinojo, kad draudžiama vairuoti neblaiviam, bet tikėjosi, kad nebus policijos sustabdytas. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.
Bylos ikiteisminio tyrimo metu J. P. kaltę taip pat pripažino ir aiškino analogiškai (b. l. 47, 51).
Kaltinamajam visiškai pripažinus kaltę ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, esant Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus tyrėjos G. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. birželio 10 d. 14.40 val. Alytuje, Pulko gatvėje policijos pareigūnai J. D. ir M. Š. sustabdė patikrinimui automobilį „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini); vairuotojas patikrintas alkotesteriu, jam nustatytas 2,70 prom. girtumas (b. l. 1).
Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio J. D. tarnybiniu pranešimu fiksuota, kad 2017 m. birželio 10 d. apie 14.40 val. tikrinant policijos budėtojo pranešimą apie tai, jog Pulko gatve važiuoja automobilis „BMW 520“, kurio vairuotojas galimai neblaivus, Pulko gatvėje, ties namu Nr. 1 buvo sustabdytas automobilis „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. P.. Automobilyje ant priekinės sėdynės buvo brendžio butelis, iš automobilio salono sklido alkoholio kvapas. Pasiūlius vairuotojui pasitikrinti blaivumą, šis neprieštaravo. Alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ jam buvo nustatytas 2,70 prom. girtumas, vairuotojas J. P. nušalintas nuo vairavimo ir pristatytas į ligoninę atlikti med. apžiūrą (b. l. 16–17).
Įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota, kad Alytaus mieste Pulko gatvėje šalia namo Nr. 1 apžiūrėtas lengvasis automobilis „BMW 520“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo salono viduje ant priekinės keleivio sėdynės rastas uždarytas alkoholio butelis (b. l. 9–15).
Iš sprendimo nušalinti nuo transporto priemonės vairavimo matyti, kad 2017 m. birželio 10 d. 14.47 val. J. P. nušalintas nuo vairavimo, nes jis neblaivus, automobilis perduotas saugojimui D. N. (b. l. 18, 19).
Specialisto išvada Nr. T-A 5954/2017(01) patvirtina, kad J. P. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,64 prom. etilo alkoholio (b. l. 21).
Iš liudytojo M. Š. apklausos protokolo matyti, M. Š., dirbantis (duomenys neskelbtini), apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. birželio 10 d., jam dirbant ekipaže su vyriausiuoju patruliu J. D., apie 14.30 val. iš policijos budėtojo gavo pranešimą, jog Pulko gatve link miesto centro važiuoja žalios spalvos BMW markės automobilis, kurio vairuotojas galimai yra neblaivus. Minėtą automobilį pastebėjo Jotvingių–Pulko gatvių sankryžoje. Įjungus garsinį signalą ir duodant komandas sustoti, šis automobilis buvo sustabdytas Ligoninės–Pulko–Vilniaus gatvių sankryžoje. Automobilį vairavo vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo J. P.. Prie automobilio bendrauti su vairuotoju nuėjo J. D., o M. Š. paruošė alkotesterį. Kai jis su alkotesteriu priėjo prie vairuotojo, pamatė, kad šio koordinacija sutrikusi, jis sunkiai orientavosi aplinkoje, kalbėjo nerišliai. Alkotesteriu vairuotojui nustatė 2,70 prom. girtumą. Vairuotojas buvo taip stipriai apsvaigęs, kad net negalėjo pateikti automobilio dokumentų. Vairuotoją pristatė į ligoninę med. apžiūrai. Automobilis buvo perduotas savininko J. P. brolio dukrai. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, draustas (b. l. 31–32).
Iš liudytojo J. D. apklausos protokolo matyti, kad J. D. patvirtino tas pačias aplinkybes kaip ir M. Š. (b. l. 35–36).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo J. P. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.
BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Kaltinamasis J. P. tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad jis vairavo nuosavą automobilį „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš tai išgėręs degtinės. Taip pat pripažino, kad jam neblaiviam vairuojant automobilį, jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie atliko jo neblaivumo patikrinimą alkotesteriu, po to nuvežė į ligoninę, kur buvo atlikta jo apžiūra, paimtas kraujas tyrimui ir nustatyta, kad kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Kaltinamojo paaiškinimai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma – liudytojų M. Š., J. D. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 4833/2017(01), kuri patvirtina, kad J. P. kraujyje, paimtame 2017 m. birželio 10 d. 15.30 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,64 promilių etilo alkoholio. Taigi, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis J. P. vairavo lengvąjį automobilį „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,64 promilių etilo alkoholio), taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas pateikė teismui kaltinamojo sutuoktinės R. P. prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Tuo pagrindu kaltinamasis ir gynėjas prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, t. y. pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalies nuostatas asmuo gali atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visoms išvardintoms sąlygoms.
Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra visų formalių pagrindų taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti J. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad J. P. nusikalstamą veiką padarė jau ne pirmą kartą, nes 2014-09-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 8 MGL bauda. J. P. baudą sumokėjo 2014-12-08, taigi, teistumas yra neišnykęs (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis), todėl kaltinamasis negali būti laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką. Ta aplinkybė, kad J. P. buvo nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu, o ne apkaltinamuoju nuosprendžiu, neturi teisinės reikšmės, nes teismo baudžiamasis įsakymas yra laikomas nuosprendžiu (BPK 29 straipsnio 2 dalis). Be to, įvertinus tai, kad kaltinamasis teisiamas ne pirmą kartą, anksčiau buvo baustas už administracinius nusižengimus, spręstina, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, nėra teisinio pagrindo atleisti J. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir jis yra baustinas.
BK 54 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.
Už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, įstatymas numato alternatyvias bausmes – baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.
J. P. padarė tyčinį nusikaltimą, pagal pavojingumo laipsnį priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Įvertinama tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių turtui, sveikatai ir gyvybei. Kaltinamasis padarė naują tyčinį nusikaltimą turėdamas neišnykusį teistumą už apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, taigi, šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Kartu teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), byloje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 69, 98). Gyvena šeimoje. Duomenų apie gydymąsi psichikos sveikatos įstaigoje nėra (b. l. 81). Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – baudą, nesiekiančią šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, vidurkio. Kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 1 – 3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tame tarpe uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis ir turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką; teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. P., kuris, beje, dirba vairuotoju ir todėl kaip profesionalas turi būti ypatingai atsakingu eismo dalyviu, buvo ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už tai, kad vairavo neblaivus, t. y. 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu jis buvo nubaustas 1 000 litų (290 Eur) bauda už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 3 d. Klaipėdos mieste vairavo krovininę transporto priemonę, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (b. l. 75). Taigi, kaltinamasis jau ne pirmą kartą neblaivus vairavo transporto priemonę, vadinasi, anksčiau taikytos poveikio priemonės nebuvo pakankamai veiksmingos. Naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, vairavo girtas, esant sunkiam neblaivumo laipsniui. Nusikaltimas padarytas dienos metu, miesto centre, kur intensyvus eismas. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad tikslinga kartu su bausme skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam trejų metų terminui. Be to, įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant baudžiamosios teisės priemonėmis apginti visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis), kaltinamajam skirtina dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – jam priklausančios transporto priemonės „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. Šiuo atveju automobilis „BMW 520“ buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nes be jo būtų neįmanomas nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas. Pagal formuojamą teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas analogiško pobūdžio bylose yra būtinas (Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendis baudž. byloje Nr. 1A-267-478/2017, 2017 m. birželio 30 d. nuosprendis baudž. byloje Nr. 1A-448-593/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nuosprendis baudž. byloje Nr. 1A-385-211/2017), išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė kaltinamojo padarytam teisės pažeidimui ar jo asmenybei. Teismo vertinimu turto konfiskavimo taikymas atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo kaltinamojo teisių ir interesų akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, jis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Siekiant užkirsti kelią pakartotiniam tokio pobūdžio visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, teismas mano, kad šiuo atveju yra būtina konfiskuoti kaltinamajam priklausančią transporto priemonę (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Prokuroro 2017 m. birželio 28 d. nutarimu galimam turto konfiskavimui užtikrinti kaltinamajam šešiems mėnesiams laikinai apribota nuosavybės teisė į jam priklausančią transporto priemonę „BMW 520“, valst. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaltinamasis paskirtas šio turto saugotoju (b. l. 24–25).
Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas 2017-06-10 14.40 val., paleistas 2017-06-12 9.35 val. (b. l. 42–44), šis laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnio 1 dalis).
2017-06-12 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. 00875802) paėmimas (b. l. 52–55) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–307 straipsniais,
nusprendžia:
J. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (2 824,50 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (1883,00 Eur) dydžio baudą.
Remiantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2017-06-10 iki 2017-06-12 (dvi paras), vieną sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad galutinė bausmė yra 46 MGL (1 732,36 Eur) dydžio bauda (vienas tūkstantis septyni šimtai trisdešimt du eurai 36 ct).
Išaiškinti nuteistajam, kad paskirtą baudą jis privalo sumokėti per penkis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai. Jei asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu (Baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalis).
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsnio 1 dalimi, 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, paskirti J. P. kartu su bausme šias baudžiamojo poveikio priemones:
1) uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams ir
2) transporto priemonės „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotos J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, konfiskavimą.
Kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Įsiteisėjus nuosprendžiui, J. P. vairuotojo pažymėjimą Nr. 00875802, išd. 2016-11-05, perduoti VĮ „Regitra“.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.