Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 59-46 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“ taikyti nuteistajam N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. Š. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-119-719/2015 pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir N. Š. skirta galutinė šešerių metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies (iki 2015 m. spalio 20 d. įskaitytinai) atlikta pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nuosprendį (a. b. 1 t., I d., b. l. 44-47). Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-211-165/2016 Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. nuosprendis pageistas, nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodant, kad N. Š. tyčia sunkiai sutrikdė E. V. sveikatą 2015 m. sausio 20 d., apie 14.00 val., taip pat iš N. Š. nukentėjusiajam E. V. priteistos neturtinės žalos dydis sumažintas iki 10 000 Eur. Likusi nuosprendžio dalis palikta nepakeista (a. b. 1 t., I d., b. l. 50-52).

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2019 m. kovo 7 d. Vilniaus pataisos namuose, 2019 m. kovo 7 d. protokolu Nr. 58-14 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 59-46 nutarė taikyti nuteistajam N. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nustatant intensyvią priežiūrą, kuri būtų vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka, o pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui, nustatant baudžiamojo poveikio priemones – neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2021 m. sausio 21 d., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2021 m. sausio 21 d., dalyvauti elgesio pataisos programoje šešis mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos.

Išvadą, kad N. Š. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu užtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimą, Komisija padarė atsižvelgdama į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudaro 71 balą, pastangas mažinti nusikalstamos rizikos balus (sumažėjo 11 balų), vieningą Komisijos sprendimą, nemažą atliktos bausmės dalį, kaltės pripažinimą, gyvenimo stilių ir draugus – turėjo pažįstamų bei draugų su kriminaline praeitimi, tačiau tvirtina, kad visus ryšius su jais yra nutraukęs, atnaujinti neketina, pasak nuteistojo, būnant pataisos namuose, jis stengiasi atsiriboti nuo neigiamos aplinkinių įtakos, nors nuteistasis turi alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo patirtį, tačiau rodo pastangas keistis (aktyviai dalyvavo priklausomybių reabilitacijos programose), mąstymą ir elgesį – nuteistojo socialiniai tarpasmeniniai įgūdžiai išlavėję pakankamai, socialiai priimtinais būdais bendrauja su kitais nuteistaisiais, jį vertinančiais asmenimis, stengiasi išlaikyti taktą ir savikontrolę, nuteistasis pradeda suvokti savo nusikalstamo elgesio priežastis, keisti rigidišką elgseną, mokytis iš savo patirties – nutraukė psichotropinių medžiagų vartojimą, deda daug pastangų priklausomybių gydymesi, vis geriau suprasdamas ir atpažindamas kylančias problemas, numatydamas savo elgesio pasekmes, ateities tikslai siejami su darbine veikla, dalyvavimu savo sūnaus gyvenime ir auklėjime, prosocialiu gyvenimo būdu, nuostatas – nuteistasis supranta įstatymų svarbą visuomenės saugumui, jų laikymosi privalumą, deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, stengiasi jomis vadovautis, elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę – bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, skatintas du kartus, aktyvų dalyvavimą elgesio pataisos programose, turimą nepilnametį sūnų, turimus socialinius ryšius, turimą pastovią gyvenamąją vietą (po paleidimo planuoja apsistoti gyventi pas tėvus), bei kitas socialinio tyrimo išvadoje išdėstytas aplinkybes (b. l. 2-6).

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas netvirtintinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalies pagrindu laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pagal šio straipsnio 2 dalies 2 punktą teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, konstatuoja, jog nuteistasis N. Š. pateikė Komisijai prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra (b. l. 18), prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos Komisijai pateikė (2019 m. vasario 25 d.) (b. l. 18), kai jis faktiškai yra atlikęs pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės (2018 m. sausio 21 d.), vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (b. l. 7-11). Tai sudaro pagrindą svarstyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo N. Š. klausimą. Tačiau pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jeigu įvertinus šiuo klausimu reikšmingų aplinkybių visetą galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Pirmiausia pažymėtina, kad N. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas svarstomas antrą kartą. Prieš tai Komisija nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir pateikė rekomendacijas dėl jo socialinės reabilitacijos bei nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo (a. b. 1 t., I d., b. l. 59). Komisijos nutarimo pagrįstumas ir teisėtumas buvo patikrinti pirmos ir apeliacinės instancijos teismų, kurie vieningai atmetė N. Š. skundus ir Komisijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismai atkreipė dėmesį į nuteistojo kriminalinę patirtį – net vienuolika kartų teistas, daugiausia už chuliganizmą ir smurtinio pobūdžio nusikaltimus, pirmojo teistumo metu buvo sulaukęs vos penkiolikos metų amžiaus, ne tik paskirtos bausmės jo teigiamai nepaveikė, bet ir pats teisingų išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė; nusikalstamo elgesio priežastis – nestabilią ekonominę ir finansinę būseną, būnant laisvėje gyvenimą iš nusikalstamų veikų darymo, apie ką leidžia spręsti vos septynių mėnesių oficialaus darbo stažas ir teistumai už plėšimus bei vagystes; netinkamą nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu – net aštuonis kartus pažeistus bausmės atlikimo režimo reikalavimus, kai kurių padarytų drausmės pažeidimų (draudžiamų daiktų laikymo, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, nepaklusimo pataisos namų pareigūnams, fizinio smurto panaudojimo) šiurkštų pobūdį, padarytų smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų ryšį su smurto naudojimu ir nepaklusimu bausmės atlikimo vietos pareigūnų nurodymams, kas atspindi esmingų pokyčių elgesyje laisvėje ir pataisos įstaigoje nebuvimą, galimybę užtikrinti įstatymo normų ir visiems priimtinų elgesio taisyklių laikymąsi tik esant nuolatinei kontrolei, nedarbą pataisos įstaigoje turint didelių skolų pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo, formalų dalyvavimo reabilitacijos priemonėse vertinimą, akcentuojant dalyvavimą jose, o ne jų suteiktą realią naudą; praeityje taikytą lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir nepateisintą teismo išreikštą pasitikėjimą; asmenybę apibūdinančius duomenis – elgesyje fiksuojamą smurtinę veiklą, susijusią tiek su emocinės kontrolės stoka, savitvardos išlaikymo sunkumais, tiek su siekiu agresyviai kitus kontroliuoti, sunkumus tinkamai interpretuoti socialines situacijas, turimus lankstaus mąstymo, problemų sprendimų įgūdžių sunkumus; pagaliau, plačią galimybę mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir pakeisti savo elgesį teigiama linkme (a. b. 1 t., I d., b. l. 73-76, 78-79). Praėjus kiek daugiau nei keturiems mėnesiams buvo pakartotinai atliktas nuteistojo socialinis tyrimas. Socialinio tyrimo išvadų sugretinimas atskleidžia, kad nurodytu laikotarpiu stebimas jo nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas nuo 82 iki 71 balo, tačiau esminių pokyčių socialinio tyrimo duomenyse teismas neįžvelgia. Antai N. Š. skolos pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo padidėjo nuo 9 002,44 Eur iki 9 055,84 Eur, laikotarpis, kuriuo nuteistasis nevartoja jokių psichiką veikiančių medžiagų, padidėjo nuo dviejų iki trijų metų (pažymėtina, kad tarp socialinių tyrimų praėjo kiek daugiau nei keturi mėnesiai), nepateikti jokie duomenys apie jo emocinę gerovę, kurie prieš tai jį charakterizavo iš esmės neigiamai, todėl negalima spręsti apie pokyčius šioje srityje, pažymėta, kad nuteistasis vis geriau supranta ir atpažįsta kylančias problemas, numatydamas savo elgesio pasekmes, nustojo galioti N. Š. paskirta drausminė nuobauda už fizinį smurtą 2018 m. gruodžio 20 d. gavus paskatinimą už gerą elgesį, atitinkamai paskatinimų skaičius padidėjo nuo vieno iki dviejų, pagaliau, nuteistasis vykdė Komisijos rekomendacijas dėl socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: tęsia mokymąsi dešimtoje klasėje, lanko AA / AN grupės užsiėmimus, nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d. dalyvavo kassavaitiniuose psichokorekcinės „Bendravimo grupės“ užsiėmimuose, atliko gerbūvio darbus – išvalė tualeto ir prausyklos langus. Visa kita socialinio tyrimo išvadose liko nepakitę (b. l. 7-11; a. b. 1 t., I d., b. l. 61-65). Nors visumoje stebimi teigiami N. Š. pokyčiai, tačiau be nusikalstamo elgesio rizikos formalios išraiškos (balų skaičiaus) sumažėjimo nuteistojo pažanga ją mažinant teismui iki šiol nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Juk N. Š. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Išvardintos aplinkybės rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, tačiau lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad vis dar egzistuoja plati erdvė mažinti N. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Tai rodo dinaminiai veiksniai, kurie sudaro net 26 balus, kuriuos sumažinus aktuali rizika taptų artima žemai. Tai visuomenei neabejotinai parodytų, kad nuteistasis jau yra pasirengęs gyventi nenusikalsdamas ir nekeldamas pavojaus aplinkiniams. Pažymėtina ir tai, kad iki šiol esminiai pokyčiai N. Š. mąstyme nestebimi. Nuteistajam ir toliau būdingi emocinės reguliacijos sunkumai, jam vis dar sunku tinkamai interpretuoti socialines situacijas, nuteistasis iki šiol turi lankstaus mąstymo, problemų sprendimo įgūdžių sunkumų. O juk netinkamas elgesio modelių pasirinkimas pripažintas vienu iš N. Š. kintamos rizikos kriminogeninių veiksnių. Nuteistasis pats pripažino, kad jo nusikalstamumą lėmė pasidavimas netinkamos draugų kompanijos įtakai, prieš kuriuos norėjo pasirodyti. Taip pat paminėtina, kad impulsyvūs ir tuo pačiu rigidiški problemų sprendimo būdai daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, didina jo nusikalstamos veiklos riziką. Todėl nuteistasis pirmiausia turėtų sutelkti dėmesį į atitinkamas socialinės reabilitacijos priemones, kurios jam padėtų pasiruošti išeiti į laisvę. Ne mažiau svarbu tai, kad N. Š. vis dar neturi net pagrindinio išsilavinimo, jo motyvacija dirbti taip pat nestebima, tuo tarpu nuteistąjį slegia net 9 055,84 Eur skola pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo, kuri didėja (b. l. 17). Todėl šiuo metu kur kas svarbiau, kad N. Š. tęstų mokymąsi ir išėjęs į laisvę turėtų realių galimybių įsidarbinti. Kartu, darbas pataisos įstaigoje jam suteiktų patirties ir sumažintų turimą finansinę naštą. Priešingu atveju, egzistuoja didelė tikimybė, kad nuteistasis gyvenimo tikslų ir toliau sieks nusikalstamu būdu. Be abejo, N. Š. turėtų atkreipti dėmesį ir į kitus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius bei dėti pastangas jos mažinimui (b. l. 7-11). Pažymėtina tai, kad lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos net ir su intensyvia priežiūra, laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau šiuo atveju tokios išvados padaryti nėra pagrindo.

Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sutinka su pateiktas pirmiau teismų nustatytais N. Š. charakterizuojančiais duomenimis, todėl jų nekartoja ir vertina, kad šių duomenų kontekste stebimi teigiami nuteistojo pokyčiai mažinant nusikalstamo elgesio riziką vis dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas mano, kad N. Š. dar nėra pasiruošęs išeiti į laisvę, todėl jis negali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigų. Tai sudaro pagrindą Komisijos nutarimo netvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, 364 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 59-46 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“ taikyti nuteistajam N. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.