Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2000-05-25 pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) (1961 m. redakcija) 225 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl Amnestijos akto“ 1 str. 1 d. 3 p. nuo laisvės atėmimo bausmės atleistas; 2) 2002-01-23 pagal BK (1961 m. redakcija) 225 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, atidedant bausmės vykdymą 2 metams; 3) 2002-02-26 pagal BK (1961 m. redakcija) 225 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, atidedant bausmės vykdymą 2 metams; 4) 2002-06-18 pagal BK 272 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu 3 metams. 2003 m. rugsėjo 23 d. veika perkvalifikuota į BK 180 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams; 5) 2005-04-08 pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnį – laisvės atėmimu 2 metams; 6) 2005-10-05 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalis – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; 7) 2007-08-20 pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį – 8 MGL ( 1040 Lt) dydžio bauda; 8) 2009-03-12 pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2007-08-20 teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams su (6 MGL) 780 Lt bauda. 2011-12-01 teismo nutartimi paskirta ir nesumokėta bauda pakeista 3 parų areštu; 9) 2014-03-06 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnio 1 dalį – areštu 60. Vadovaujantis BK 72² str., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 6 mėnesių trukmės dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmę atlikęs; 10) 2014-08-04 pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnio 1 dalį – areštu 28 paroms, bausmę atlikęs; 11) 2015-01-21 pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 63 straipsnio 1 ir 3 dalis – laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. Š. 2015 m. sausio 20 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini), tyčia, dėl tarpusavyje kilusio konflikto, nukentėjusiajam E. V. du kartus peiliu dūrė į pilvo sritį, padarydamas E. V. durtines – pjautines kiaurymines pilvo žaizdas su didžiosios taukinės ir skersinės storosios žarnos sužalojimu bei kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, taip tyčia sunkiai sutrikdė E. V. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Teismas įrodymus vertino remdamasis Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrame bylos kontekste. Visų įrodymų – pirminių ir išvestinių, tiesioginių ir netiesioginių visuma turi sudaryti logikos dėsniams neprieštaraujančią grandinę.

Kaltinamasis N. Š. neigė dūręs peiliu nukentėjusiajam ir iš viso buvus kokį nors konfliktą su nukentėjusiuoju, o kartu buvę liudytojai Ž. K. bei A. G. tvirtino nematę jokio konflikto tarp E. V. bei N. Š.. Tačiau nekyla jokių abejonių, kad nukentėjusįjį, durdamas peiliu, sužalojo būtent N. Š.. Teismas kritiškai vertina abiejų liudytojų parodymus, kad šie visiškai nematė įvykio, taip pat ir teisme duotus parodymus apie tai, kad nukentėjusysis iš automobilio išlipo galimai pasiėmęs ratlankių raktą, nors perskaičius liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur apie jokį raktą nebuvo net užsiminta, liudytojai patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Kaip teisme nurodė N. Š., jis anksčiau kartu su Ž. K. yra atlikęs bausmę, o A. G. šiuo metu pats atlieka bausmę, be to, iš bylos aplinkybių matyti, kad pas A. G. buvo patekęs įvykio metu dingęs nukentėjusiojo telefonas, apie kurio įsigijimo aplinkybes A. G. pateikė savo versiją. Tokiu būdu abu šie liudytojai, galimai siekdami padėti palengvinti N. Š. ar savo padėtį, turi pagrindo vengti duoti parodymus arba duoti ne visai teisingus parodymus. Todėl tiek Ž. K., tiek A. G. parodymus teismas pripažįsta įrodymais tik toje dalyje, kurioje jie neprieštarauja kitiems bylos įrodymams.

Tai, kad E. V. sužalojimai buvo padaryti netoli (duomenys neskelbtini), patvirtino pats nukentėjusysis bei netiesiogiai liudytojai Ž. K. ir A. G.. Nors nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu pirminių apklausų metu ir nurodė skirtingas jo sužalojimo vietas bei aplinkybes, tačiau teismas neturi jokio pagrindo netikėti jo teisme duotais parodymais dėl sužalojimo vietos ir aplinkybių, kadangi būtent teisme duotus parodymus patvirtina kiti bylos duomenys. Be to, atsižvelgtina ir į nukentėjusiojo išsakytus logiškus motyvus dėl jo visiškai kitokių parodymų ikiteisminio tyrimo metu – jis pareiškimą pasirašė bei buvo apklausiamas visiškai neatsigavę po narkozės. Iš protokolo – pareiškimo ir apklausos protokolo matyti, kad nukentėjusysis buvo apklausiamas 2015-01-21 nuo 7.00 val. iki 7.50 val. (1 t., 6, 13 b. l.), o 2015-01-20 jam buvo atliktos dvi operacijos – 15.30 val. ir 17 val. (1 t., 27 b. l.). Be to, iš tyrėjo 2015-01-26 tarnybinio pranešimo taip pat matyti, kad E. V. savo pirminių parodymų netikrumą motyvavo girtumu ir narkoze (1 t., 112 b. l.). Apklausiamas 2015-04-16 nukentėjusysis jau iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir teisme, išskyrus tai, kad jis neprisiminė, kaip jam buvo durta.

Nors tiesioginių liudytojų, kurie būtų matę, kaip buvo sužalotas E. V., byloje nėra, nekyla abejonių, kad sužalojimus padarė N. Š.. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai, tiek ir pats kaltinamasis parodė, jog E. V. ir N. Š. abu išlipo iš automobilio įvykio vietoje. Pagal nukentėjusiojo bei iš dalies liudytojų parodymus, prieš išlipant iš automobilio tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo kilo žodinis konfliktas. Atsižvelgiant į prieš sužalojimą kilusį konfliktą, į kaltinamojo asmenybę – jis dėl pykčio proveržių ir agresyvaus elgesio šešis kartus gydytas psichiatrijos skyriuje (2 t., 55 b. l.), kaltinamasis nurodytomis aplinkybėmis galėjo elgtis neadekvačiai. Be to, nukentėjusysis aiškiai, logiškai ir išsamiai nurodė konflikto priežastį, nurodė, kad N. Š. jam sudavė smūgį į pilvą bei, pasakęs -„Ar dar nekrenti iš vieno karto?“, sudavė antrą smūgį, po kurio jis nieko nebepamena. Tokiu būdu visų įrodymų – pirminių ir išvestinių, tiesioginių ir netiesioginių visuma sudaro logikos dėsniams neprieštaraujančią grandinę ir patvirtina, kad kaltinamasis N. Š. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, tyčia du kartus peiliu dūrė nukentėjusiajam E. V., padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą. Tačiau kaltinamojo veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą baudžiamas tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto norma yra specialioji BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos normos atžvilgiu. Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiškų paskatų – nustatymas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Chuliganiškos paskatos yra atsakomybę kvalifikuojanti aplinkybė, apibūdinanti nusikaltimo subjektyvųjį požymį – nusikaltimo padarymo motyvą. Nusikaltimo padarymo motyvas – tai suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimą padaryti nusikaltimą. Motyvas – chuliganiškos paskatos pasireiškia neišprovokuota agresija, šioms paskatoms būdingas veikos nepriežastingumas, akivaizdus neadekvatumas atliekamiems veiksmams. Nusikalstami veiksmai iš pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių negali būti kvalifikuojami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų.

Byloje buvo nustatyta, kad E. V. sveikata buvo sutrikdyta (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui (kurį galimai sukėlė pats nukentėjusysis) tarp nukentėjusiojo ir N. Š., t. y. sprendžiant asmeninius santykius. Pagal susiformavusią teismų praktiką tokiu atveju, kai viešoje vietoje, kokia yra miesto gatvė, sprendžiami nukentėjusiojo ir kaltininko asmeninai santykiai, veika kvalifikuojama pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Tuo atveju, jeigu sunkų sveikatos sutrikdymą dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių padaręs kaltininkas taip pat sutrikdė ir visuomenės rimtį ar tvarką, veika kvalifikuojama pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad kas nors būtų matęs įvykį, niekas aplinkui jokių žmonių nepastebėjo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad N. Š. veiksmais taip pat buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Tuo labiau, kad ir prokuroras tokio kaltinimo nebuvo pareiškęs. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą N. Š. inkriminuotą nusikalstamą veiką iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 1 dalį.

Aplinkybių, lengvinančių ir sunkinančių kaltinamojo atsakomybę, nėra.

Nors byloje yra duomenų, kad kaltinamasis galimai galėjo vartoti alkoholį prieš įvykį, tačiau konstatuoti šią aplinkybę, o tuo labiau nustatyti, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tų duomenų nepakanka.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), atsižvelgia į padarytų nusikaltimų sunkumą, jų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į nusikalstamos veikos padarymo motyvus, tikslus, stadiją ir pasekmes, į kaltinamojo asmenybę ir kitas aplinkybes.

N. Š. yra vedęs, iki sulaikymo niekur nedirbo buvo baustas administracine tvarka, jam yra nustatytas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvusis tipas, taip pat psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, tačiau jam nėra nustatyti psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės bylai ir duoti apie tai parodymų (2 t., 55 b. l.). N. Š. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkiems nusikaltimams (BK 11 str.), kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis iki šio nusikaltimo padarymo buvo teistas net dešimt kartų, tame tarpe ir už veikas, susijusias su smurto prieš asmenį panaudojimu bei sveikatos sutrikdymu, kas rodo, jog jis nėra linkęs taisytis ir ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės neįvykdė savo paskirties ir nesulaikė kaltinamojo nuo naujų nusikaltimų darymo. Įvertinus paminėtas svarbias bausmės dydžiui aplinkybes bei atsižvelgus į nusikalstamos veikos pobūdį, siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus BK 41 str. 2 d., N. Š. už nusikaltimo padarymą skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas šiek tiek didesnis, nei sankcijoje numatytas šios bausmės minimalaus ir maksimalaus dydžio vidurkis.

Šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrintina su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-01-21 nuosprendžiu skirta galutine bausme apėmimo būdu, kadangi ankstesniu nuosprendžiu N. Š. buvo nuteistas už nesunkius nusikaltimus, o šiuo nuosprendžiu – už sunkų nusikaltimą, kas atitinka BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytas sąlygas. Kadangi N. Š. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kardomoji priemonė jam neskirtina, o bausmės laikas skaičiuojamas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Baudžiamojo proceso įstatymas suteikia teisę asmeniui, dėl nusikalstamos veikos patyrusiam turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį, kurio pagrįstumo ir dydžio klausimus sprendžia teismas, priimdamas sprendimą byloje.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Panevėžio teritorinė ligonių kasa Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai pareiškė 423,66 Eur civilinį ieškinį už apmokėtas E. V. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., 76 – 78 b. l.). Tokio dydžio ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, nurodytą sumą priteisiant iš N. Š., kurio kaltais veiksmais ši žala ir buvo padaryta.

Taip pat byloje yra pareikštas nukentėjusiojo E. V. civilinis ieškinys dėl padarytos 137,30 Eur turtinės ir 11500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., 89 – 98 b. l.). Nukentėjusysis nurodė, kad ieškinį dėl padarytos turtinės žalos sudaro išlaidos vaistams ir kelionės pas gydytojus išlaidos. Neturtinę žalą nukentėjusysis patyrė dėl to, kad dėl sužalojimo prarado sveikatą, tapo nedarbingas ir nebegali fiziškai dirbti, iki šiol jaučia baimę, nerimą. Atsižvelgiant į atsiradusias pasekmes, teismas neabejoja, kad tokio dydžio žala tiek dėl padarytos turtinės, tiek dėl neturtinės yra visiškai pagrįsta.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Nukentėjusysis dėl padarytų sužalojimų kentė fizinį skausmą, dėl to patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, o tai apribojo jo bendravimo galimybes, darbingumo sumažėjimą, kas neabejotinai padarė bei ateityje darys neigiamą įtaką jo gyvenimo kokybei. Akivaizdu, kad atsiradus tokioms pasekmėms, kai nukentėjusysis tampa nedarbingas ir sprendžiamas klausimas dėl jo darbingumo lygio nustatymo, atsiranda netikrumas dėl ateities, dėl ko patiriami papildomi dvasiniai išgyvenimai, todėl, nustatant priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgtina į šias pasekmes. Todėl teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo nurodytas neturtinės žalos dydis yra visiškai pagrįstas ir iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina visa jo nurodyta suma – 11500 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – E. V. rūbai ir batai, saugomi Panevėžio apskrities VPK, grąžintini teisėtam savininkui – E. V..

Teismas, remiantis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 301 – 303 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, -

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę subendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-01-21 nuosprendžiu skirta galutine bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir N. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (metams).

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės laiką skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – t. y. nuo 2015 m. spalio 21 d.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies (iki 2015 m. spalio 20 d. įskaitytinai), atliktą pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-01-21 nuosprendį.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš N. Š. Valstybinės ligonių kasos naudai 423,66 Lt (keturis šimtus dvidešimt tris eurus 66 ct) už apmokėtas E. V. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

137,30 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus 30 ct) turtinei žalai atlyginti;11500 Eur (vienuolika tūkstančių penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – E. V. rūbus ir batus, saugomus Panevėžio apskrities VKP (kvitas (duomenys neskelbtini) (1 t., 52, 53 b. l.), grąžinti nukentėjusiajam E. V..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.