- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-15
- Bylos Nr.
- 1A-211-165/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04732-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Kažys, Elena Vainienė (pran.), Sigita Bieliauskienė
- Nuteistasis
- N. Š.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo N. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-01-21 nuosprendžiu skirta galutine bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir N. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Iš N. Š. priteista: Valstybinei ligonių kasai 423,66 Eur už apmokėtas E. V. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; E. V. 137,30 Eur turtinei ir 11 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. Š. nuteistas už tai, kad 2015 m. sausio 20 d. apie 15 val. prie (duomenys neskelbtini) tyčia, dėl tarpusavyje kilusio konflikto, nukentėjusiajam E. V. du kartus peiliu dūrė į pilvo sritį, padarydamas E. V. durtines – pjautines kiaurymines pilvo žaizdas su didžiosios taukinės ir skersinės storosios žarnos sužalojimu bei kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, taip tyčia sunkiai sutrikdė E. V. sveikatą.
Šalies argumentai
Nuteistasis N. Š. apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. nuosprendį panaikinti ir priimti jam naują, išteisinamąjį nuosprendį.
Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu teismo nuosprendžiu, teigia, kad jis E. V. sveikatos nesutrikdė, teismo išvados dėl jo kaltės neatitinka bylos aplinkybių.
Apelianto teigimu, jo kaltė grindžiama ne konkrečiais bylos duomenimis, o spėjimais. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių faktinę aplinkybę, kad jis du kartus peiliu dūrė E. V. į pilvą. Tokios aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu nenurodė ir nukentėjusysis. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis išlipo iš automobilio ir kas įvyko toliau – neprisimena, ir tik teismo posėdyje, susipažinęs su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, nukentėjusysis pakeitė parodymus ir nurodė, kad N. Š. jam du kartus trenkė į pilvą, tik nematė jokio įrankio, bet spėja, kad peiliu. Tačiau tokių E. V. nurodomų aplinkybių nepatvirtino jokie kiti įrodymai. Liudytojai A. G. ir Ž. K. parodė nematę pas apeliantą jokio įrankio, kuriuo galėjo sužaloti nukentėjusįjį. Pas jį (apeliantą) joks peilis ar kitoks duriančiai-pjaunantis įrankis nerastas. Liudytojas A. G. parodė, kad išlipus iš automobilio nuteistasis ir nukentėjusysis, nesusitikę, nuėjo į skirtingas puses.
Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis E. V. ikiteisminio tyrimo metu ne tik neparodė apie kokius nors jo (apelianto) smurtinius veiksmus, bet nurodė apie visai kito asmens smurtą jo atžvilgiu, kitu metu ir kitoje vietoje. Nukentėjusysis detalizavo jį užpuolusius asmenis, jų veiksmus, todėl apeliantas nesutinka su teismo motyvu, kad tokius parodymus nukentėjusysis davė dėl galimo narkozės poveikio. Apelianto nuomone, medikamentinis poveikis galėjo sutrikdyti nukentėjusiojo atmintį, bet negalėjo turėti įtakos jo nurodomoms aplinkybėms. Apeliantas nukentėjusiojo E. V. parodymų kaitą, tendencingai įrodinėjant jo kaltę, aiškina nukentėjusiojo siekiu gauti materialinės naudos neturtinės žalos atlyginimo forma.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad skundžiamo teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytas tariamai jo nusikalstamos veikos padarymo laikas yra paneigtas faktiniais ir abejonių nekeliančiais bylos duomenimis. Jis nuteistas už tai, kad nukentėjusįjį E. V. sužalojo 2015 m. sausio 20 d. apie 15 val., tačiau tą pačią dieną 14.33 val. E. V. buvo priimtas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, o 14.35 val. jam buvo suteikta pirminė medicininė pagalba. Tai patvirtina oficialūs dokumentai. Todėl jis negalėjo sužaloti E. V. teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytu laiku.
Apelianto teigimu, teismas prieštaringai išsprendė nukentėjusiojo pareikštą ieškinį. Nukentėjusysis ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo grindė ne tik jam padarytu sužalojimu pilvo srityje, bet ir aplinkybe, kad nuteistasis jam tariamai vieną kartą dūrė peiliu į kairės plaštakos pirmąjį pirštą ir tuo padarė tiesiamosios sausgyslės sužalojimą. Teismas visiškai patenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį, nors jis (apeliantas) dėl nukentėjusiojo piršto sužalojimo nei kaltinimas, nei nuteistas nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo N. Š. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė šį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo N. Š. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su nuosprendyje aptartų ir išanalizuotų įrodymų vertinimu ir nurodo, jog jo kaltė pagrįsta tik nukentėjusiojo E. V. nepatikimais parodymais, netinkamai išspręstas nukentėjusiojo civilinis ieškinys, klaidingai nurodytas nukentėjusiojo sužalojimo laikas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis be pagrindo reiškia nesutikimą su teismo atliktu bylos įrodymų vertinimo rezultatu, kuriuo remiantis jis pripažintas kaltu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-89/2014; 2K-242/2014).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei nurodo apeliantas, teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius nusikalstamą veiką. Nuteistojo N. Š. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais: nukentėjusiojo E. V. parodymais, iš dalies liudytojų Ž. K., A. G. parodymais, liudytojo A. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, teismo medicinos specialisto išvadomis.
Apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, esminių BPK pažeidimų nepadarė. Aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir atliktas įrodymų vertinimas yra nepalankūs N. Š., nereiškia, jog teismas netinkamai įvertino įrodymus ir padarė neteisingas išvadas.
Nuteistasis N. Š., neigdamas kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos, teigia, jog neįrodyta, kad būtent jis peiliu sužalojo nukentėjusįjį E. V., nes ir pats nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė kitas jo sužalojimo aplinkybes ir kitus asmenis.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis E. V. apie jo sužalojimo aplinkybes 2015 m. sausio 21 d. pareiškime policijai (t.1, b.l.6) bei tą pačią dieną, 7 val.20 min. apklaustas kaip liudytojas ligoninėje (t.1, b.l. 13) parodė, jog jį 2015 m. sausio 20 d. prie (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės peiliu sužalojo nepažįstami asmenys, kurių dėl girtumo neįsidėmėjo, nepamena ir kaip buvo atvežtas į ligoninę. Tačiau apklaustas 2015 m. balandžio 16 d. jis paneigė savo ankstesnius duotus parodymus ir nurodė, jog jie neatitinka tikrovės, mano, kad tokius parodymus davė dėl patirto šoko bei dėl operacijos metu gautos narkozės poveikio (t.1, b.l.15-16). Šioje apklausoje nukentėjusysis E. V. parodė, kad 2015 m. sausio 20 d. jo automobiliu, vairuojamu Ž. K., kartu su Ž. K. draugu pravarde „B“ važinėdami (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mieste automobilyje gėrė alkoholinius gėrimus, ir nors dėl girtumo visų aplinkybių nepamena, tačiau prisimena, kad į automobilį buvo įsėdęs jam nepažįstamas vyras, važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, nepažįstamasis norėjo automobilyje rūkyti, prašė kažkur nuvežti, tam jis prieštaravęs ir liepęs Ž. K. automobilį sustabdyti, automobiliui sustojus nepažįstamasis išlipti nenorėjęs, dėl ko jis pats išlipęs iš automobilio ir atidaręs dureles liepė nepažįstamajam išlipti, kas įvyko vėliau ir kaip pateko į ligoninę jis neprisimena. Nukentėjusysis E. V. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino N. Š. kaip asmenį , kuris 2015 m. sausio 20 d. važiuojant jo automobiliu konfliktavo su juo dėl to, kad jis ( nukentėjusysis) neleido automobilyje rūkyti ir neleido nuvežti į prašomą vietą (t.1, b.l.20-24). Pirmos instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis E. V. parodė, kad automobilyje konfliktavo su N. Š., po žodinio konflikto automobilyje, abiems išlipus, būtent N. Š. du kartus smūgiavo jam į pilvą ir sužalojo. Jo parodymus iš dalies patvirtino liudytojai Ž. K. ir A. G., kurie parodė, kad važinėjant automobiliu nukentėjusysis E. V. nebuvo sužalotas, automobilyje nukentėjusysis E. V. ir N. Š. ginčijosi, jie abu išlipo iš automobilio (duomenys neskelbtini) netoli namo Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytojas Ž. K., be to, parodė, kad matė nubėgantį N. Š. iš išlipimo vietos, o liudytojas A. G. parodė, kad jam su Ž. K. šiek tiek pavažiavus ir sustojus, jis sugrįžo prie nukentėjusiojo E. V. ir rado jį sužalotą, dėl to nukentėjusysis iškart buvo nuvežtas į ligoninę. Minėtais įrodymais įrodyta, kad E. V. buvo sužalotas 2015 m. sausio 20 d. (duomenys neskelbtini), iškart jam ir N. Š. išlipus iš automobilio, ir iš ten nuvežtas į ligoninę.
Pirmos instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, nustatytą nukentėjusiojo E. V. ir N. Š. žodinį konfliktą bei N. Š. asmenybę charakterizuojančią aplinkybę, kad jis dėl pykčio proveržių ir agresyvaus elgesio šešis kartu yra gydytas psichiatrijos skyriuje, pagrįstai padarė išvadą, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis N. Š. elgėsi neadekvačiai ir vartotojo smurtą, sužalojo nukentėjusįjį E. V..
Apelianto skunde nurodyta aplinkybė, kad pas jį jokio peilio niekas nematė ir nesurado, nepaneigia teismo nustatyto nukentėjusiojo E. V. sužalojimo būdo. Nukentėjusysis patvirtino, kad N. Š. jam du kartus smūgiavo į pilvą, jis pamanė, jog smūgiuota buvo kumščiu, nes neiškart pajuto skausmą. Iš byloje esančių medicininių dokumentų, specialisto išvados matyti, kad E. V. buvo padarytos dvi durtinės – pjautinės kiauryminės pilvo žaizdos su didžiosios taukinės ir skersinės storosios žarnos sužalojimu bei kraujo išsiliejimu pilvaplėvės ertmėje ir tai sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Tokie nusikalstami veiksmai tinkamai kvalifikuoti BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika.
Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad nuosprendyje neteisingai nurodytas nukentėjusiojo E. V. sužalojimo laikas – 2015 m. sausio 20 d. apie 15 val. Iš liudytojų Ž.K. ir A. G. parodymų matyti, kad nukentėjusysis E. V. į ligoninę buvo vežamas tuoj po jo sužalojimo ir iš gydymo stacionare ligos istorijos Nr.15/1905 matyti, kad į ligoninę jis buvo pristatytas 2015 m. sausio 20 d. 14 val. 33 min.(t.1, b.l.30). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmos instancijos teismo išvada dėl nusikalstamos veikos padarymo laiko neatitinka bylos aplinkybių, todėl nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 3 punktas) nustatant, kad nukentėjusiajam E. V. sunkų kūno sužalojimą N. Š. padarė 2015 m. sausio 20 d. apie 14 val.
Dėl civilinio ieškinio ir neturtinės žalos pagrindimo
Kiekvienas asmuo turi teisę į teisingą nusikaltimu patirtos žalos atlyginimą. Tai išplaukia iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 ir 109 straipsnio, juos detalizuojančių BPK 109-118 straipsnių, CK 6.250, 6.263, 6.283 – 285 ir kt. straipsnių.
Pirmos instancijos teismo nuosprendžiu patenkintas nukentėjusiojo E. V. civilinis ieškinys ir iš N. Š. priteista 137,30 Eur turtinei žalai bei 11500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis E. V. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrindė tuo, kad jam buvo padaryti kūno sužalojimai nesunkus sveikatos sutrikdymas ir sunkus sveikatos sutrikdymas. Nuteistasis nesutikdamas su šia nuosprendžio dalimi, nurodo, jog teismas nepagrįstai civilinį ieškinį tenkino visiškai, nes prašymas priteisti neturtinę žalą pagrįstas ne tik ta aplinkybe, kad nukentėjusiajam buvo padarytos pjautinės kiauryminės pilvo žaizdos su didžiosios taukinės ir skersinės storosios žarnos sužalojimu bei kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, bet ir ta aplinkybe, kad vieną kartą tariamai buvo durta peiliu į kairės plaštakos pirmąjį pirštą ir tokiu būdu padarant tiesiamosios sausgyslės sužalojimą, kas kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Apeliantas nurodo, kad dėl kairės plaštakos sužalojimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo jis nebuvo nuteistas.
Neturtinė žala yra laikoma asmens didžiuliai dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, įtampa, stresas, nuoskaudos, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.
Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007). Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Taigi neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ne tik į anksčiau nurodytus kriterijus, bet ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad N. Š. buvo pareikšti kaltinimai ir jis atiduotas teismui bei pirmos instancijos teismas pripažino N. Š. kaltu tik dėl dviem dūriais peiliu į pilvą nukentėjusiajam padarytų sužalojimų, kurie kvalifikuoti sunkiu sveikatos sutrikdymu. Dėl kairės plaštakos sužalojimo, N. Š. nėra pripažintas kaltu, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, ne dėl visų civilinio ieškovo nurodytų aplinkybių, kuriomis grindžiama neturtinė žala, egzistuoja priežastinis ryšys su N.Š. neteisėtais veiksmais, dėl kurių jis pripažįstamas kaltu. N. Š. atsakomybė taikytina ne dėl visų minėtų nukentėjusiojo nurodytų patirtų neigiamų padarinių, o tik dėl tų, kurie yra susiję priežastiniu ryšiu su nustatytais ir nuosprendžiu pripažintais N. Š. nusikalstamais veiksmais. Ši aplinkybė vertintina kaip mažinanti prašomus priteisti atlygintinos neturtinės žalos dydį. Pirmos instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 ir 4 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. nuosprendį pakeisti:
nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyti, kad N. Š. tyčia sunkiai sutrikdė E. V. sveikatą 2015 m. sausio 20 d. apie 14 val.iš N. Š. nukentėjusiajam E. V. priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 10 000 Eur.
Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.