Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus, teisėjų Jolantos Raščiuvienės ir Evaldo Vanago, sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-01-21 nuosprendžio, kuriuo N. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. (dvi veikos) ir jam paskirtos bausmės: pagal BK 284 str. 1 d. (2014-06-10 veika) laisvės atėmimas devyniems mėnesiams, pagal BK 284 str. 1 d. (2014-07-29 veika) – laisvės atėmimas vieniems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3 d., paskirtos bausmės subendrintos jas visiškai sudedant ir N. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – vieni metai devyni mėnesiai laisvės atėmimo. Pritaikius BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir N. Š. paskirta galutinė bausmė – vieni metai du mėnesiai laisvės atėmimo. Priteista iš N. Š. 324,94 Eur VšĮ Panevėžio Respublikinei ligoninei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. Š. nuteistas už tai, kad 2014 m. birželio 10 d., apie 16.27 val., viešoje vietoje – Panevėžyje, VšĮ (duomenys neskelbtini) skyriuje adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais ir vandališkais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: daužydamas kumščiais ir spardydamas tyčia sugadino svetimą, VšĮ (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą: sudaužė keraminį klozetą su nuplovimo bakeliu už 270 Lt, sudaužė 3 posto grūdintus - tonuotus stiklus už 300 Lt, stiklo šukėmis užteršdamas multifunkcinį spausdintuvą, kompiuterį su monitoriumi ir klaviatūra bei skubios pagalbos skyriaus patalpas, taip padarydamas 1121,96 Lt turtinę žalą.

N. Š. taip pat nuteistas už tai, kad 2014 m. liepos 29 d., apie 15.30 val., viešoje vietoje – Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) ketvirto aukšto bendrojo naudojimosi koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: plūsdamasis necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo nukentėjusiąsias S. S., V. P. ir S. T., sugriebė V. P. už rankos ir pastūmė ją į sieną, taip padarydamas jai poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešiniame žaste, galvos plaukuotos dalies dešinės pusės sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių paburkimu, tai yra nežymiai sutrikė V. P. sveikatą, po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, metė į S. S. dviratį, taip padarydamas jai poodines kraujosruvas kairiame žaste, kairiame dilbyje, pilvo kairėje pusėje, tai yra nežymiai sutrikdė S. S. sveikatą.

Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėja bei nukentėjusiosios prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis neginčija kalės ir padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, o nesutinka tik su jam paskirta bausme, prašydamas ją sušvelninti, todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Teismas, remdamasis baudžiamuoju įstatymu, skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1 d., 2 d.). Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik logiškas, nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta tokia bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, būtina vadovautis BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtimi.

Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas N. Š. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmes bei galutinę subendrintą bausmę.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, laisvės atėmimo bausmės skyrimą nuteistajam N. Š. lėmė tai, kad jis teisiamas dešimtą kartą, sistemingai daro panašaus pobūdžio veikas (smurtines – plėšimai, fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), taip pat teistas ir už analogiškų veikų (viešosios tvarkos pažeidimą, chuliganizmą, galiojusi iki 2003-05-01) padarymą, nusikalto, t. y. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, kuriuos skiria vos pusantro mėnesio, ką tik atlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. paskirtą arešto bausmę (paleistas iš areštinės atlikęs bausmę 2014-05-30, o nusikalstamą veiką padarė 2014-06-10) ir teistumui neišnykus, todėl laikomas recidyvistu BK 27 str. prasme. Nustatydamas skirtinų bausmių dydį apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos žalos mastą ir tai, kad padaryta žala neatlyginta, kad yra pripažinta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, taip pat įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nusikalstamų veikų padarymo metu niekur nedirbo, gyvena pas savo tėvus kartu su sugyventine ir vaiku, yra registruotas Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centre dėl emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimo, psichikos ir elgesio sutrikimo vartojant kelių rūšių narkotikus, alkoholį (skirti ekspertizę netikslinga). Kaip matyti iš bylos medžiagos, paskutiniais trimis teismo nuosprendžiais nuteistajam buvo skiriamos švelnesnės nei laisvės atėmimo bausmės (areštas), ankstesniais teismo nuosprendžiais jam buvo paskirta bauda (jos nesumokėjo, todėl ji buvo pakeista areštu), taikytas bausmės vykdymo atidėjimas (dviem nuosprendžiais), lygtinis paleidimas iš pataisos namų (vieną kartą), 2014-03-06 nuosprendžiu (teistas už BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą), vadovaujantis BK 74² str., jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Tačiau tai pozityviai nepaveikė nuteistojo, jis jokių išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė, o priešingai, N. Š. besikartojantys nusikaltimai, smurtas, vandališki veiksmai, taip pat psichiką veikiančių medžiagų (narkotikų, alkoholio ir raminamųjų vaistų) vartojimas tęsiasi ir toliau, kas, pritartina apylinkės teismo padarytai išvadai, rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, jo polinkį nusikalsti ir nenorą taisytis. Akivaizdu, kad apelianto padaryti nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o yra nuoseklus jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistojo pirmas kontaktas su policija įvyko jam būnant 14 metų amžiaus. Laisvės atėmimu jis pirmą kartą buvo nuteistas 17 metų. Anksčiau padaryti teisės pažeidimai liudija apie tai, kad N. Š. rizika, darant pakartotinius nusikaltimus, priklauso nuo silpnos impulsų kontrolės, nuo psichiką veikiančių medžiagų ir per didelio alkoholio vartojimo, nuo nenoro analizuoti savo veiksmų ir jų pasekmių. 2015-01-20 socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad N. Š. suvokia ir pripažįsta psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį, tačiau kaltina konkrečias situacijas ir aplinkybes, kurios per sunkios jam kontroliuoti. Nors nuteistasis rodo tam tikrą motyvaciją nutraukti ar sumažinti psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, tačiau šiuo metu to negali padaryti, jam trūksta motyvacijos. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 87 balai (vidutinė rizika) ir kriminogeniniai veiksniai – psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, nereguliarus gydymas nuo emociškai nestabilios asmenybės sutrikimo, nusikalstamos nuostatos, emocinės gerovės problemos ir netinkamas mąstymo bei elgesio modelio pasirinkimas leidžia manyti, kad būdamas laisvėje N. Š. gali vėl nusikalsti, t. y. tikimybė, jog būdamas laisvėje N. Š. gali įvykdyti naują nusikaltimą, yra labai didelė. Visos šios aplinkybės lėmė apylinkės teismo sprendimą nuteistajam už nusikalstamų veikų padarymą paskirti artimas BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytam vidurkiui laisvės atėmimo bausmes, o atsiželgus į tai, kad nuteistasis jokių išvadų nedaro ir nekeičia gyvenimo būdo, šias bausmes subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau paminėtas nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, jo padarytų veikų pavojingumą, ankstesnius teistumus, taip pat, atsižvelgusi į tai, kad padarytos veikos nebuvo atsitiktinės, paskirtų bausmių ir galutinės subendrintos bausmės vertinti kaip aiškiai per griežtos neturi jokio pagrindo. Šiuo atveju švelnesnės bausmės paskyrimas nepaveiktų apelianto taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas bausmę N. Š. individualizavo tinkamai, tiek už jo padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės, tiek subendrinta bausmė yra teisinga ir ne per griežta, neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 str. ir 54 str.). Nuteistojo apeliaciniame skunde iš esmės akcentuojamos tos pačios aplinkybės, į kurias individualizuodamas bausmę jau atsižvelgė pirmosios instancijos teismas. Be to, tos aplinkybės, kad nuteistasis turi sugyventinę ir vaiką, egzistavo ir anksčiau (dar iki nusikalstamų veikų padarymo), tačiau jos nebuvo paskata N. Š. atsisakyti savo nusikalstamų veiksmų, o atsižvelgiant į tai, kad bausmės atlikimo vietoje draudžiama vartoti psichiką veikiančias medžiagas, darytina išvada, kad nuteistajam pataisos namuose praleistas laikas bus naudingas, įveikiant priklausomybę psichiką veikiančioms medžiagoms ir šiuo požiūriu atitiks nuteistojo interesus (nuteistasis galės lankyti užsiėmimus, skirtus gydymuisi nuo priklausomybės narkotikams ir pan.). Todėl švelninti nuteistajam paskirtą bausmę remiantis jo apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo.

Taigi įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo N. Š. apeliacinį skundą atmesti.