Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo N. Š. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. 59-46 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. N. Š. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. nuosprendis pakeistas, nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodant, kad N. Š. tyčia sunkiai sutrikdė E. V. sveikatą 2015 m. sausio 20 d. apie 14 val., taip pat iš N. Š. nukentėjusiajam E. V. priteistos neturtinės žalos dydis sumažintas iki 10 000 Eur.

2. Bausmės atlikimo pradžia – 2015 m. sausio 21 d., bausmės pabaiga – 2021 m. sausio 21 d. 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį atliko 2018 m. sausio 21 d. Neatliktos bausmės dalis 2019 m. kovo 7 d. – 1 metai 10 mėnesių ir 14 dienų.

3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 59-46 nutarė taikyti nuteistajam N. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

6. 2019 m. gegužės 10 d. Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo N. Š. įsipareigojimas, kuriame jis nurodo, kad nori papildyti savo skundą. Jis dar kartą pažymi, kad mokosi suvirintojo specialybės bei vidurinės mokyklos dešimtoje klasėje ir įsipareigoja, jei būtų išleistas lygtinai į laisvę, atvykti į Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklą laikyti specialybės egzamino. Be to, nurodo, kad įsipareigoja tęsti mokslus Panevėžio suaugusiųjų mokymo centre, kad įgytų pagrindinį išsilavinimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas

8. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Nuteistasis N. Š. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (71 balas pagal OASys metodiką), ir, nors, kaip teisingai pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta, praėjus kiek daugiau nei keturiems mėnesiams po pirmojo socialinio tyrimo, ši rizika sumažėjo nuo 82 iki 71 balo, t. y. 11 balų, tačiau, vis dar išliekant pakankamai dideliam šią riziką sudarančių balų skaičiui, taip pat turi būti sprendžiama, ar nuteistojo pažanga šią riziką mažinant gali būti vertintina kaip akivaizdi ir duodanti pagrindą išvadai, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

10. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą. Nors nuo praėjusio lygtinio paleidimo klausimo svarstymo pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – laikotarpis, kuriuo nuteistasis nevartoja jokių psichiką veikiančių medžiagų, padidėjo nuo dviejų iki trijų metų, nuteistasis vis geriau supranta ir atpažįsta kylančias problemas, numatydamas savo elgesio pasekmes, nustojo galioti N. Š. paskirta drausminė nuobauda už fizinį smurtą 2018 m. gruodžio 20 d. gavus paskatinimą už gerą elgesį, atitinkamai paskatinimų skaičius padidėjo nuo vieno iki dviejų, N. Š. vykdė Komisijos rekomendacijas dėl socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: tęsia mokymąsi dešimtoje klasėje, lanko AA / AN grupės užsiėmimus, nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d. dalyvavo kassavaitiniuose psichokorekcinės „Bendravimo grupės“ užsiėmimuose, atliko gerbūvio darbus, tačiau šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juk sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu konstatuotos aplinkybės.

11. Abejonių dėl sėkmingos nuteistojo N. Š. pažangos, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kelia asmenybės ypatumai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti net trys kriminogeniniai veiksniai: ankstesni nusikalstami veiksmai, ankstesnis gyvenimo stilius ir draugai bei netinkamas elgesio modelių pasirinkimas. Nors, kaip teisingai pažymima skunde, ankstesni teistumai yra statinis veiksnys, kurio nuteistasis pakeisti galimybės neturi, tačiau jam vis dar nustatomi ir kiti riziką didinantys veiksniai – netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, mąstymas. Nuteistajam ir toliau būdingi emocinės reguliacijos sunkumai, jam vis dar sunku tinkamai interpretuoti socialines situacijas, nuteistasis iki šiol turi lankstaus mąstymo, problemų sprendimo įgūdžių sunkumų. Kaip matyti iš teismui pateiktos N. Š. asmenybę apibūdinančios medžiagos, nuteistojo nusikalstamos veikos, už kurias jis šiuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, padarytos vieno. Tačiau nuteistasis pats pripažino, kad jo nusikalstamumą lėmė pasidavimas netinkamos draugų kompanijos įtakai, prieš kuriuos norėjo pasirodyti; alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo problemos; impulsyvūs ir tuo pačiu rigidiški problemų sprendimo būdai. Tokie nuteistojo teiginiai patvirtina, jog atsakomybės jis pilnai neprisiima, daugiau kaltina aplinką, šalutinius veiksnius, nei save patį bei savo pasirinktus elgesio variantus.

12. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nuteistasis neturi pagrindinio išsilavinimo, mokosi 10 klasėje, komunalinių paslaugų mokykloje – suvirintoju, pataisos namuose nedirba, finansiškai remiamas artimųjų. Pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo nuteistasis turi 9 055,84 Eur skolą. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad prašymus dėl darbo pataisos namuose teikė minimaliai 10 kartų, tačiau teismui pateiktoje N. Š. asmens byloje tokių duomenų nėra. Aukštesnės instancijos teismas kritiškai vertina ir nuteistojo nurodytus teiginius, jog jis yra įgijęs dailidės, betonuotojo, montuotojo specialybes, dirbo Panevėžio statybos treste, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakuotoju, tačiau nei byloje, nei patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO išrašą apie asmens darbovietę, tokių duomenų nėra. Jeigu tikėti nuteistojo aiškinimu apie jo įgytas specialybes ir dirbtus darbus, tai darbinė patirtis iš byloje esančių teismų sprendimų labai maža, oficialaus darbo stažo neturi. Vertinant šiuos duomenis, taip pat ankstesni teistumai liudija, jog finansines problemas nuteistasis spręsdavo nusikalstamu būdu. Jokių konkrečių pasiūlymų dėl įdarbinimo laisvėje jis neturi, tik planuoja tęsti mokslus Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje bei Panevėžio suaugusiųjų mokymo centre, kad įgytų pagrindinį išsilavinimą. Taigi, probacijos sėkmei gali trukdyti ir turimi finansiniai įsipareigojimai. Pagal OASys metodiką nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra 71 balas, iš kurių 26 balai priskiriami prie dinaminių veiksnių. Taigi nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika gali būti mažinama tik jo paties pastangų pagalba, visų pirma – aktyviai dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonėse, tęsti mokslus, dirbti pataisos įstaigoje, taip stengiantis atlyginti nusikaltimais padarytą žalą.

13. Dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą, paskirtos ir atliktos bausmės dalies santykį ir pan. Apylinkės teismas N. Š. padarytas nusikalstamas veikas bei atliktos bausmės dalies santykį su paskirta bausme vertino visų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių kontekste, neteikdamas joms prioritetinės reikšmės, todėl lygtinio paleidimo taikymo nuostatų nepažeidė.

14. Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su skundo teiginiais, neva apylinkės teismas ignoravo Komisijos 5 narių vieningą nuomonę dėl jo paleidimo iš pataisos namų, sutinkant su intensyvia priežiūra, turėdamas išankstinę nuomonę dėl jo praeities. Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Komisijos nutarimas turi būti patvirtintas teismo, kas laikytina, kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog Komisijos nutarimas surašytas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, tačiau padarė išvadą, jog jame įvertinti ne visi lygtinį paleidimą lemiantys veiksniai. Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Komisija, nutarusi nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo institutą, atsižvelgė į įstatymo nustatytus reikalavimus, tačiau nepakankamai tinkamai sprendė, kad nuteistasis jau patyrė laisvės atėmimo bausmei taikomus suvaržymus, kad nusikalstamo elgesio riziką mažinanti pažanga yra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad leistų pagrįstai tikėtis, jog ateityje N. Š. iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga.

15. Įvertinus aptartą, konstatuojama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo N. Š. skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo N. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.