Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. T. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-7796-970/2020 pagal pareiškėjos S. T. pareiškimą suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarei J. L. dėl palikimo atsiradimo vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1d.).

11. Apeliacijos objektas – nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatyto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Todėl asmuo, siekdamas pasinaudoti jam suteikta teise į teisminę gynybą, turi laikytis įstatymų nustatytų sąlygų tokiai teisei įgyvendinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-19-464/2019).

13. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M. palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini) (nekilnojamojo turto buvimo vieta). Nurodė, kad ji neturi įrodymų ir neturi galimybės gauti tokių duomenų, kurie patvirtintų palikėjo paskutinę gyvenamąją vietą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos pareiškimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka nesant CK 5.4 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, sudarančių pagrindą palikėjo A. M. palikimo atsiradimo vietą nustatyti teismine tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

14. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-421/2008).

15. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018, 20 punktas). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/ 2015).

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 445 straipsnis reguliuoja tokias situacijas, kai tam tikras juridinis faktas neakivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų ir asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017).

17. Nagrinėjamu atveju pagal pareiškėjos reiškiamo reikalavimo pobūdį spręstina, kad ji kreipėsi į teismą dėl CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo.

18. CK 5.4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta (šio kodekso 2.12 straipsnis). Jeigu palikėjas negyveno nuolat vienoje vietoje, palikimo atsiradimo vieta laikoma: vieta, kur palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį daugiausia gyveno; jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta arba su palikėju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta) (CK 5.4 straipsnio 2 dalis). Jeigu negalima nustatyti palikėjo gyvenamosios vietos pagal aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, palikimo atsiradimo vieta gali būti nustatoma pagal palikėjo pilietybę, jo registraciją, jam priklausančių transporto priemonių registracijos vietą ir kitas aplinkybes (CK 5.4 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-422-378/2020).

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarės J. L. 2020 m. rugpjūčio 20 d. rašte dėl palikimo atsiradimo vietos nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytomis aplinkybėmis (t. y. kad yra duomenų, jog palikėjas iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini)) konstatavo, jog pareiškėja kartu su pareiškimu nepateikė jokių duomenų, kad kreipėsi į notarą pagal paskutinę žinomą nuolatinę palikėjo gyvenamąją vietą, ir kad tarp jos ir kitų suinteresuotų asmenų būtų kilęs ginčas dėl palikėjo A. M. palikimo atsiradimo vietos. Atskiruoju skundu apeliantė su šia teismo išvada nesutinka, nurodydama, jog jei notarei nebūtų kilusi abejonė dėl palikimo atsiradimo vietos, ji būtų pradėjusi paveldėjimo procedūras, be to, pareiškėjai palikėjo A. M. paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta nėra žinoma. Vien tik mirties vieta nenusako gyvenamosios vietos.

20. CK 2.12 straipsnyje nustatyta, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta (CK 2.16 straipsnio 1 ir 2 dalys). Asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijus įtvirtina CK 2.17 straipsnio 1 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-459-1075/2018). Nustatant asmens gyvenamąją vietą būtina atsižvelgti į faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, tęstinumą, reikšmingi ir asmens vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą, duomenys apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose.

21. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji iš nuogirdų girdėjo, jog jos tėvas A. M. gyveno (duomenys neskelbtini); į mirties įrašą, iš kurio matyti, kad A. M. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), bei į aplinkybę, kad ½ dalis palikėjo sutuoktinės A. M. turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagal įstatymą priklauso palikėjui, konstatavo, kad pareiškėja S. T. turi pakankamai duomenų, numatytų CK 5.4 straipsnio 1-3 dalyse, ir leidžiančių ne teismine tvarka nustatyti palikėjo palikimo atsiradimo vietą.

22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, teisinį ginčijamo klausimo reglamentavimą, tokią teismo išvadą pripažįsta nepagrįsta.

23. Iš pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo matyti, kad būtent pareiškėja negali gauti ir neturi duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl palikėjo nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo. Tuo tarpu byloje nustatyta aplinkybė apie palikėjo mirties vietą nepakankama tam, kad notaras išduotų paveldėjimo teisės liudijimą pagal palikimo atsiradimo vietą.

24. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja, nesutikdama su notaro atsisakymu užvesti paveldėjimo bylą, dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą turi teisę pateikti skundą teismui įstatymo nustatyta tvarka, kartu prašydama išspręsti ginčą ir dėl palikimo atsiradimo vietos nustatymo.

25. Paminėtam kontekste pastebėtina, kad pagal Notariato įstatymo 41 straipsnį suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui. T. y. asmenys, manantys, kad notaro atlikti veiksmai arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisėti ir pažeidžiantys jų teises, turi teisę tokius veiksmus (neveikimą) apskųsti teismui CPK 511 straipsnyje nustatyta tvarka. Skundai dėl notaro veiksmų teisme nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 442 straipsnio 6 punktas). Tai reiškia, kad tokių skundų nagrinėjimui taikomos CPK XXV skyriaus normos, nustatančios bendrąsias ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, taip pat CPK 511–513 straipsniai, nustatantys skundo dėl notarinių veiksmų padavimo ir nagrinėjimo tvarką. Pažymėtina, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad notaras, atlikdamas savo funkcijas, nepriima sprendimo dėl juridinių faktų konstatavimo. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti skundžiamą notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus. Pripažinus, kad toks pagrindas egzistavo, skundas netenkinamas. Tokiu atveju asmuo, siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas teises, gali kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas jas ginti atitinkamu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje nurodytu būdu ar kitomis priemonėmis (pvz., prašydamas atnaujinti praleistą terminą – CK 5.57 straipsnis), priklausomai nuo atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018; 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-469/2020 27 punktas). T. y. pateikus skundą dėl notaro veiksmų, būtų tik nustatyta, ar pagrįstai notarė 2020 m. rugpjūčio 20 d. raštu atsisakė atlikti notarinį veiksmą – priimti pareiškėjos pareiškimą dėl palikimo, atsiradusio po A. M. mirties, priėmimo bei užvesti paveldėjimo bylą, nes būtų sprendžiama dėl notarui pateiktų dokumentų pakankamumo ir ar galėjo notarui kilti pagrįstos abejonės dėl palikėjo įprastinės gyvenamosios vietos, kas būtų pakankamas pagrindas notarui atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą. Tuo tarpu nepareiškus papildomų prašymų, nebūtų nagrinėjamos aplinkybės dėl juridinių faktų, kuriuos nustato teismas.

26. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ši pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo atsisakyti priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

27. Remdamasis tuo, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo pareiškimą, netinkamai taikė civilinio proceso kodekso normas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina apeliacine tvarka. Kadangi kompetencija spręsti pareiškimo priėmimo klausimą priklauso pirmosios instancijos teismui, todėl pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337, 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį ir perduoti pareiškėjos S. T. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.