- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-17
- Bylos Nr.
- e2A-98-794/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00521-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Ieškovas
- N. Š.
- Atsakovas
- G. V. D.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) N. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6390-783/2025 pagal ieškovo N. Š. ieškinį atsakovei G. V. D. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
0 I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašo padidinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5951-762/2022 patvirtintą šalių susitarimą dėl nepilnamečiams vaikams L. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir L. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), skiriamo išlaikymo ir priteisti iš atsakovės išlaikymą kiekvienam vaikui po 320 Eur, sumą pervedant į N. Š. asmeninę sąskaitą, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir ieškovą paskirti uzufrukto teise nepilnamečių vaikų turto tvarkytoju.
2. Nurodo, kad nuo lėšų priteisimo vaikų išlaikymui praėjo nepilni trys metai, tačiau akivaizdžiai mato, kad tie 200 Eur nebetenkina vaiko poreikių. Vaikai auga, jų poreikiai didėja, atsiranda papildomos veiklos, hobiai, vaikai pradėjo lankyti mokyklą, be to, augant kainoms, didėjant infliacijai, ta suma yra labai maža. Atsakovė prie vaikų auginimo nei materialiai, nei kaip nors kitaip neprisideda, su vaikais nepalaiko jokio ryšio, jais nesidomi ir pan. Vaikai yra aktyvūs, žingeidūs, lanko būrelius: L. lanko dailę, L. sportą. Jis pats turi neįgalumą, negali dirbti bet kokio darbo, bet vaikų poreikiams išleidžia visas savo gaunamas mėnesio pajams. Tačiau, nuo pavasario pradės pats dirbti, todėl bus finansiškai pajėgus abiem vaikams per mėnesį skirti viso 640 Eur, nes gaus ir neįgalumo išmoką bei atlyginimą. Atsakovė yra jauna, sveika, neturinti neįgalumo ir pan. Ieškovas nurodė, jog maistui kas mėnesį vaikams skiriama apie 600 Eur, 150 Eur skiriama mokesčiams, internetui, telefonams, 250 Eur skiriama aprangai, 150 Eur vaistams, maisto papildams, vitaminams, higienos priemonėms, 250 Eur – būreliams, vaikų ugdymui, pramogoms.
3. Atsakovė G. V. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
4. Institucija pateikė išvadą, jog ieškinio reikalavimai atitinka šalių nepilnamečių vaikų interesus. Nurodė, jog nuo teismo sprendimo teismo sprendimo priėmimo iki ieškinio dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teismui pateikimo dienos praėjo beveik 3 metai, todėl natūralu, kad padidėjo vaikų poreikiai maistui, rūbams, avalynei, jų gabumų lavinimui, saviraiškos pomėgiams, atsirado papildomų poreikių ugdymui, kurių nebuvo išlaikymo priteisimo metu, nes vaikams tuo metu buvo 5 metai, o dabar vaikams jau 8 metai. Be to, keitėsi šalies ekonominė padėtis, išaugo prekių ir paslaugų kainos, vaikai pradėjo lankyti ugdymo įstaigą, patiriamos išlaidos ugdymuisi, reikalingos lėšos mokslo priemonėms, pratyboms, taip pat, ekskursijoms, papildomiems užsiėmimams, būreliams. Pažymėjo, jog byloje esantys įrodymai, ieškinio aprašomojoje dalyje nurodyti faktai, rašytiniai įrodymai, patvirtina ieškinio aplinkybes bei vaikų išlaikymui reikalingas padidėjusias išlaidas, o net ir pačioje detaliausioje vaikų poreikių skaičiuotėje neįmanoma itin tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaikų sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Nurodė, jog Institucija neturi duomenų apie netinkamą tėvo valdžios vykdymą vaikų atžvilgiu, šeimai nuo 2022 m. vasario 18 d. iki šiol taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos, iki 2025 m. balandžio 23 d. galimų vaiko teisių pažeidimų šeimoje nustatyta nebuvo. Institucijos nuomone, ieškovo reikalavimai yra protingo dydžio ir neprieštarauja vaikų interesams, o konkreti padidinto išlaikymo suma bus nustatyta įvertinus vaikų poreikius, šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas ir turimą turtą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdyje ieškovas ieškinį palaikė ir paaiškino, kad jo paties pajamas sudaro apie 270 Eur netekto darbingumo pensija bei vienišo asmens išmoka, vaikams VSDFV moka po 126 Eur už kiekvieną vaiką kaip išlaikymą, dar kažkiek savivaldybė perveda į „Maxima“ kortelę maisto produktams įsigyti. Viso jų šeima gauna apie 700 Eur, iš kurių jie turi išgyventi, be motinos pagalbos tai būtų padaryti labai sunku. Mano, jog vienam vaikui tikrai reikia ne mažiau 300-400 Eur per mėnesį, o dabartinis išlaikymas yra per mažas.
6. Institucijos atstovė teismo posėdyje Institucijos išvadą palaikė, mano, jog vienam ieškovui yra sunku išlaikyti du mažamečius vaikus, prie išlaikymo labiau turėtų ir pati atsakovė. Institucijai žinoma, jog atsakovė, be šalių vaikų, turi vieną vaiką, kurio atžvilgiu motinos valdžia yra apribota, be to, turi dar du mažamečius vaikus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies, t. y. teismas nusprendė pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5951-762/2022 patvirtintą taikos sutarties sąlygą dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo bei iš atsakovės G. V. D. priteisti materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. Š. ir L. Š. kas mėnesį mokamomis periodinėmis piniginėmis išmokomis po 270 Eur kiekvienam vaikui nuo 2024 m. lapkričio 27 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatė, jog atsakovė G. V. D. lėšas iki nepilnamečių vaikų L. Š. ir L. Š. pilnametystės perveda į ieškovo N. Š. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB, ieškovas N. Š. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise naudoja išimtinai vaikų interesais; kitoje dalyje ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
8. Teismas nustatė, kad nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d. teismo patvirtintos šalių pasirašytos taikos sutarties atsakovė taikos sutarties sąlygų nesilaikė, nei išlaikymo, nei išlaikymo įsiskolinimo vaikams nemokėjo.
9. Teismas taip pat nustatė, kad nuo teismo sprendimo yra praėję beveik treji metai, per šį laikotarpį kito kainos, vaikai augo, tad tikėtina, kad auga ir išlaikymo poreikis. Tačiau šiam poreikio augimui yra skirtas periodinių išmokų indeksavimas, numatytas CK 3.208 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
10. Teismas nurodė, kad jeigu išlaikymas būtų mokamas, nustatyta tvarka indeksuojamas, šiai dienai atsakovė turėtų mokėti ne mažiau kaip po 206 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis. Ši suma kompensuotų 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi patvirtintą išlaikymą vaikams dėl infliacijos ir dėl tos priežasties, jog didėja kainos ir dėl šios priežasties kinta vaikų poreikiai, nenustačius kitų CK 3.201 straipsnio 2 dalyje nustatytų išlaikymo padidinimo sąlygų, nebūtų pagrindo keisti išlaikymo, tai yra iš esmės būtų pagrindas pripažinti, jog ieškinys yra nepagrįstas.
11. Teismas nustatė, kad 2024 m. gruodžio 3 d. ieškovui nustatytas 50 procentų dalyvumo lygis dėl diagnozuotos (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), ir nuo 2025 m. sausio 1 d. ieškovui mokama 225,73 Eur netekto darbingumo/negalios pensija, 42,29 Eur vienišo asmens pašalpa, ieškovo šeimai (įskaitant vaikus) Rokiškio rajono savivaldybė kas mėnesį moka 460,46 Eur socialinę pašalpą. Į gaunamas ieškovo pajamas neįskaitomos grynai vaikams savivaldybės ir VSDFV mokamos išmokos, nes jos yra skirtos išimtinai vaikų poreikiams tenkinti.
12. Be to, teismas nurodė, kad duomenų, jog atsakovė turėtų sveikatos problemų, kliudančių jai visapusiškai dalyvauti darbo rinkoje ir teikti išlaikymą visiems savo vaikams, nepateikta; atsakovė 2023-2024 metais dirbo bent 3 darbovietėse, gavo draudžiamąsias pajamas.
13. Teismas konstatavo, jog yra pagrindas pripažinti, kad atsakovės turtinė padėtis ir galimybės teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams yra geresnė, nei paties ieškovo, turtinė jos padėtis, palyginus su 2022 m. rugpjūčio 22 d. buvusia, yra iš esmės pagerėjusi (CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas), atsakovė privalo teikti didesnį ir išlaikymą savo vaikams, nei privalėjo teikti iki šiol.
14. Teismas sprendė, jog nuo tarp šalių atliktos mediacijos pradžios, tai yra nuo tos dienos, kurią atsakovė buvo informuota apie padidėjusį vaikų išlaikymo poreikį (2024 m. lapkričio 27 d.), yra pagrindas pakeisti ankstesniu sprendimu patvirtintą vaikų išlaikymo dydį.
15. Teismas, įvertinęs, jog atsakovei ir jos sutuoktiniui (duomenys neskelbtini) gimė dar du vaikai, kuriuos ji kartu su sutuoktiniu privalo išlaikyti, be to, atsakovė turi dar vieną sūnų, kurio atžvilgiu atsakovei apribota tėvų valdžia, bet ji neatleista nuo pareigos jį išlaikyti, teismas ieškovo prašomą išlaikymo dydį padidina ne 120 Eur vienam vaikui, kaip prašo ieškovas, bet 70 Eur. Net jeigu šis ir padidintas dydis vienam vaikui (270 Eur) yra mažesnis, nei numato suformuota teismų praktika, pagal kurią orientaciniu kriterijumi nustatant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (šiuo metu minimali mėnesio alga yra 1038 Eur dydžio neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 777 Eur (777,39 Eur)), visgi įvertinus ieškovo paaiškinimus teismo posėdyje, jog vienam vaikui išlaikyti per mėnesį faktiškai reikalinga suma yra apie 400 Eur, galima pripažinti, kad 270 Eur suma, kurią privalo teikti atsakovė savo vaikams, gyvenantiems su ieškovu, atitinka vaikų poreikius, šalių turtinę padėtį ir galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu (DOK-43135) ieškovas (apeliantas) N. Š. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2025 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą ir padidinti L. Š. ir L. Š. išlaikymui sumą kas mėnesį po 320 Eur, minimą sumą pervedant į ieškovo asmeninę sąskaitą, sumą kasmet indeksuojant valstybės nustatyta tvarka, tėvą skiriant uzufrukto teise nepilnamečių vaikų turto tvarkytoju.
17. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Nuo lėšų priteisimo vaikų išlaikymui praėjo nepilni trys metai, tačiau akivaizdu, kad teismo priteisti 270 Eur nebetenkina vaiko poreikių, tai labai maža priteista suma, nes augant kainoms, didėjant infliacijai ta suma yra labai maža.
17.2. Šiuo metu ieškovo vaikai jau lanko pirmą klasę, atsiranda daug naujų reikalų, reikia nupirkti, ir pirkti reikia ne po vieną daiktą, o po du, viskas dvigubai, todėl išlaidos yra nemažos. Vaikams reikia ne tik elementariai pavalgyti ir apsirengti, bet vaikai turi būti ir lavinami, ir gauti pramogų, pažinti pasaulį ir pan. Vaikai yra aktyvūs, žingeidūs, lanko būrelius: L. lanko dailę, L. sportą.
17.3. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
17.4. Atsakovė ignoravo pirmosios instancijos teisminį procesą, nepateikė jokio atsiliepimo, nesidomėjo byla. Tai įrodo jos atsainumą į gyvenimiškus dalykus, atmestiną požiūrį į vaikų gerovę. Ji visą gyvenimo niekur nedirbo, vengė bet kokios atsakomybės, ignoravo tiek vaikus, tiek bendravimą su jais, tiek jų išlaikymo klausimus.
17.5. Išlaikymo padidinimas kas mėnesį iš atsakovės po 320 Eur yra pagal teisminę praktiką, kadangi lėšos vaikui išlaikyti yra orientuotos į minimalų mėnesinį uždarbį. Išlaikymas periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį.
17.6. Nuo balandžio mėnesio finansiškai būsiu pajėgus skirti vaikui po 320 Eur kas mėnesį. Maistui kas mėnesį vaikams skiriama 600 Eur, mokesčiai, internetas, telefonas 150 Eur, avalynė, apranga 250 Eur, vaistai, papildai, vitaminai, higienos priemonės 150 Eur, mokyklos reikmenys, būreliai ir ugdymas, pramogos 250 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
19. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
20. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
21. Pažymėtina, jog apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
22. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5951-762/2022 patvirtinta tarp ieškovo N. Š. ir atsakovės G. V. D. (buvusi pavardė P.) 2022 m. rugpjūčio 3 d. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią šalys susitarė, jog atsakovė G. V. D. nepilnamečių L. Š. ir L. Š. išlaikymui nuo 2022 m. birželio 1 d. iki vaikų pilnametystės kas mėnesį moka po 200 Eur kiekvienam vaikui, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, bei sumoka 3 000 Eur įsiskolinimą kiekvienam vaikui už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d.
23. 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutarties priėmimo metu N. Š. buvo bedarbis, jo faktines pajamas sudarė gaunama 198 Eur nedarbo draudimo išmoka (795,84 Eur 2022 m. sausio 1 d. – balandžio 30 d. laikotarpiu), 152 Eur socialinė pašalpa bei 32 Eur išmoka iš VSDFV, taip pat ieškovo šeimai buvo mokama 233 Eur (nuo 2022 m. sausio 1 d.) išmoka už abu vaikus. Atsakovė G. V. D. tuo metu (2022 m.) apie 2 m. gyveno Olandijoje, nurodė, jog yra dirbanti, per mėnesį gaunanti 550-600 Eur darbo užmokestį. Ieškovas N. Š. nekilnojamojo turto neturėjo, atsakovė G. V. D. turėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas N. Š. su vaikais gyveno tėvui priklausančiame 2 aukštų name, esančiame (duomenys neskelbtini).
24. 2025 m. balandžio 16 d., tai yra ieškinio pateikimo dieną, ieškovas su vaikais gyvena tame pačiame būste. Ieškovas yra bedarbis, jam nuo 2024 m. gruodžio 3 d. nustatytas 50 procentų dalyvumo lygis dėl diagnozuotos (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Ieškovo pajamas sudaro nuo 2025 m. sausio 1 d. gaunama 225,73 Eur netekto darbingumo/negalios pensija, 42,29 Eur gaunama vienišo asmens pašalpa. Ieškovo šeimai Rokiškio rajono savivaldybė kas mėnesį moka 460,46 Eur socialinę pašalpą, taip pat moka 245 Eur universalią bei 144,20 Eur papildomą išmokas vaikams. Be to, VSDFV kas mėnesį nuo 2025 m. sausio 1 d. moka kiekvienam vaikui po 126 Eur išmoką dėl motinos nevykdomos pareigos mokėti išlaikymą. Registruotino kilnojamojo, nekilnojamojo turto ieškovas neturi.
25. L. Š. ir L. Š. yra ugdomi (duomenys neskelbtini) pagal pradinio ugdymo programą.
26. Atsakovė G. V. D. yra susituokusi ((duomenys neskelbtini) susituokė su Nyderlandų Karalystės piliečiu B. J. V. D.), nedirbanti, draudžiamųjų pajamų negauna, nuo 2025 m. vasario 21 d. yra draudžiama valstybės lėšomis kaip asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų. Nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 24 d. bei nuo 2023 m. lapkričio 13 d. iki 2023 m. gruodžio 20 d. atsakovė G. V. D. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. lapkričio 6 d. atsakovė G. V. D. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. gegužės 27 d. iki 2024 m. birželio 12 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Gyvenamąją vietą atsakovė G. V. D. yra deklaravusi (duomenys neskelbtini). Be L. Š. ir L. Š., atsakovė G. V. D. turi kartu su ja gyvenančius išlaikytinius A. V. D., gimusį (duomenys neskelbtini), A. V. D., gimusią (duomenys neskelbtini), taip pat turi ir sūnų J. P., gimusį (duomenys neskelbtini), kurio atžvilgiu Tauragės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-861-367/2021 jai neterminuotai apribota tėvų valdžia. Nekilnojamojo, kilnojamojo turto atsakovė G. V. D. neturi.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
27. Nagrinėjamu atveju ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo išlaikymas nepilnamečiams vaikams padidintas nuo 200 Eur iki 270 Eur kiekvienam vaikui nuo 2024 m. lapkričio 27 d. iki vaikų pilnametystės. Apeliantas pažymi, kad išlaikymas turi būti padidintas iki 320 Eur kiekvienam vaikui, nes tokia suma atitiktų vaikų poreikius.
28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal CK 3.201 straipsnio 2 dalį, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomų vaiko priežiūros išlaidų (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-684/2025, 16 punktas).
30. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, visų pirma turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-684/2025, 17 punktas).
31. Įstatymas nereglamentuoja, kokio tikslaus dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, nusprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
32. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas MMA dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
33. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą, t. y. ne tik į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, tačiau ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tais atvejais, kai tėvų pajamos yra nedidelės ar jie jų neturi išvis, kai tėvai neturi turto, kuriuo galėtų būti teikiamas išlaikymas kita forma nei periodinėmis išmokomis, teismas turi įvertinti, dėl kokių priežasčių tėvai neturi galimybių dirbti ir tinkamai išlaikyti savo vaikus.
34. Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas tuo pagrindu, kad pasikeitė nepilnamečių vaikų poreikiai. Atsižvelgiant į laiko tarpą nuo Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarties iki skundžiamo sprendimo priėmimo momento, akivaizdu, kad vaikų poreikiai padidėjo (pasikeitė) dėl jų amžiaus, jiems pradėjus lankyti mokyklą, taip pat išaugo ir vaikų išlaikymo išlaidos dėl infliacijos, kainų padidėjimo šalyje. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo.
35. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl išlaikymo dydžio, pagrįstai įvertino ne tik pasikeitusius vaikų poreikius, ieškovo paaiškinimus teismo posėdyje, bet ir vertino tėvų turtinę padėtį ir galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą.
36. Bylos duomenimis, šiuo metu atsakovė nedirbanti, draudžiamųjų pajamų negauna, tačiau dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, nes nuo 2025 m. vasario 21 d. yra draudžiama valstybės lėšomis kaip asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų, t. y. augina dar du mažamečius vaikus. Be to, atsakovės vardu nėra registruoto kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto ir atsakovė turi dar vieną išlaikytinį.
37. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad 270 Eur dydžio išlaikymas (padidinus nuo 200 Eur) kiekvienam šalių nepilnamečiui vaikui atitinka šalių galimybių ir vaikų poreikių pusiausvyrą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 320 Eur × 2 (640 Eur) suma esamoje situacijoje atsakovei sudarytų neproporcingą finansinę naštą, ypač atsižvelgiant į tai, jog ji turi dar tris nepilnamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti.
38. Apeliantas remiasi teismų praktikoje suformuotu orientaciniu kriterijumi, siejančiu išlaikymo dydį su minimalios mėnesinės algos dydžiu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šis kriterijus nėra imperatyvus ar automatiškai taikomas. Išlaikymo dydis nustatomas individualiai, vertinant konkrečios bylos aplinkybes. Todėl aplinkybė, kad 270 Eur išlaikymo suma yra mažesnė už orientacinį dydį, savaime nesudaro pagrindo ją didinti, jei ji atitinka realias šalių galimybes ir vaikų poreikius.
39. Be to, apeliantas akcentuoja atsakovės procesinį pasyvumą bei ankstesnį išlaikymo nemokėjimą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad išlaikymo dydžio nustatymas grindžiamas objektyviais vaikų poreikių ir tėvų galimybių kriterijais, o ne moraliniu šalių elgesio vertinimu. Taigi atsakovės pasyvumas pirmosios instancijos teismo procese savaime nėra pagrindas nustatyti didesnį išlaikymo dydį šalių nepilnamečiams vaikams.
40. Pažymėtina, kad apeliantas iš esmės nenurodė, į kokias konkrečias jo patirtas vaikų išlaikymo išlaidas pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ar jas įvertino netinkamai, taip pat nepagrindė, kokią įtaką tai turėjo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien bendro pobūdžio teiginiai apie padidėjusias išlaidas maistui, aprangai, būreliams ar kitoms reikmėms, jų nepagrindžiant objektyviais duomenimis, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė vaikų poreikių apimtį ar pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
41. Apeliantas taip pat neįrodė, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta 270 Eur suma kiekvienam vaikui būtų akivaizdžiai nepakankama vaikų būtiniesiems poreikiams tenkinti šiuo metu ar kad teismas būtų neatsižvelgęs į esmines bylos aplinkybes. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo vien dėl apelianto nesutikimo su nustatytu išlaikymo dydžiu.
42. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, išsamiai įvertino bylos aplinkybes, šalių turtinę padėtį bei galimybes prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo ir pagrįstai nustatė 270 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui. Sprendimo panaikinti ar pakeisti vadovaujantis apelianto apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
43. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
44. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
45. Ieškovo (apelianto) apeliacinį skundu atmetus ir atsakovei G. V. D. nepateikus duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, jų priteisimo klausimas šiuo atveju nesprendžiamas.
46. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis).
47. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.