Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-487-459/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-23
Bylos Nr.: e2A-487-459/2024
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimonda Andrulienė, Irma Čuchraj, Aurimas Brazdeikis
Atsakovas: S. P.
Ieškovas: mažosios bendrijos „Turto vystymo sprendimai“
Trečiasis asmuo: B. O. A., V. B., G. I., R. M.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-487-459/2024Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00513-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5; 2.4.2.9.1; 3.1.1.2.11; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Aurimo Brazdeikio ir Irmos Čuchraj,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. P. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Turto vystymo sprendimai“ ieškinį atsakovei S. P. dėl atsidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės, tretieji asmenys B. O. A., V. B., G. I., G. I. ir R. M..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė pradiniu ieškiniu prašė teismo atidalyti atsakovių S. P. ir B. O. A. nuosavybės dalis į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), jas prijungiant prie ieškovės MB „Turto vystymo sprendimai“ turimos šiame žemės sklype nuosavybės dalies už tai įpareigojant ieškovę sumokėti atsakovėms kompensaciją.

Atsiliepimas

2. Atsakovė S. P. atsiliepimu su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

3. Ieškovės atstovas 2023 m. rugpjūčio 22 d. parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė B. O. A. su ieškiniu sutiko, ir pateikė prašymą pakeisti B. O. A. procesinę padėtį. Teismas 2023 m. rugpjūčio 22 d. protokoline nutartimi tenkino ieškovės atstovo prašymą ir nustatė, kad B. O. A. bylos procese dalyvauja kaip trečiasis asmuo.

Žemesnės instancijos teismas

4. Plungės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi buvo patvirtinta šioje civilinėje byloje 2023 m. lapkričio 22 d. sudaryta taikos sutartis tarp ieškovės MB „Turto vystymo sprendimai“ ir trečiojo asmens B. O. A.. Civilinės bylos dalis dėl ieškovės reikalavimų trečiajam asmeniui B. O. A. nutraukta.

Šalies argumentai

5. Ieškovė, 2023 m. gruodžio 14 d. patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė teismo atidalyti atsakovės S. P. nuosavybės dalį į Žemės sklypą, ją prijungiant prie ieškovės MB „Turto vystymo sprendimai“, turimos šiame žemės sklype nuosavybės dalies, už tai įpareigojant ieškovę sumokėti atsakovei 5 767,32 Eur dydžio kompensaciją. Ieškovė nurodė, kad Žemės sklypo bendraturčiai nesutaria dėl naudojimosi, valdymo ir disponavimo Žemės sklypu. Atsakovė yra visiškai neaktyvi ir nesirūpina savo turtu, dėl to ieškovei ir tretiesiems asmenims nepavyksta susitarti su atsakove nei dėl atsidalijimo, nei dėl Žemės sklypo užstatymo, nei dėl to, kaip juo naudotis esant savininkų daugetui, todėl Žemės sklypo naudojimas yra pasunkintas tiek, kad juo niekas visiškai nesinaudoja ir nesirūpina, jis šiuo metu yra apleistas.

Atsiliepimas

6. Atsakovė S. P. atsiliepime į patikslintą ieškovės ieškinį nurodė, kad nesutinka perleisti savo sklypo dalies ieškovei patikslintame ieškinyje nurodytomis sąlygomis. Pažymėjo, jog 2023 m. gruodžio 6 d. pardavė dvi savo sklypų dalis (2 kv. m ir 4 kv. m), esančias (duomenys neskelbtini), ir gavo po 120 Eur už kvadratinį metrą. Vertina, kad ieškovė pirmiausia turėjo tartis dėl sklypo dalies išpirkimo su bendraturčiu, o ne iš karto kreiptis į teismą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Plungės apylinkės teismas 2024 m. sausio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino, atidalijo atsakovės S. P. nuosavybės dalį į Žemės sklypą, ją prijungiant prie ieškovės MB „Turto vystymo sprendimai turimos šiame žemės sklype nuosavybės dalies, už tai įpareigojant ieškovę sumokėti atsakovei 5 767,32 Eur kompensaciją; priteisė iš atsakovės S. P. 1 707,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei MB „Turto vystymo sprendimai“; priteisė iš atsakovės S. P. 118 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

8. Teismo sprendimo motyvai:

8.1. Teismas nustatė, kad 0,4855 ha ploto Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso ieškovei MB „Turto vystymo sprendimai“, atsakovei S. P. ir tretiesiems asmenims B. O. A., V. B., G. I., G. I. ir R. M.. Ginčas kilo dėl naudojimosi, valdymo ir disponavimo Žemės sklypu. Ieškovė valdo didžiausią Žemės sklypo dalį (4801379/18376175 dalį arba 1 269 kv. m, be to, B. O. A. teismo patvirtinta taikos sutartimi savo sklypo 2/4855 dalį arba 2 kv. m perleido ieškovei), o atsakovė – mažiausią, t. y. S. P. – 78/4855 dalį arba 78 kv. m; V. B. priklauso 323/4855 dalis Žemės sklypo arba 323 kv. m, G. I. ir G. I. – 347/4855 dalis arba 347 kv. m, R. M. – 246/4855 dalis arba 246 kv. m. Ieškovė nori atidalyti atsakovės dalis, kompensuojant jai pinigais ir tretieji asmenys tam davė sutikimą.

8.2. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2002 m. kovo 28 d. sprendimas Nr. 44, kuriuo, patvirtintus naujai formuojamų žemės sklypų minimalius dydžius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gali būti formuojami žemės sklypai ne mažesni nei (duomenys neskelbtini) arų ((duomenys neskelbtini)), užkerta kelią natūra atidalyti atsakovės nuosavybės dalį ir jai suformuoti atskirą žemės sklypą, tačiau, teismo vertinimu, yra visos sąlygos atidalyti atsakovės nuosavybės dalis jai nesuformuojant atskiro žemės sklypo, o kompensuojant jos dalį pinigais rinkos verte. Teismo vertinimu, byloje ginčas kilo dėl piniginės kompensacijos dydžio, t. y. dėl teisingo atlygio atsakovei už jos turimą Žemės sklypo dalį. Teismas vertino, kad šiuo atveju yra sąlygos priteisti kompensaciją be savininko sutikimo atidalijamam bendraturčiui – nėra galimybės atsakovės nuosavybės dalis atidalyti natūra, o atsakovė savo nuosavybės dalies Žemės sklype dėl jos mažumo neturi galimybės naudoti, be to, jai už nuosavybės dalį yra tinkamai (rinkos kaina) kompensuojama.

8.3. Nustatyta, kad bylos šalims nerandant abiem pusėms priimtino sprendimo, ieškovė užsakė nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo ekspertizę. Ją atliko nekilnojamojo turto vertinimo teismo ekspertas R. G., jis savo ekspertizės akte Nr. 31103 nurodė, jog nekilnojamojo turto, kurį sudaro 0,4855 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, vertinimo dieną (2023 m. lapkričio 20 d.) yra 359 000 Eur arba 7 394 Eur už arą. Remdamasi minėtame ekspertizės akte pateikta eksperto išvada, ieškovė patikslino ieškinio reikalavimą ir nurodė, kad atsakovei turėtų būti sumokėta 5 767,32 Eur (73,94 x 78 kv. m) dydžio kompensacija. Teismas pažymėjo tai, kad atsakovė jokių priešpriešinių įrodymų į bylą nepateikė ir nepagrindė to, jog jai nagrinėjamu atveju turėtų būti sumokėta didesnė piniginė kompensacija.

8.4. Teismo vertinimu, 73,94 Eur už vieną kvadratinį metrą, t. y. 7 394 Eur už vieną arą, yra teisinga, sąžininga ir proporcinga kaina esamoje situacijoje, todėl konstatavo, jog atsakovės teisės nebus pažeistos teismui tenkinus ieškovės patikslintą ieškinį. Atsakovės teismui išėjus priimti sprendimą pateiktą pranešimą apie nesutikimą su ieškiniu ir aplinkybę, kad ieškovė privalėjo su ja derinti jos žemės sklypo dalies kompensavimo klausimą ir nesikreipti į teismą, teismas įvertino kaip nepagrįstą. Pažymėta, kad šalims ne kartą buvo suteikta galimybė bylą užbaigti taikiu būdu. Atsakovei buvo pasiūlyta pateikti specialistų atliktą savo turto dalies įvertinimą, tačiau atsakovė pateikė tik bendro pobūdžio informaciją apie panašaus turto vertę, o ji, teismo vertinimu, negali būti laikoma pagrįsta ir teisinga.

8.5. Teismas nusprendė, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo ir būtinumo kriterijus, laikė jas pagrįstomis ir visa apimtimi priteisė jas iš atsakovės ieškovei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovė S. P. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 16 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

9.1. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio nuostatas, dėl to buvo priimtas neteisėtas teismo sprendimas, t. y. teismas, parinkęs atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą, sumokant bendraturčiui piniginę kompensaciją, nenustatė tikrosios atidalijamo turto vertės. Taip pat, atsakovės vertinimu, teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, susijusias su įrodymų vertinimu, bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.

Atsiliepimas

9.2. Atsakovė nurodo, kad tai, jog jai žemės sklype priklauso mažiausia dalis, lyginant su kitais bendraturčiais, nėra pagrindas sumažinti jai priklausančio turto dalies vertę. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino dviejų esminių aplinkybių, pirma, atsakovei siūlomos kompensacijos dydis buvo nustatytas analizuojant 2022 m. nekilnojamo turto sandorius, neįtraukiant 2023 m sandorių, tai reiškia, kad ieškovo siūlomos kompensacijos dydis neatitinka esamos rinkoje turto vertės, antra, teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovė į bylą nepateikė įrodymų apie bandymą taikių derybų būdu susitarti su atsakove dėl turto atidalijimo ir kompensacijos dydžio nustatymo, dėl to atsakovė patirs papildomas išlaidas susijusias su bylinėjimo išlaidų padengimu.

9.3. Atsakovė dėl CK 4.80 straipsnio 2 dalies netinkamo taikymo ir aiškinimo nurodo argumentus, kad ieškovė niekada nesikreipė į atsakovę nei žodžiu, nei raštu, nei per notarą. Atsakovė nuosavybės teise žemės sklypo dalį pradėjo valdyti 2022 m. liepos 26 d., ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2023 m. balandžio 14 d. Ieškinio pareiškimo teismui dieną ieškovė net nebuvo nustačiusi tikrosios žemės sklypo rinkos vertės, teismui buvo pateikta konsultacinė išvada dėl visiškai kitų žemės sklypų rinkos vertės 2021 m. lapkričio 22 d. Taigi, akivaizdu, kad pradėdama ginčą ieškovė net nežinojo tikrosios žemės sklypo rinkos kainos ir taip siekė įsigyti atsakovei priklausančią žemės sklypo dalį už ieškovei palankią kainą. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino, o šios aplinkybės yra itin svarbios, kadangi atsakovė sutiko su turto atidalijimo būdu, bet nesutiko su žemės sklypo kaina, o ieškovės ieškinyje nurodyta žemės sklypo rinkos kaina net nebuvo nustatyta. Atsakovės vertinimu, jeigu ieškovė tinkamai įgyvendintų CK 4.80 straipsnyje numatytą turto atidalijimo procedūrą ir kreiptųsi į atsakovę su pasiūlymu įsigyti jos žemės sklypo dalį už rinkos kainą, ginčo nereikėtų nagrinėti teisme, o šalys kartu užsakytų turto vertinimą ir nustatytų tikrą žemės sklypo rinkos kainą.

9.4. Atsakovės vertinimu, teismui pateikto ekspertizės akto išvados buvo padarytos pažeidžiant metodinius reikalavimus, tokiomis išvadomis negalima remtis civilinėje byloje sprendžiant kompensacijos už atidalijamą nekilnojamąjį turtą priteisimo klausimą. Nurodo, kad turto vertinimo ekspertizėje nustatyta žemės sklypo vertė neatitinka realios vertės, kadangi, vadovaujantis viešai prieinamais duomenimis, nekilnojamo turto kainos (duomenys neskelbtini) 2023 m. yra padidėjusios, lyginant su 2022 m. kainomis, tai reiškia, kad turto ekspertizės aktas nėra tinkams įrodymas, kuriuo remiantis būtų galima apskaičiuoti teisingą atsakovei priklausančios kompensacijos dydį, kadangi buvo analizuojami tik 2022 m. įvykę sandoriai.

9.5. Atsakovė nurodo, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K‑159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos 58.1 papunktyje numatyta, jog taikant lyginamąjį metodą surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius dvylika mėnesių įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas. Atsakovė nurodo, kad žemės sklypo vertė buvo nustatoma 2023 m. lapkričio 20 d., vadinasi turėjo būti vertinami sandoriai sudaryti iki 2022 m. spalio 20 d., tačiau teismo ekspertizėje vertinimui paimti sandoriai, sudaryti 2021 m. lapkričio mėnesį ir 2021 m. rugpjūčio mėnesį. Taip pat ekspertizėje nėra aiškūs teismo eksperto skaičiavimo metodai, susiję su taikomais koeficientais, ir kuo remiantis jie buvo nustatyti.

9.6. Teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys aplinkybę, kad žemės sklypo aro kaina (duomenys neskelbtini), gali būti apie 40 000 Eur už vieną arą, o ši kaina penkis kartus viršija teismo eksperto nustatytą kainą. Todėl teismas privalėjo vertinti šią aplinkybę, įsigilinti į teismo ekspertizės akto išvadas ir pastebėti, kad tokia teismo eksperto nustatyta kaina neatitinka 2023 m. nekilnojamojo turto rinkos realijos.

9.7. Atsakovė pažymi, kad pradinis ieškinys buvo pareikštas dviem atsakovėms, vadinasi, žyminis mokestis buvo sumokėtas už ieškinio reikalavimus abiem atsakovėms, todėl teismas negalėjo priteisti viso žyminio mokesčio atlyginimo iš apeliantės. Ieškovei sudarius taikos sutartį su atsakove B. O. A., teismas turėjo spręsti žyminio mokesčio dalies grąžinimo ieškovei klausimą, taip pat kitos žyminio mokesčio dalies priteisimo iš atsakovės B. O. A. klausimą. Tas pats pasisakytina ir dėl bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti – nors byla iki 2023 m. lapkričio 29 d. buvo nagrinėjama pagal ieškinį, pareikštą dviem atsakovėms, teismas visas ieškovės patirtas išlaidas priteisė išskirtinai iš atsakovės S. P.. Teismui pateiktoje taikos sutartyje ieškovė ir B. O. A. nesusitarė dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, dėl to, apeliantės vertinimu, ieškovei dalis bylinėjimosi išlaidų, susijusių su ieškinio pareiškimu B. O. A. neatlyginama.

Šalies argumentai

9.8. Nurodo, kad ieškovės pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų nenurodytas ir nepagrįstas valandų skaičius – 24 valandos. Apeliantės vertinimu, ieškovė procese sugaišo daugiausia tik apie 5 valandas, ieškinys pareikštas dviem atsakovėms, vadinasi atsakovei galėjo būti priteista ne daugiau kaip bylinėjimosi išlaidos už 2,5 val.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė MB „Turto vystymo sprendimai“ prašo teismo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

Šalies argumentai

10.1. Ieškovė nesutinka su atsakovės nuomone dėl netinkamo CK 4.80 straipsnio aiškinimo ir taikymo, taip pat nesutinka su tuo, kad su atsakove nebuvo deramasi. Nurodo, kad teismas ne vieną kartą atidėjo bylos nagrinėjimą vien tik todėl, kad šalys susitartų dėl kainos, nes ginčo dėl atsakovės nuosavybės dalies atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės būdo nebuvo, tačiau susitarti nepavyko, nes ieškovei sutikus mokėti atsakovei ir po 100 Eur už kvadratinį metrą (kaip ji pati prašė) atsakovė teismo posėdžio metu pareiškė, jog su pasiūlymu nebesutinka ir nurodė, kad jei ieškovė gali mokėti po 100 Eur už kvadratinį metrą, tai ji gali mokėti ir po 120 Eur už kvadratinį metrą. Ieškovės vertinimu, atsakovė pati žlugdė derybas vis didindama kainą.

10.2. Pažymi, kad atsakovė viską neigia, tačiau pati į specialistus nesikreipė ir byloje neįrodinėjo, kad ginčo žemės sklypo vertė galėtų būti kitokia. Nors atsakovė pateikė teismui informaciją, kad žemės sklypų vertė galbūt yra didesnė, tačiau ši informacija laikytina nepatikimu įrodymu, nes ją nustatė nekilnojamojo turto pardavimo agentė spėliojimo būdu ar atsakovei paprašius, tačiau neatlikus jokio konkretaus žemės sklypo vertinimo ir net nevertinant, kad tai nėra viso žemės sklypo pardavimo kaina, o tik nedidelės jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir kurios dėl jos mažumo nėra galimybės net naudoti ar gauti kažkokios naudos. Ieškovės vertinimu, atsakovė į bylą nepateikė jokių patikimų įrodymų, leidžiančių suabejoti teismo eksperto išvadomis.

10.3. Ieškovė nesutinka su atsakovės argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodo, kad ginčui išsisprendus taikiai su atsakove B. O. A. bylos nagrinėjimas nepasibaigė taikos sutartimi, o tai reiškia, kad byla buvo išnagrinėta iš esmės, todėl ieškovei jos sumokėto žyminio mokesčio dalis nebuvo grąžinta ir ji realiai patyrė šias, taip pat ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

10.4. Pažymi, kad ieškovės atstovas kiekvieno teismo posėdžio metu kartojo, jog iš atsakovių nereikalaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, net jei nesutiks su siūloma kompensacija. Iš taikos sutarties su B. O. A. matyti, kad ieškovė atsisakė nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš jos. Ieškovė savo poziciją pakeitė tik po to, kai atsakovė trečiame teismo posėdyje nurodė, jog ji nebesutinka su 100 Eur už kvadratinį metrą kompensacija (tokia buvo pasiūlyta ir atsakovei B. O. A.), o jau nori 120 Eur už kvadratinį metrą, dėl to teko organizuoti konkretaus (ginčo) žemės sklypo vertinimą. Tai užtruko ir tai padidino turėtas bylinėjimosi išlaidas, dėl to ieškovė apsisprendė, jog atsakovės piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis tik didina jos bylinėjimosi išlaidas ir todėl atsakovė S. P. jas turėtų atlyginti.

10.5. Ieškovė nesutinka su atsakovės pozicija, dėl advokato padėjėjo šioje byloje sugaišo laiko. Ieškovės vertinimu, svarbu vertinti ne tai, kiek užtruko ieškinio surašymas, o ar šia suma nebuvo viršytas rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydis, tačiau šiuo aspektu atsakovė savo apeliacinio skundo negrindė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas ir atidalyta atsakovės S. P. nuosavybės dalis į Žemės sklypą, šią dalį prijungiant prie ieškovės turimos šiame Žemės sklype nuosavybės dalies, už tai įpareigojant ieškovę sumokėti atsakovei 5 767,32 Eur kompensaciją, bei iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliaciniu skundu atsakovė S. P. laikosi pozicijos, kad nebuvo nustatytas esminis ginčo dalykas – žemės sklypo vertė, todėl pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, dėl to prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

14. Byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis byloje nustatyta, kad 0,4855 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei MB „Turto vystymo sprendimai“ (4801379/18376175 dalys), atsakovei S. P. (78/4855 dalys) ir tretiesiems asmenims B. O. A. (2/4855 dalys), V. B. (323/4855 dalys), G. I. ir G. I. (347/4855 dalys), R. M. (246/4855 dalys). Šioje civilinėje byloje Plungės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi, sudaryta tarp ieškovės MB „Turto vystymo sprendimai“ ir trečiojo asmens B. O. A., B. O. A. nuosavybės dalis į Žemės sklypą atidalyta, ją prijungiant prie ieškovės MB „Turto vystymo sprendimai“ turimos šiame Žemės sklype nuosavybės dalies, ieškovei už tai įsipareigojus sumokėti kompensaciją. Žemės sklype naudojimosi tvarka nenustatyta.

15. Atsakovei S. P. 78/4855 dalys Žemės sklypo nuosavybės teise priklauso 2022 m. liepos 26 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 3149 pagrindu. Remiantis bylos duomenimis, atsakovei S. P. priklausanti 78/4855 dalis Žemės sklypo sudaro 78 kv. m.

16. Vadovaujantis CK 4.80 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Dėl bendraturčių teisės atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo būdo, kaip ir dėl kitų su bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių klausimų, bendraturčiai sprendžia bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). CK 4.80 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

17. Apeliaciniame skunde atsakovė pažymi, kad ji viso teismo proceso metu neprieštaravo, jog jai priklausanti žemės sklypo dalis būtų atidalyta išmokant piniginę kompensaciją, tačiau nurodo, kad ji prieštaravo ieškovės ieškinyje nurodytai žemės sklypo vertei. Taigi iš atsakovės apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl to, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti pirmosios instancijos teismo nustatytą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą – atidalijant atsakovės nuosavybės dalis, priteisiant atsakovei piniginę kompensaciją. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsakovei, kaip atidalijamai bendraturtei, išmokėtinos piniginės kompensacijos dydžio.

18. Apeliaciniu skundu atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir pritaikė CK 4.80 straipsnio nuostatas, t. y. parinkęs atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą, sumokant bendraturčiui piniginę kompensaciją, nenustatė tikrosios atidalijamo turto vertės. Atsakovė apeliaciniame skunde iš esmės remiasi argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis teismui ieškovės pateikto ekspertizės akto išvadomis. Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų dėl galimos turto vertės.

19. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta tai, kad tam, jog atidalijimo būdu, kai atidalijamam bendraturčiui priteisiama kompensaciją pinigais, nebūtų pažeista bendraturčio nuosavybės teisė, kompensacija pinigais turi būti teisinga, t. y. ji turi atitikti daikto rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007); paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Kai bendroji dalinė nuosavybė atidalijama bendraturčiui sumokant kompensaciją, turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistinos kompensacijos suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012). Teismo teisės spręsti dėl kompensacijos dydžio neriboja ieškovo reikalavime nurodyta suma. Teismas iš bylos duomenų sprendžia dėl priteistinos kompensacijos dydžio, vertina, koks dydis yra teisingiausias, labiausiai atitinkantis šalių interesus, užtikrinantis interesų balansą. Didesnės, nei nurodyta ieškinyje, kompensacijos nustatymas savaime nelaikytinas ieškinio ribų peržengimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017 33 punktą).

20. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 straipsnis, numatantis, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

21. Kasacinio teismo praktikoje pažymima tai, kad bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sprendžiami dviejų ar daugiau bendraturčių teisių ir pareigų klausimai, todėl jos, kaip ir kitos civilinės bylos, teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-248/2019). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungimosi principo (CPK 12, 178 straipsniai).

22. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo, pažymima tai, kad įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-381/2021 39 ir 40 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

23. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vadovaujantis CPK 185 straipsnio 1 dalimi, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kiekvienoje civilinėje byloje teismas turi įsitikinti ir procesiniame sprendime nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įrodymų vertinimas grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑248‑686/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-611/2021 36 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą).

24. Apeliantė nurodo, kad ieškovė niekada nesikreipė į atsakovę nei žodžiu, nei raštu, nei per notarą, ir kartu pažymi tai, jog ieškinio pareiškimo teismui dieną ieškovė nebuvo nustačiusi tikrosios žemės sklypo rinkos vertės, teismui buvo pateikta konsultacinė išvada dėl visiškai kitų žemės sklypų rinkos vertės 2021 m. lapkričio 22 d. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė į teismą su ieškiniu nagrinėjamoje byloje kreipėsi 2023 m. balandžio 14 d. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė kartu su pradiniu ieškiniu pateikė UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas suteiktą 2021 m. lapkričio 22 d. konsultaciją dėl galimos turto kainos, konsultacija pateikta dėl dviejų žemės sklypų: 0,1564 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 0,1563 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškinyje nurodė, jog minėti kiti žemės sklypai yra šalia ginčo žemės sklypo ir, nors ši ataskaita buvo panaudota kitoje civilinėje byloje, tačiau ieškovė ja remiasi ir šioje byloje, nes naujas Žemės sklypo vertės nustatymas didina bylinėjimosi išlaidas, o jų ieškovė net neprašo atlyginti priteisiant iš bendraturčių. Taigi kartu su ieškovės pradiniu ieškiniu pateikta konsultacija dėl galimos nekilnojamojo turto rinkos kainos buvo pateikta ne dėl ginčo žemės sklypo (t. y. 0,4855 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė S. P. 2023 m. gegužės 23 d. pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, juo su ieškiniu nesutiko.

25. Apeliantė iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino aplinkybės, kad atsakovei siūlomos kompensacijos dydis buvo nustatytas analizuojant 2022 m. nekilnojamo turto sandorius, neįtraukiant 2023 m sandorių. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis ieškovės teismui pateikto ekspertizės akto išvadomis. Šią poziciją apeliantė motyvuoja argumentais, kad ekspertizės akto išvados padarytos pažeidžiant metodinius reikalavimus.

26. Nustatyta, kad po pirmosios instancijos teisme 2023 m. lapkričio 8 d. įvykusio teismo posėdžio, kurio metu šalims iki kito paskirto teismo posėdžio pasiūlyta pateikti aktualų ginčo turto įvertinimą, ieškovė kartu su pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo 2023 m. gruodžio 14 d. į bylą pateikė ir ieškovės užsakymu teismo eksperto R. G. (įrašyto į teismo ekspertų sąrašą) parengtą nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. 31103 (toliau – Turto vertės nustatymo ekspertizės aktas). Jame pateikta išvada, kad nekilnojamojo turto, kurį sudaro 0,4855 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, vertinimo dieną (2023 m. lapkričio 20 d.) yra 359 000 Eur.

27. Apeliaciniame skunde atsakovė, akcentuodama Turto ir verslo vertinimo metodikos 58.1 papunktį (pastebėtina, kad atsakovė remiasi teisės akto redakcija, galiojusia nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. birželio 7 d.), nurodo argumentus, kad Turto vertės nustatymo ekspertizės akte Žemės sklypo vertė buvo nustatoma 2023 m. lapkričio 20 d., ir teigia, kad turėjo būti vertinami sandoriai sudaryti iki 2022 m. spalio 20 d., tačiau atliekant teismo ekspertizę vertinimui paimti sandoriai, sudaryti 2021 m. lapkričio mėnesį ir 2021 m. rugpjūčio mėnesį. Apeliantė taip pat teigia, kad ekspertizėje nėra aiškūs teismo eksperto taikyti apskaičiavimo metodai, susiję su taikomais koeficientais, ir kuo remiantis jie buvo nustatyti. Taigi apeliaciniame skunde atsakovė iš esmės nesutinka su ieškovės pateiktu Turto vertės nustatymo ekspertizės aktu ir jame pateikta išvada dėl turto rinkos vertės, laikosi pozicijos, kad akte pateiktos išvados yra padarytos pažeidžiant metodinius reikalavimus.

28. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Turto vertės nustatymo ekspertizės aktą ieškovė į bylą pateikė 2023 m. gruodžio 14 d., o bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu 2023 m. gruodžio 18 d. teismo posėdyje atsakovė nurodė, jog kategoriškai nesutinka su ieškovės siūloma kaina, bylinėjimosi išlaidų priteisimu ir vertinimu, tačiau nenurodė konkrečių nesutikimo argumentų su Turto vertės nustatymo ekspertizės aktu, ji neįrodinėjo ir nesirėmė aplinkybėmis dėl Turto vertės nustatymo ekspertizės akto neatitikimo metodiniams reikalavimams. Konkrečią poziciją dėl Turto vertės nustatymo ekspertizės akto galimo ydingumo ir argumentus, jog minėtame akte pateiktomis išvadomis nėra pagrindo remtis, atsakovė iškėlė tik apeliaciniame skunde. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Tačiau šiuo aspektu nagrinėjamu atveju reikšminga įvertinti ir bylos proceso eigą pirmosios instancijos teisme.

29. Nustatyta, kad ieškovė tiek pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo, tiek ir kartu su šiuo pareiškimu teikiamą Turto vertės nustatymo ekspertizės aktą į bylą pateikė 2023 m. gruodžio 14 d. (ketvirtadienį). Šis ieškovės pareiškimas priimtas 2023 m. gruodžio 14 d. teisėjos rezoliucija, nurodant pareiškimą priimti, dėl galimybės nagrinėti teisme patikslinus ieškinio reikalavimus, spręsti posėdžio metu. Svarbu pažymėti ir tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog atsakovei S. P. teismo pranešimas kartu su ieškovės patikslintu ieškiniu (.adoc formatu) per EPP (Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą) išsiųstas tik 2023 m. gruodžio 18 d. (pirmadienį), t. y. tą pačią dieną, kurią buvo paskirtas teismo posėdis.

30. Nagrinėjamu atveju reikšminga pažymėti tai, kad atsakovei 2023 m. gruodžio 18 d. išsiųstame teismo pranešime nurodoma, jog atsakovei siunčiamas ieškovės patikslinto ieškinio nuorašas ir pranešama atsakovei, kad ji privalo per 14 d. nuo pranešimo gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į pareikštą patikslintą ieškinį. Nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 18 d. 13.00 val. byloje vykusio teismo posėdžio metu, t. y. tą pačią dieną, kai atsakovei išsiųstas minėtas teismo pranešimas, civilinė byla buvo išnagrinėta iš esmės. Remiantis bylos duomenis, atsakovė bylą vedė pati. Nors teismo posėdžio metu atsakovė teismui patvirtino, kad sutinka, jog byla būtų nagrinėjama iš esmės teismo posėdyje, tačiau teismo posėdžio metu nebuvo aptartas klausimas dėl 2023 m. gruodžio 18 d. teismo pranešime atsakovei nurodyto termino atsiliepimui į ieškinį patiekti. Taigi byla buvo išnagrinėta iš esmės, nors nebuvo suėjęs atsakovei 2023 m. gruodžio 18 d. teismo pranešime nurodytas terminas pateikti atsiliepimą į patikslintą ieškinį, su kuriuo kartu atsakovei buvo pateiktas ir ieškovės užsakymu parengtas Turto vertės nustatymo ekspertizės aktas (CPK 17 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis).

31. CPK 263 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. Teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės; baigus nagrinėti bylą iš esmės, teismas vėl išklauso baigiamąsias kalbas bendra tvarka (CPK 256 straipsnis).

32. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 18 d. teismo posėdyje bylą išnagrinėjus iš esmės sprendimo priėmimas ir paskelbimas CPK 269 straipsnio numatyta tvarka buvo atidėtas 2024 m. sausio 16 d. Byloje 2023 m. gruodžio 20 d. atsakovė S. P. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (procesinio dokumento Nr. DOK-36811). Tą pačią dieną (2023 m. gruodžio 20 d.) teisėjos rezoliucija atsakovės atsiliepimas į patikslintą ieškinį pridėtas į bylą. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą byloje, įvertino atsakovės teismui išėjus priimti sprendimo pateiktą procesinį dokumentą ir jame išreikštą atsakovės poziciją dėl ieškinio reikalavimų, taip pat atsakovės nurodytus argumentus įvertino kaip nepagrįstus, taigi pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl atsakovės pateikto procesinio dokumento (atsiliepimo į patikslintą ieškinį) esmės. Tačiau minėtas atsakovės procesinis dokumentas priimtas į bylą neatnaujinus bylos nagrinėjimo iš esmės CPK 256 straipsnio tvarka, taip pat jis nebuvo išsiųstas ieškovei, taigi ieškovei nubuvo sudaryta galimybė susipažinti su atsakovės teikiamais argumentais bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje (CPK 17 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis).

33. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nurodo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų dėl žemės sklypo vieno aro kainos (duomenys neskelbtini), galimos vertės, pateiktų 2023 m. rugsėjo 4 d. teismui pateiktame procesiniame dokumente Nr. DOK‑25222. Vertinant šiuos argumentus ir bylos proceso eigą nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 22 d. parengiamojo teismo posėdžio metu bylos šalims buvo nustatytas įpareigojimas pateikti ginčo turto įvertinimą, išaiškinant, kad tuo atveju, jeigu bus susitarta taikos sutartimi, turto vertinimas nereikalingas. Remiantis bylos duomenimis, atsakovė S. P. 2023 m. rugsėjo 4 d. teismui pateikė papildomus dokumentus byloje – rašytinius įrodymus dėl turto vertės nustatymo byloje (procesinio dokumento Nr. DOK‑25222), tarp jų – 2023 m. birželio 12 d. elektroninį laišką su nekilnojamojo turto brokerės atsakymu dėl galimos preliminarios sklypų kainos už arą, tarp jų nurodyta galima preliminari kaina už arą (40 000 Eur) (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad klausimas dėl šio atsakovės pateikto procesinio dokumento priėmimo / nepriėmimo į bylą, kuri tvarkoma tik elektronine forma, teismo rezoliucija nespręstas, taip pat šis klausimas nespręstas nei 2023 m. lapkričio 8 d., nei 2023 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio metu.

34. Apeliaciniame skunde atsakovė akcentuoja tai, kad pateiktuose rašytiniuose įrodymuose žemės sklypo aro kaina (duomenys neskelbtini), gali būti apie 40 000 Eur už vieną arą, o ši kaina penkis kartus viršija teismo eksperto nustatytą kainą, todėl, apeliantės vertinimu, teismas, vertindamas ekspertizės akto išvadas, privalėjo įvertinti šią aplinkybę, jog teismo eksperto nustatyta kaina neatitinka 2023 m. nekilnojamojo turto rinkos realijos. Taigi apeliantė pirmosios instancijos teismui jos pateiktuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotus duomenis iš esmės sieja su Turto vertės nustatymo ekspertizės akto duomenimis ir turto rinkos kainos įvertinimu laiko aspektu.

35. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, kad, viena vertus, pirmosios instancijos teismas kaip byloje reikšmingą aplinkybę nurodė tai, jog atsakovė į bylą nepateikė jokių priešpriešinių įrodymų ir nepagrindė to, kad jai nagrinėjamu atveju turėtų būti sumokėta didesnė piniginė kompensacija. Kita vertus, skundžiamame sprendime taip pat nurodyta, kad atsakovė pateikė tik bendro pobūdžio informaciją apie panašaus turto vertę, kuri, pirmosios instancijos teismo įvertinimu, negali būti laikoma pagrįsta ir teisinga. Taigi skundžiamo teismo sprendimo motyvai sudaro pagrindą vertinti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakovės pateiktus duomenis apie panašaus turto vertę, tačiau nebuvo atliekamas tokių duomenų vertinimas kartu su Turto vertės nustatymo ekspertizės akto duomenų vertinimu apeliantės akcentuojamu turto rinkos kainos nustatymu laiko apsektu.

36. Kaip nustatyta anksčiau, ieškovės patikslintas ieškinys ir Turto vertės nustatymo ekspertizės aktas atsakovei byloje buvo išsiųstas tą pačią dieną, kai byla buvo išnagrinėta iš esmės, o byla teismo posėdyje išnagrinėta iš esmės, kai dar nebuvo suėjęs atsakovei 2023 m. gruodžio 18 d. teismo pranešime nurodytas terminas pateikti atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas vertinti, kad atsakovei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo tinkamai užtikrinta procesinė teisė susipažinti su ieškovės pateiktu Turto vertės nustatymo ekspertizės aktu (esant poreikiui, kreiptis kvalifikuotos teisinės ar turto vertinimo konsultacijos) ir per teismo nustatytą terminą pateikti savo atsiliepimą (argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais), taip pat ir procesinė teisė (kartu ir procesinė pareiga) įrodinėti aplinkybes, kuriomis remiamasi kaip savo atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).

37. CPK 329 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla; tokiu atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju duomenys apie bylos proceso eigą pirmosios instancijos teisme sudaro pagrindą vertinti, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo tinkamai užtikrintas šalių rungimosi ir jų procesinio lygiateisiškumo principų taikymas (CPK 12, 17 straipsniai), taip pat procesinės įrodinėjimo teisės ir pareigos (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis) tinkamas įgyvendinimas. Esant paminėtoms byloje nustatytoms aplinkybėms, yra pagrindas vertinti, kad nurodytų proceso teisės nuostatų netinkamas pritaikymas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu galėjo turėti įtakos bylos išnagrinėjimo rezultatui teisiškai reikšmingų ir šalių įrodinėtų aplinkybių dėl galimos ginčo turto vertės objektyviam ir visapusiškam ištyrimui bei proceso teisės nuostatų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą (CPK 176, 177, 183, 185, 263 straipsniai), netinkamam taikymui, dėl to galėjo turėti įtakos teisingam bylos išsprendimui.

38. Atsižvelgiant į tai, kad netinkamai taikytos proceso teisės nuostatos savo pobūdžiu yra susijusios su bylos šalių teisių ir pareigų įrodinėjimo procese įgyvendinimu, konstatuotina, kad pagal tirtinų įrodymų ir vertintinų faktinių ir teisinių aplinkybių apimtį, bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, kadangi bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją, kai šalių ginčą pirmiausia iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas.

39. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nurodo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų apie bandymą taikių derybų būdu susitarti su atsakove dėl turto atidalijimo ir kompensacijos dydžio nustatymo, dėl to atsakovė patirs papildomas išlaidas susijusias su bylinėjimo išlaidų padengimu. Apeliantė, nesutikdama su skundžiame sprendime pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, taip pat nurodo argumentus, kad pradinis ieškinys buvo pareikštas dviem atsakovėms, ir laikosi pozicijos, jog visos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (tiek žyminis mokestis, tiek išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti) nepagrįstai priteistos išskirtinai iš apeliantės S. P.. Viena vertus, iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad apeliantės nurodomi argumentai priimant skundžiamą sprendimą nebuvo įvertinti. Kita vertus, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pagal proceso teisės nuostatas (CPK 93, 98 ir 270 straipsniai) procesinis klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo teisinį rezultatą, ir šiuo atveju nustačiusi bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui pagrindą, plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su procesiniu klausimu dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylos procesinės baigties

40. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl proceso teisės nuostatų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, netinkamo taikymo priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą išsamiai ir visapusiškai neištirtos ir neišsiaiškintos aplinkybės dėl tikrosios ginčo atidalijamo turto vertės. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal tirtinų įrodymų ir vertintinų aplinkybių apimtį ištaisyti pažeidimų, atsižvelgiant į jų pobūdį, ir išnagrinėti bylos iš esmės apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla parduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

41. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teisme šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Raimonda AndrulienėAurimas BrazdeikisIrma Čuchraj