Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2021-02-23 · Civilinė byla Nr. e2A-481-275/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-02-23
Bylos Nr.
e2A-481-275/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė
Ieškovas
If P
Atsakovas
ADB Gjensidige
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-481-275/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00562-2020-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.1.; 3.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.3.; 2.6.10.9.; 3.1.7.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) ADB Gjensidige apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo If P&C Insurance AS filialo ieškinį atsakovui ADB Gjensidige dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas If P&C Insurance AS filialas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 7023,28 Eur žalos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2005 m. vasario 21 d. Priedu Nr. 1 prie Kredito sutarties Nr. BP1524050020 buvo apdraustas S. S. ir Ž. S. priklausantis namas, adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)). Ieškovas su S. S. 2012 m. gruodžio 6 d. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo liudijimo serija PSNTA Nr. 00058226, galiojo nuo 2012-12-22 iki 2013-12-21 (imtinai)), kuria 17956,44 Eur (62000 Lt.) suma buvo apdraustas nuo įvairių draudiminių rizikų (taip pat ir nuo gaisro) namų turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Draudėjas pranešė, kad 2013 m. kovo 20 d. name kilus gaisrui išdegė katilinė su ten buvusiais daiktais, apdegė virtuvė ir joje buvę daiktai, išdužo langų stiklai, aprūko patalpos. Gaisrą pripažinus draudžiamuoju įvykiu, draudėjui išmokėta 17910,10 Eur (61.840 Lt) draudimo išmoka ir už namą- 45.830,84 Eur (158.244,72 Lt) bei apmokėtos išlaidos, susijusios su žalos įvertinimu bei gaisro priežasties nustatymu: - 698,19 Eur (2410,70 Lt) už Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro atliktą ekspertizę; - 228,38 Eur (788,56 Lt) UAB „Restum" už turto apžiūrą po draudžiamojo įvykio bei kitus draudiminio įvykio reguliavimo darbus (žalos dydžio derinimą su draudėju ir tt.); - 500,00 Eur VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ už namo ir namų turto atkuriamųjų verčių skaičiavimą. Nurodytos išlaidos (viso 1426,57 Eur) įskaičiuotinos į nuostolius (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Kadangi turtas buvo draustas nauja atkuriamąja verte, išmokant draudimo išmoką nebuvo atsižvelgta į turto nusidėvėjimą. Atsižvelgiant į VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ atliktą namo ir namų turto atkuriamųjų verčių skaičiavimą, padaryta žala, įvertinus turto nusidėvėjimą sudarė: - namų turtui - 14913,98 Eur bei namui - 42.244,31 Eur, taigi viso 58584,86 Eur (1426,57 + 14.913,98 + 42.244,31 = 58.584,86). Išmokėjęs draudimo išmoką, ieškovas pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į už žalos padarymą atsakingą asmenį (asmenis). Katilą (ir visas jo įrengimui reikalingas dalis) dėl kurio kilo gaisras, draudėjas įsigijo iš UAB „Jaukurai“ pagal 2012 m. lapkričio 6 d. Specialaus užsakymo sutartį Nr. E1520121106. Ginčo katilą prie name įrengtos šildymo sistemos vamzdžių prijungė K. G., o katilo suderinimo-paleidimo darbus bei vėlesnę jo priežiūrą (gedimų šalinimus) vykdė UAB „Santechnikos spektras“. Paleidžiant katilą dalyvavo ir UAB „Jaukurai“, kurios civilinė atsakomybė gaisro metu buvo apdrausta UAB DK „PZU Lietuva“ (kurios teises perėmė atsakovas ADB „Gjensidige“), o UAB „Santechnikos spektras“ civilinė atsakomybė (su 100000 Lt draudimo suma bei 3000 Lt besąlygine išskaita) buvo apdrausta ieškovo.

3. Pažymėjo, kad ieškovas 2015 m. birželio 4 d. su ieškiniu kreipėsi į teismą, kad atsakovų UAB „Jaukurai“, UAB „Santechnikos spektras“ ir ADB „Gjensidige“ atžvilgiu būtų taikyta solidari atsakomybė, tačiau pačiam ieškovui apdraudus UAB „Santechnikos spektras“ civilinę atsakomybę 100 000 Lt suma (su 3000 Lt išskaita), nurodytos sumos dydžiu ieškinio suma buvo sumažinta ir atsakovų atžvilgiu pateiktas ieškinys dėl 30 491,72 Eur žalos (58584,86 – 28093,14 = 30491,72). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-475-905/2017 ieškovo ieškinys atsakovams UAB „Jaukurai“, UAB „Santechnikos spektras“ ir ADB „Gjensidige“ dėl 30491,72 Eur žalos atlyginimo buvo atmestas. Dėl priimto teismo sprendimo buvo pateiktas apeliacinis skundas, kuris Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartimi buvo patenkintas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimas panaikintas ir bylas perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Iš naujo išnagrinėjus bylą Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. atmetė reikalavimus atsakovui UAB „Santechnikos spektras“; o iš atsakovo UAB „Jaukurai“ ieškovo naudai priteisė 7912,55 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (7912,55 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo (2015-06-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1481,55 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo ADB „Gjensidige“ ieškovo naudai priteisė 7333,31 Eur nuostolių atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (7333,31 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2015-06-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1481,55 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusioje dalyje ieškinį atmetė. Ieškovui, ADB „Gjensidige“ bei UAB „Santechnikos spektras“ apskundus minėtą teismo sprendimą Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 1 d. nutartimi atmetęs apeliacinius skundus paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-24376-820/2018. Įsigaliojus šiam teismo sprendimui ieškovas įgijo teisę reikšti reikalavimą ADB „Gjensidige“ atžvilgiu toje žalos dydžio dalyje, kuria ieškovas buvo sumažinęs savo ieškinio reikalavimą dėl UAB „Santechnikos spektras“ apdraustos civilinės atsakomybės. Nurodo, kad atsakovas atsisakė atlyginti 2019 m. lapkričio 4 d. ieškovo raštu prašytą atlyginti 7023,28 Eur dydžio žalą, nurodydamas, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas.

Atsiliepimas

4. Atsakovas ADB Gjensidige teismui pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

5. Nurodė, kad pagal CPK 1.125 straipsnio 7 dalį draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas apie tai, kad dėl 2013 m. gruodžio 20 d. įvykio draudimo išmoka nebus mokama sužinojo 2014 m. birželio 20 d., gavęs atsakovo 2014 m. birželio 9 d sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta įvykį pripažinti draudžiamuoju. Nurodė, kad ieškovas yra savo srities profesionalas ir 2015 m. birželio 4 d. pareiškė ieškinį dėl dalies išmokos, vadinasi, jei jis nebūtų žinojęs apie savo teisių pažeidimą, nebūtų reiškęs ieškinio. Be to, ieškovo nurodytos 1426,57 Eur išlaidos yra per didelės, nes įprastines funkcijas galima atlikti ieškovo resursais, kurių kaštai kompensuojami draudimo įmokomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo ADB „Gjensidige“ ieškovo „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančiam per „If P&C Insurance AS“ filialą naudai 7023,28 Eur žalos, 6 proc. (šešių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą 7 023,28 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 308,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

7. Dėl ieškinio senaties pirmosios instancijos teismas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-475-905/2017 ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas solidariai iš atsakovų UAB „Jaukurai“, ADB „Gjensidige“ ir UAB „Santechnikos spektras“ priteisti 30491,72 Eur žalos atlyginimą. Kaip nurodo ieškovas, kadangi pats buvo apdraudęs vieno iš paminėtų atsakovų UAB „Santechnikos spektras“ civilinę atsakomybę su išskaita (28093,14 Eur) ir toje dalyje subrogacija negalima, jis sumažino reikalavimus nurodytos sumos dydžiu. Nagrinėjamos bylos duomenimis, ieškovas draudėjui atlygino 58584,86 Eur dydžio žalą. Vilniaus apygardos teismui 2019 m. spalio 1 d. nutartimi palikus nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m.spalio 4d. sprendimą, kuriame konstatuota, jog UAB „Santechnikos spektras“ nėra atsakinga prieš nukentėjusius trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų S. S. ir Ž. S. bei teismui pažymėjus, jog ieškovui neužkertama teisė kreiptis į teismą su reikalavimu, kuris nebuvo pareikštas, tai nagrinėjamos bylos kontekste yra pagrindas išvadai, kad ieškovas, pateikęs teismui šį ieškinį (2020-01-09) nepraleido ieškinio senaties termino, kuris skaičiuotinas nuo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nutarties įsiteisėjimo (2019-10-01).

8. Dėl žalos pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje aktualu tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-24376-820/2018 ir Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1060-967/2019 nagrinėjo ginčą pagal ieškovo reikalavimą solidariai priteisti iš atsakovų UAB „Jaukurai“, ADB „Gjensidige“ ir UAB „Santechnikos spektras“ žalą, padarytą 2013 m. gruodžio 10 d. gaisro metu. Teismai nustatė, kad nukentėjusiems asmenims ieškovas atlygino 58 584,86 Eur žalos' kad UAB „Santechnikos spektras“, kaip UAB „Jaukurai“ samdytas asmuo, vykdė garantinio remonto darbų atlikimo tinkamumą, taigi UAB „Santechnikos spektras“ yra atsakingas prieš UAB „Jaukurai“, tačiau ne prieš nukentėjusius trečiuosius asmenis, nes garantinę priežiūrą turi vykdyti daiktą pardavęs asmuo (pats ar samdęs kitus asmenis); kad UAB „Jaukurai“ suteikė vartotojams netinkamos kokybės katilo priežiūros paslaugas, kurios sudarė sąlygas kilti gaisrui, todėl UAB „Jaukurai“ yra atsakingas už nukentėjusiems asmenims atsiradusią žalą. UAB „Jaukurai“ savo atsakomybę buvo apsidraudęs ADB „Gjensidige“ todėl jų atsakomybė yra subsidiari.

9. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl nukentėjusiems asmenims padarytos žalos dydžio, todėl teismas laiko, kad ieškovas įrodė 28 093,14 Eur padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais teismų sprendimais konstatuota, jog nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai padidėti (50 proc.) ir gaisras kilo dėl dviejų vienodų priežasčių (dėl netinkamo produkto ir dėl netinkamos katilo priežiūros), o atsakovas ADB „Gjensidige“ bendrovės UAB „Jaukurai“ veiklą buvo apdraudęs tik dėl santechninės įrangos, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą priteisiant iš atsakovo 7 023,28 Eur žalos atlyginimą.

10. Dėl procesinių palūkanų nurodė, kad kadangi skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis), tai iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 7023,28 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020-01-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Apeliantas (atsakovas) ADB Gjensidige pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-12 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-5179-808/2020, ir priimti naują sprendimą – ieškinį ADB „Gjensidige“ atžvilgiu atmesti; - priteisti ADB „Gjensidige“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11.1. Nurodė, kad teismų praktikoje turėjimas sužinoti apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, priklauso nuo konkrečių aplinkybių, tačiau negali priklausyti vien nuo paties ieškovo noro (valios) suvokti (galimą) savo teisių pažeidimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai asmuo nukreipia reikalavimą į draudiką, ieškinio senaties pradžia yra siejama su momentu, kai draudikas atsisako mokėti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016). Aptariamu atveju, ieškovas apie tai, kad dėl 2013-12-20 įvykio draudimo išmoka nebus mokama sužinojo 2014-06-20, gavęs 2014-06-09 atsakovo sprendimą žalos byloje Nr. 2014/077537 dėl 2013-12-20 įvykio, kuriuo buvo atsisakyta pripažinti įvykį draudžiamuoju. Vadinasi, jau 2014-06-20 ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi teismas visiškai nepagrįstai ieškinio senaties pradžios momentą siejo su Vilniaus apygardos teismo 2019-10-01 nutarties įsiteisėjimu.

11.2. Apeliantas pažymėjo, kad ieškovas visas draudimo išmokas, įskaitant ir tą jos dalį, dėl kurios yra pareikštas ieškinys šioje byloje, išmokėjo dar iki 2015-06-04 ieškinio pareiškimo; aplinkybė, kad UAB „Jaukurai“ civilinė atsakomybė gaisro metu buvo drausta atsakovo draudimo bendrovėje, ieškovui buvo žinoma dar iki 2015-06-04 ieškinio pareiškimo; aplinkybė, kad atsakovas jokia apimtimi nemokės draudimo išmokos dėl gaisro, ieškovui buvo žinoma dar iki 2015-06-04 ieškinio pareiškimo.

11.3. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-04 sprendimo argumentai, su kuriais ieškovas sieja sužinojimo apie savo teisės pažeidimą momentą, ieškovui tapo žinomi teismui minėtą sprendimą priėmus, o ne jam įsiteisėjus. Be to, nuo 2015-06-04 ieškinio pateikimo iki ieškinio pareiškimo šioje byloje nepasikeitė faktinės aplinkybės, kurių pagrindu buvo reiškiamas pradinis, t. y. 2015-06-04 ieškinys, taip pat nepaaiškėjo jokios naujos faktinės aplinkybės. Abi bylos susijusios su tuo pačiu gaisru, su tais pačiais asmenimis, su tomis pačiomis draudimo sutartimis ir t.t. Todėl ieškovo sprendimas reiškiant 2015-06-04 ieškinį reikalauti dalies išmokėtų sumų priteisimo yra vertinamas kaip ieškovo veikimas išimtinai jo paties rizika.

11.4. Pažymėjo, kad ginčo atveju reikšminga aplinkybė, kad ieškovas yra juridinis asmuo, verslo subjektas, draudikas, savo srities profesionalas, turintis kvalifikuotų darbuotojų, įskaitant teisininkų, komandą, nuolat dalyvaujantis teisminiuose ginčuose tiek atsakovu, tiek ieškovu, tad jam yra žinomos senaties skaičiavimo taisyklės. Be to, ieškovo veiklos specifika reikšminga ir tuo aspektu, kad ieškovas kasdien susiduria su regresinių/subrogacinių reikalavimų pareiškimu, taigi ir už įvykį atsakingų asmenų, jų atsakomybės formos, apimties nustatymu. Nurodė ir tai, kad tiek išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovo 2015-06-04 ieškinį, tiek šioje byloje ieškovą atstovavo tas pats atstovas – teisininkas profesionalas – advokatas, kuriam taip pat neabejotinai yra žinoma teisės aktai, teismų praktika bei senaties skaičiavimo taisyklės. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad apie šioje byloje įrodinėjamą savo teisių pažeidimą ieškovas sužinojo ne vėliau nei gavo 2014-06-09 atsakovo raštą.

11.5. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2014-12-22 sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-1417/2014 jau yra pasisakęs dėl ieškinio senaties skaičiavimo taisyklių iš esmės panašioje situacijoje. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje byloje ieškinį atmetė nurodydamas „Kaip matyti iš bylos duomenų, ginčo įvykis <...> įvyko 2009-04-02, o 2009-09-28 raštu draudikas pakankamai aiškiai informavo draudėją bei žalą patyrusį asmenį UAB „MOTO4U“, kad nurodytas įvykis pripažintas nedraudžiamuoju, todėl jam neatsirado pareiga išmokėti draudimo išmoką. Būtent nurodytą dieną – 2009-09-28 – ieškovas sužinojo ar objektyviai galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė, kildinama iš Draudimo sutarties (teisė gauti draudimo išmoką), yra pažeista, todėl būtent nuo nurodytos dienos ir turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas“.

Atsiliepimas

11.6. Dėl žalos dydžio pažymėjo, kad atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė eilę argumentų dėl ieškovo prašomo priteisti žalos dydžio nepagrįstumo, tačiau teismas dėl jų nepasisakė, atsižvelgiant į tai, atsakovas juos pakartoja ir apeliaciniame skunde. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad jis dėl 2013-12-20 įvykio apmokėjo išlaidas, susijusias su žalos įvertinimu bei gaisro priežasties nustatymu: 1) 2 410,70 Lt (698,19 Eur) už Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro atliktą ekspertizę; 2) 788,56 Lt (228,38 Eur) UAB „RESTUM“ už turto apžiūrą po draudžiamojo įvykio bei kitus draudiminio įvykio reguliavimo darbus (žalos dydžio derinimą su draudėju ir tt.); 3) 500 eurų VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ už Namo ir Namų turto atkuriamųjų verčių skaičiavimą ir šios išlaidos (iš viso 1 426,57 Eur), vadovaujantis CK 6.249 str. 4 d. 2 p. nuostatomis, taip pat įskaičiuotinos į nuostolius. Su tokia Ieškovo pozicija nesutinkame.

11.7. Nurodė, kad administruodamas žalą, apsispręsdamas dėl mokėtino draudimo išmokos dydžio, siekdamas išsiieškoti žalą ne teismine tvarka, ieškovas gali naudotis tiek pas jį dirbančių specialistų (turto vertintojų, teisininkų ir pan.) pagalba, tiek kitų samdomų specialistų išvadomis, jei savų neturi. Tačiau akivaizdu tai, kad draudiko veiklos, administruojant žalos atlyginimą, sąnaudos yra įtraukiamos į draudimo įmokas. Nagrinėjamu atveju žala iki subrogacinio reikalavimo perėmimo buvo skirta draudiko „vidaus vartojimui“ ir jo santykiuose su kita draudimo sutarties šalimi. Nėra pagrindo manyti, kad aptariamas žalos dėl gaisro atlyginimo atvejis pagal savo pobūdį būtų ekstraordinarinis, t. y. išeinantis už įprastinės draudimo bendrovės veiklos ribų ir žalos dydžio nustatymui būtų reikėję ypatingai specifinių žinių. Todėl spręstina, kad šias įprastines funkcijas buvo galima atlikti ieškovo resursais, kurių kaštai kompensuojami draudimo įmokomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-18 nutartis civilinėje byloje 2A-1070/2014).

2. Ieškovas If P&C Insurance AS filialas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš apelianto ieškovo naudai ieškovo patirtas 726,00 Eurų bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje (už Ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą).

12.1. Nurodė, kad nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neatsakė į kiekvieną apelianto argumentą, tačiau teismas skundžiamame sprendime gana aiškiai pabrėžė ieškinio senaties termino pradžios nustatymo svarbą bei aiškiai motyvavo, kodėl ieškinio senaties termino pradžią skaičiavo nuo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nutarties įsiteisėjimo (2019-10-01) bei padarė išvadą, jog ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino. Ieškovas sutinka, jog skundžiamo sprendimo motyvai galėjo būti detalesni, tačiau ši aplinkybė pati savaime nereiškia kad teismas neteisingai išsprendė ginčą šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog nėra pagrindo naikinti ar pakeisti skundžiamo sprendimo apelianto nurodytais motyvais.

12.2. Pažymėjo, kad gaisras, kurio metu buvo padaryta žala, įvyko 2013-12-20 d., tačiau apie tai, jog už žalos atlyginimą yra atsakingas apeliantas (būtent toje dalyje, kurioje buvo pareikštas ieškinys), ieškovas sužinojo tik 2019 m. spalio 1 d., kuomet įsiteisėjo 2018-10-04 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas. Tik įsiteisėjus 2018-10-04 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimui paaiškėjo, jog UAB „Santechnikos spektras“ nėra tiesiogiai atsakingas prieš ieškovą. Taip pat paaiškėjo, jog atsakovų atsakomybė yra ne solidari, o subsidiari. Todėl tik įsiteisėjus 2018-10-04 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimui ieškovas sužinojo, jog turi tiesioginio reikalavimo teisę į apeliantą ir toje patirtos žalos dalyje, kurioje ieškinys anksčiau apeliantui nebuvo pareikštas. Dėl šios priežasties teismas skundžiamame sprendime visiškai pagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino.

Žemesnės instancijos teismas

12.3. Nurodė, kad kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad senaties terminas nebuvo praleistas, teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl ieškovo argumentų dėl senaties termino atnaujinimo. Tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, jog senaties terminas vis tik buvo praleistas, ieškovas, vadovaudamasis LR CK 1.131 str. 2 d., savo ieškinyje prašė teismo šį terminą atnaujinti. Pažymėjo, kad ieškovas visą laikotarpį nuo draudimo išmokos sumokėjimo iki ieškinio šioje byloje pateikimo siekė įgyvendinti savo teisę į žalos atlyginimą ir šios teisės neatsisakė. Ieškovas kartu su pradiniu ieškiniu pateikė visą žalos dydį (58 584,86 Eur) pagrindžiančius dokumentus, tačiau ieškinio sumą sumažino tik todėl, jog manė, kad visų atsakovų atsakomybė yra solidari bei kad UAB „Santechnikos spektras“ yra tiesiogiai atsakinga prieš ieškovą.

12.4. Dėl žalos dydžio nurodė, kad apelianto ginčijamos sumos buvo įtrauktos į pradinį ieškovo ieškinį. Savo ruožtu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-10-04 d. sprendime nurodė, jog žalos dydis byloje yra įrodytas pateiktais įrodymais ir esminių ginčų dėl nukentėjusiems asmenims padarytos žalos dydžio byloje nėra, todėl laikytina, jog ieškovas įrodė 30 491,72 Eur padarytą žalą. Taigi toje dalyje, kurioje apeliantas ginčija žalos dydį savo atsiliepime, žalos dydžio klausimas jau buvo išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-04 d. sprendimu.

12.5. Nurodė, kad apeliantas savo teiginiams pagrįsti vadovaujasi Lietuvos apeliacinio teismo 2014-12-22 d. sprendimu (priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-1417/2014), kuriame nustatytos faktinės aplinkybės visiškai skiriasi nuo šios nagrinėjamos bylos aplinkybių. Lietuvos apeliacinio teismo 2014-12-22 d. sprendime teismas pažymėjo, jog „<...> teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties taikymo nagrinėjamam atvejui, neįvertino to, jog teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priteisimo įsiteisėjimas iš esmės nebuvo teisiškai reikšmingas sprendžiant ieškinio senaties termino pradžios klausimą, kadangi šiuo sprendimu nebuvo sprendžiami reikalavimai, susiję su draudimo teisiniais santykiais, ieškovo ar žalą patyrusio asmens teise į draudimo išmoką.<...>“ Ieškovas pažymėjo, jog civilinėje byloje, kurioje Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 1 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-24376-820/2018, buvo būtent sprendžiami reikalavimai, susiję su draudimo teisiniais santykiais bei ieškovo teise į draudimo išmoką. Minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-24376-820/2018 apeliantas buvo atsakovas, tuo tarpu apelianto skunde minimoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1237-104/2011 draudimo bendrovė nebuvo atsakovė (buvo trečiuoju asmeniu) bei šioje civilinėje byloje nebuvo sprendžiami reikalavimai, susiję su draudimo teisiniais santykiais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

13. Atsakovas byloje nesutinka su teismo sprendimo išvada dėl ieškininės senaties termino pradžios nustatymo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovui teisė į ieškinį atsirado nuo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nutarties įsiteisėjimo (2019-10-01) ir dėl to ieškovas nėra praleidęs ieškininės senaties termino ieškiniui dėl žalos, atsiradusios gaisro pasekoje, pareikšti. Ieškovas draudimo išmoką dėl gaisro, įvykusio 2013-12-20, draudėjui išmokėjo sumoje 58 584,86 Eur. Pateikdamas ieškinį subrogacijos pagrindais Vilniaus miesto apylinkės teismui 2015-06-04 d. ieškovas nurodė gaisro kilimo priežastį ir pateikė įrodymą 2014-01-24 d. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos raštą Nr. 3-7-397 (8.19.) , kuriame nurodyta , kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis - granulinio katilo gedimas. 2014-02-28 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro ekspertizės akte Nr. 65-4 (EA) konstatuota, jog „...labiausiai tikėtina, kad gaisras gyvenamojo namo katilinėje galėjo kilti dėl katilo metaliniame kuro granulių užpylimo vamzdyje susikaupusių granulių užsidegimo.“ Tai leido draudikui daryti išvadą, kad žalą subrogacijos pagrindais turi atlyginti kuro katilo pardavėjas ir jo atsakomybės draudikas, t.y. UAB “Jaukurai“ ir jo atsakomybės draudikas, atsakovas šioje byloje.

14. Išmokėjęs draudimo išmoką, ieškovas pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į už žalos padarymą atsakingą asmenį (asmenis). Katilą (ir visas jo įrengimui reikalingas dalis) dėl kurio kilo gaisras, draudėjas įsigijo iš UAB „Jaukurai“ pagal 2012 m. lapkričio 6 d. Specialaus užsakymo sutartį Nr. E1520121106. Ginčo katilą prie name įrengtos šildymo sistemos vamzdžių prijungė K. G., o katilo suderinimo-paleidimo darbus bei vėlesnę jo priežiūrą (gedimų šalinimus) vykdė UAB „Santechnikos spektras“. Paleidžiant katilą dalyvavo ir UAB „Jaukurai“, kurios civilinė atsakomybė gaisro metu buvo apdrausta UAB DK „PZU Lietuva“ (kurios teises perėmė atsakovas ADB „Gjensidige“), o UAB „Santechnikos spektras“ civilinė atsakomybė (su 100000 Lt draudimo suma bei 3000 Lt besąlygine išskaita) buvo apdrausta ieškovo. 2015 m. birželio 4 d. ieškovas kreipėsi į teismą, kad atsakovų UAB „Jaukurai“, UAB „Santechnikos spektras“ ir ADB „Gjensidige“ atžvilgiu būtų taikyta solidari atsakomybė, tačiau pačiam ieškovui apdraudus UAB „Santechnikos spektras“ civilinę atsakomybę 100 000 Lt suma (su 3000 Lt išskaita), nurodytos sumos dydžiu ieškinio suma buvo sumažinta ir atsakovų atžvilgiu pateiktas ieškinys dėl 30 491,72 Eur žalos (58584,86 – 28093,14 = 30491,72). Išnagrinėjus bylą Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies, t. y. atmesti reikalavimai atsakovui UAB „Santechnikos spektras“, o iš atsakovo UAB „Jaukurai“ ieškovo naudai priteista 7912,55 Eur nuostolių atlyginimo, iš atsakovo ADB „Gjensidige“ ieškovo naudai priteista 7333,31 Eur nuostolių atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 1 d. nutartimi atmetęs apeliacinius skundus paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-24376-820/2018. Įsigaliojus šiam teismo sprendimui, ieškovas teigia įgijęs reikalavimo teisę į ADB „Gjensidige“ toje žalos dydžio dalyje, kuria ieškovas buvo sumažinęs savo ieškinio reikalavimą dėl UAB „Santechnikos spektras“ apdraustos civilinės atsakomybės. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį atsakovui jau 2015-06- žinojo apie atsiradusią jam žalą, turėjo teisę reikšti ieškinį atsakovui ir šioje reikalavimo dalyje, prašyti iš atsakovo priteisti didesnę žalos atlyginiimo sumą, nei buvo pareiškęs reikalavimą, tačiau netinkamai nustatė asmenį, kuris atsakingas dėl žalos atlyginimo. Tai, kad ieškovui teisė reikšti ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo jau buvo atsiradusi 2015-06-04, reiškia, kad ieškinio senaties eiga jau buvo prasidėjusi 2015-06-04, ir dar anksčiau. CK 1.127 straipsnio 1 dalis numato, jog ieškinio senaties eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Ieškovas, kaip juridinis asmuo, vykdantis draudimo paslaugų veiklą, žinojo apie tai, kad dėl žalos atlyginimo yra atsakingas atsakovas, jam pateikė reikalavimą, tačiau įvertino, kad kitas juridinis asmuo yra atsakingas už dalį žalos, todėl ieškinio dalyje žalos, kurios reikalauja šioje byloje, iš atsakovo nereikalavo. Pripažintina, kad senaties termino eigos pradžia skaičiuojama ne nuo sužinojimo, kas atsakingas už padarytą žalą, o nuo žalos atsiradimo dienos, todėl ta aplinkybė, kad ieškovui nežinoma, kas yra atsakingas dėl jam atsiradusios žalos, gali būti pagrindu pripažinti praleistą ieškininės senaties terminą dėl svarbios priežasties ( CK 1.131 straipsnio 2 dalis ) ir pažeistoji teisė turi būti ginama. Ieškovui nenurodžius aplinkybių, kurias jis prašo pripažinti svarbiomis ir dėl to prašo atnaujinti praleistą ieškininės senaties terminą, teismas neturi pagrindo savo iniciatyva spręsti senaties termino atnaujinimo klausimo. Atsakovas atsisakė atlyginti 2019 m. lapkričio 4 d. ieškovo raštu prašytą atlyginti 7023,28 Eur dydžio žalą, nurodydamas, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas, todėl ieškovas turėjo galimybę nurodyti priežastis, dėl kurių jis negalėjo pateikti reikalavimo senaties terminu, dėl kurių jis praųo atnaujinti praliestą terminą.

15. Padarius išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai skaičiavo ieškininės senaties termino pradžią, t.y. skaičiavo nuo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nutarties įsiteisėjimo (2019-10-01) dienos, o turėjo skaičiuoti nuo draudimo išmokos išmokėjimo dienos, tuo netinkamai taikė CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuosta ir tai yra pagrindu panaikinti teismo sprendimą CPK 330 straipsnio pagrindu ir priimti naują sprendimą byloje, atmetant ieškinį, padarius išvadą, kad ieškovas praleido ieškininės senaties terminą reikalavimui pareikšti ir nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių galėtų būti atnaujintas terminas ginti pažeistą teisę. Vertindamas tai, ar galėjo ieškovas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-24376-820/2018 pareikšti atsakovui ieškinį dėl visos žalos, už kurią atsakingas atsakovas ADB „Gjensidige“ atlyginimo, daro išvadą, kad ieškovas yra profesionalus draudimo srities atstovas, todėl tinkamas atsakingo už žalą asmens nurodymas, pareiškimas ieškinio tinkamam atsakovui, yra jo profesinė pareiga. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1060-967/2019 nurodyta, kad ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo) ar faktinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Taigi, ieškovas kitoje byloje turėjo galimybę pakeisti ieškinio dalyką ir padidinti atsakovui reiškiamus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, tačiau nepasinaudojo šia teise, todėl pareiškimas reikalavimo kitoje byloje, kai jis galėjo būti pareikštas kartu su ieškiniu jau išnagrinėtoje byloje, vertintinas kaip ieškinys, pareikštas praleidus senaties terminą.

16. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl žalos dydžio pagrįstumo nevertinamos, padarius išvadą, kad reikalavimui pareikšti praleistas ieškininės senaties terminas.

17. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 158 Eur žyminio mokesčio, patenkinus skundą, ši suma priteisiama atsakovui iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui akcinei draudimo bendrovei Gjensidige iš ieškovo If P&C Insurance AS filialo 158 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teisėjos Loreta BraždienėVirginijus KairevičiusDanutė Kutrienė