- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-12
- Bylos Nr.
- e2-5179-808/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00562-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Žukauskienė
- Ieškovas
- If P
- Atsakovas
- ADB Gjensidige
- Kategorijos
- 2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo If P&C Insurance AS filialo ieškinį atsakovui ADB Gjensidige dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmės
Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 7023,28 Eur žalos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005 m. vasario 21 d. Priedu Nr. 1 prie Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas S. S. ir Ž. S. priklausantis namas, adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)). Ieškovas su S. S. 2012 m. gruodžio 6 d. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo liudijimo serija PSNTA Nr. (duomenys neskelbtini), galiojo nuo 2012-12-22 iki 2013-12-21 (imtinai)), kuria 17956,44 Eur (62000 Lt.) suma buvo apdraustas nuo įvairių draudiminių rizikų (taip pat ir nuo gaisro) namų turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Draudėjas pranešė, kad 2013 m. kovo 20 d. name kilus gaisrui išdegė katilinė su ten buvusiais daiktais, apdegė virtuvė ir joje buvę daiktai, išdužo langų stiklai, aprūko patalpos. Gaisrą pripažinus draudžiamuoju įvykiu, draudėjui išmokėta 17910,10 Eur (61.840 Lt) draudimo išmoka ir už namą- 45.830,84 Eur (158.244,72 Lt) bei apmokėtos išlaidos, susijusios su žalos įvertinimu bei gaisro priežasties nustatymu: - 698,19 Eur (2410,70 Lt) už Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro atliktą ekspertizę; - 228,38 Eur (788,56 Lt) UAB „Restum" už turto apžiūrą po draudžiamojo įvykio bei kitus draudiminio įvykio reguliavimo darbus (žalos dydžio derinimą su draudėju ir tt.); - 500,00 Eur VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ už namo ir namų turto atkuriamųjų verčių skaičiavimą. Nurodytos išlaidos (viso 1426,57 Eur) įskaičiuotinos į nuostolius (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Kadangi turtas buvo draustas nauja atkuriamąja verte, išmokant draudimo išmoką nebuvo atsižvelgta į turto nusidėvėjimą. Atsižvelgiant į VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ atliktą namo ir namų turto atkuriamųjų verčių skaičiavimą, padaryta žala, įvertinus turto nusidėvėjimą sudarė: - namų turtui - 14913,98 Eur bei namui - 42.244,31 Eur, taigi viso 58584,86 Eur (1426,57 + 14.913,98 + 42.244,31 = 58.584,86). Išmokėjęs draudimo išmoką, ieškovas pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į už žalos padarymą atsakingą asmenį (asmenis). Katilą (ir visas jo įrengimui reikalingas dalis) dėl kurio kilo gaisras, draudėjas įsigijo iš UAB „Jaukurai“ pagal 2012 m. lapkričio 6 d. Specialaus užsakymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčo katilą prie name įrengtos šildymo sistemos vamzdžių prijungė K. G., o katilo suderinimo-paleidimo darbus bei vėlesnę jo priežiūrą (gedimų šalinimus) vykdė UAB „Santechnikos spektras“. Paleidžiant katilą dalyvavo ir UAB „Jaukurai“, kurios civilinė atsakomybė gaisro metu buvo apdrausta UAB DK „PZU Lietuva“ (kurios teises perėmė atsakovas ADB „Gjensidige“), o UAB „Santechnikos spektras“ civilinė atsakomybė (su 100000 Lt draudimo suma bei 3000 Lt besąlygine išskaita) buvo apdrausta ieškovo. Ieškovas 2015 m. birželio 4 d. su ieškiniu kreipėsi į teismą, kad atsakovų UAB „Jaukurai“, UAB „Santechnikos spektras“ ir ADB „Gjensidige“ atžvilgiu būtų taikyta solidari atsakomybė, tačiau pačiam ieškovui apdraudus UAB „Santechnikos spektras“ civilinę atsakomybę 100000 Lt suma (su 3000 Lt išskaita), nurodytos sumos dydžiu ieškinio suma buvo sumažinta ir atsakovų atžvilgiu pateiktas ieškinys dėl 30491,72 Eur žalos (58584,86 – 28093,14 = 30491,72). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-475-905/2017 ieškovo ieškinys atsakovams UAB „Jaukurai“, UAB „Santechnikos spektras“ ir ADB „Gjensidige“ dėl 30491,72 Eur žalos atlyginimo buvo atmestas. Dėl priimto teismo sprendim buvo pateiktas apeliacinis skundas, kuris Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartimi buvo patenkintas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikintas ir bylas perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Iš naujo išnagrinėjus bylą Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m.spalio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t.y. atmetė reikalavimus atsakovui UAB „Santechnikos spektras“; o iš atsakovo UAB „Jaukurai“ ieškovo naudai priteisė 7912,55 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (7912,55 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo (2015-06-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1481,55 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo ADB „Gjensidige“ ieškovo naudai priteisė 7333,31 Eur nuostolių atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (7333,31 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2015-06-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1481,55 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusioje dalyje ieškinį atmetė. Ieškovui, ADB „Gjensidige“ bei UAB „Santechnikos spektras“ apskundus minėtą teismo sprendimą Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 1 d. nutartimi atmetęs apeliacinius skundus paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-24376-820/2018. Įsigaliojus šiam teismo sprendimui ieškovas įgijo teisę reikšti reikalavimą ADB „Gjensidige“ atžvilgiu toje žalos dydžio dalyje, kuria ieškovas buvo sumažinęs savo ieškinio reikalavimą dėl UAB „Santechnikos spektras“ apdraustos civilinės atsakomybės. Nurodo, kad atsakovas atsisakė atlyginti 2019 m.lapkričio 4 d. ieškovo raštu prašytą atlyginti 7023,28 Eur dydžio žalą, nurodydamas, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas.
Atsiliepimas
Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagal CPK 1.125 straipsnio 7 dalį draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas apie tai, kad dėl 2013 m. gruodžio 20 d. įvykio draudimo išmoka nebus mokama sužinojo 2014 m. birželio 20 d., gavęs atsakovo 2014 m. birželio 9 d sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta įvykį pripažinti draudžiamuoju. Nurodė,kad ieškovas yra savo srities profesionalas ir 2015 m. birželio 4 d. pareiškė ieškinį dėl dalies išmokos, vadinasi, jei jis nebūtų žinojęs apie savo teisių pažeidimą, nebūtų reiškės ieškinio. Be to, ieškovo nurodytos 1426,57 Eur išlaidos yra per didelės, nes įprastines funkcijas galima atlikti ieškovo resursais, kurių kaštai kompensuojami draudimo įmokomis.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartimi pasirengimas bylą nagrinėti teismo posėdyje, nustatytas paruošiamųjų dokumentų būdu.
Šalies argumentai
Ieškovė pateiktame dublike papildomai nurodė, kad gaisras, kuriuo metu buvo padaryta žala, įvyko 2013 m.gruodžio 20 d., tačiau apie tai, jog už žalos atlyginimą yra atsakingas atsakovas, būtent toje dalyje, kurioje reiškiamas ieškinys, ieškovas sužinojo tik 2019 m. spalio 1 d., įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimui, kuriame buvo konstatuota, kad UAB „Santechnikos spektras“ nėra tiesiogiai atsakingas ieškovui, o atsakovų atsakomybė yra subsidiari.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktame triplike palaikė atsiliepime nurodytus argumentus.
Vilniaus miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 235 straipsniu, atsižvelgdamas į šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes irargumentus, bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviams apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka pranešta išsiunčiant pranešimus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
Byloje nustatyta, kad 2005 m.vasario 21 d. Priedu Nr. 1 prie Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas S. S. ir Ž. S. priklausantis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)). Ieškovas ir S. S. 2012 m.gruodžio 6 d. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo liudijimo serija PSNTA Nr. (duomenys neskelbtini), galiojo nuo 2012-12-22 iki 2013-12-21 (imtinai)), kuria nuo įvairių draudiminių rizikų (taip pat nuo gaisro) nauja atkuriamąja verte buvo apdraustas namų turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Draudimo suma - 17956,44 Eur (62000 Lt.). Ieškovą Draudėjas informavo tai 2013 m. gruodžio 20 d. namekilusį gaisrą, kurio metu išdegė katilinė su ten buvusiais daiktais, apdegė virtuvė ir joje buvę daiktai, išdužo langų stiklai, aprūko patalpos. Gaisrą pripažinęs draudžiamuoju įvykiu, ieškovas Draudėjui išmokėjo draudimo išmoką už gaisro metu apgadintą namą bei jamebuvusį turtą: už namų turtą - 17910,10 Eur (61840,00 Lt); už namą- 45830,84 Eur (158244,72 Lt). Ieškovas apmokėjo ir išlaidas, susijusias su žalos įvertinimu bei gaisro priežasties nustatymu - viso 58584,86 Eur. Nustatyta, kad katilą, dėl kurio kilo gaisras ir visas šio katilo įrengimui reikalingas dalis, Draudėjas įsigijo iš UAB „Jaukurai" pagal 2012 m. lapkričio 6 d. Specialaus užsakymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtą katilą prie name įrengtos šildymo sistemos vamzdžių prijungė K. G., o katilo suderinimo-paleidimo darbus ir vėliau jo priežiūrą vykdė UAB „Santechnikos spektras“. Katilo paleidimo metu dalyvavo UAB „Jaukurai“, kurios civilinė atsakomybė, gaisro metu, buvo apdrausta UAB DK „PZU Lietuva“, kurios teises perėmė atsakovas ADB „Gjensidige“; UAB „Santechnikos spektras“ civilinė atsakomybė (su 29219,18 Eur (100000,00 Lt) draudimo suma bei 868,75 Eur (3000,00 Lt) besąlygine išskaita) buvo apdraudęs ieškovas. Todėl ieškovas 2015 m. birželio 4 d. su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas atsakovų (UAB „Jaukurai“, UAB „Santechnikos spektras“ ir ADB „Gjensidige“) atžvilgiu taikyti solidariąją atsakomybę. Kadangi ieškovas buvo apdraudęs vieno iš atsakovų - UAB „Santechnikos spektras“ civilinę atsakomybę (100000,00 Lt) draudimo suma bei 868,75 Eur (3000,00 Lt) besąlygine išskaita), šia suma sumažino ieškinio sumą ir ieškinį pateikė 30491,72 Eur sumai (58584,86 – 28093,14 = 3491,72). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-475-905/2017, ieškovo ieškinys atsakovams UAB „Jaukurai“, UAB „Santechnikos spektras“ ir ADB „Gjensidige“ dėl 30.491,72 Eur žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys K. G., S. S. ir Ž. S., buv atmestas. Teismo sprendimas buvo apskųstas ieškovo apeliaciniu skundu, kurį Vilniaus apygardos teismas 2018- m. birželio 13 d. nutartimi patenkino ir panaikinęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Bylą išnagrinėjus iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį patenkinus iš dalies (atmetus reikalavimus atsakovei UAB „Santechnikos spektras“), ieškovui priteista: iš atsakovo UAB „Jaukurai“ 7912,55 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (7912,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-06-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1481,55 Eur bylinėjimosi išlaidos; ir iš atsakovo ADB „Gjensidige“ - 7333,31 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (7333,31 Eur) nuo bylos iškėlimo (2015-06-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1481,55 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinys buvo atmmestas. Minėtas teismosprendimas buvo apskųstas, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 1 d. nutartimi, atmetęs apeliacinius skundus paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-24376-820/2018. Ieškovas 2019 m.lapkričio 4 d. raštu kreipėsi į atsakovą ADB „Gjensidige“ prašydamas atlyginti 7023,28 Eur dydžio žalą, tačiau 2019 m. lapkričio 21 d. raštu atsakovas atsisakė tai padaryti motyvuodamas tuo, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais ir jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie) (CPK 176, 185 straipsniai).
Dėl ieškinio senaties
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ir trumpesnį ieškinio senaties terminą. Šis ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų civilinio teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013). Kadangi ieškinio senaties pabaiga reiškia teisės į pažeistos teisės gynimą pabaigą, kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kada šis terminas prasideda. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2014).
CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131. straipsnio 2 dalis). Sprendžiant ieškinio senaties termino pradžios klausimą, taikytino CK 1.127 straipsnio nuostatos, pagal kurios 1 dalyje įtvirtintą bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; ši taisyklė taikoma tada, kai kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų pradžios nustatymo tvarkos.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-475-905/2017 ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas solidariai iš atsakovų UAB „Jaukurai“, ADB „Gjensidige“ ir UAB „Santechnikos spektras“ priteisti 30491,72 Eur žalos atlyginimą. Kaip nurodo ieškovas, kadangi pats buvo apdraudęs vieno iš paminėtų atsakovų UAB „Santechnikos spektras“ civilinę atsakomybę su išskaita (28093,14 Eur) ir toje dalyje subrogacija negalima, jis sumažino reikalavimus nurodytos sumos dydžiu. Nagrinėjamos bylos duomenimis, ieškovas draudėjui atlygino 58584,86 Eur dydžio žalą. Vilniaus apygardos teismui 2019 m. spalio 1 d. nutartimi palikus nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m.spalio 4d. sprendimą, kuriame konstatuota, jog UAB „Santechnikos spektras“ nėra atsakinga prieš nukentėjusius trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų S. S. ir Ž. S. bei teismui pažymėjus, jog ieškovui neužkertama teisė kreiptis į teismą su reikalavimu, kuris nebuvo pareikštas, tai nagrinėjamos bylos kontekste yra pagrindas išvadai, kad ieškovas, pateikęs teismui šį ieškinį (2020-0109) nepraleido ieškinio senaties termino, kuris skaičiuotinas nuo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nutarties įsiteisėjimo (2019-10-01).
Dėl žalos
CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Nuostolių (žalos) atlyginimas reglamentuojamas CK XXII skyriuje (CK 6.245-6.255 straipsniai). Nuostoliai gali būti atlyginami tik esant atitinkamam civilinės atsakomybės pagrindui.
CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje administracinėje ar civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Prejudiciniais faktais yra laikomos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-702-687/2015 ir joje nurodyta Kasacinio teismo praktika).
Nagrinėjamoje byloje aktualu tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-24376-820/2018 ir Vilniaus apygardos teismas 2019 m.spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1060-967/2019 nagrinėjo ginčą pagal ieškovo reikalavimą solidariai priteisti iš atsakovų UAB „Jaukurai“, ADB „Gjensidige“ ir UAB „Santechnikos spektras“ žalą, padarytą 2013 m. gruodžio 10 d. gaisro metu. Teismai nustatė, kad nukentėjusiems asmenims ieškovas atlygino 58584,86 Eur žalos' kad UAB „Santechnikos spektras“, kaip UAB „Jaukurai“ samdytas asmuo, vykdė garantinio remonto darbų atlikimo tinkamumą, taigi UAB „Santechnikos spektras“ yra atsakingas prieš UAB „Jaukurai“, tačiau ne prieš nukentėjusius trečiuosius asmenis, nes garantinę priežiūrą turi vykdyti daiktą pardavęs asmuo (pats ar samdęs kitus asmenis); kad UAB „Jaukurai“ suteikė vartotojams netinkamos kokybės katilo priežiūros paslaugas, kurios sudarė sąlygas kilti gaisrui, todėl UAB „Jaukurai“ yra atsakingas už nukentėjusiems asmenims atsiradusią žalą. UAB „Jaukurai“ savo atsakomybę buvo apsidraudęs ADB „Gjensidige“ todėl jų atsakomybė yra subsidiari.
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl nukentėjusiems asmenims padarytos žalos dydžio, todėl teismaslaiko, kad ieškovas įrodė 28093,14 Eur padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais teismų sprendimais konstatuota, jog nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai padidėti (50 proc.) ir gaisras kilo dėl dviejų vienodų priežasčių (dėl netinkamo produkto ir dėl netinkamos katilo priežiūros), o atsakovas ADB „Gjensidige“ bendrovės UAB „Jaukurai“ veiklą buvo apdraudęs tik dėl santechninės įrangos, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą priteisiant iš atsakovo 7023,28 Eur žalos atlyginimą.
Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Dėl procesinių palūkanų
Kadangi skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis), tai iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 7023,28 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020-01-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamoje byloje ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 158,00 Eur žyminis mokestis ir 1150,00 Eur už advokato teisinę pagalbą. Įvertinus tai, kad prašomas priteisti išlaidų už šalių advokatų teisinę pagalbą atlyginimas neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių, todėl ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos 1308,00 Eur priteistinos iš atsakovės.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), todėl iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo ADB „Gjensidige“, į.k. 110057869, ieškovo „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančiam per „If P&C Insurance AS“ filialą, į.k. 302279548, naudai 7023,28 Eur (septynis tūkstančius dvidešimt tris eurus 28 ct) žalos, 6 proc. (šešių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą 7023,28 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1308,00 Eur (vieną tūkstanti trys šimtus aštuonis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.