- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-16
- Bylos Nr.
- e2S-744-259/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01267-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Suinteresuotas asmuo
- V. J.
- Pareiškėjas
- I. G., G. G.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.10Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. G. ir G. G. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00029, suinteresuoti asmenys – antstolis Saulius Užkuraitis, V. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai G. G. ir I. G. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00029 uždraudžiant antstoliui skirstyti lėšas pagrindinės skolos padengimui, iki tol, kol bus išnagrinėtas skolininkų skundas dėl antstolio Sauliaus Užkuraičio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00029. Nurodė, kad pareiškėjai pateikė skundą dėl antstolio Sauliaus Užkuraičio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00029 priimant 2021-01-20 patvarkymą Nr. S29817, kuriuo antstolis paskirstė vykdymo procese gautas 299 000 Eur lėšas pardavus išieškotojui V. J. įkeistą turtą – butus (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą (duomenys neskelbtini) – skolininkų pasiūlytam pirkėjui, kadangi pareiškėjų teigimu išieškotų lėšų paskirstymas atliktas pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.54 straipsnio nuostatas. Pateikę skundą dėl antstolio Sauliaus Užkuraičio veiksmų, pareiškėjai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti antstoliui skirstyti lėšas pagrindinės skolos padengimui vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00029, nes netaikius pareiškėjų (skolininkų) prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, kyla akivaizdi grėsmė būsimo galimai skolininkams palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kadangi skundo nagrinėjimo laikotarpiu vykdymo veiksmai pagal neteisėtą ir naikintiną patvarkymą jau bus atlikti, t. y. lėšos pagrindinei skolai padengti jau bus pervestos išieškotojui V. J.. Tuo atveju, jei skundžiamas antstolio patvarkymas būtų panaikintas priimant galutinį procesinį sprendimą, toks sprendimas nebetektų prasmės, nes patvarkymas jau būtų realiai įgyvendintas. Pareiškėjų (skolininkų) teisės būtų negrįžtamai pažeistos, kadangi išieškotojas V. J. neteisėtai jam pervestų lėšų neturėtų galimybės grąžinti. Pareiškėjai turi pagrindo manyti, jog išieškotojui pagal neteisėtą patvarkymą pervestos lėšos būtų nedelsiant panaudotos Kauno apygardos teismo 2020-06-25 nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-86-317/2020 įvykdymui, pagal kurią iš išieškotojo V. J. yra konfiskuota net 105 760,64 Eur suma, taip pat išieškotojas gali gautą sumą kitaip išleisti ar paslėpti, todėl, akivaizdu, jog išieškotojas neturėtų finansinių galimybių neteisėto patvarkymo pagrindu gautą sumą grąžinti į antstolio depozitinę sąskaitą. Dėl šių priežasčių būtina taikyti pareiškėjų prašomas laikinąsias apsaugos priemones sustabdant vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje ir uždraudžiant antstoliui skirstyti lėšas pagrindinės skolos padengimui. Atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas panašų pareiškėjų skundą, kuriuo taip pat buvo prašoma laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2021-01-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-4310-752/2021 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino visiškai. Todėl teikiant panašių aplinkybių pagrindu grindžiamą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šis prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones taip pat turėtų būti tenkinamas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 27 d. nutartimi tenkino pareiškėjų I. G. ir G. G. prašymą ir taikė laikinąją apsaugos priemonę – sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00029 uždraudžiant antstoliui Sauliui Užkuraičiui skirstyti lėšas pagrindinės skolos padengimui pagal 2021 m. sausio 20 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S29817 iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas dėl pareiškėjų I. G. ir G. G. 2021 m. sausio 22 d. skundo dėl antstolio Sauliaus Užkuraičio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/01029.
3. Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Vykdymo veiksmų sustabdymą įstatymas numato kaip išimtinio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008, 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-251/2011). Atsižvelgiant į tai, teismas nurodė, kad kreipdamiesi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00029, uždraudžiant antstoliui skirstyti lėšas pagrindinės skolos padengimui, iki tol, kol bus išnagrinėtas skolininkų skundas dėl antstolio veiksmų – pareiškėjai turi nurodyti tokio prašymo faktinį pagrindą, pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą šioje skundo nagrinėjimo stadijoje, t. y. iki antstolis išnagrinės skundą ir priims patvarkymą.
4. Teismas, atsižvelgdamas į skundo dėl antstolio Sauliau Užkuraičio veiksmų reikalavimus ir jame nurodytus argumentus, konstatavo, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00029 pagal antstolio Sauliaus Užkuraičio 2021 m. sausio 20 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S29817 gali būti neproporcingai pažeisti pareiškėjų interesai. Pareiškėjų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas gali pasunkinti ar padaryti neįmanomą galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, kadangi atlikus patvarkyme nurodytą lėšų paskirstymą, o vėliau patvarkymą galimai panaikinus, tokio sprendimo vykdymas pasunkėtų arba pasidarytų galimai neįmanomas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad iki pareiškėjų 2021 m. sausio 22 d. skundo dėl antstolio Sauliaus Užkuraičio veiksmų išnagrinėjimo ir įsiteisėjimo dienos taikytina laikinoji apsaugos priemonė – sustabdytini vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00029 uždraudžiant antstoliui Sauliui Užkuraičiui skirstyti lėšas pagrindinės skolos padengimui pagal 2021 m. sausio 20 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S29817 (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 147 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 24 d. nutartį, panaikinti taikomas laikinąsias apsaugos priemones ir leisti antstoliui išmokėti V. J. 204 000 Eur bei notarines 325,42 Eur išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nemotyvavo ir nepagrindė kaip gali būti pažeisti pareiškėjų interesai nepritaikius jų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Skundžiamoje nutartyje taip pat neįvardinti ir patys pareiškėjų interesai, todėl nepagrįstas laikinųjų apsaugos priemonių poreikis.
5.2. Pareiškėjai nepagrindė išieškotojo nesąžiningumo, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-511/2021 panaikino Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartį ir bylą iš naujo perdavė nagrinėti apeliacine tvarka, todėl neįsiteisėjo Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžio dalis, kuria suinteresuotas V. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį, ir suinteresuotas asmuo V. J. laikytinas nekaltu ir Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nuosprendis jam nesukelia jokių pasekmių. Išieškojimo vykdomojoje byloje teisėtumą patvirtino Kauno apygardos teismas civilinėse bylose Nr. e2-532-254/2020, Nr. e2-1174-259/2020.
Atsiliepimas
6. Pareiškėjai G. G. ir I. G. atsiliepime į suinteresuoto asmens V. J. atskirąjį skundą, prašo jį atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, aplinkybe, jog išieškotojui yra paskirta konfiskacija baudžiamojoje byloje, apskritai nesirėmė ir išieškotojui pritaikytos konfiskacijos bei jos įtakos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygoms nevertino, todėl išieškotojo pozicija, jog kasacinio teismo sprendimas panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartį lemia skundžiamos nutarties neteisėtumą – nepagrįsta ir klaidinga.
6.2. Nustačius Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą, jos turi būti taikomos, nepriklausomai nuo to, ar laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo padariniai jų prašančių asmenų teisėms yra nustatyti. Šioje situacijoje laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas, priėmus skolininkams palankų sprendimą, lemtų skolininkų teisių pažeidimą, nes antstoliui įvykdžius patvarkymą ir paskirsčius pagrindinę skolą, o teismui priėmus sprendimą, kuriuo patvarkymas būtų panaikintas, būtų esmingai pažeista skolininkų nuosavybės teisė, kadangi skolininkams nuosavybės teise priklausanti suma, gauta pardavus turtą, būtų be teisėto pagrindo perduota išieškotojui. Taip pat neteisėto patvarkymo pagrindu perleidus už išieškojimo procese parduotą turtą gautą sumą pareiškėjams atsirastų būtinybė inicijuoti naujus teisminius procesus lėšų susigrąžinimui, kurie ne tik pareikalautų papildomų finansinių kaštų ir atitinkamai lemtų pareiškėjų nuosavybės teisės pažeidimą, bet taip pat dėl naujų teisminių procesų pareiškėjai patirtų dvasinių išgyvenimų. Galiausiai, būtų pažeista pareiškėjų teisė į teisingą teismą, kadangi ši teisė turi užtikrinti realų teisingumą, o įvykdyto patvarkymo panaikinimas sąlygotų tik formalaus teisingumo įvykdymą.
6.3. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo uždraudžiant skirstyti pagrindinę skolą iki bus išnagrinėtas pareiškėjų skundas dėl antstolio veiksmų, neturėjo ir net negalėjo remtis pirmiau Kauno apygardos teismo sprendimais civilinėse bylose Nr. e2-532-254/2020, Nr. e2-1174-259/2020, kadangi šioje byloje ir išieškotojo nurodytose bylose tiek reikalavimo dalykas, tiek reikalavimo pagrindas esmingai skiriasi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
8. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių - sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00029 uždraudžiant antstoliui Sauliui Užkuraičiui skirstyti lėšas pagrindinės skolos padengimui iki tol, kol bus išnagrinėtas skolininkų skundas dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00029 - taikymo sąlygos pagal pareiškėjų G. G. ir I. G. prašymą pateikus skundą dėl antstolio Sauliaus Užkuraičio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00029.
9. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu tokių priemonių netaikant teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti neįvykdomu. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei nustatytos abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią teismo sprendimo įvykdymo negalimumui ar pasunkėjimui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę, numatytą CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą uždraudžiant antstoliui Sauliui Užkuraičiui skirstyti lėšas pagrindinės skolos padengimui iki tol, kol bus išnagrinėtas skolininkų skundas dėl antstolio Sauliaus Užkuraičio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00029.
10. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra itin riboto taikymo procesinė priemonė. Tokio pobūdžio priemonė paprastai taikoma specifinėse bylose, kai yra sprendžiamas antstolio veiksmų ar varžytynių teisėtumo klausimas, arba kai tokių procesinių priemonių taikymo prašoma paduodant kasacinį skundą byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, tačiau gali būti taikoma taip pat ir tais atvejais, kai ginčijamas vykdymo procesą lėmusio vykdomojo dokumento teisėtumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1113-330/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1216-790/2020).
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje civilinėje byloje CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytos laikinosios apsaugos priemonės taikymas turi būti pagrįstas CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų – tikėtino skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo ir grėsmės pareiškėjams galimai palankaus galutinio teismo procesinio sprendimo vykdymui – egzistavimu. Dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo – nebuvimo sprendžiama tik tokiu atveju, kai reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pvz. pasirenkamas neleistinas ar aiškiai neįmanomas savo civilinių teisių gynybos būdas arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas procesiniame dokumente nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017, 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1541-330/2020). Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad pareiškėjai nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia skundą dėl antstolio Sauliaus Užkuraičio veiksmų, pateikė šių aplinkybių teisinį vertinimą, pridėjo nurodomas faktines aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės susiję su siekiamu materialiniu teisiniu rezultatu skundžiant antstolio Sauliaus Užkuraičio veiksmus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad tikėtinas skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumas įvertintas netinkamai.
12. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad procesinis teisinis laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis lemia, jog teismo išvada dėl tikėtino skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo nereiškia, jog skundas dėl antstolių veiksmų yra neabejotinai pagrįstas, nes sprendžiant dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos egzistavimo nėra iš esmės vertinami pareiškėjų argumentai, kuriais jie grindžia antstolio Sauliaus Užkuraičio veiksmų neteisėtumą. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė esant vieną iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, apeliacinės instancijos teismas toliau vertina, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė pareiškėjams galimai palankaus galutinio teismo procesinio sprendimo vykdymui.
13. Pareiškėjai prašymą taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad jei būtų panaikintas skundžiamas antstolio Sauliaus Užkuraičio 2021-01-20 patvarkymas Nr. S29817, kurio pagrindu būtų išieškotojui V. J. pervestos vykdymo procese išieškotos lėšos, būtų itin apsunkintos galimybės susigrąžinti šias lėšas iš išieškotojo, nes jo turtas 105 760,64 Eur sumai konfiskuotas pagal Kauno apygardos teismo 2020-06-25 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-86-317/2020. Pirmosios instancijos teismas kitokių konkrečių aplinkybių, kurios pagrįstų skundžiama nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nei esančios pareiškėjų prašyme nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmė remdamasis pastarąja aplinkybe kaip grėsme pareiškėjams galimai palankaus galutinio teismo procesinio sprendimo vykdymui. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas pareiškėjų atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktas argumentas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo nelėmė pačių pareiškėjų nurodyta aplinkybė dėl suinteresuoto asmens V. J. turto konfiskavimo baudžiamojoje byloje.
14. Apeliacinės instancijos teismas, teismų informacinėje sistemoje LITEKO patikrinęs suinteresuoto asmens V. J. atskirajame skunde nurodomas aplinkybes dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 2 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-511/2021, nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šia nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 25 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-86-317/2020 ir bylą iš naujo perduoti nagrinėti apeliacine tvarka. Taigi, Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-993/2019, kuriuo iš suinteresuoto asmens V. J. konfiskuota 105 760,64 Eur suma, nėra įsiteisėjęs, nes baudžiamoji byla iš naujo nagrinėjama apeliacine tvarka. Taigi, išnyko aplinkybės, kuriomis pareiškėjai G. G. ir I. G. grindė grėsmę pareiškėjams galimai palankaus galutinio teismo procesinio sprendimo vykdymui.
15. Atsiliepime į suinteresuoto asmens V. J. atskirąjį skundą pareiškėjai kaip papildomą aplinkybę, pagrindžiančią grėsmės pareiškėjams galimai palankaus galutinio teismo procesinio sprendimo vykdymui egzistavimą, nurodo tai, kad neuždraudus antstoliui vykdymo procese skirstyti lėšas pagrindinės skolos padengimui, pareiškėjų skundo dėl antstolio Sauliaus Užkuraičio veiksmų tenkinimo atveju pareiškėjai, siekdami realaus teismo galutinio procesinio sprendimo įvykdymo, būtų priversti inicijuoti naujus teismo procesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ši aplinkybė nėra pakankama sustabdyti vykstantį išieškojimą uždraudžiant antstoliui skirstyti lėšas pagrindinės skolos padengimui iki tol, kol bus išnagrinėtas skolininkų skundas dėl antstolio Sauliaus Užkuraičio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00029, kadangi nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo būtų konstatuotas vykdymo procesą lėmusio vykdomojo dokumento neteisėtumas. Juo labiau, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų jog suinteresuotas asmuo neturi pakankamai piniginių lėšų grąžinti gautą sumą į antstolio depozitinę sąskaitą tuo atveju, jeigu būtų konstatuotas skundžiamo antstolio patvarkymo neteisėtumas, ar įrodymų, pagrindžiančių suinteresuoto asmens piktybišką elgesį nevykdant teisėtų antstolio nurodymų vykdomojoje byloje. Taigi, antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga - grėsmė pareiškėjams galimai palankaus galutinio teismo procesinio sprendimo vykdymui – nenustatyta. Nesant vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.
16. Esant nurodytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad suinteresuoto asmens V. J. atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, atmetant pareiškėjų G. G. ir I. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikus skundą dėl antstolio Sauliaus Užkuraičio veiksmų (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad suinteresuotas asmuo V. J. už atskirąjį skundą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nesumokėjo 38 Eur žyminio mokesčio, tačiau pirmosios instancijos teismas priėmė suinteresuoto asmens atskirąjį skundą. Tenkinus suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, iš pareiškėjų lygiomis dalimis valstybei priteisiama už atskirąjį skundą nesumokėto 38 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 80 straipsnio 2 dalis, 8 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Atmesti pareiškėjų I. G. ir G. G. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00029.
Priteisti valstybei iš pareiškėjų G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 19 Eur (devyniolika eurų) žyminio mokesčio (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.