- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-24
- Bylos Nr.
- e2-1113-330/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00009-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- G. G.
- Atsakovas
- V. J.
- Trečiasis asmuo
- I. G., A. J.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo G. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1174-259/2020 pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovui V. J. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys I. G. ir A. J., išvadą teikianti institucija – Lietuvos bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiomis (niekinėmis) nuo sudarymo momento tarp jo ir atsakovo V. J. sudarytas 2016 m. gruodžio 23 d., 2017 m. lapkričio 27 d., 2018 m. vasario 14 d. paskolos sutartis, 2018 m. sausio 19 d. paskolos sutartį ir 2018 m. gegužės 4 d. jos pakeitimą; taikyti restituciją ir įpareigoti ieškovą G. G. grąžinti atsakovui V. J. šias sumas pagal atitinkamas paskolos sutartis – 92 000 Eur, 25 000 Eur, 32 000 Eur ir 164 000 Eur.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui įgyvendinti jo, kaip hipotekos kreditoriaus, teises vykdomosiose bylose Nr. 0034/19/00049, Nr. 0034/19/00031, Nr. 0034/19/00029 bei Nr. 0034/19/00030.
3. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo grindžiamas tuo, kad ieškovas ginčija paskolos sutartis, kurių įvykdymas užtikrintas sutartinėmis hipotekomis – atsakovui įkeistas ieškovo nekilnojamasis turtas. Šio turto atžvilgiu pradėtas išieškojimas, todėl priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą nebegaliotų paskolos sutartys ir paskolos sutarčių pagrindu sudarytos įkeitimo sutartys, kurios yra papildomos prievolės. Ieškovo įsitikinimu, ieškinio patenkinimo atveju skola atsakovui būtų grąžinta ne priverstiniu išieškojimu iš įkeisto turto, o taikant restituciją. Tuo tarpu netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas, kuriuo ieškovas būtų įpareigotas atsakovui grąžinti paskolų sumas taikant restituciją, netektų prasmės, kadangi skola atsakovui jau būtų grąžinta išvaržius įkeistą turtą (t. y. atsakovui įgyvendinus savo, kaip hipotekos kreditoriaus, teises), o teismo sprendimas taikyti restituciją taptų nebeįvykdomas. Ieškovas pažymėjo, kad buvo paskelbtos jau trejos varžytynės, kurių metu atsakovas, įgyvendindamas hipotekos kreditoriaus teises, išvaržo įkeistą ieškovo turtą, todėl akivaizdu, jog egzistuoja reali grėsmė dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo ir žalos šalims sukėlimo.
Šalies argumentai
4. Ieškovas teigė, kad ieškinio pagrįstumą patvirtina duomenys apie jo prašymu pradėtą ikiteisminį tyrimą atsakovo atžvilgiu dėl neteisėtos veiklos ir tai, kad Kauno apygardos teisme baudžiamojoje byloje Nr. 1A-86317/2020 atsakovas ir jo sutuoktinė jau yra teisiami dėl neteisėto vertimosi ūkine komercine veikla. Ši baudžiamoji byla pradėta ir inicijuota ne ieškovo, tačiau kitų, tikėtina, nukentėjusių nuo atsakovo veiklos asmenų.
Atsiliepimas
5. Atsakovas V. J. atsiliepime prašė atmesti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas piktnaudžiauja procesu – sąmoningai nesąžiningai pateikė pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą, nes ketina kreiptis į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apygardos teismas 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi ieškovo prašymo netenkino.
7. Teismas, susipažinęs su ieškinio turiniu ir pateiktais įrodymais, padarė prielaidą, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.
8. Teismas pažymėjo, kad ieškovas iš esmės teikia pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ankstesnis toks prašymas buvo atmestas, tačiau jokių naujų argumentų ieškovas nenurodo. Teismas laikėsi nuostatos, kad ieškovas neįrodė antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės sprendimo įvykdymui, akcentavo, jog teismui nenustačius konkrečių aplinkybių apie atsakovo neteisėtą veikimą, jo nesąžiningumą, kas lemtų būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumą, nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymo.
9. Teismas nustatė, kad ieškovas pripažįsta gavęs iš atsakovo 313 000 Eur paskolų sumą, bet šios sumos nėra grąžinęs. Ieškovas prašo teismo taikyti restituciją ir sudaryti prielaidą šią sumą grąžinti atsakovui, tačiau geranoriškai šios skolos negrąžina. Dėl šių aplinkybių teismas konstatavo, kad sustabdžius vykdymo veiksmus neabejotinai būtų pažeistos atsakovo turtinės teisės, atimta galimybė teisėtu būdu susigrąžinti iš ieškovo paskolintas lėšas, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovas G. G. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
11. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismui netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, restitucijos taikymas (teismo sprendimo įvykdymas) būtų nebeįmanomas ir prarastų prasmę, kadangi pasiskolintos sumos jau būtų išieškotos priverstine tvarka iš įkeisto turto. Pripažinus hipotekos sutartis niekinėmis, išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto taptų neteisėtas, todėl nepagrįsta teismo pozicija, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neleistų atsakovui susigrąžinti skolos teisėtu būdu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, gali būti taikomas tais atvejais, kai prasidėjus vykdymo procesui yra ginčijamas pats vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas.
11.2. Teismo pozicija, kad šioje situacijoje laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos net ir nustačius pirmųjų dviejų sąlygų joms taikyti egzistavimą, nes tokiu būdu esą varžomos atsakovo teisės, yra neteisinga ir nepagrįsta. Netaikius šių priemonių ir ieškinį patenkinus, būtų padaryta itin didelė žala ieškovui: pažeista ieškovo teisė į nuosavybę bei būstą, varžytynių metu turtas būtų išvaržomas daug mažesne nei rinkos kaina, kas akivaizdžiai reikštų ieškovo finansinius praradimus, sudarytų galimybę atsakovui neteisėtai praturtėti, t. y. išieškoti skolą du kartus naudojant skirtingus teisinius pagrindus – išieškojimą hipotekos bei restitucijos pagrindu. Atsakovo teisės nebūtų pažeistos, bet būtų užkirstas kelias atsakovui naudotis teisėmis, kurios yra įgytos neteisėtai – pagal niekines hipotekos sutartis.
Atsiliepimas
12. Atsakovas V. J. atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti, skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Ieškovo pateiktas ieškinys ir atskirasis skundas yra pareikšti piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Ieškovas ir jo sutuoktinė ketina kreiptis į teismą su prašymais dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, taigi ieškovas veikia prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.
12.2. Nagrinėjamu atveju nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kadangi tokios grėsmės ieškovas neįrodė.
13. Trečiasis asmuo A. J. atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir atsakovas V. J. savo atsiliepime.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Preliminarus ieškinio pagrįstumas ir grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui yra būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. neegzistuojant bent vienai iš jų, negalimas šių priemonių taikymas. Pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo sąlygų egzistavimą kyla ieškinį pareiškiančiam asmeniui, o teismui – kiekvienu konkrečiu atveju tinkamai atlikti minėtų sąlygų teisinį įvertinimą.
16. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtina atsižvelgti į reikalavimus, kuriuos suformulavo atitinkamas priemones taikyti prašanti bylos šalis (ieškovas), ir į prašomų taikyti priemonių pobūdį bei rūšį, kartu įvertinant tokias aplinkybes, ar yra reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, jeigu jis būtų palankus ieškovui, ir ar tokios priemonės padės užtikrinti sėkmingą sprendimo įvykdymą.
17. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – gali būti taikoma, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas, tačiau, kaip minėta, tokiu atveju būtina nustatyti ar egzistuoja sąlygos tokios priemonės taikymui.
18. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra itin riboto taikymo procesinė priemonė, paprastai taikoma specifinėse bylose, kai yra sprendžiamas antstolio veiksmų ar varžytynių teisėtumo klausimas, arba kai tokių procesinių priemonių taikymo prašoma paduodant kasacinį skundą byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019; 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-861-790/2020 ir kt.). Pažymėtina, kad pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės, neatitinkančios pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje užtikrinimu, neturi būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014 ir kt.).
19. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys preliminariai pagrįstas. Taigi pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga buvo nustatyta, todėl apeliacinis teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.
20. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo grėsmės, nes neįvertino skirtumo tarp skolos grąžinimo taikant restituciją ir priverstinio skolos išieškojimo iš niekinėmis hipotekos sutartimis įkeisto turto. Ieškovo įsitikinimu, tenkinus ieškinį po to, kai būtų įvykdytas išieškojimas pardavus įkeistą turtą, teismo sprendimo vykdymas būtų apskritai paneigtas ir negalimas, tokia teisinė situacija sąlygotų atsakovo nepagrįstą praturėjimą susigrąžinus paskolintas lėšas du kartus, t. y. tiek išieškojus iš įkeisto turto, tiek taikant restituciją. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovo argumentais.
21. Ieškovas savo ieškinyje suformulavo dvejopo pobūdžio reikalavimus, t. y. jis prašo pripažinti negaliojančiomis (niekinėmis) tarp jo ir atsakovo sudarytas paskolos sutartis, o prašydamas taikyti restituciją siekia būti teismo sprendimu įpareigotas grąžinti atsakovui lėšas, gautas pagal tas paskolos sutartis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra ginčo, jog prašomų pripažinti negaliojančiais paskolų sandorių pagrindu ieškovas yra iš atsakovo gavęs lėšų. Taipogi nėra ginčo dėl gautų lėšų dydžio bei dėl aplinkybės, jog tų lėšų ieškovas atsakovui nėra grąžinęs. Taigi, nagrinėjamoje byloje ginčas keliamas dėl ieškovo sudarytų sandorių galiojimo, tačiau ne dėl pradėto vykdymo proceso ar tą procesą lėmusio vykdomojo dokumento teisėtumo. Darytina išvada, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ieškinyje pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo šioje byloje užtikrinimu.
22. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad teismas, esą nustatęs abi sąlygas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, prašymo netenkino konstatavęs, jog būtų pažeisti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principai. Įvertinus skundžiamos teismo nutarties turinį matyti, kad priešingai nei teigia apeliantas, teismas būtent nenustatė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad patenkinus ieškovo prašymą būtų iš esmės suvaržytos atsakovo, kurio naudai yra išieškoma iš įkeisto turto, teisės ir interesai kuo greičiau gauti finansinį patenkinimą realizuojant hipoteka įkeistą turtą. Nesant duomenų, kad išieškojimo procesas yra vykdomas neteisėtai, ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtų neproporcingos ir neekonomiškos.
23. Grėsmę būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimui įvykdymui ieškovas taip pat grindžia tuo, kad jam priklausantis turtas, kuris yra įkeistas pagal hipotekos sandorius, tikėtina, būtų parduotas už žemesnę nei rinkos kaina. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie ieškovo svarstymai neparemti jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Nors CPK vykdymo proceso taisyklės numato mažesnę nei rinkos kaina pradinę turto pardavimo varžytynėse kainą (CPK 718 straipsnis), tačiau visa priverstinio vykdymo sistema orientuota į turto pardavimą už įmanomai didžiausią kainą, kartu suteikiant skolininkui procesines garantijas dalyvauti turto įkainojimo procese (CPK 681–682 straipsniai), taip pat skolininkas turi teisę iki varžytinių pradžios pasiūlyti turto pirkėją (CPK 704 straipsnis). Teismo vertinimu, apeliantas šiame proceso etape neįrodė grėsmės būsimo galbūt jam palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl nėra pagrindo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
24. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovo nurodytas aplinkybes, pasisakė dėl visų ieškovo pateiktų argumentų. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė procesinį sprendimą, kuris nėra palankus ieškovui, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.
25. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl šis skundas atmetamas, o nutartis paliekama nepakeista.
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
26. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškovas, pareiškęs prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pateikęs atskirąjį skundą, piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis).
27. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Ieškovui CPK suteikia teisę reikšti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ši teisė yra garantuojama procesinio dispozityvumo principo, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Duomenų, kad šiuo atskiruoju skundu buvo siekiama kitų tikslų, o ne patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, atsakovas, atsiliepime prašantis baudos apeliantui skyrimo už neva piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nepateikia. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.