Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. Z. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2025 m. liepos 22 d. nutarties, kuria tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimas dėl nuteistajam J. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. Z. skundas atmestinas

7. Kaip minėta anksčiau šioje nutartyje, nuteistajam J. Z. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. nuosprendžiu, kuris dalyje pakeistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi, paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, iš dalies atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, nustatant J. Z. po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį - 6 (šešis) mėnesius, o likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės (1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių) vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant J. Z. per neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, mokėti civiliniams ieškovams priteistą turtinę žalą. Iš skundui nagrinėti pateiktos bylos medžiagos matyti, jog J. Z. į probuojamųjų asmenų registrą įtrauktas 2024 m. spalio 31 d., 2024 m. lapkričio 4 d. nuteistasis pasirašytinai supažindintas su probacijos vykdymo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, taip pat vengimo vykdyti probacijos sąlygas teisinėmis pasekmėmis, jam išaiškinta atsakomybė už probacijos sąlygų ir teismo paskirtų pareigų nevykdymą, teisėtvarkos pažeidimų vykdymą. Atlikto pirminio probuojamojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu J. Z. buvo nustatyta 51 balo (vidutinė) jo nusikalstamo elgesio rizika. Pakartotinio vertinimo metu, atliktu 2024 m. lapkričio 27 d., nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika padidėjo iki 59 balų (vidutinė), didelės žalos rizika – vidutinė visuomenei. Išryškėjo nauja probleminė sritis – piktnaudžiavimas alkoholiu. 2025 m. kovo 10 d. atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, J. Z. nustatyta padidėjusi – 61 balo (vidutinė) nusikalstamo elgesio rizika, didelės žalos rizika – vidutinė visuomenei. Nauja probleminė sritis – nuostatos, prižiūrimasis probacijos laikotarpiu nevykdė jam taikomų sąlygų, nesilaikė draudimų, nepaiso bendrų taisyklių. Pakartotinio vertinimo metu, atliktu 2025 m. birželio 17 d., nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika padidėjo iki 66 balų (vidutinė), didelės žalos rizika – vidutinė visuomenei. Naujų probleminių sričių neišryškėjo.

9. Aktualiu atveju, Probacijos tarnyba į pirmosios instancijos teismą teikimu dėl nuteistajam J. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo kreipėsi 2025 m. birželio 23 d. Teikime buvo nustatyta, jog: 1) elektroninio stebėjimo sistema fiksavo, kad 2025 m. birželio 15 d. 03.56 val. probuojamasis išvyko iš gyvenamosios vietos ir vyko į gretimą namą, adresu (duomenys neskelbtini), į namus parvyko 04.21 val.; 2) probuojamasis nuo priežiūros pradžios iki šiol ir toliau nedengia nusikalstama veika padarytos turtinės žalos civiliniams ieškovams, nepateikė nei vieno mokėjimo kvito ar bankinio išrašo, nors yra įpareigotas civiliniams ieškovams mokėti kas mėnesį ne mažiau kaip po 25 Eur (iš viso 100 Eur). Kaip minėta, skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. liepos 22 d. nutartimi Probacijos tarnybos teikimas tenkintas.

10. Įvertinęs aptartas nustatytas faktines aplinkybes, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padaryta išvada, jog šiuo atveju J. Z. paskirtos bausmės paskirtis ir probacijos tikslai nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės laiko atlikimo, ir tokios išvados pagrindu priimtu sprendimu tenkinti Probacijos tarnybos teikimą ir pasiųsti skundo autorių atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. nuosprendžiu, kuris dalyje pakeistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi, jam paskirtą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Probacijos laikotarpiu nuteistasis nesugebėjo tinkamai įvykdyti visų apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų, o taip pat ir po jo priėmimo Probacijos tarnybos teikimų pagrindu skirtų papildomų pareigų. Bendras J. Z. padarytų pažeidimų skaičius, jų pobūdis bei šiurkštumas, įvykdymo laikotarpis (pažeidimai buvo daromi ir po to, kai buvo atmestas Probacijos skyriaus teikimai dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam panaikinimo), taip pat tas faktas, kad nuteistasis, be kita ko, į Probacijos tarnybą yra atvykęs neblaivus, vėliau, jo gyvenamojoje vietoje taip pat fiksuotas nuteistojo neblaivumas, neabejotinai ne tik paneigia skundo argumentą, kad nuteistojo padaryti pažeidimai nebuvo tyčiniai, bet ir rodo, kad jis probacijos sąlygų nesilaikė sąmoningai bei piktybiškai, jo elgesys bei požiūris į įstatymų reikalavimus, jam nustatytas sąlygas bei vykdomą probacijos priežiūrą buvo lengvabūdiškas bei atsainus.

11. Aukštesnysis teismas atkreipia nuteistojo J. Z. dėmesį, jog skunde nurodyta aplinkybė, jog jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, civilinių ieškinių atlyginimo klausimas užsitęs dar 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, niekuo nepagrįsta. Pažymėtina, jog iš bylos duomenų matyti, jog nuo 2024 m. lapkričio 4 d. apeliantas registruojasi Užimtumo tarnyboje, o taip pat Probacijos tarnyba reguliariai tenkino jo prašymus išvykti ilgesniam laikotarpiui dirbti, tačiau paskirto teismo įpareigojimo - civiliniams ieškovams mokėti kas mėnesį ne mažiau kaip po 25 Eur (iš viso 100 Eur) vis tik nevykdo. Šiame kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatyta, jog nuteistiesiems atliekant laisvės atėmimo bausmę suteikiamos sąlygos dirbti. Kartu su skundu nuteistasis pateikė Z. G. paaiškinimą, kuriame nurodyta, jog 2025 m. birželio 15 d. J. Z. padėjo kaimynui dėl susidariusių problemų ūkyje. Aukštesniojo teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nepaneigia nuteistojo piktybiškumo nevykdant jam skirtų teismo įpareigojimų, ką teisingai ir pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje.

Dėl teismo nešališkumo

12. Apeliantas J. Z. skunde apygardos teismui teigia, jog Marijampolės apylinkės teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, buvo šališkas, o būtent – nepagrįstai atmetė nuteistojo prašymą apklausti liudytojus, susijusius su jo padarytu pažeidimu, o taip pat, apelianto įsitikinimu, teismo šališkumas pasireiškė teikimą nagrinėjančio teisėjo proceso pažeidimu, t. y., kad proceso šalims ketino nesuteikti teisės pasakyti baigiamąsias kalbas.

13. Teismo nešališkumo reikalavimas laikytinas viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių, taip pat vienu iš pagrindų, užtikrinančių asmens teises baudžiamajame procese. Teisė į nešališką teismą ginama tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu ir yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 5 dalyje, 58, 59 straipsniuose. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, teismo (teisėjo) nešališkumas vertinamas dviem tarpusavyje glaudžiai susijusiais aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, atsižvelgtina į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus bei elgesį ir turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teismo (teisėjo) asmeninio nešališkumo ar tendencingumo. Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2015, 2K-204-689/2019, 2K-101-303/2020, 2K-30-689/2021, 2K-7-76-719/2021, 2K-215-697/2023 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2015 m. balandžio 23 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10).

14. Vertinant teisėjo nešališkumą subjektyviuoju aspektu, yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos, kuri reiškia, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, paragrafas 43; 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, paragrafas 119; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, paragrafas 94).

15. Vertinant teismo (teisėjo) nešališkumą objektyviuoju aspektu, reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Šiuo atveju didelė reikšmė suteikiama suinteresuoto asmens požiūriui, objektyvaus stebėtojo nuogąstavimams (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96; 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06). Pažymėtina, kad nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik kurio nors proceso dalyvio nuomonės. Subjektyvi proceso dalyvio nuomonė ar nepasitikėjimas nėra ir negali būti laikomas objektyviai pagrįsta abejone. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-214-976/2017, 2K-113-303/2019). Bendriausiu požiūriu teismo šališkumas gali būti konstatuotas, kai nustatomos konkrečios faktinės aplinkybės, patvirtinančios išankstinį teismo nusistatymą ar nusiteikimą priimti procesinį sprendimą vienos iš proceso šalių naudai ar nenaudai arba tendencingą proceso organizavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-119-719/2024).

16. Pažymėtina, kad proceso greitumo principas baudžiamajame procese taip pat yra labai svarbus. Jo pagrindinė paskirtis yra užtikrinti tiek Lietuvos Respublikos įstatymuose, tiek ir tarptautinėje teisėje įtvirtintą kiekvieno asmens teisę į jo bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo.

17. Taigi, kaip minėta anksčiau šioje nutartyje, apeliantas teismo šališkumą grindžia tuo, jog teismas netenkino prašymo apklausti liudytojus bei dėl baigiamųjų kalbų pasisakymo. Skundą nagrinėjančio aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo J. Z. nurodytos aplinkybės, neva patvirtinančios, jog Probacijos tarnybos teikim išnagrinėjo šališkas teismas, nepagrįstos, todėl atmestinos. Atkeiptinas dėmesys, jog Marijampolės apylinkės teisme 2025 m. liepos 21 d. vykusio teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjui advokatui A. S. pateikus prašymą apklausti liudytojus – kaimynus, teismas protokoline nutartimi motyvuotai atmetė prašymą. Teismas sprendimą atmesti nurodytą prašymą išsamiai motyvavo, o būtent, konstatavo, jog vis dėlto nuteistasis J. Z. turėjo pareigą pranešti Probacijos tarnybai apie pasišalinimą iš gyvenamosios vietos, probacijos sąlygos nuteistajam buvo išaiškintos ir jam žinomos. Aplinkybės, kad nuteistasis neturėjo lėšų telefono sąskaitoje, t. y. neturėjo galimybės paskambinti Probacijos tarnybai, žinodamas savo padėtį, nepaneigia jo pareigos. Susiklosčius tokiai situacijai J. Z. privalėjo ieškoti sprendimo būdo, pavyzdžiui, paprašyti paskambinti Probacijos tarnybai kaimynų, kuriems buvo atėjęs pagelbėti, naudojamais telefonais. Sprendimą atmesti prašymą dėl liudytojų apklausos teismas motyvavo ir tuo, jog vis dėlto, apeliantas teismo posėdyje nepateikė liudytojų asmens bei kontaktinių duomenų. Nuteistojo nurodytos aplinkybės dėl neva šališko teismo dalyje, jog bylą nagrinėjantis teisėjas nesuteikė galimybės proceso šalims pasakyti baigiamųjų kalbų, o tik po nuteistojo gynėjo advokato pastabos, pasitaisė ir suteikė galimybę pasakyti baigiamąsias kalbas taip pat nesuteikia pagrindo spręsti, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį priėmė šališkas teismas. Šiame kontekste apygardos teismas pažymi, jog nors akivaizdu, kas atsispindi ir 2025 m. liepos 21 d. teismo posėdžio metu darytame garso įraše, padarytas procesinis pažeidimas, tačiau, ką nurodė ir apeliantas skunde apeliacinės instancijos teismui, po advokato A. S. pastabos, teismas proceso dalyvių atsiprašė už padarytą apsirikimo klaidą ir iškart perėjo prie baigiamųjų kalbų. Aukštesnysis teismas atkreipia apelianto dėmesį, jog teismo nešališkumo ir proceso greitumo principai bet kurioje proceso stadijoje turi nepaneigti vienas kito; asmens teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą suponuoja atitinkamą valstybės institucijų, jų pareigūnų pareigą daryti viską, kad procesas vyktų vengiant nereikalingo delsimo.

18. Apibendrinant visa, kas išdėstyta, konstatuojama, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino nustatytas faktines aplinkybes ir pagrįstai nutarė panaikinti J. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Žemesnės instancijos teismo nutartyje nurodytos išvados yra motyvuotos, pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių nekelia. Jų niekaip nepaneigia nuteistojo skunde išdėstyti argumentai. Taip pat nenustatytas pirmosios instancijos teismo šališkumas ar kokie nors kiti pažeidimai, kurie sudarytų pagrindą naikinti skundžiamą nutartį. Todėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. liepos 22 d. nutartis paliekama galioti, o J. Z. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. Z. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. liepos 22 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.