Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Asian Trading Alliance“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Asian Trading Alliance“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-5339-1086/2024, suinteresuoti asmenys kreditorė L. K., atstovaujama įstatyminio atstovo A. K., skolininkė V. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teismo įsakymu, priimtu 2024 m. rugpjūčio 12 d. civilinėje byloje Nr. eL2-5339-1086/2024, nuspręsta išieškoti iš skolininkės V. K. išlaikymą nepilnametei dukrai L. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 400 Eur kas mėnesį, pradedant skaičiuoti nuo 2024 m. rugpjūčio 12 d. iki vaikas sulauks pilnametystės, t. y. iki 2037 m. rugpjūčio 8 d., vaiko išlaikymo periodinėmis išmokomis sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pareiškėją A. K. paskiriant lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko išlaikymui, tvarkytoju; 14 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 7 d. iki 2024 m. rugpjūčio 6 d. nepilnametės L. K. naudai, pavedant šias lėšas valdyti pareiškėjui A. K., uzufrukto teise; taip pat nuspręsta išieškoti iš skolininkės V. K. 108 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) valstybei.

II. Pirmosios instancijos nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

19. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

20. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

21. Byloje sprendžiamas klausimas, ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas teismui išdavus teismo įsakymą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo, dėl to, kad į bylos nagrinėjimą nebuvo įtrauktas sutuoktinio, iš kurio priteistas išlaikymas, kreditorius – pareiškėja BUAB „Asiana Trading Alliance“.

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė BUAB „Asiana Trading Alliance“ yra skolininkės V. K. kreditorė. Kauno apygardos teismas 2024 m. vasario 1 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-506-390/2024 priteisė ieškovei BUAB „Asiana Trading Alliance“ solidariai iš atsakovų V. K. ir A. K. 220 000 Eur žalos atlyginimą; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. vasario 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė valstybei iš atsakovės V. K. 1 338,28 Eur bylinėjimosi išlaidas, o iš atsakovo A. K. 1 338,28 Eur.

23. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2024 m. rugpjūčio 12 d. išdavė teismo įsakymą išieškoti iš skolininkės V. K. išlaikymą nepilnametei dukrai po 400 Eur kas mėnesį, pradedant nuo 2024 m. rugpjūčio 12 d. iki vaikas sulauks pilnametystės, t. y. iki 2037 m. rugpjūčio 8 d., kasmet indeksuojant šią sumą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą tvarką, atsižvelgiant į infliaciją, ir paskiriant pareiškėją lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko išlaikymui, tvarkytoju. Taip pat nuspręsta išieškoti 14 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 7 d. iki 2024 m. rugpjūčio 6 d., šias lėšas pavedant valdyti pareiškėjui uzufrukto teise, bei 108 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) valstybei (civilinė byla Nr. eL2-5339-1086/2024).

24. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir kita.

25. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam.

26. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos. Jeigu neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, tuo atveju proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus.

27. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, o CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog: i) skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (atidus, rūpestingas ir apdairus žmogus), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba; ii) prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą; iii) prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis; iv) sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, momento nustatymas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-310-916/2020, nutarties 31–32, 36 punktai).

28. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuota aiški taisyklė, pagal kurią vaikų išlaikymo klausimai yra nesusiję su jų tėvų kreditorių reikalavimais, todėl išlaikymo bylose vieno iš tėvų kreditorių iniciatyva procesas negali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinė byla Nr. e2S-218-430/2018).

29. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-5339-1086/2024. Ginčo dėl to, kad pareiškėja BUAB „Asiana Trading Alliance“ praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti byloje nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu nepasisako. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas byloje nenustatytas.

30. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atmestas jos prašymas atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu.

31. Sprendžiant dėl to, ar buvo pažeistos sutuoktinio, įsipareigojusio teikti nepilnamečiams vaikams konkretaus dydžio išlaikymą, kreditoriaus teisės ir pareigos teismui patvirtinus taikos sutartį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo, svarbu nustatyti, kokia apimtimi yra įtvirtinta kreditorių teisių apsauga šeimos teisinius santykius reguliuojančiose teisės normose. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kreditorių interesai yra ginami, kai sutuoktinis kitam sutuoktiniui dovanoja turtą, dovanotojui turint prievolių kreditoriams dovanojimo momentu (CK 3.99 straipsnio 3 dalis), vedybų sutarties sudarymo atveju (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.106 straipsnio 4 dalis, 3.108 straipsnio 3 dalis), dalijant turtą, kuris yra bendroji sutuoktinių jungtinė nuosavybė (CK 3.121 straipsnio 2 dalis, 3.122 straipsnis, 3.126 straipsnis). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika CK 3.126 straipsnio nuostatos taikytinos ir sprendžiant klausimus dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo po santuokos nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2014). Vadinasi, kreditorių teisės ir interesai yra ginami tiek, kiek tai susiję su sutuoktinių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimu turtu ir tarpusavio turtinėmis pareigomis vienas kitam.

32. Nagrinėjamu atveju nenustatyta teisės normų ar teismų praktikos (apeliantė taip pat nenurodo), kurios įpareigotų sprendžiant su vaikų išlaikymu susijusius klausimus atsižvelgti į kreditorių interesus. Taip pat nėra teisinio pagrindo manyti, kad vaikų interesų apsaugos procese turėtų būti atsižvelgiama į skolininko įsipareigojimus kitiems kreditoriams arba, kad šie įsipareigojimai galėtų tapti pagrindu riboti vaikų interesų apsaugą. Pabrėžtina, kad tokia situacija susiklosto ne dėl skolininkės veiksmų, o dėl teisės aktuose nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo. Tai lemia, kad pareiškėjas gali atsidurti nepalankioje finansinėje padėtyje, tačiau tai nekeičia prioritetinės vaikų interesų apsaugos svarbos. Netgi tuo atveju, jei pareiškėjas būtų įtrauktas į bylą, kurioje nagrinėjama civilinė atsakomybė už nevykdomą išlaikymo prievolę, jo nesutikimas ar kitokia pozicija teismo sprendimui šiuo klausimu neturėtų reikšmingos įtakos. Vaikų išlaikymo klausimai sprendžiami vadovaujantis prioritetine vaikų interesų apsaugos nuostata, kuri negali būti ribojama kitų kreditorių reikalavimais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas ginčo atveju neegzistuoja, kadangi jokia teisės norma nenumato, kad sprendžiant su vaikų išlaikymu susijusius klausimus į bylą turi būti įtraukti vieno ar abiejų tėvų kreditoriai.

33. Nesutiktina ir su apeliantės argumentais, jog teismo įsakymas nėra pagrįstas. Pažymėtina, jog teismo įsakymas buvo priimtas supaprastinta tvarka. Su teismo įsakymu neprivalo būti pateikti jokie įrodymai (CPK 433 straipsnio 1 dalis), tačiau pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo turi būti nurodytas reiškiamas reikalavimas ir jo faktinis pagrindas, taip pat įrodymai, kuriais galima pagrįsti reiškiamą reikalavimą (CPK 433 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad supaprastintos procedūros pobūdis lemia, jog nėra būtina pateikti detalių įrodymų. Reikalavimas įrodyti reiškiamo reikalavimo pagrįstumą galėtų būti svarstomas tik esant ginčui tarp šalių, kurio nagrinėjamu atveju nekilo.

34. Taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, jog jai apribota galimybė kuo didesne apimtimi patenkinti savo reikalavimą iš skolininkės. Teismo įsakymas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui yra grindžiamas vaiko interesų prioriteto principu, kuris įtvirtintas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (CK 3.192 straipsnis). Šis principas reiškia, kad vaiko teisė gauti išlaikymą iš tėvų yra absoliutus prioritetas ir negali būti ribojama kitų asmenų (įskaitant kreditorių) reikalavimų. Argumentas dėl materialinės subjektinės teisės ribojimo yra nepagrįstas, nes išlaikymo priteisimas nėra „be pagrindo“ – teismas sprendimą priima, vadovaudamasis įstatymais, kurie užtikrina vaiko teisę į išlaikymą. Taip pat minėta, jog Lietuvos teismų praktikoje aiškiai nustatyta, kad išlaikymo bylose procesas negali būti atnaujinamas kreditorių iniciatyva, nes tai būtų priešinga vaiko interesų apsaugos principui. Bet kokie materialiniai kreditorių reikalavimai yra antraeiliai vaiko teisės į išlaikymą atžvilgiu. Kreditoriai turi teisę siekti savo reikalavimų patenkinimo iš kitų skolininkės turto ar pajamų šaltinių, nes išlaikymo priteisimas apsiriboja tik konkrečia skirta suma nepilnamečio naudai.

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantės pareiškimas dėl „fiktyvaus kreditoriaus“ yra tik prielaida ir neturi teisinio pagrindo ar pateiktų įrodymų, patvirtinančių šį teiginį. Net jei kreditorius būtų laikomas fiktyviu, tai nesudarytų pagrindo atnaujinti procesą išlaikymo byloje, nes ši teisė priklauso tik išlaikymo reikalavimo subjektams – vaikui arba jo teisiniam atstovui, kadangi kreditorių teisių apsauga negali būti prioritetinė vaiko teisės į išlaikymą atžvilgiu. Skolininkė privalo užtikrinti vaiko išlaikymą nepriklausomai nuo savo santykių su kitais asmenimis ar finansinių įsipareigojimų jiems. Apeliantės teiginiai dėl tariamo fiktyvaus kreditoriaus ir neigiamų pasekmių yra nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi. Išlaikymo byloje teismo įsakymas yra grindžiamas vaiko interesų apsauga ir proceso atnaujinimas ar jo panaikinimas negali būti inicijuotas kreditorių ar trečiųjų asmenų pretenzijomis.

36. Atkreiptinas dėmesys, jog CK trečiosios knygos XII skyriuje, kuriame išdėstytos teisės normos, reglamentuojančios turtines vaikų ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas, kreditorių teisių ir interesų apsauga nenumatyta, o CK 3.189 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagal nepilnamečių vaikų tėvų kreditorių reikalavimus negali būti išieškoma iš nepilnamečių vaikų turto ar iš jų tėvų uzufrukto teisės. Sisteminė CK trečios knygos normų analizė leidžia teigti, kad sprendžiant klausimus, susijusius su tėvų vaikų išlaikymo pareiga, pirmiausia yra ginama vaiko teisė fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus ir šias vaiko teises turi pareigą užtikrinti tėvai, kurie tai daro bendru susitarimu. Kreditorių teisės, kiek tai susiję su nepilnamečių vaikų išlaikymu, nėra ginamos. Priešingai, yra įtvirtinta speciali teisės norma, kuria pabrėžiama, kad pagal nepilnamečių vaikų tėvų kreditorių reikalavimus negali būti išieškoma iš nepilnamečių vaikų turto. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad Plungės apylinkės teismui 2024 m. rugpjūčio 12 d. civilinėje byloje Nr. eL2-5339-1086/2024 išdavus teismo įsakymą dėl vaiko išlaikymo, nepasikeitė pareiškėjos turimų teisių ir pareigų apimtis, nes nėra įtvirtinta kreditorių teisių apsauga konstitucinės asmens pareigos išlaikyti savo vaikus atžvilgiu, taip pat ir išlaikymo formos ar dydžio atžvilgiu. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad išdavus minėtą teismo įsakymą buvo pažeisti pareiškėjos teisės ar įstatymo saugomi interesai ir dėl to egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytas pagrindas atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje.

Dėl procesinės bylos baigties

37. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nutartyje išdėstytomis, byloje nustatytomis aplinkybėmis, aptartu teisiniu reguliavimu, aktualia teismų praktika, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog apeliantė neįrodė, jog egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Dėl šios priežasties skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos BUAB „Asiana Trading Alliance“ atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Kiti atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.