Kauno apygardos teismo sprendimas

2024-02-01 · Civilinė byla Nr. e2-506-390/2024

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2023-10-26Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-02-01Kauno apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2024-04-15Kauno apygardos teismas
  4. Pirmoji instancijaNutartis · 2024-08-29Lietuvos apeliacinis teismas
  5. KasacijaNutartis · 2025-02-13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-02-01
Bylos Nr.
e2-506-390/2024
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00426-2023-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algimantas Kukalis
Atsakovas
V. K., A. K.
Civilinė byla Nr. e2-506-390/2024Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00426-2023-5
Procesinio dokumento kategorijos:2.6.10.5.2.18; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Asiana Trading Alliance“ ieškinį atsakovams V. K. ir A. K. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Asiana Trading Alliance“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo: solidariai priteisti ieškovei BUAB „Asiana Trading Alliance“ iš atsakovų V. K. ir A. K. 220 000 Eur turtinės žalos atlyginimą; priteisti ieškovei BUAB „Asiana Trading Alliance“ iš atsakovų V. K. ir A. K. 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 31 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla. Nemokumo administratorius pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) pateiktus duomenis nustatė, kad 2021 m. balandžio 30 d. Vienintelio akcininko sprendimu Nr. 0430/1 bendrovės vienintelė akcininkė V. K. nusprendė 136 000 Eur paskirti dividendams išmokėti, 2022 m. balandžio 4 d. Vienintelio akcininko sprendimu Nr. 0404/1 nusprendė 480 000 Eur paskirti dividendams išmokėti. Akcininkei V. K. buvo išmokėti dividendai: 2021 m. liepos 30 d. - 136 000 Eur, 2022 m. sausio 3 d. - 12 000 Eur, 2022 m. sausio 18 d. - 20 000 Eur ir 2022 m. balandžio 8 d. - 52 000 Eur. Dividendų išmokėjimo dieną 2021 m. liepos 30 d. bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 499 539,37 Eur. Pagal VĮ Registrų centro duomenis atsakovė dividendų išmokėjimo metu buvo ne tik bendrovės akcininkė, bet dalies dividendų išmokėjimo metu (nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2021 m. lapkričio 18 d.) ėjo ir vadovės pareigas. Be to, nuo 2021 m. lapkričio 18 d. iki 2022 m. balandžio 20 d. bendrovės vadovo pareigas ėjo atsakovas A. K., kuris, administratoriaus žiniomis, yra atsakovės sutuoktinis. Bankroto byloje pateiktas VMI kreditorinis reikalavimas 690 612,93 Eur, kas reiškia, kad įsiskolinimai, po išmokėtų dividendų kreditoriams tik didėjo. Bendrovės kreditorių sąrašas patvirtina, kad Bendrovė turėjo ir daugiau kreditorių. Įvertinus aplinkybę, kad jau buvo kreditorių, kuriems nebuvo padengti finansiniai reikalavimai ir nebuvo pagrįstų galimybių su kreditoriais atsiskaityti, vertintina, kad vienintelio akcininko sprendimai paskirstyti dividendus pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 59 straipsnio 6 dalies 1 punktą. Taip pat pagal finansinės atskaitomybės dokumentus sprendimų dėl dividendų išmokėjimo metu bendrovės finansinių metų paskirstytino pelno (nuostolių) suma buvo neigiama (gauta nuostolių), t. y. 2021 m. buvo 153 494 Eur nuostolis, o 2022 m. 663 340 Eur nuostolis. Todėl pažeistas ir ABĮ 59 straipsnio 6 dalies 2 punktas. Dividendus mokėti avansu draudžiama. Tačiau vienintelio akcininko sprendimas išmokėti dividendus priimtas 2022 m. balandžio 4 d., o dividendai išmokėti laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 30 d. iki 2022 m. balandžio 8 d. ne tik pavedimais, bet ir išmokant dividendus grynaisiais iš kasos. Taigi, vienintelio akcininko sprendimai skirti ir išmokėti dividendus negalėjo būti priimti. Atsakovai, būdami bendrovės vadovais, žinojo ir (ar) turėjo žinoti ieškovės finansinę būklę, žinoti tiek apie sprendimo išmokėti dividendus priėmimą, tiek apie dividendų išmokėjimą pažeidžiant imperatyvias ABĮ normas. Akivaizdu, kad atsakovai siekė asmeninės naudos, nepaisydami įmonės kreditorių ir susidariusių įsiskolinimų jiems, ir neteisėtai dividendus išsimokėjo savo asmeniniams (šeimos) poreikiams. Atsakovams kyla solidari atsakomybė, nes abu atsakovai, savo veiksmais padarė ieškovei žalą. Tokiu atveju, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 3 dalimi, solidarioji pareiga preziumuojama. Yra visos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos, todėl atsakovų ieškovei padarytos 220 000 Eur žalos atlyginimas turi būti solidariai priteistas iš atsakovų (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 2.50 straipsnis, 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.245- 6.249 straipsniai).

3. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodo neprieštaraujanti, esant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) pagrindams, būtų priimtas sprendimas už akių.