Kauno apylinkės teismo nutarimas

2025-03-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-147-667/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2025-03-31
Bylos Nr.
eII-147-667/2025
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01063-2024-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Pareiškėjas
R. S.
Suinteresuotas asmuo
D. P.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-147-667/2025Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01063-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.4.2; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2025 m. kovo 31 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant pareiškėjui R. S., jo atstovui advokatui V. V.,

Institucijos, priėmusio nutarimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui R. K.,

suinteresuotam asmeniui D. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. S. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo P. D. 2024 m. spalio 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-22381-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2024 m. spalio 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-22381-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) R. S. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 450 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Nutarime nurodyta, kad R. S. 2024 m. rugpjūčio 21 d. 13.05 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) g., vairuodamas transporto priemonę „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kelyje, kuriame yra po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, apvažiavo priekyje stovėjusią transporto priemonę per dešinę pusę, nepaliko saugiam eismui reikalingo tarpo, iš šono nuo greta ta pačia eismo juosta važiavusios transporto priemonės. Toliau tęsdamas važiavimą, kai priekyje nebuvo jokios kliūties ir tai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti, stabdė vairuojamą transporto priemonę, taip priversdamas iš paskos važiavusios transporto priemonės vairuotoją stabdyti. Sustojo pėsčiųjų perėjoje, išlipo iš savo vairuojamos transporto priemonės, taip priversdamas iš paskos važiavusias transporto priemones vairuotoją stabdyti. Sustojo pėsčiųjų perėjoje, išlipo iš savo vairuojamos transporto priemonės, taip priversdamas kitas transporto priemone stovėti judrioje sankryžoje, kol bus pradėta toliau važiuoti. Tokiais sąmoningais ir tyčiniais veiksmais iš chuliganiškų paskatų vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 4, 5, 8, 9, 101, 126, 150.4 punktus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. S., nesutikdamas su Institucijos 2024 m. spalio 28 d. nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Nurodė, kad R. S., naudodamasis advokato pagalba, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su policijos institucijos pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad byloje surinktų duomenų visuma leidžia daryti neginčytiną išvadą dėl R. S. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Tokio procesinio sprendimo Institucija nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, nepašalino byloje egzistuojančių abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, privalomų nusižengimo sudėties požymių buvimo, todėl Institucijos 2024 m. spalio 28 d. nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu.

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su pateikto skundo argumentais nesutinka. Nurodė, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė asmenims už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių 4 punktas reglamentuoja, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. 5 punktas reglamentuoja, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. 8 punktas reglamentuoja, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais. 9 punktas reglamentuoja, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. 101 punktas reglamentuoja, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. 106 punktas reglamentuoja, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas gali šį reikalavimą pakeisti. 126 punktas reglamentuoja, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami pėsčiuosius arba apvažiuodami ar lenkdami dviratininkus, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus, tarp vairuojamos transporto priemonės ir nurodytų eismo dalyvių privalo palikti ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h. Reikalavimas dėl nurodyto šoninio atstumo laikymosi netaikomas važiuojant atskira eismo juosta. 150.4. punktas reglamentuoja, kad sustoti ir stovėti draudžiama: >...< pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų perėjų.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektyvusis požymis - chuliganiškos paskatos. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos - tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-7-976/2018 ir kt.). Chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme - kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018). Nors pareiškėjas kategoriškai neigia vairavęs automobilį chuliganiškai pabrėžtina, jog skundo kontekste svarbu pažymėti, jog teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, bet ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018).

Motyvuojamoji dalis

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Pažymėtina, jog įrodymų rinkimas negali būti begalinis, šis procesas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Institucijos vertinimu, asmuo pagrįstai pripažintas kaltu ir patrauktas atsakomybėn dėl ANK 420 straipsnio 2 dalyje nusižengimo įvykdymo. Jo kaltė įrodyta administracinio nusižengimo byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir duomenimis, vaizdo įrašais, nuotraukomis, juos vertinant tiek kiekvieną atskirai, tiek gretinant vieną su kitu ir priimant galutinį sprendimą, remiantis surinktų įrodymų ir duomenų visuma. Ir pabrėžtina, kad Pareiškėjas savo elgesiu kėlė ne įsivaizduojamą, bet realią grėsmę ir pavojų sau ir kitiems asmenims, jų turto ir eismo saugumui.

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti. O šiuo konkrečiu atveju Pareiškėjas savo chuliganišku vairavimu, išskirtinumo demonstravimu, savęs iškėlimu aukščiau kitų viešajame eisme dalyvaujančių asmenų, sukėlė realų pavojų ir potencialią grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems asmenims.

ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Numatant griežtas sankcijas už aptariamo pobūdžio pažeidimus, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Privatus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo darbu ar šeimyniniais įsipareigojimais, yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą. Institucijos nuomone, Pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, atitinkanti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl prašo Institucijos 2024 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-22381-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. S. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytų motyvų pagrindu. Paaiškino, kad 2024 m. rugpjūčio 21 d. apie 13 val. jis važiavo (duomenys neskelbtini) Kaune vairavo savo transporto priemonę „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)važiavo link (duomenys neskelbtini), ir turėjo sankryžoje sukti į (duomenys neskelbtini) g., šių gatvių sankryžoje priešais stovėjo kitas automobilis, kuriuo važiavo salėje esantis asmuo D. P.. Jis stovėjo ilgai sankryžoje, jam pasignalizavus garsu ir šviesomis, kad važiuotų, jam parodė iškeltą pirštą, jis supyko dėl tokio šio (duomenys neskelbtini) vairuotojo elgesio ir apvažiavo šį automobilį iš dešinės pusės, ir važiavo toliau sankryža link (duomenys neskelbtini) g. Aplenkimo metu jis matė, kad aplenktojo automobilio vairuotojas naudojosi mobiliuoju telefonu. Jam toliau važiuojant sankryža, jis pamatė, kad aplenktas automobilis kirsdamas ašinę liniją greitai pajudėjo link jo, jis išsigando ir sustabdė automobilį sankryžoje ir nuėjo pasiaiškinti dėl tokio aplenkto automobilio vairuotojo elgesio. Kažką jam pasakęs, sėdo ir nuvažiavo. Tuo metu sankryžoje nebuvo nei pėsčiųjų, nei transporto priemonių, jis jokios grėsmės eismo saugumui nesukėlė. Dėl įvykio atsiprašo aplenkto vairuotojo D. P., tikrai neturėjo jokio chuliganiškumo, noro pasirodyti prieš kitus, įžeisti kitą, prašo bylą nutraukti.

Suinteresuotas asmuo D. P. paaiškino, kad jis dažnai pravažiuoja pro šią byloje minimą sankryžą, nes netoliese (duomenys neskelbtini) dirba, pravažiuoja per diena mažiausiai 3 kartus, ši sankryža išskirtinė tuo, kad atvažiavus (duomenys neskelbtini) Reikia daug praleisti transporto priemonių iš priekio ir kairės pusės, per perėja einančius pėsčiuosius, kad galėtumei pasukti į kairę pusę. 2024 m. rugpjūčio 21 d. apie 13 val. jis važiavo (duomenys neskelbtini) vairavo savo transporto priemon(duomenys neskelbtini) ę visureigi Cupra Formentor, atvažiavo (duomenys neskelbtini) ir turėjo sankryžoje sukti į (duomenys neskelbtini) g., vyko eismas, todėl laukė ilgai, kol galės išvažiuoti į (duomenys neskelbtini) g. Neigia tuo metu naudojęsis telefonu, nes mašinoje yra reikalinga laisvų rankų įranga kalbėti telefonu. Tuo metu iš galo atvažiavo „Audi A6“, ir jos vairuotojas jam pradėjo signalizuoti, kad jis važiuotų greičiau, o po to jį aplenkė iš dešinės, šia juosta galima važiuoti tik tiesiai ir įvažiavo į sankryžą. Tada ir jis jam pasignalizavo garsu, kad taip elgtis negalima. Pavažiavus Audi automobiliui į priekį, prieš perėją mašina sustojo ir išlipęs iš jos vairuotojas R. S. pradėjo eiti link jo automobilio ir jam kažką aiškinti, jis jam neatsakė ir vairuotojui atsisėdus atgal, Audi nuvažiavo. Jam avarinė situacija nebuvo sukelta, jis link Audi nevažiavo greitėdamas ir staigiai stabdydamas. Kadangi šioje sankryžoje tokie atvejai dažni, tik vairuotojai būdami neteisūs neateina aiškintis, jis nutarė pasielgti pilietiškai ir apie šį atvejį informavo policiją.

Peržiūrėjus byloje pateiktą D. P. automobilio registratoriumi padarytą ir policijoje patektą vaizdo įrašą, matyti, kad jame užfiksuota įvykio situacija faktiškai atitinka tiek pareiškėjo R. S., tiek suinteresuoto asmens D. P. nurodytas aplinkybes. Iš įrašo matyti, kad R. S. 2024 m. rugpjūčio 21 d. 13.05 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) g., vairuodamas transporto priemonę „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kelyje, kuriame yra buvo vieną eismo juostą, apvažiavo priekyje stovėjusią transporto priemonę Cupra Formentor per dešinę pusę. Toliau tęsdamas važiavimą, kai priekyje nebuvo jokios kliūties ir tai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti, stabdė vairuojamą transporto priemonę, taip priversdamas iš paskos važiavusios transporto priemonės vairuotoją stabdyti. Sustojo pėsčiųjų perėjoje, išlipo iš savo vairuojamos transporto priemonės, taip priversdamas iš paskos važiavusias transporto priemones vairuotoją sustoti. Sustojo pėsčiųjų perėjoje, išlipo iš savo vairuojamos transporto priemonės, taip priversdamas kitas transporto priemone stovėti judrioje sankryžoje, kol bus pradėta toliau važiuoti. Peržiūrėjus vaizdo įrašą nenustatyta, kad aplenkdamas Cupra Formentor sankryžoje R. S. būtų nepalikęs saugiam eismui reikalingo tarpo, iš šono nuo greta ta pačia eismo juosta važiavusios transporto priemonės, nes jokios kitos transporto priemonės nebuvo.

Skundas tenkintinas

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Bylos duomenimis matyti, kad R. S. inkriminuotas administracinis nusižengimas buvo įrodinėjamas išimtinai vien vaizdo registratoriumi užfiksuotais vaizdo įrašais. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Anksčiau aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad šioje byloje nėra surinkta patikimų ir neginčytinų duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad pareiškėjas R. S. protokole, nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas transporto priemonę padarė pažeidimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

Ištyrus bylos aplinkybes nenustatyti pareiškėjo R. S. veikoje chuliganiškų veiksmų suinteresuoto asmens D. P. atžvilgiu įvykio vietoje, nes nebuvo sukeltas eismo įvykis ar grėsmė jam kilti. Šiam pažeidėjui lenkiant Cupra Formentor iš dešinės, pas jį kitą KET pažeidimą galimai padarė ir D. P., kuris bandė užkirsti kelią tolimesniam Audi važiavimui, kirstamas sankryžoje skiriamąją juostą, kartu pareiškėjui signalizuodama (tai teisme apklausoje nurodė pats D. P.).

ANK 420 straipsnio 2 dalyje reglamentuota atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas padaryti dėl chuliganiškų paskatų. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis, administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-598-498/2017).

Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Teismo manymu, duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie R. S. kaltumą padaryti ir skirti jam administracinę nuobaudą. Visa tai rodo tik apie neetišką šių vairuotojų veiksmus įvykio vietoje, o ne apie išankstinę tyčią pareiškėjui R. S. elgtis chuliganiškai, ypatingai nepagarbiai D. P. ar kitų eismo dalyvių atžvilgiu bei nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruojant savo išskirtinumą ir nepaisymą kelių eismo taisyklių, niekinimą elementarių moralės bei elgesio normų, kas būtų sukėlę realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, tai yra šiais tokiais R. S. veiksmais pažeidus Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 4, 5, 8, 9, 101, 126, 150.4 punktus.

Įvertinus išdėstytą, teismas konstatuoja, kad nesurinkta pakankamai neginčijamų ir neabejotinų įrodymų, kad pareiškėjas R. S. padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, todėl Institucijos nutarimas laikytinas nepagrįstu ir yra naikinamas, o administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį R. S. atžvilgiu nutraukiama (ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo R. S. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo P. D. 2024 m. spalio 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-22381-2024 (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)) ir administracinio nusižengimo bylos teiseną R. S. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius