Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1465-638/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-12-20
Bylos Nr.: e2A-1465-638/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Lina Žemaitienė, Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Miesto administratorius“, M. L.
Ieškovas: A. J., E. J., P. P., M. P.
Trečiasis asmuo: J. L., A. V., uždaroji akcinė bendrovė „Miesto NT“

Kategorijos

2.4.2.10Savininko teisių apsauga

Civilinė byla Nr. e2A-1465-638/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10038-2021-7Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.10 (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Miesto administratorius“ ir M. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. J., E. J., P. P., M. P. ieškinį atsakovams M. L., uždarajai akcinei bendrovei „Miesto administratorius“, tretieji asmenys J. L., A. V., uždaroji akcinė bendrovė „Miesto NT“ dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai ieškinyje prašė 2019 m. balandžio 1 d. jungtinės veiklos sutartį dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento arba sutartį nutraukti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai ieškinyje nurodė ir paaiškino, kad ieškovams priklauso nekilnojamasis turtas, esantis šešių butų gyvenamajame name, esančiame(duomenys neskelbtini). M. P. ir P. P. nuosavybės teise priklauso butas, esantis(duomenys neskelbtini), A. J. ir E. J. nuosavybės teise priklauso butas, esantis(duomenys neskelbtini). Likę butai nuosavybės teise priklauso: UAB „Miesto administratorius“ priklauso butas(duomenys neskelbtini); J. L. priklauso butas(duomenys neskelbtini); A. V. priklauso butas(duomenys neskelbtini); UAB „Miesto NT“ priklauso butas(duomenys neskelbtini). Visiems butų savininkams atitinkamomis dalimis priklauso ūkinis pastatas, esantis(duomenys neskelbtini). Daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam(duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 1 d. jungtinės veiklos sutarties pagrindu yra nustatytas bendro naudojimo objektų valdymas, o įgaliotiniu paskirtas M. L..

3. Ieškovai nurodė, kad 2019 m. birželio mėnesį Kauno miesto savivaldybės Daugiabučių namų administravimo ir reorganizavimo skyrius organizavo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo. Pasirinkus daugiabučio namo bendrojo naudojimo administratorių, bendro naudojimo objektus name administravo UAB „Santermita“. Tačiau iškilus konfliktui su tuometinės (duomenys neskelbtini)butų Nr. 3, 4, 5, 6, savininkės UAB „Miesto administratorius“ direktoriumi M. L., po ko šiam asmeniui buvo iškelta baudžiamoji byla dėl UAB „Santermita“ darbuotojo sumušimo, UAB „Santermita“ atsisakė administruoti daugiabutį. Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus raštu Nr. 53-5-193 ieškovai buvo informuoti, jog daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam(duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 1 d. jungtinės veiklos sutarties pagrindu yra nustatytas bendro naudojimo objektų valdymas, o įgaliotiniu paskirtas M. L.. Duomenys VĮ Registrų centre įrašyti 2020 m. balandžio 27 d.

4. Ieškovai nurodai, kad 2019 m. balandžio 1 d. jungtinės veiklos sutartį dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini)bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros iš VĮ Registrų centro gavo ir su jos turiniu susipažino 2020 m. rugpjūčio 28 d. Iš sutarties turinio ir jos priedų paaiškėjo, kad 2019 m. kovo 14 d. įvyko butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini)posėdis, kuriame buvo nuspręsta įkurti jungtinę veiklą, o M. L. paskirti namo įgaliotu asmeniu. Šiame posėdyje dalyvavo tik UAB „Miesto administratorius“ direktorius M. L., kuriam 2019 m. kovo 14 d. vykusio posėdžio metu priklausė butai 3, 4, 5, 6, esantys(duomenys neskelbtini). Tuo tarpu nekilnojamojo turto savininkai M. P. ir P. P., kuriems nuosavybės teise priklauso butas Nr. 1, Kauno miesto savivaldybė, kuriai sutarties sudarymo metu nuosavybės teise priklausė butas Nr. 2, nei šio buto nuomininkai ieškovai A. J. ir E. J. apie sudaromą jungtinės veiklos sutartį informuoti nebuvo. Ieškovai nurodė, kad 2019 m. balandžio 1 d. sutarties 1 punkte yra nurodyta, kad sutartis buvo patvirtinta namo patalpų savininkų susirinkimo sprendimu (2019 m. kovo 13 d. protokolas Nr. 03/14), tačiau tokio susirinkimo realiai nebuvo. Ieškovai kreipėsi į UAB „Kauno butų ūkis“ dėl jungtinės veiklos sutarties ir 2019 m. kovo 13 d. organizuoto susirinkimo aplinkybių. Tačiau UAB „Kauno butų ūkis“ negalėjo pateikti informacijos, ar ieškovai buvo tinkamai informuoti apie balsavimą raštu, kadangi tokių duomenų neturėjo. Nepaisant to, jog 2019 m. kovo 14 d. butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini) balsavimo raštu skaičiavimo komisijos protokole Nr. 03/14 kaip balsų skaičiavimo komisijos nariai yra nurodyti UAB „Kauno būtų ūkis“ pastatų administravimo poskyrio vadovas L. P., vadybininkė R. A., vadybininkas R. M., o kopiją patvirtino teisininkė M. B., tačiau kaip nurodė UAB „Kauno butų ūkis“, bendrovė gavo supildytus biuletenius bei UAB „Miesto administratorius“ prašymą supildyti protokolą. Šio ginčo atveju pažeidimai dėl susirinkimo nesušaukimo nelaikyti formaliais, nes daugiabutyje buvo tik 4 butų savininkai – M. P. ir P. P., kuriems bendrosios santuokinės teise priklausė butas Nr. 1, Kauno miesto savivaldybė, kuriai nuosavybės teise priklausė butas Nr. 2 (dabartiniai savininkai ir buvę šio buto nuomininkai A. J. ir E. J.), bei 4–6 buto savininkė UAB „Miesto administratorius“, kuri vienasmeniškai ir sudarė jungtinės veiklos sutartį. UAB „Miesto administratorius“ Jungtinės veiklos sutartį pasirašė su savimi. Jungtinės veiklos sutartimi namo įgaliotiniu 2019 m. balandžio 1 d. yra paskirtas M. L., kuris neturi nekilnojamojo turto, valdomo nuosavybės teise daugiabučiame name, esančiame(duomenys neskelbtini). Namo įgaliotinis M. L. nėra parengęs namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) metinių ir ilgalaikių planų projekto ir jo nepateikė patalpų savininkams. Namo įgaliotinis namo gyventojams yra atsiuntęs tik vieną dokumentą, kuris, anot namo įgaliotinio, patvirtina pareigą sumokėti. Tačiau apart nurodytos sumos, nėra aišku, už ką mokama, o pateiktas dokumentas visiškai neatitinka buhalterinės apskaitos dokumentui nustatytų reikalavimų. Namo įgaliotinis veikia tik savo atstovaujamos įmonės UAB „Miesto administratorius“ interesais. UAB „Miesto administratorius“ bendrovei priklausančius butus (Nr. 4, 5 ir 6) 2019 m. rugpjūčio mėnesį pardavė kitiems asmenims. Tai yra, butas Nr. 4 buvo parduotas J. L., kuris yra M. L. brolis, butas Nr. 5 buvo parduotas A. V., kuri yra M. L. sugyventinė, butas Nr. 6 buvo parduotas UAB „Miesto NT“, kurios direktorius yra M. L.. Atlikdamas remontą jam priklausančiuose butuose, kurie yra antrame aukšte, 2019 m. balandžio mėnesį M. L. išgriovė per jo įmonei priklausančius butus einančius kaminus, dėl ko ieškovai negalėjo pradėti kūrenti jiems priklausančių patalpų kietuoju kuru. M. L., neinformavęs ieškovų, vienasmeniškai prisijungė prie centrinių dujų tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų, tai yra, įvadai buvo įvesti tik į 4–6 butus. Ieškovai A. J. ir E. J. nėra jungtinės veiklos sutarties dalyviai, kadangi 2020 m. liepos 23 d. įgiję nuosavybės teisę į butą Nr. 2 nesikreipė į namo įgaliotinį dėl prisijungimo prie sutarties. Kartu su biuleteniais ieškovai gavo A. V. ir UAB „Miesto NT“ prašymus dėl jungtinės veiklos sutarties papildymo naujais dalyviais. Šių prašymų data - 2019 m. rugpjūčio 22 d.

Atsiliepimas

5. A. M. L. ir UAB „Miesto administratorius“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškovų ieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senatį, ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė ir paaiškino, kad ieškovai neginčija savininkų sprendimo dėl jungtinės veiklos, tą daro sąmoningai, nes yra praleidę sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą tokiam reikalavimui pareikšti. Jungtinės veiklos sutarties pagrindas – savininkų sprendimas dėl jungtinės veiklos. Ieškiniu nenuginčijus savininkų sprendimo dėl jungtinės veiklos, pagrindas, kuriuo remiantis ir buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, lieka teisėtas, galiojantis ir atitinkantis butų savininkų interesus. Atsakovė UAB „Miesto administratorius“ kartu su UAB „Kauno butų ūkis“ inicijavo susirinkimą dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo. UAB „Kauno butų ūkis“ darbuotojai pateikė el. paštu UAB „Miesto administratorius“ vadovui M. L. balsavimo raštu biuletenį, jungtinės veiklos sutartį, o UAB „Miesto administratorius“ parengė pranešimą apie šaukiamą susirinkimą daugiabučio namo, esančio(duomenys neskelbtini), butų savininkams ir jį patalpino daugiabučio namo(duomenys neskelbtini), brome, kuris yra naudojamas kaip daugiabučio namo skelbimų lenta pranešimams skelbti, o taip pat skelbimą kartu su balsavimo raštu biuleteniu įmetė į butų savininkų pašto dėžutes. Sprendimas dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo priimtas butų, esančių daugiabučiame name(duomenys neskelbtini), daugumos. Jungtinės veiklos sutarties įgaliotas asmuo tinkamai vykdė ir šiai dienai vykdo savo pareigas. Paminėtinas kaupimo įmokų namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus apskaičiavimo ir rinkimo inicijavimas, tačiau ieškovai, elgdamiesi piktybiškai, vengia mokėti tokias kaupiamąsias įmokas, ir iki šios dienos nėra atlikę nei vieno kaupimo įmokų mokėjimo. M. L. yra netinkamas atsakovas šioje byloje, nes 1) jis nėra prisijungęs prie jungtinės veiklos sutarties; 2) neturi nuosavybės daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini); 3) anksčiau, buvo paskirtas įgaliotiniu, tačiau šiai dienai įgaliotiniu yra paskirtas kitas asmuo. J. L., A. V., UAB „Miesto NT“ yra prisijungę prie jungtinės veiklos sutarties. Šie asmenys prie jungtinės veiklos prisijungė 2019 m. rugpjūčio 22 d. Nutraukus jungtinės veiklos sutartį, daugiabutis namas liktų be priežiūros, o tai pažeistų daugiabučio namo bendrasavininkų interesus, kurie tokios priežiūros pageidavo, priimdami sprendimą dėl jungtinės veiklos sukūrimo ir įgaliotinio paskyrimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2019 m. balandžio 1 d. jungtinės veiklos sutartį dėl daugiabučio namo(duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros. Teismas priteisė ieškovei M. P. iš atsakovo M. L. 1 787 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas priteisė ieškovei M. P. iš atsakovės UAB „Miesto administratorius“ 1 787 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7. Teismas nurodė, kad tiek ginčo sutarties sudarymo, tiek balsavimo metu, daugiabutyje buvo tik 4 butų savininkai – buto Nr. 1 savininkai M. P. ir P. P., buto Nr. 2 savininkė Kauno miesto savivaldybė (dabartiniai savininkai ir buvę šio buto nuomininkai A. J. ir E. J.), bei butų Nr. 4–6 savininkė UAB „Miesto administratorius“ (butai Nr. 4–6 dabartiniams savininkams atitinkamai J. L., A. V. ir UAB „Miesto NT“ priklauso nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d.). Taigi, jungtinės veiklos sutartį vienasmeniškai sudarė UAB „Miesto administratorius“, atstovaujamas M. L., kuris, kaip fizinis asmuo, neturi nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto daugiabučiame name. Kauno miesto savivaldybės administracijos daugiabučių namų administravimo ir reorganizavimo skyrius organizavo šio ginčo namo patalpų savininkų balsavimą raštu 2019 m. spalio mėn. ir 2020 m. vasario mėn. tai patvirtino ir duotais parodymais liudytoja R. A., kuri parodė, kad pateiktų balsavimo biuletenių netikrino, o kodėl jų netikrino, negalėjo atsakyti. Nurodė, kad M. L. pasiskyrė save administruoti namą, o balsavimo duomenis nustatė pagal butų skaičių. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. A-903 „Dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini)bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo“, buvo paskirtas naujas administratorius, tačiau šį įsakymą 2020 m. gegužės 27 d. panaikino. Ieškovai jungtinės veiklos sutartį iš VĮ Registrų centro gavo tik 2020 m. rugpjūčio 28 d. ir nedelsdami kreipėsi išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su jungtinės veiklos sutarties sudarymu tiek į pačią UAB „Miesto administratorius“, tiek į policiją, todėl ieškinio senaties termino nepraleido.

8. Teismas nurodė, kad sudarant jungtinės veiklos sutartį, atsakovai neįrodė, kad informavo buto Nr. 1 savininkus M. P. ir P. P., Kauno miesto savivaldybę, kuriai priklausė butas Nr. 2, bei šio buto nuomininkus ieškovus A. J. ir E. J.. UAB „Miesto administratorius“ 2019 m. balandžio 1 d. privalėjo išsiųsti namo patalpų savininkams biuletenius ir jungtinės veiklos sutarties projekto kopijas, bet to nepadarė, ką pripažino duotais paaiškinimais pats M. L.. Ieškovai kreipėsi dėl jungtinės veiklos sutarties organizavimo aplinkybių į UAB „Kauno butų ūkis“ pastatų administravimo poskyrio vadovą L. P., vadybininkę R. A., vadybininką R. M., o kopiją patvirtino teisininkė M. B.. Teismas pripažino ir tai, kad UAB „Kauno butų ūkis“ nesidomėjo šio namo administravimo likimu, bendrovė gavo supildytus biuletenius ir UAB „Miesto administratorius“ prašymą supildyti protokolą. Kodėl nebuvo nurodyti reikiami duomenys balsavimo biuleteniuose ir kodėl juos priėmė, pateikus juos M. L., viena iš apklaustų UAB „Kauno butų ūkis“ darbuotojų R. A. negalėjo atsakyti. Kitų liudytojų, dirbančių UAB „Kauno butų ūkis“, apklausos šalys atsisakė. Teismas sprendė, kad atsakovams neinformavus visų savininkų dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo, nes pats susirinkimas nebuvo šaukiamas, toks pažeidimas laikytinas esminiu, nes daugiabutyje buvo tik 4 butų savininkai, tačiau ieškovams apie tai nebuvo pranešta, o atsakovai, kad pranešė apie susirinkimo organizavimą, teismui nepateikė jokių įrodymų. Teismas nurodė, kad vien atsakovo M. L. teiginiai, kad jis skelbimus iškabino ant sienų lauke, neįrodo, kad juos gavo Kauno miesto savivaldybė ir ieškovai, nes tokių įrodymų teismui nepateikė. UAB „Miesto administratorius“, kurio direktoriumi buvo M. L., jungtinės veiklos sutartį pasirašė pats su savimi, todėl tai laikytina esminiu ir grubiu pažeidimu. Pats M. L. 2019 m. balandžio 1 d. neturėjo nekilnojamojo turto, valdomo nuosavybės teise daugiabučiame name(duomenys neskelbtini), todėl jis net negalėjo šio daugiabučio administruoti, nes jam tokie įgalinimai nei UAB „Santermitos“, nei UAB „Kauno butų ūkio“ nebuvo suteikti. Tačiau tai, kad UAB „Kauno butų ūkis“ buvo neapdairi, nes priėmė biuletenius, neinformavo savivaldybės apie administravimo problemas, patvirtino ir duotais parodymais pati R. A.. Teismas pažymėjo, kad atsakovas M. L. nėra pateikęs įrodymų apie savo veiklos metines ataskaitas, kas tvarko buhalterinę apskaitą, nėra pateikęs įrodymų, kad buvo atidaręs UAB „Miesto administratorius“ vardu sąskaitą banke, administruodamas namą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, UAB „Miesto administratorius“ M. L., vykdydamas administravimo paslaugas šiukščiai pažeidė net tik bendruosius moralės ir protingumo principus - reikalavo 3 000 Eur sumos iš namo gyventojos motinos J. D. už prisijungimą prie kanalizacijos tinklų bei buvo nurodęs, kad uždės 5 000 Eur baudą, kas įrodo, kad jis savavališkai, gąsdinimais vykdė savo funkcijas, pažeisdamas net moralės principus. Pats nesikreipė nei į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos dėl savavališkai jo paties atliekamų neteisėtų veiksmų ginčo daugiabutyje, kuriame pats net negyveno, o gyveno(duomenys neskelbtini). Be to, esant priimtam jo atžvilgiu apkaltinamajam nuosprendžiui, jis net neinformavo Kauno miesto savivaldybės, kad jis negali atlikti administratoriaus pareigų su prašymu skirti kitą administratorių. Tai, kad M. L. įsirengė stebėjimo kamerą priešais esančiame name, nusitiesė elektros laidus, duotais parodymais patvirtino liudytoja A. B.. Tai, kad jis išgriovė per jo įmonei priklausančius butus kaminus, savavališkai išmontavo buto Nr. 2 elektros skaitiklį, kuris buvo bendro naudojimo patalpose, todėl butas Nr. 2 liko be elektros, ir atliko eilę kitų neteisėtų, prieštaraujančių daugiabučio administravimo tikslams veiksmų, pažeidžiančių ieškovų teises bei pačius daugiabučio namo administravimo įstatymo pagrindus. Tai duotais paaiškinimais patvirtino ir ieškovė M. P. bei šių faktų kitais leistinais įrodymais nenuginčijo ir pats atsakovas M. L.. Teismas vertino, kad jungtinės veiklos sutartis visų daugiabučio namo butų savininkų naudai nebuvo realiai vykdoma, o jungtinės veiklos sutartis pasirašyta tik UAB „Miesto administratorius“ direktoriaus M. L. priklausančių įmonių ir jo artimų žmonių interesams tenkinti. A. M. L. tik 2019 m. rugpjūčio 22 d. pateikė savininkų balsavimo raštu biuletenius dėl namo įgaliotinio pakeitimo. Kartu su biuleteniais ieškovai gavo A. V. ir UAB „Miesto NT“ prašymus dėl jungtinės veiklos sutarties papildymo naujais dalyviais. Prašymai teikti A. V., kuri yra M. L. sugyventinė, o UAB „Miesto NT“ direktorius M. L.. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad 2019 m. balandžio 1 d. šie butų savininkai tinkamai ir laiku būtų pateikę prašymus ir prisijungę prie jungtinės veiklos sutarties jos sudarymo metu, tai yra tuo laiku ją sudarant ir pasirašant. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, dalyvaujančių byloje asmenų duotus paaiškinimus, paminėtų liudytojų parodymus, remiantis įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi baudžiamoje byloje Nr. 1A-116-954/2022, kurioje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę sprendžiant šį reikalavimą, ir jų nereikia įrodinėti, pripažino, kad 2019 m. balandžio 1 d. jungtinės veiklos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, pažeidžia ieškovų teises ir teisėtus interesus, turėti saugų, patikimą namo administratorių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovų ieškinio reikalavimus atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Atsakovai buvo netinkami atsakyti pagal ieškovų ieškinio reikalavimus, todėl ieškinys jų atžvilgiu turėjo būti atmestas. Nuo 2022 m. gegužės 18 d. įgaliotu asmeniu pagal 2019 m. balandžio 1 d. jungtinės veikos sutartį yra paskirtas UAB „Miesto NT“, todėl ieškovai turėjo pakeisti atsakovus į tinkamą atsakovą, tačiau to nedarė. M. L. nebuvo 2019 m. balandžio 1 d. jungtinės veiklos sutarties dalyvis, todėl nesuprantama, kodėl teismas patenkino jo atžvilgiu ieškinio reikalavimus.

1.2. Ieškovai praleido senaties terminą reikšti reikalavimą dėl 2019 m. balandžio 1 d. jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia, todėl ieškinys dėl šios priežasties turėjo būti atmestas. Jungtinės veiklos sutarties ginčijimui, kuri yra sudaryta pagal 2019 m. kovo 14 d. butų ir kitų patalpų savininkų nutarimą, taip pat yra taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas.

Motyvuojamoji dalis

1.3. Ieškinio reikalavimai negalėjo būti tenkinami, kadangi jų patenkinimas nesukuria jokių teisinių pasekmių. Ieškovai lygiagrečiai su 2019 m. balandžio 1 d. jungtinės veiklos sutartimi turėjo ginčyti ir 2019 m. kovo 14 d. nutarimą įkurti jungtinę veiklą bei 2022 m. gegužės 16 d. nutarimą paskirti įgaliotą asmenį, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių to nedarė.

1.4. Priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas sprendime, buvę daugiabučio namo, esančio adresu(duomenys neskelbtini), bendrasavininkai buvo tinkamai informuoti apie vykdomą balsavimą dėl jungtinės veiklos įkūrimo. Balsavimo organizatorius neturėjo prievolės pranešti A. ir E. J. apie vykdomą balsavimą atitinkamu klausimu, nes jie buvo buto nuomininkai. M. ir P. P. bei Kauno miesto savivaldybė apie organizuojamą balsavimą raštu dėl jungtinės veiklos įkūrimo ir jungtinės veiklos sutarties sudarymo buvo informuoti įstatymo nustatyta tvarka ir tą patvirtino byloje buvę įrodymai. Teismas, sprendime nurodydamas, kad įrodymų apie ieškovų informavimą nėra, ignoravo atsakovų į bylą pateiktus įrodymus, kas sąlygojo teisine prasme visiškai nepagrįsto sprendimo priėmimą.

Žemesnės instancijos teismas

1.5. Pirmosios instancijos teismo išvados, jog UAB „Kauno butų ūkis“ neturėjo teisės priimti iš atsakovo UAB „Miesto administratorius“ vadovo M. L. supildytų balsavimo raštu biuletenių, yra nepagrįstos ir pažeidžia Aprašo 14 p. reikalavimus. UAB „Kauno butų ūkis“ darbuotojai - L. P., R. A. ir R. M., būdami paskirti balsų skaičiavimo komisijos nariais, turėjo teisę priimti balsavimo raštu biuletenius ir pagal juos supildyti balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolą. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo yra visiškai neaišku, kokių duomenų teismui pritrūko balsavimo raštu biuleteniuose, kadangi tai sprendime nėra detalizuota. Pažymėtina, jog tiek balsavimo raštu biuleteniai, tiek balsavimo raštu protokolas buvo supildyti pagal Aprašą ir jo prieduose pateiktą balsavimo raštu biuletenio formą ir balsavimo raštu protokolo formą.

1.6. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad UAB „Miesto administratorius“ negalėjo sudaryti jungtinės veiklos sutarties, yra nepagrįsti. Pažymėtina, jog sprendimo dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo metu atsakovui UAB „Miesto administratorius“ priklausė 4 iš 6 butų, esantys daugiabučiame name, kurio adresas (duomenys neskelbtini)(butas Nr. 3, butas Nr. 4, butas Nr. 5 bei butas Nr. 6). Tai matyti iš ieškovų pateikto butų ir kitų patalpų sąrašo. Taigi, atsakovė UAB „Miesto administratorius“, būdama 4 butų savininkas, galėjo sudaryti jungtinės veiklos sutartį.

1.7. Teismo išvados, jog atsakovas M. L. negalėjo būti paskirtas jungtinės veiklos sutarties įgaliotiniu, nes jis neturėjo nuosavybės teise buto daugiabučiame name, esančiame adresu(duomenys neskelbtini), yra nepagrįstos, nes į bylą buvo pateikti įrodymai, kad M. L. nuo 2021 m. birželio 15 d. buvo atšauktas iš 2019 m. balandžio 1 d. jungtinės veiklos sutarties įgaliotinio pareigų.

1.8. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovas M. L. netinkamai vykdė namo administravimą, yra nepagrįstos. Apeliantai nurodo, jog teismo nurodytos aplinkybės - jog nebuvo pateikti įrodymai, kad UAB „Miesto administratorius“ yra atsidaręs banko sąskaitą daugiabučiam namui administruoti, yra nepagrįstai reikalavęs iš namo gyventojų 3 000 Eur sumos už prisijungimą prie nuotekų tinklų, yra nepagrįstos. Esant daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimui atšaukti M. L. iš 2019 m. balandžio 1 d. jungtinės veiklos sutarties įgaliotinio pareigų ir esant sprendimui paskirti 2019 m. balandžio 1 d. jungtinės veiklos sutarties įgaliotiniu kitą asmenį, pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovas M. L. turėjo pranešti Kauno miesto savivaldybės administracijai apie savo teistumą ir prašyti skirti kitą administratorių, taip pat yra visiškai nelogiškos. Pažymėtina, jog įmonė UAB „Miesto NT“ neturi jokio teistumo. Jokių nusiskundimų dėl šios įmonės veiklos ieškovai byloje nenurodė.

Žemesnės instancijos teismas

1.9. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2019 m. balandžio 1 d. jungtinės veiklos sutartis nebuvo realiai vykdoma, yra nepagrįsta, nes į bylą buvo pateikti įrodymai apie atliktus administratoriaus darbus. Teismo procesinis elgesys, kuomet yra įvertinami tik ieškovų teiginiai ir įrodymai, o atsakovų teiginiai ir įrodymai yra ignoruojami, sprendime apie juos nieko net nepasisakant, yra akivaizdus teismo šališkumo įrodymas ir sąlygoja netinkamą bylos išnagrinėjimą. Jungtinės veiklos sutartis buvo sudaryta ir vykdoma siekiant tenkinti visų daugiabučio namo, esančio adresu(duomenys neskelbtini), interesus, o ne tik atsakovų ir trečiųjų asmenų interesus.

1.10. Teismo sprendimo dalies motyvuojamojoje dalyje yra nurodyta, kad: „Teismui atmetus ieškinį ir priešieškinį iš šalių jų patirtos išlaidos bei valstybės patirtos išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą nepriteisiamos“ (žiūrėti sprendimo 8 lapo pastraipą „Bylinėjimosi išlaidos“). Pažymėtina, jog ši sprendimo dalis rodo netinkamą bylos išnagrinėjimą, kadangi byloje nebuvo jokio priešieškinio, buvo tik ieškinys. Aukščiau nurodyta sprendimo motyvuojamoji dalis prieštarauja bylos rezoliucinei daliai, kurioje yra nurodyta, jog ieškovų ieškinys yra tenkinamas.

10. Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Šioje byloje ginčą nagrinėdamas iš esmės teismas nenustatė, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, todėl ieškovams nesiūlė pakeisti pradinio atsakovu kitu. Ieškovų nuomone, tokia teismo pozicija buvo pagrįsta ir atitinkanti šios bylos specifiką.

2.2. Jungtinės veiklos sutartimi namo įgaliotiniu yra paskirtas M. L., kuris neturėjo ir neturi nekilnojamojo turto, valdomo nuosavybės teise daugiabučiame name(duomenys neskelbtini). Namo įgaliotiniu buvo paskirtas UAB „Miesto administratorius“, kurio funkcijas administravimo srityje ir toliau įgyvendino tas pats atsakovas M. L.. Todėl šiuo pagrindu ieškinys atsakovui M. L. buvo pareikštas pagrįstai.

2.3. Negali būti ginčo dėl to, jog jungtinės veiklos sutarties ginčijimui įstatymų leidėjas yra nustatęs bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą, kurio ieškovai nėra praleidę. Todėl šioje dalyje dėstomi argumentai neatitinka teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties instituto taikymą, reikalavimų.

2.4. Ieškovai nereiškė reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2019 m. kovo 14 d. butų ir kitų patalpų savininkų sprendimą (nutarimą), nes įrodinėjo, jog toks susirinkimas apskritai nebuvo ir negalėjo būti šaukiamas, o duomenys apie jo metu priimtą nutarimą yra akivaizdžiai fiktyvūs, realiai parengti anksčiausiai po metų nuo deklaruojamo 2019 m. kovo 14 d. nutarimo įkurti jungtinę veiklą. Ieškovų įsitikinimu, pripažinus jungtinės veiklos sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, tampa niekiniais visi kiti susitarimai (įgaliojimai, butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo balsų skaičiavimo biuleteniai), kurių atsiradimo ir veiklos pagrindas yra jungtinės veiklos sutartis.

2.5. Visiškai pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad jungtinės veiklos sutartis dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini)bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros negali galioti, nes prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, o pagal CK 4.844.85 straipsnį, daugiabučio namo butų savininkai turi būti realiai informuojami apie ketinamus priimti sprendimus, nes balsų dauguma priimti sprendimai galioja visiems butų savininkams.

Žemesnės instancijos teismas

2.6. Teismo išvados dėl sutarties nevykdymo ir/arba įgaliotinio veikimo išimtinai savanaudiškais tikslais yra pagrįstos. Akivaizdu, jog jungtinės veiklos sutartis visų daugiabučio namo butų savininkų naudai nėra realiai vykdoma. Sutartis, kaip kad teisingai nustatė teismas, buvo pasirašyta tik UAB „Miesto administratorius“ direktoriaus M. L. priklausančių įmonių ir jo artimų žmonių interesams tenkinti.

2.7. Negali būti ginčo dėl to, kad visų namo savininkų įgaliotinio, kaip juos atstovaujančio asmens veiksmai turi būti vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Akivaizdu, kad M. L. tokių standartų neatitinka iš esmės.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

12. Atsakovai „Miesto administratorius“ ir M. L. prašo prie bylos prijungti naujus įrodymus: išrašą iš Nekilnojamojo turto registro apie daugiabutį namą – juo nori patvirtinti, kad įgaliotas asmuo pagal ginčo jungtinės veiklos sutartį (toliau - JVS) buvo ne M. L., o UAB „Miesto NT“,

išrašą iš Nekilnojamojo turto registro apie nuotekų tinklų priklausymą UAB „Miesto administratorius“ – juo nori patvirtinti, kad atsakovas UAB „Miesto administratorius“ iš savo piniginių lėšų yra įsirengęs privačius nuotekų tinklus,

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2019 m. gegužės 7 d. surašytą Techniškai netvarkingų įrenginių, kitų agregatų eksploatavimo uždraudimo protokolą Nr. 48-2 – juo nori patvirtinti, kad ieškovai namo kaminu negali naudotis ne dėl Atsakovų veiksmų, o dėl kompetentingos institucijos sprendimo – kamino užplombavimo. Šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo tik susipažinus su skundžiamu sprendimu, 2019 m. vasario 19 d. aktą apie pranešimo ir balsavimo biuletenių įmetimą į pašto dėžutes - juo nori dar kartą patvirtinti, kad tinkamai pranešė apie savininkų susirinkimą,2019 m. vasario 26 d. J. S. prašymą, adresuotą ESO, kuriuo prašė jos permoką už elektrą įskaityti su jos turimu mokėti mokesčiu už elektros skaitiklio iškėlimą - juo nori patvirtinti, jog teismo sprendime akcentuotas elektros skaitiklis buvo iškeltas ESO darbuotojų, gavus J. S. prašymą, o ne atsakovo M. L.,

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022-08-26 sprendimą dėl M. P. skundo. Nurodo, kad šio įrodymo negalėjo pateikti anksčiau, nes priimant sprendimą jo dar nebuvo.

Galiausiai atsakovai 2022 m. lapkričio 22 d. pateikė pareiškimą pranešdami, kad dėl šią bylą išnagrinėjusios teisėjos netinkamo elgesio yra nagrinėjamas skundas Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje. Atsakovų teigimu, tai reikšminga aplinkybė nagrinėjant apeliacinį skundą, leidžianti daryti išvadą, kad byla išnagrinėta netinkamai.

13. CPK 314 straipsnyje reglamentuota, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju matyti, kad kai kurie iš prašomų prijungti naujų įrodymų egzistavo bylos nagrinėjimo metu - NT registro duomenys, Priešgaisrinės tarnybos aktas, prašymas ESO, paties atsakovo M. L. vienasmeniškai UAB „Miesto administratorius“ vardu surašytas aktas apie balsavimo biuletenių įteikimą ieškovams. Argumentai, kad tokių įrodymų teikimo būtinybę atsakovas suvokė tik perskaitęs teismo sprendimą, yra nepakankami įrodymus prijungti. Byloje buvo ginčijama jungtinės veiklos sutartis kaip sandoris, įrodinėjimo apimtis atsakovams turėjo būti aiški, nėra pagrindo įrodinėjimo procesą pernelyg išplėsti, todėl nauji įrodymai nepriimtini ir nevertinami. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimas neprijungtinas, nes neturi ryšio su byloje nagrinėjamu klausimu. Atsakovų pareiškimas apie teisėjai pradėtą etikos procedūrą yra abstraktus ir neaiškus, nenurodyta, kokie būtent pažeidimai buvo padaryti nagrinėjant šią konkrečią bylą, todėl pareiškimas nepriimtinas.

14. Apeliantai nurodė, kad teismas buvo šališkas, turėjo išankstinę nuomonę dėl bylos baigties, klausinėjo apie pažeidimus, kurių atsakovai nepadarė. Teisėjų kolegija, išklausiusi teismo posėdžių garso įrašus, teismo šališkumo šioje byloje nenustatė. Teismo užduodami klausimai buvo susiję su ginčo sutarties sudarymu ir tolesniu vykdymu, paskirtų įgaliotinių kvalifikacija ir jų veikla administruojant namą. Šalys negali nustatinėti teismui, kokius klausimus galima užduoti, kokių negalima, įrodymų tyrimą vykdo ir tyrimo tvarką nustato bylą nagrinėjantis teismas (CPK 183 straipsnis).

15. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų valdymo formos (CK 4.83 straipsnio 3 dalis) ir dėl jungtinės veiklos sutarties teisėtumo (CK 4.85 straipsnis).

16. Apeliantai kelia taip pat ir atsakovų netinkamumo klausimą. Nurodo, kad ir M. L., ir UAB „Miesto administratorius“ yra jau atšaukti iš įgaliotinio pareigų. M. L. buvo įgaliotinis nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. birželio 15 d., o UAB „Miesto administratorius“ buvo įgaliotinis nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2022 m. gegužės 17 d. Teisėjų kolegija mano, kad atsakovai byloje nurodyti tinkami. Byloje yra ginčijama 2019 m. balandžio 1 d. sudaryta jungtinės veiklos sutartis (toliau- JVS) kaip sandoris, kurio šalys yra namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkai, dalyvavę JVS sudaryme ir asmuo, paskirtas įgaliotiniu - M. L.. Akivaizdu, kad ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas turės įtakos asmeniui, kuris buvo paskirtas namo įgaliotiniu pagal sudarytą JVS ir tam tikrą laiką ėjo įgaliotinio pareigas, todėl procesinė klaida būtų priešinga situacija- neįtraukus atsakovo M. L. spręsti JVS teisėtumo klausimą.

17. Ieškovai grindė namo bendraturčių sudarytos jungtinės veiklos sutarties neteisėtumą imperatyvių įstatymo normų pažeidimais: nebuvo sušauktas bendraturčių susirinkimas, nebuvo pranešta apie balsavimą dėl jungtinės veiklos sutarties, įgaliotiniu paskirtas asmuo, neturintis nuosavybės teise buto/patalpų ginčo name, įgaliotinis administruoja namą netinkamai.

18. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2019 m. kovo 14 gyventojų susirinkimo nebuvo. Su šia išvada sutiktina, nes iš atsakovų pateikto 2019 m. kovo 14 d. butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini)balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo Nr. 03/14 matyti, kad Kauno miesto savivaldybės pastatų administravimo poskyriui buvo tiesiog pateikti keturi balsavimo raštu biuleteniai, kuriuose išreikšta nuomonė įkurti jungtinę veiklą ir paskirti įgaliotiniu M. L.. Pastatų administravimo poskyrio darbuotojai pagal standartinę nustatytą formą užpildė balsų skaičiavimo protokolą netikrinę duomenų, ar buvo pranešta kitiems dviejų butų savininkams. Duomenų, kad buvo organizuotas gyventojų susirinkimas, teismui nepateikta. Kolegija pažymi, kad pagal CK 4.85 straipsnio 7 punkto nuostatas savininkai turi galimybę priimti sprendimus ir nesušaukdami susirinkimo, todėl esant name 6 butams, iš kurių keturi priklausė tuo metu vienam savininkui UAB „Miesto administratorius“, vien susirinkimo nesušaukimo faktas nedaro reikšmės jungtinės veiklos sutarties teisėtumui, todėl ir aplinkybė, kad šio balsavimo rezultatų ieškovai neginčijo, nesudaro kliūčių spręsti pačios JVS teisėtumo klausimą.

19. Teismas darė išvadą, kad atsakovai neįrodė informavę buto Nr. 1 savininkus M. P. ir P. P. bei buto Nr. 2 savininkę Kauno miesto savivaldybę, kad sudaroma JVS, tai buvo vienas iš pagrindų pripažinti JVS negaliojančiu sandoriu. Su tokia teismo išvada kolegija sutinka. Atsakovų įrodymai, kad ieškovams buvo pranešta apie JVS sudarymą, buvo fotonuotraukos: skelbimo, pakabinto namo brome, kompiuterio ekrano vaizdo, kad brome kabančio skelbimo nuotrauka yra daryta 2019 m. vasario 19 d., taip pat kelios fotonuotraukos, kuriose fiksuojama, kad pranešimas apie gyventojų susirinkimą yra laikomas pusiau įkištas į pašto dėžutes. Pažymėtina, kad tokioje situacijoje, kai priešinga šalis neigia žinojusi apie rengiamą susirinkimą ir ketinamą priimti JVS, kitos šalies pateikti įrodymai turi būti vertinami atsargiai ir kritiškai. Šiuo atveju dėl atsakovų pateiktų įrodymų abejonių kyla. Skelbimas namo brome gal ir buvo pakabintas, tačiau neaišku, ar tik fotonuotraukos darymo metu, ar kabėjo ir vėliau. Pranešimas į pašto dėžutę gal buvo pusiau įdėtas, tada fotografuotas, o paskui išimtas ir į dėžutę nepateko. Vertinant šiuos įrodymus kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis (nepranešimas kitam teisėtai paskirtam tuometiniam namo administratoriui, kad sudaryta JVS, registravimas JVS tik 2020 m., neprieštaravimas Kauno miesto savivaldybės surengtam balsavimui dėl namo administratoriaus skyrimo 2019 m. birželio mėnesį ir dalyvavimas balsavime, žr. šios nutarties 24 pastraipą), labiau tikėtina, kad ieškovams kaip butų savininkams pranešta apie sudaromą JVS nebuvo. Aplinkybės, kad JVS buvo sudaryta nepranešus kitiems namo patalpų savininkams, pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismas byloje Nr. e2A-453-524/2018 nelaikė tik formaliu pažeidimu sprendžiant JVS negaliojimo klausimą, nes toje byloje nustatęs, jog daugiabutyje yra tik 4 butų savininkai, sprendė, kad nėra sunkumų informuoti visus savininkus ir dėl to pripažino JVS negaliojančia.

20. Į bylą pateikta 2019 m. balandžio 1 d. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, pagal kurios 6 p. įgaliotiniu paskirtas atsakovas M. L.. Sutiktina su ieškovų argumentais, kad paskyrus įgaliotiniu asmenį, kuris name neturi nuosavybės teise patalpų, buvo pažeisti aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. D1-1047 „ Dėl pavyzdinės Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties formos patvirtinimo“, nustatyti reikalavimai. Įsakymo 6 p. nustatyta, kad įgaliotiniu turi būti renkamas asmuo, šiame name turintis patalpas nuosavybės teise, o įsakymo 7-9 punktai nustato įgaliotinio atsakomybę, teises ir pareigas. Įgaliotinio paskyrimas yra šios sutarties viena iš esminių sąlygų, t. y. dėl to turi susitarti jungtinės veiklos dalyviai, nes sutarties 5.1 p. nustato sutarties dalyvių teises renkant įgaliotąjį asmenį, o IV sutarties dalis nustato įgaliotinio atsakomybę. Kasacinio teismo ne vienoje byloje yra pažymėta, kad jungtinės veiklos sutartis ne pelno tikslais laikoma savanoriška asociacija, kuri, kaip minėta, pasižymi bendrais tikslais ir vienodais dalyvių interesais kaip rezultatu. Jungtinės veiklos (partnerystės) kaip asociacijos sutartis yra konsensualinė. Ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl esminių sąlygų ir tą susitarimą išreiškia įstatymo reikalaujama forma. CK 6.972 straipsnis nustato, kad bendrų reikalų tvarkymas turi būti aptartas sutartyje ir kad reikalus gali tvarkyti kiekvienas iš partnerių visų vardu arba vienas iš partnerių. Kaip matyti, aplinkos ministro įsakymu įtvirtintos teisės normos yra atitinkančios CK 6.972 straipsnio reikalavimus, be to, yra imperatyvaus pobūdžio, nes šalims nepalikta galimybė susitarti, kad įgaliotiniu būtų skiriamas koks nors kitas asmuo, ne savininkas. Todėl kolegija daro išvadą, kad ginčo JVS yra prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms ir atitinkamai turi būti pripažinta negaliojančiu sandoriu CK 1.80 straipsnio pagrindu.

21. Kaip jau minėta, nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2022 m. gegužės 17 d. namo įgaliotiniu pagal ginčo JVS pakeitimą buvo paskirta UAB „Miesto administratorius“, kurios vienintelis akcininkas ir direktorius nuo 2015 m. spalio 5 d. yra M. L.. UAB „Miesto administratorius“ JVS sudarymo metu buvo keturių namo butų savininkas, o 2021 m. birželio 16 d. turėjo nuosavybės teise butą Nr. 3 Tačiau UAB „Miesto administratorius“ nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. iki 2022 m. birželio 10 d. neturėjo darbuotojų (rekvizitai.lt vieši duomenys), o 2022 m. balandžio 11 d. įsiteisėjo Kauno apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo M. L. per visą bausmės atidėjimo laikotarpį (dvejus metus) įpareigotas nesilankyti name(duomenys neskelbtini). Nuo 2022 m. gegužės 17 d. įgaliotiniu pagal ginčo JVS sutartį buvo paskirta UAB „Miesto NT“, kurios 100 proc. akcininkas yra UAB „Miesto administratorius“, o direktorius yra tas pats atsakovas M. L., įmonėje yra 1 darbuotojas (naudojami viešųjų registrų duomenys pagal CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pirmos instancijos teismo posėdyje 2022 m. gegužės 26 d. atsakovo M. L. buvo klausiama, kokiam darbuotojui buvo pavesta vykdyti namo įgaliotinio funkcijas, tačiau M. L. tokio asmens nenurodė. Darytina išvada, kad nuo ginčo JVS sudarymo, išskyrus du mėnesius 2021 m. (nuo birželio 16 iki rugpjūčio 20), nebuvo paskirta tinkamo įgaliotinio, nes iš pradžių įgaliotiniu paskirtas asmuo, neturintis nuosavybės teisių name, vėliau paskirtas juridinis asmuo, nors ir turintis nuosavybės teise patalpas, tačiau neturintis darbuotojų, vėliau paskyrus kitą įgaliotinį situacija iš esmės nepasikeitė, nors yra vienas darbuotojas, tačiau jam uždrausta lankytis name (duomenys neskelbtini).

22. Be to, nustatyta, kad paskirtasis įgaliotinis M. L. tiek pats asmeniškai, tiek ir kaip UAB „Miesto administratorius“ akcininkas, netinkamai vykdė savo pareigas, nustatytas jau minėto aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. D1-1047 7.1. Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A18.-1436-358/2021 M. L. už tai, kad būdamas daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) įgaliotiniu, kliudė įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems pavestas pareigas, nepateikdamas prašomų dokumentų, padarė administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, paskirta 400 Eur bauda. Šios bylos teismo posėdyje M. L. taip pat buvo klausiama, kaip jis vykdė įgaliotinio pareigas, ar buvo sudarytas namo bendro naudojimo objektų priežiūros ir atnaujinimo planas, ar perimtas bendro naudojimo objektų sąrašas, ar atidaryta sąskaita, ar kaupiamos lėšos ir pan., tačiau į daugumą klausimų atsakovas neatsakė. Nors apeliaciniame skunde atsakovas jau išsamiai vardijo, kokius darbus įgaliotiniai atliko administruodami namą, tačiau įrodymų apie tai nebuvo teikiama pirmosios instancijos teisme, nebuvo teikiami dokumentai įstatymų įgaliotiems tikrinti administravimo kokybę pareigūnams, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad JVS buvo vykdoma netinkamai.

23. Ieškovai byloje kėlė ir JVS pripažinimo negaliojančia kaip apsimestinio sandorio, sudaryto ne tuo laiku, kuris nurodomas pačioje sutartyje, o vėliau, be to, sudaryto ne bendrųjų namo reikalų tvarkymo tikslu, o atsakovo M. L. ir su juo susijusių įmonių interesų tenkinimu.

24. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovų argumentais, kad nurodyta JVS sudarymo data (2019 m. balandžio 1 d.) kelia abejonių. Pažymėtina, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai gali būti valdomi trimis būdais: 1) įsteigus savininkų bendriją; 2) sudarius jungtinės veiklos sutartį; 3) nustatyta tvarka paskyrus bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 str. 3 d., 4.84 str. 1 ir 2 d.). Vienu metu gali būti naudojamas tik vienas valdymo būdas. Tačiau šios bylos situacijoje, jeigu tikėti atsakovų pateikta JVS, nuo 2019 m. balandžio 1 iki 2020 m. gegužės 27 d. buvo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo dualizmas: nuo 2011 m. gruodžio 29 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr.T-724 namo(duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi buvo paskirtas „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ (šiuo metu „Kauno butų ūkis“) (interneto prieiga: http://www.kaunas.lt/dp/dp.php.). 2019 m. birželio 21 d. Kauno miesto savivaldybės Daugiabučių namų administravimo ir renovavimo skyrius organizavo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu dėl namo administratoriaus paskyrimo, balsavimas vyko 2019 m. liepos 10-25 dienomis. Butų Nr. 3,5 ir 6 savininkai balsavo, kad administratoriumi būtų paskirta „Santermita“ (2019 m. liepos 29 d. balsų skaičiavimo komisijos protokolas Nr.53-4-648). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. A-2651 namo (duomenys neskelbtini)bendrojo naudojimo objektų administratore buvo paskirta „Santermita“. Pastaroji 2019 m. rugpjūčio 26 d. perdavimo-priėmimo aktu perėmė iš buvusio administratoriaus „Kauno butų ūkio“ namo dokumentaciją (bendrojo naudojimo objektų aprašą, statinio techninį-energetinį pasą, techninės priežiūros žurnalą, apžiūros aktą, namų valdos techninės apskaitos bylą, kaupiamųjų lėšų apyvartos žiniaraštį). Tačiau 2019 m. spalio 10 d. „Santermita“ darbuotojas E. Š., ginčo name ieškodamas elektros gedimo, buvo nustumtas nuo kopėčių, susimušė petį, alkūnę, patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, už ką vėliau Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas atsakovas šioje byloje M. L.. „Santermita“ atsisakė administruoti ginčo namą, Kauno miesto savivaldybės įgaliotas skyrius organizavo naują namo patalpų ir butų savininkų balsavimą dėl administratoriaus pasirinkimo. 2020 m. kovo 18 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-903 administratoriumi buvo paskirta UAB „Senamiesčio butų ūkis“. Tačiau 2020 m. gegužės 27 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1657 ankstesnis įsakymas paskirti administratoriumi „Senamiesčio butų ūkį“ pripažintas netekusiu galios, nes apytikriai tuo metu – 2020 m. balandžio 27 d. - Registrų centre buvo įregistruota ginčo jungtinės veiklos sutartis.

25. Darytina išvada, kad jeigu JVS buvo sudaryta 2019 m. balandžio 1 d., bet apie tai nepranešta jau paskirtam namo administratoriui, kad jo administravimas jau baigėsi, tai sutartis buvo sudaryta kitiems tikslams, o ne namo administravimui. Jeigu sutarties tikslas yra toks, koks nurodyta- administruoti namą, tai sutartis buvo sudaryta vėliau, negu nurodoma. Teismui labiau tikėtina, kad JVS buvo sudaryta 2020 m. balandžio mėnesį, kai buvo pateikta registruoti Registrų centrui. Ši išvada duoda pagrindą pripažinti 2019 m. balandžio 1 d. sudarytą JVS negaliojančia kaip apsimestinį sandorį, nes buvo nurodytas netikras sandorio sudarymo laikas (CK 1.87 straipsnis).

26. Apeliantai prašė taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu atmesti ieškinį. Rėmėsi CK 4.85 straipsnio 9 dalimi, kurioje nustatytas 6 mėnesių terminas apskųsti savininkų sprendimus, termino pradžią skaičiavo nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d., kai patys ieškovai pripažino gavę JVS iš Registrų centro. Kolegija sutinka, kad formaliai ieškinio senaties terminas yra praleistas, nes ieškinys pateiktas teismui 2021 m. birželio 15 d. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškinį ir jį patenkinęs, faktiškai atnaujino ieškinio senaties terminą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pozicijai atnaujinti ieškinio senaties terminą ir tik papildo termino atnaujinimo motyvus. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013, 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012; kt.). Šiuo atveju, kolegijos nuomone, yra pagrindas ieškinio senaties terminą atnaujinti. Viena vertus, terminas praleistas nežymiai, kita vertus, sudarant sandorį buvo padaryta net keletas pažeidimų (nepranešta kitiems butų savininkams, nurodyta neteisinga sandorio data, paskirti netinkami įgaliotiniai, ilgą laiką netinkamai vykdomos įgaliotinio pareigos), todėl ieškinio senaties termino pritaikymas vardan neteisėtai sudaryto sandorio stabilumo neatitiktų protingo interesų derinimo tarp pažeistų teisių gynimo ir teisinių santykių stabilumo.

27. Galiausiai atsakovai nurodė, kad nėra jokios prasmės naikinti JVS, nes iškart po panaikinimo butų savininkų dauguma sudarys naują JVS, nes savininkų 2019 m. kovo 14 d. nutarimas įkurti jungtinę veiklą yra nenuginčytas, kitaip tariant, ieškovams jokių teisinių pasekmių teismo sprendimas nesukels. Kolegija su šiais argumentais nesutinka. Nepaisant daugumos savininkų principinės nuostatos organizuoti namo bendro naudojimo objektų valdymą sudarius jungtinės veiklos sutartį, pati sutartis, kaip minėta, turi atitikti nustatytus reikalavimus (žr. šios nutarties 20 pastraipą). Ginčo JVS tokių reikalavimų neatitinka, todėl pagrįstai pripažinta negaliojančia. Jeigu ir kita planuojama sudaryti JVS neatitiks nustatytų reikalavimų, nukentėję asmenys turės galimybę ginčyti savo pažeistas teises nustatyta tvarka. Vėlesnis 2022 m. gegužės 16 d. JVS dalyvių nutarimas paskirti įgaliotiniu kitą asmenį - UAB „Miesto NT“- netenka pagrindo pripažinus negaliojančia pradinę JVS.

28. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išnagrinėjo bylą, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sandorių pripažinimą negaliojančiu (CK 1.80 straipsnis, 1.81 straipsnis, 1.87 straipsnis), tinkamai įvertino įrodymus (CPK 185 straipsnis), todėl pagrįstai konstatavo sandorio negaliojimą. Todėl sprendimas apliktinas galioti, o apeliacinis skundas atmestinas.

29. Apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovams 1200 Eur už advokato padėjėjos R. S. darbą, nes ieškinį surašė ne R. S., o advokatė R. G.. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atstovavimo sutartis buvo sudaryta su advokate R. G. ir advokato padėjėja R. S.. Tai, kad ieškinio pareiškimą pasirašė advokatė, nereiškia, kad jį rengiant neprisidėjo ir advokato padėjėja. Bendra ieškovų patirta bylinėjimosi išlaidų suma pirmosios instancijos teisme neviršija Rekomendacijomis nustatytų dydžių, todėl neturi esminės reikšmės, koks pagal atstovavimo sutartį įgaliotas advokatas ir jo padėjėjas teikė teisinę pagalbą.

30. Ieškovų išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą yra 1754 Eur už advokato pagalbą. Šios išlaidos priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų M. L. ir UAB „Miesto administratorius“, po 877 Eur iš kiekvieno.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei M. P., gim.(duomenys neskelbtini), iš atsakovų M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Miesto administratorius“, juridinio asmens kodas 303102718, po 877 Eur ( aštuonis šimtus septyniasdešimt septynis eurus) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasDiana LabokaitėLina Žemaitienė