- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-19
- Bylos Nr.
- e2A-453-524/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-16343-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- P. Š., E. G.
- Atsakovas
- D. N., L. R.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovų P. Š. ir E. G. patikslintą ieškinį atsakovams D. N. ir L. R., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, V. Š., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl butų savininkų susirinkimo pripažinimo neteisėtu, protokolo pripažinimo negaliojančiu ir jungtinių veiklos (partnerystės) sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis, ir ieškovų P. Š. ir E. G., atsakovės D. N., atsakovės L. R. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017-11-06 sprendimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I . Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašė pripažinti neteisėtu 2013-04-12 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų savininkų susirinkimą dėl objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties sudarymo, o 2013-04-12 protokolą negaliojančiu nuo sudarymo momento; pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2013-04-12 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų savininkų objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį; pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2016-06-27 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų savininkų objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį; priteisti iš atsakovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad kelerius pastaruosius metus nuolat tęsiasi daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų savininkų nesutarimai dėl prie namo savavališkai pastatytų terasų nugriovimo, tarp tų pačių šalių teismuose buvo nagrinėjamos mažiausiai trys civilinės bylos šiuo klausimu, o dabar dar išsiaiškinta, kad be kitų savininkų sutikimo buvo sudaryta ir VĮ Registrų centre įregistruota 2016-06-27 Objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis (toliau 2016-06-27 sutartis), pagal kurią tariamai buto (duomenys neskelbtini) savininkė D. N. yra įgaliota atstovauti visų butų savininkų interesams. Prie pradinio ieškinio ieškovai pridėjo 2016-05-05 ieškovų Klaipėdos miesto savivaldybės administratoriui adresuotą prašymą dėl administratoriaus skyrimo, kuriame abu ieškovai nurodo, kad nuo 2009 metų jų daugiabutis nėra tinkamai prižiūrimas, buvo nutrauktas elektros tiekimas, motyvuojant administratoriaus nebuvimu, nurodyta, kad kiti namo butų savininkai nesutinka steigti bendrijos. 2016-05-20 įsakymu Nr. AD1-1603 penkeriems metams UAB „Pempininkų būstas“ buvo paskirta gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore. Praėjus keliems mėnesiams ieškovui P. Š. tapo žinoma, kad UAB „Pempininkų būstas“ nebeadministruoja jų daugiabučio. Pradėjus domėtis šia situacija, savivaldybė 2016 m. lapkričio mėn. informavo ieškovą, kad 2016-10-05 įsakymu Nr. AD1-3025 nuspręsta, kad daugiabučio (duomenys neskelbtini), administravimas pasibaigė, taip buvo sužinota apie šiuo ieškiniu ginčijamą Jungtinės veiklos sutartį. Abu ieškovai nėra gavę Jungtinės sutarties egzempliorių, nes sudarant tokią sutartį nedalyvavo. 2016-06-27 Jungtinės veiklos sutarties 1 punkte nurodyta, kad ginčijama sutartis sudaryta vadovaujantis patalpų savininkų susirinkimo sprendimu (2016-06-27 protokolas Nr. 1), nors byloje visų byloje dalyvaujančių asmenų yra nustatyta aplinkybė, kad toks susirinkimas 2016-06-27 nebuvo šaukiamas ir 2016-06-27 protokolas Nr. 1 nebuvo rašomas. Kadangi atsakovai savo tariamas teises pagal 2016-06-27 Jungtinės veiklos sutartį kildina iš 2013-04-12 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų savininkų susirinkimo, kuriame ieškovai nedalyvavo, ir jo metu tariamai sudarytos 2013-04-12 Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties (toliau 2013-04-12 sutartis), ieškovai savo ieškiniu ginčys ir 2013-04-12 Jungtinės veiklos sutartį, ir 2013-04-12 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų savininkų susirinkimo protokolą (toliau – 2013-04-12 protokolas).
Atsiliepimas
2. Atsakovė D. N. pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad ieškinyje nurodyti deklaratyvūs teiginiai prieštarauja paties ieškovo P. Š. 2017-03-28 teisme duotiems paaiškinimams. Atkreipia teismo dėmesį, jog 2013-04-12 vykęs susirinkimas nebuvo pirmasis daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkų organizuotas susirinkimas. 2013-04-12 susirinkimas buvo organizuojamas pakartotinai, neįvykus 2013 m. kovo mėnesio pabaigoje vykusiam pirminiam susirinkimui, kurio protokolo atsakovė nėra išsaugojusi. Taigi jungtinės veiklos sutarties sudarymo klausimas turėjo būti išspręstas dar 2013 m. kovo mėnesį organizuotame pirmajame susirinkime. Minėtame susirinkime, be atsakovės D. N., dalyvavo L. R. bei ieškovo P. Š. duktė V. Š.. Apie šį susirinkimą visos šalys buvo informuotos tiek žodžiu, tiek raštu. Į susirinkimą atvykusioms L. R. ir V. Š. buvo pateikti susipažinti pavyzdinės (šabloninės) formos jungtinės veiklos sutarties projektai, tačiau susirinkime dalyvavusi V. Š. iš karto pareiškė, jog ketvirtojo buto savininkė yra ne ji, o jos tėtis P. Š., todėl pati ji negali nuspręsti už savo tėvą ir nieko nepasirašinės. Neįvykus organizuotam susirinkimui (nesusirinkus patalpų savininkų daugumai), buvo susitarta dėl kitos namo patalpų savininkų susirinkimo datos – 2013-04-12. Ši pakartotinio susirinkimo data buvo derinama atsižvelgiant į tai, jog P. Š. gyvena kitame mieste, o V. Š. patvirtino, jog 2013-04-12 jos tėtis ketina atvykti į Klaipėdą ir susirinkime galės dalyvauti. Neįvykus susirinkimui, atsakovės perduotą jungtinės veiklos sutarties projektą V. Š. taip pat prižadėjo perduoti savo tėvui tam, kad jis iki kito susirinkimo galėtų pateikti pastabas dėl pavyzdinio sutarties projekto. Šias faktines aplinkybes patvirtina ir paties ieškovo P. Š. 2017-03-28 parengiamojo teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, jog jungtinės veiklos sutarties pavyzdį jam atvežė iš Klaipėdos atvykusi dukra. Ieškovas P. Š. klaidindamas teismą melagingai nurodo esminę faktinę aplinkybę, kad visi 2013-04-12 jungtinės veiklos sutarties egzemplioriai buvo pasirašyti V. Š. atvežus juos ieškovui į Telšius, nors iš tiesų pirminio susirinkimo metu V. Š. buvo pateiktas tik vienas standartinės formos sutarties pavyzdys, o užpildyti 2013-04-12 egzemplioriai buvo pasirašyti 2013-04-12 pakartotinio susirinkimo, vykusio K. (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme, metu ir pateikti visoms ginčo šalims. Taigi, priešingai, nei teigiama ieškinyje, 2013-04-12 susirinkimas buvo organizuotas tinkamai, o 2013-04-12 susirinkimo protokolu buvo užfiksuotos realiai susiklosčiusios faktinės aplinkybės. Vien tai, jog atsakovė negali pateikti pranešimo apie 2013-04-12 pakartotinio susirinkimo rengimą su Aprašo 3.1–3.5 nurodytais elementais kopijos, nesuteikia teisės spręsti, kad toks pranešimas apskritai nebuvo parengtas ar kad ieškovai nežinojo apie susirinkimą ir jame nedalyvavo. Tai reiškia, jog ieškovams net kažkokiu būdu pavykus įtikinti teismą, kad 2013-04-12 susirinkime ieškovas P. Š. vis dėlto nedalyvavo, ši aplinkybė vis tiek nebūtų pakankamas pagrindas nuginčyti 2013-04-12 jungtinės veiklos sutartį, nes atsižvelgiant į tai, kad 2013-04-12 faktiškai buvo organizuotas pakartotinis susirinkimas, 2013-04-12 jungtinės veiklos sutarčiai sudaryti būtų pakakę ir dviejų butų savininkų (atsakovių D. N. ir L. R.) balsų tam, kad tokia jungtinės veiklos sutartis įsigaliotų visam namui (Sutarties 26 punktas). Tuo labiau jog ieškovas pats pripažino pasirašęs 2013-04-12 standartinės formos jungtinės veiklos sutartį, o CK 4.85 straipsnio 7 punktas numato galimybę savininkams priimti sprendimus ir nesušaukus susirinkimo.
3. Atsakovė L. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, jog akivaizdu, kad pirmasis susirinkimas dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo buvo sušauktas tinkamai, patalpų savininkai informuoti tiek skelbimu ant pagrindinio įėjimo durų, tiek asmeniškai neįvykusio susirinkimo metu. Šio neįvykusio susirinkimo faktas ir jo eiga rodo, jog patalpų savininkai buvo tinkamai informuoti apie tokį susirinkimą, todėl į jį rinkosi, susirinkime dalyvaujantiems asmenims buvo išdalytos jungtinės veiklos sutarčių projektų kopijos, buvo suderinta naujo pakartotinio susirinkimo data, vieta, laikas. Šio ginčo kontekste reikšminga ir lemianti aplinkybė ir ta, jog neįvykusio susirinkimo faktas ir pakartotinio susirinkimo sušaukimo ir vykimo faktas reiškia, jog pakartotiniame susirinkime jungtinės veiklos sutarties sudarymui, kad ši įsigaliotų visam daugiabučiui, pakako daugumos patalpų savininkų balsų (ginčijamų sutarčių 25 ir 26 p.). 2013-04-12 susirinkimas turi būti laikomas pakartotiniu, o šiame susirinkime sprendimams priimti pakako ne mažiau kaip 1/4 patalpų savininkų balsų. Šio susirinkimo metu dalyvavo trys patalpų savininkai D. N., L. R., P. Š., kurie šio susirinkimo metu ir pasirašė jungtinės veiklos sutartis. Jei P. Š. nebūtų dalyvavęs šiame susirinkime, tuomet ir be jo dalyvavimo būtų pakakę balsų priimti sprendimą dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo (sutarties 25 ir 26 p.). Atsakovės nuomone, P. Š., kaip sutarties dalyviui, raštiškai atsisakius sutarties dalyvio statuso, sutartis lieka galioti kitiems dalyviams (sutarties 29 p.). Galima padaryti išvadą, jog esant anksčiau 2013-04-12 sudarytai ir faktiškai vykdomai jungtinės veiklos sutarčiai, esant dar kartą (pakartotinai) 2016-06-27 sudarytai identiškai ankstesniajai jungtinės veiklos sutarčiai, ginčijamo 2016-06-27 susirinkimo nesušaukimas laikytinas neesminiu ir nedarančiu jokios įtakos 2016-06-27 jungtinės veiklos sutarties sudarymo teisėtumui ir pagrįstumui. Šios 2016-06-27 sutarties turinį palyginus su 2013-04-12 jungtinės veiklos sutartimi, matyti, jog abi šios sutartys yra identiškos, tik sutartis sudariusių asmenų parašai pasirašyti skirtingų spalvų rašikliais. Taigi atsižvelgiant į tai, jog 2013-04-12 jungtinės veiklos sutartis buvo sudaryta ir pasirašyta paties P. Š. ir visada buvo vykdoma, o naujai 2016-06-27 sudaryta jungtinės veiklos sutartis iš esmės sudaryta tik įregistravimo viešajame registre (išviešinimo) tikslu, todėl 2016-06-27 jungtinės veiklos sutarties sudarymu faktiškai buvo patvirtintas anksčiau sudarytos jungtinės veiklos sutarties teisėtumas ir tokiu būdu nuspręsta tokio paties turinio sutartį vykdyti toliau. Nurodytos faktinės sutarčių sudarymo ir vykdymo aplinkybės rodo nuoseklius jungtinės veiklos sutartis pasirašiusių asmenų veiksmus, kuriuos vertinti kaip apgaulingus, nenaudingus, neprotingus ir nesąžiningus nėra jokio teisinio pagrindo. Atsakovės nuomone, asmenys, sudarę sandorius, turėtų patys jausti ir prisiimti atsakomybę už jų sudarymą, o ne visais įmanomais būdais neigti jų tikrumą, vengti prisiimti atsakomybę už tokius sandorius, pagal situaciją interpretuoti savo sprendimus šių nepripažįstant bei ieškant sveiku protu nesuvokiamų savo pačių valios trūkumų paaiškinimo, taip patys sau prieštaraudami ir abejodami savo pačių priimtais sprendimais. Pažymėjo, kad nuo 2013-04-12 iki 2016-05-20 ir nuo 2016-10-05 iki šiol (per visą jungtinės veiklos sutarties galiojimo ir jos vykdymo laikotarpį) už daugiabučio, adresu (duomenys neskelbtini), administravimo paslaugą nebuvo renkamos jokios lėšos, vadinasi, daugiabučio administravimas jo savininkams nė kiek nekainavo, t. y. jokio pelno nebuvo nei siekiama gauti, nei jo buvo gauta. Per savivaldybės paskirto administratoriaus administravimo laikotarpį, pavyzdžiui, vieno mėnesio administravimo paslaugos kaina atsakovei vidutiniškai siekia apie 17,00 Eur, nors realiai jokios administravimo paslaugos nėra gaunamos. Taigi, labiau nei akivaizdu, jog jungtinės veiklos sutarties nauda, palyginus ją su savivaldybės paskirto administratoriaus teikiamų paslaugų kaina, yra akivaizdi. Taigi, panaikinus jungtinės veiklos sutartį, nepagrįstai padidėtų administravimo kaštai ir tai neatitiktų didžiosios dalies būtų savininkų teisinių interesų, kartu darytina ir išvada, jog tai ekonomiškai nebūtų naudinga butų savininkams.
Šalies argumentai
4. Trečiasis asmuo V. Š. pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus, nurodydama, kad su patikslintu ieškiniu visiškai sutinka, palaiko ieškovų ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašo ją laikyti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovų pusėje ir ieškinį tenkinti.
5. Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2017-11-06 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė:
ü Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2016-06-27 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų savininkų objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį.
ü Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.
ü Priteisti ieškovui P. Š. iš atsakovių D. N. ir L. R. po 13,50 Eur (trylika eurų 50 centų) žyminio mokesčio.
ü Priteisti ieškovei E. G. iš atsakovių D. N. ir L. R. po 13,50 Eur (trylika eurų 50 centų) žyminio mokesčio.
ü Priteisti ieškovui P. Š. iš atsakovių D. N. ir L. R. po 82,30 Eur (aštuoniasdešimt du eurus 30 centų) išlaidų ekspertizei apmokėti.
ü Priteisti iš ieškovų P. Š. ir E. G. atsakovei D. N. po 580,03 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų 3 centus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
ü Priteisti iš ieškovų P. Š. ir E. G. atsakovei L. R. po 616,70 Eur (šešis šimtus šešiolika eurų 70 centų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
ü Netenkinti ieškovų E. G. ir P. Š. prašymo dėl žyminio mokesčio grąžinimo.
ü Netenkinti ieškovų E. G. ir P. Š. atstovo L. M. prašymo apie 2016-06-27 sutarties suklastojimo faktą pranešti prokurorui.
ü Grąžinti ieškovui P. Š. 2017-09-05 sumokėtą 6,19 Eur permoką už ekspertizę.
ü Įpareigoti Klaipėdos miesto apylinkės teismo Finansų skyrių grąžinti ieškovui P. Š. 6,19 Eur permoką, 2017-09-05 sumokėtą į Klaipėdos miesto apylinkės teismo, į. k. 191443889, depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, už ekspertizę byloje.
7. Teismas sprendė, kad ieškovai turėjo teisę reikšti ieškinį, jie yra tinkami ieškovai byloje.
8. Teismo nuomone, namo adresu (duomenys neskelbtini), gyventojai buvo tinkamai informuoti apie 2013-04-12 susirinkimą ir susirinkimas įvyko dalyvaujant 3 namo gyventojams – D. N., L. R. ir P. Š., todėl vadovaujantis CK 4.85 straipsnio 1 ir 2 dalimi susirinkimas laikomas įvykusiu, 2013-04-12 jungtinės veiklos sutartis tarp namo gyventojų buvo vykdoma. Dėl minėtų priežasčių atmetė ieškovų argumentą kaip nepagrįstą ir neįrodytą, kad įgaliotinės D. N. išrinkimas atstovauti visų butų savininkų interesams yra nesąžiningas ir neprotingas, neatitinka teisėtų ieškovų interesų, prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir geros moralės principams.
9. Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo, jog 2016-06-27 susirinkimas dėl daugiabučio namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties sudarymo nebuvo rengiamas. Teismas nustatė, kad ieškovė E. G., kaip buto Nr. 3 savininkė, apie 2016-06-27 jungtinės veiklos sutartį bei jos pasirašymą raštu, nerengiant butų savininkų susirinkimo, informuota nebuvo, todėl negalėjo pareikšti savo nuomonės dėl keturbučio gyvenamojo namo jungtinės veiklos sutarties sudarymo ar pasinaudoti įstatymo numatyta teise apskųsti priimtus sprendimus. Dėl to teismas sprendė, kad 2016-06-27 jungtinės veiklos sutarties pasirašymas vienam iš keturbučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, butų savininkui esant neinformuotam apie 2016-06-27 jungtinės veiklos sutartį ir nesuteikus jam galimybės pareikšti nuomonę, pasirašyti ar ne jungtinės veiklos sutartį, negali būti laikomas teisėtu.
10. Teismas pripažino, kad byloje nėra nustatytų aplinkybių, jog atsakovė D. N. nepateikdama ieškovei E. G. 2016-06-27 jungtinės veiklos sutarties egzemplioriaus, kaip jį pateikė kitiems namo gyventojams, siekė pažeisti fundamentalias vertybes, t. y. atlikti veiksmus, neteisėtus civilinės teisės požiūriu, todėl ieškovų ieškinio reikalavimą pripažinti 2016-06-27 jungtinės veiklos sutartį negaliojančia pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį tenkinti nėra teisinio pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Žemesnės instancijos teismas
11. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017-11-06 sprendimą ir ieškovų ieškinį tenkinti visa apimtimi. Prašo, vadovaujantis CPK 184 str. 2 d. reikalavimais, apie 2016-06-27 sutarties suklastojimo faktą pranešti prokurorui. Taip pat prašo priteisti ieškovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Neginčija skundžiamo sprendimo dalies, kurioje pirmosios instancijos teismas pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2016-06-27 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų savininkų objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, tačiau nesutinka su ta skundžiamo sprendimo dalimi, kurioje buvo atmesti kiti patikslinto ieškinio reikalavimai. Teigia, kad nei 2013-03-29 susirinkimas, nei pakartotinis 2013-04-12 susirinkimas nebuvo šaukiami, 2013-04-12 protokolas neturi teisinės galios, o 2013-04-12 sutartis yra niekinė ir negaliojanti. Atsakovės neįrodė, kad neįvykus tariamai buvusiam 2013-03-29 susirinkimui ir nesusirinkus sprendimui priimti pakankamam butų ir kitų patalpų (jų dalies) savininkų skaičiui, pakartotinis 2013-04-12 susirinkimas buvo organizuojamas laikantis Aprašo 3, 4 ir 5 punktuose nustatytos tvarkos. Byloje nėra jokių įrodymų, kad minėta sutartis buvo vykdoma ir apie jos egzistavimą žinojo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Pažymi, kad 2013-04-12 ranka rašytas protokolas į bylą pateiktas tik 2017-02-20, o su atsiliepimu į paskutinį patikslintą ieškinį teismui buvo pateiktas 2013-03-29 protokolas, kuris pasirašytas tik D. N.. Pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, kad 2017-02-20 byloje atsiradus 2013-04-12 ranka rašytam protokolui, nė viena atsakovių teismui nebuvo paaiškinusi, kad šis susirinkimas yra pakartotinis, 2013-04-12 protokole apie tai taip pat neužsiminta. Apeliantė E. G. visą laiką buvo ir dabar yra buto ginčo daugiabutyje savininkė, jau pradiniame ieškinyje buvo nurodžiusi, kad nei 2013 metais, nei 2016 metais į susirinkimus nebuvo kviečiama, o abi atsakovės, būdamos tų tariamai vykusių susirinkimų iniciatorėmis, jokiais įrodymais nepaneigė šių E. G. teiginių. Apeliantas P. Š. bylos nagrinėjimo metu visą laiką nuosekliai teigė, kad niekada nedavė savo sutikimo išrinkti įgaliotine D. N., šia atsakove nepasitikėjo ir apie jos netinkamą kandidatūrą buvo įspėtas. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą neišsiaiškino, kas ir kada į 2013 metų ginčijamą sutartį įrašė ranka įrašus apie D. N. skyrimą įgaliotine, nors P. Š. visada aiškino (tai yra užfiksuota ir skundžiamame sprendime), kad jam 2013 metais pasirašant sutartyje nebuvo jokių įrašų apie konkretaus įgaliotinio išrinkimą. Dėl šios priežasties negalima teigti, kad P. Š. išreiškė savo valią būti jungtinės veiklos sutarties dalyviu, kadangi jungtinės veiklos sutarčiai įgyvendinti yra būtinas konkretaus įgaliotinio išrinkimas. Apeliantų nuomone, 2013-04-12 susirinkime nesurinkus sprendimui priimti reikiamos daugumos, o P. Š. neigiant išrinkus įgaliotine D. N., 2013-04-12 sutartis prieštarauja imperatyviosioms CK 4.85 str. 4 d. nurodytoms teisės normoms. Apeliantų nuomone, byloje surinkti įrodymai ir ekspertizės aktas patvirtina faktą, kad 2016-06-27 jungtinės veiklos sutartis yra suklastota, todėl yra pagrindas prašyti Klaipėdos apygardos teismą apie 2016-06-27 sutarties suklastojimo faktą pranešti prokurorui.
12. Atsakovė D. N. pateikė atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą, jame nurodo, kad apeliantų skunde ignoruojami svarbūs byloje ištirti įrodymai ir nustatyti faktai, kurie buvo išdėstyti atsakovės procesiniuose dokumentuose, rašytinėje bylos medžiagoje bei patvirtinti teismo posėdžio metu. Apeliaciniame skunde taip pat yra klaidingai interpretuojama suformuota teismų praktika panašaus pobūdžio bylose bei skundžiamame sprendime nurodyti teismo argumentai. Apeliantai nesivadovauja įrodymų visuma bei klaidingai interpretuoja CPK 177–183 straipsniuose suformuluotas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles. Teigia, kad apeliantai neįrodė, kad 2013-03-29 ir 2013-04-12 susirinkimai nebuvo šaukiami ir 2013-04-12 jungtinės veiklos sutartis nebuvo vykdoma. Gyventojai buvo tinkamai informuoti tiek apie 2013-03-29 pirminį, tiek apie 2013-04-12 pakartotinį susirinkimą ir 2013-04-12 pakartotinis susirinkimas įvyko dalyvaujant 3 namo gyventojams (savininkams) – atsakovėms D. N. ir L. R. bei ieškovui P. Š.., todėl 2013-04-12 pakartotinis susirinkimas teismo pagrįstai laikomas įvykusiu, 2013-04-12 susirinkimą ir 2013-04-12 protokolą pripažinti neteisėtais ar naikintinais nėra jokio teisinio pagrindo. 2013 m. sudarant pirminę jungtinės veiklos sutartį bei 2016-06-27 ją pratęsiant, bendru šalių (P. Š. bei atsakovių L. R. ir D. N.) sutarimu D. N. buvo išrinkta (įrašyta į sutartį) įgaliotine ir įpareigota atstovauti visų namo bendraturčių interesams, susijusiems su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, remontu ir kitokiu tvarkymu. Ieškovai minėto išrinkimo neginčijo, su juo sutiko, todėl ieškinio reikalavimas dėl D. N., kaip įgalioto asmens, išrinkimo ydingumo atmestinas kaip nepagrįstas. Laikosi pozicijos, kad 3/4 bendraturčių (ieškovas P. Š. ir abi atsakovės) aiškiai išreiškė valią pritarti jungtinei veiklai, būtent todėl pasirašė 2013-04-12 jungtinės veiklos sutartį, ją nepertraukiamai vykdė ir vėliau, 2016-06-27 ją pratęsdami jos išviešinimo prieš trečiuosius asmenis tikslu sudarė naują identišką 2016-06-27 sutartį, nebeorganizuodami susirinkimo. Prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
13. Atsakovė L. R. pateikė atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą, jame nurodo, kad apeliaciniu skundu apskųsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis (dėl atmestų patikslinto ieškinio reikalavimų) yra teisinga, teisėta ir pagrįsta, nes tokią sprendimo dalį priėmęs teismas teisingai taikė ir aiškino ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos tokios kategorijos bylose, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių procesinių teisės normų, teisingai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl ginčo, todėl ieškovų apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti teisingą sprendimo dalį (dėl atmestų patikslinto ieškinio reikalavimų) nėra jokio teisinio pagrindo. Ieškovai neginčijo neįvykusio 2013-03-29 susirinkimo nutarimo (protokolinio sprendimo), taigi minėtas nutarimas yra galiojantis, kadangi nebuvo nuginčytas ar teismo ex officio nepripažintas niekiniu, vadinasi, šiuo teisiškai reikšmingu bylai išspręsti rašytiniu įrodymu buvo būtina vadovautis. Kadangi apie minėtą šaukiamą susirinkimą daugiabučio gyventojai buvo informuoti tinkamai ir žinojo apie šaukiamo susirinkimo tikslą, suvokė, kokius sprendimus yra siekiama priimti, prieš priimant sprendimus buvo supažindinti su ketinamos pasirašyti jungtinės veiklos sutarties sąlygomis, su kuriomis sutiko. Pažymi, jog P. Š. dalyvavimo pakartotiniame susirinkime faktą patvirtino abi atsakovės teismo posėdžio metu, taip pat P. Š. dalyvavimą pakartotiniame susirinkime patvirtina šio asmens 2013-04-12 jungtinės veiklos sutarties pasirašymas šiame susirinkime. Byloje nėra pateiktų jokių įrodymų, iš kurių būtų galima padaryti išvadą apie jungtinės veiklos sutartimi paskirto įgalioto asmens D. N. negalėjimą eiti įgalioto asmens pareigas, taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovų apeliaciniame skunde nurodytus teiginius apie tai, jog įgalioto asmens išrinkimas prieštarauja įstatymams, sutarties šalių valiai ar civilinės teisės principams, todėl nesant jokių minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, tokie ieškovų apeliacinio skundo motyvai atmetami. P. Š., abu kartus sudarydamas jungtinės veiklos sutartis, sutiko su tuo pačiu įgalioto asmens buvimu, taigi tokia P. Š. pozicija rodo jo pritarimą D. N. kaip įgalioto asmens kandidatūrai, o tai reiškia, jog P. Š. buvo jungtinės veiklos dalyvis. Prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
14. Apeliaciniu skundu atsakovė D. N. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies buvo tenkintas ieškinys, ir išspręsti klausimą iš esmės – nurodytą ieškinio reikalavimą atmesti, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Prašo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, ir priteisti iš ieškovų P. Š. bei E. G. atsakovės D. N. naudai po 870,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovų atsakovės D. N. naudai atsakovės patirtas 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad ieškovės neinformavimas apie sudarytą sutartį bei bendraturčių pasirinktas 2016-06-27 sutarties sudarymo būdas, atsižvelgiant į bylos pobūdį ir faktinių aplinkybių visumą, nesuteikia pagrindo 2016-06-27 jungtinės veiklos sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia CK 180 str. ir 4.85 str. 7 d. pagrindu. Sudarydami 2016-06-27 jungtinės veiklos sutartį ir tokiu būdu pratęsdami 2013-04-12 sutarties pagrindu vykdomą jungtinę veiklą, bendraturčiai (ieškovas ir abi atsakovės) teisėtai išreiškė savo valią raštu, o tai visiškai atitinka CK 4.85 str. 7 d. nuostatas savininkams priimti sprendimus nesušaukus susirinkimo, o konstatuoti procedūriniai pažeidimai nesudarė pagrindo pripažinti 2016-06-27 sutartį negaliojančia. Pažymi, kad ieškovė pripažino, jog susirinkimuose ji nedalyvaudavo, bendrų namo patalpų administravimo klausimais ji niekada nesidomėjo ir dalyvavimas jungtinėje veikloje jai buvo neaktualus, net ir žinodama apie sudarytą 2013-04-12 jungtinės veiklos sutartį ir ją vykdydama, ieškovė niekada nereiškė noro tapti jungtinės veiklos sutarties dalyve ar tuo labiau įgaliotu asmeniu. Taigi, apeliantės nuomone, versti pasyvią šalį išreikšti valią dėl jungtinės veiklos pratęsimo buvo ne tik nebūtina, bet ir netikslinga. Ginčo šalys namo ir aplinkos priežiūra, laiptinės valymu ir žolės pjovimu rūpinosi bendrai, kooperuodamosi. Taigi ieškovė patvirtino, jog net ir nebūdama jungtinės veiklos sutarties šalimi, ji šiai sutarčiai neprieštaravo, buvo pasyvioji šalis, niekada neišreiškė prašymo tapti jungtinės veiklos sutarties dalyve, taip pat niekada neginčijo jungtinės veiklos sutarties, o prisidėjo prie ieškinio tik bendraieškio P. Š. (kuris net negyvena name) paskatinta. Nurodo, kad abiejose 2013-04-12 ir 2017-06-27 jungtinės veiklos sutartyse esantys parašai buvo pasirašyti ieškovo ranka, todėl byloje nekilo ginčo, jog abi jungtinės veiklos sutartys buvo pasirašytos daugumos butų savininkų ir sutartyse esantys parašai yra autentiški. Mano, kad 2016-06-27 jungtinės veiklos sutartį buvo nuspręsta ginčyti vien dėl to, jog šia sutartimi įgaliotu asmeniu buvo paskirtas ieškovų nepageidaujamas asmuo. Daro išvadą, jog nors 2016-06-27 jungtinės veiklos sutartis ir buvo sudaryta pakartotinai nebeorganizuojant daugiabučio namo butų savininkų susirinkimo bei neinformuojant apie sutarties sudarymą (pratęsimą) ieškovės E. G., spręsdamas klausimą dėl 2016-06-27 jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.80 str. pagrindu, teismas privalėjo atsižvelgti į visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių – tęstinį jungtinės veiklos sutarčių vykdymą, šalių (ypatingai ieškovės E. G.) valią bei veiksmus vykdant 2013-04-12 jungtinės veiklos sutartį net ir nebūnant jos šalimi, taip pat identišką jungtinės veiklos sutarčių turinį bei pačios jungtinės veiklos, kaip bendrojo naudojimo objektų administravimo formos, naudingumą keturbučio namo gyventojams. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas ne tik eliminavo iš teisinės apyvartos teisėtai sudarytą ir realiai vykdomą 2016-06- 27 jungtinės veiklos sutartį, bet ir ignoruodamas bendraturčių (jungtinės veiklos dalyvių) daugumos valią sudarė visas sąlygas nustatyti (primesti) daugumai namo bendraturčių nepriimtiną ir neekonomišką daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo būdą. Pažymi, kad ekspertizės išvada nebuvo grindžiamas teismo sprendimu patenkintas patikslinto ieškinio reikalavimas, o pati ekspertizės išvada nepagrindė ir nepatvirtino ieškovų nurodytų faktinių aplinkybių, todėl teismas nepagrįstai ir neteisėtai ekspertizės išlaidų dalį įpareigojo sumokėti atsakovėms.
Žemesnės instancijos teismas
15. Apeliaciniu skundu atsakovė L. R. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies buvo tenkintas ieškinys, ir išspręsti klausimą iš esmės – nurodytą ieškinio reikalavimą atmesti, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Prašo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, ir priteisti iš ieškovų P. Š. bei E. G. atsakovės naudai po 925,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovų atsakovės naudai atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog 2016 m. jungtinės veiklos sutartis dėl to, kad apie jos sudarymą nebuvo informuota ieškovė E. G., prieštarauja imperatyviomis įstatymo nuostatoms, neteisingai taikė ir aiškino CK 4.85 str. 7 d. nuostatas bei nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos panašios kategorijos bylose, dėl padarytų pažeidimų priėmė neteisėtą, nepagrįstą ir neteisingą teismo sprendimo dalį. Mano, kad procedūriniai susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimai nesudaro pagrindo naikinti minėtą sutartį. Jos sudarymo tikslas – faktinis 2013 m. jungtinės veiklos sutarties tęsimas iš esmės tomis pačiomis sąlygomis. Jungtinės veiklos sutartys faktiškai buvo vykdomos, kiekvienas iš namo butų savininkų buvo pasiskirstęs, kuris kokius darbus ar veiksmus, kiek tai susiję su bendrojo naudojimo objektais, atliks. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog ieškovų reikalavimai buvo patenkinti 33,33 procento, o atmesta 66,67 procento reikalavimų, neteisingai nustatė šią teisiškai reikšmingą faktinę aplinkybę, turinčią esminės reikšmės teisingam bylinėjimosi išlaidų paskirstymui pirmosios instancijos teisme, todėl bylinėjimosi išlaidų klausimą išsprendė neteisingai. Ieškinyje iš pareikštų keturių reikalavimų buvo patenkintas tik vienas, todėl tokia faktinė aplinkybė reiškia, jog buvo patenkinta 25,00 procentai, o atmesta 75,00 procentai reikalavimų, vadinasi, atitinkamai turi keistis ir paskirstytų bylinėjimosi išlaidų dydžiai.
16. Ieškovai pateikė atsiliepimą į atsakovių apeliacinius skundus, jame nurodo, kad nesant butų savininkų daugumos sprendimui dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo priimti ir neinformavus vieno iš daugiabučio namo savininkų, t. y. ieškovės E. G., pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino negaliojančia 2016-06-27 sutartį. Laikosi pozicijos, kad jokių jungtinės veiklos sutarčių vykdyme nedalyvavo, ieškovas P. Š. neskyrė D. N. įgaliotu asmeniu pagal jungtinės veiklos sutartį, o ieškovė E. G. niekada nebuvo kviečiama dalyvauti jungtinės veiklos sutarčių sudaryme ir niekada neišreiškė savo valios dėl jungtinės veiklos sutarčių daugiabutyje (duomenys neskelbtini), sudarymo. Prašo atmesti atsakovių apeliacinius skundus ir pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuria teismas pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2016-06-27 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų savininkų objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti ieškovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmestini.
17. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, jog 2013 balandžio 12 d. jungtinės veiklos sutartyje buvo padarytas įrašas ranka apie D. N. skyrimą įgaliotine, nors ieškovas P. Š. visada aiškino, kad jam 2013 metais pasirašant sutartyje nebuvo jokių įrašų apie konkretaus įgaliotinio išrinkimą, todėl negalima teigti, kad P. Š. išreiškė savo valią būti jungtinės veiklos sutarties dalyviu. Ieškovai įrodinėja, kad 2013-04-12 susirinkimo nutarimai nebuvo priimti reikiama gyventojų dauguma, todėl 2013-04-12 sutartis prieštarauja imperatyviosioms CK 4.85 straipsnio 4 dalis nurodytoms teisės normoms.
20. Nagrinėjamu atveju Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties tipinė forma yra patvirtinta aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. D1-1047 „Dėl pavyzdinės Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties formos patvirtinimo“, todėl sprendžiant klausimus, susijusius su daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų pasirašyta jungtinės veiklos sutartimi (jos turiniu ir (ar) forma), turėtų būti vadovaujamasi šio įsakymo nuostatomis. Paminėtu įsakymu patvirtintos tipinės formos 6 p. yra nurodytas jungtinės veiklos dalyvių išrinktas gyventojų įgaliotas asmuo, todėl neįrodyta ieškovo P. Š. pozicija, jog šis punktas jam pasirašant šią sutartį nebuvo užpildytas. Įvertinus pavyzdinę formą ir ieškovų ginčijamos sutarties dalyką darytina išvada, kad įgaliotinio paskyrimas yra šios sutarties vienas iš esminių dalykų, t. y. dėl to susitarė jungtinės veiklos dalyviai, nes sutarties 5.1 p. nustato sutarties dalyvių teises renkant įgaliotąjį asmenį, o IV sutarties dalis nustatė įgaliotinio atsakomybę, todėl neįrodyta ieškovo pozicija, jog jis galėjo pasirašyti šią sutartį nežinodamas apie įgaliotą asmenį. Ieškovas nenurodo, kas buvo įrašytas vietoje D. N. ar turėjo būti, jo manymu, įrašytas iš 4 daugiabučio namo savininkų.
21. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-1047 patvirtintos pavyzdinės Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties 25 punkte yra numatyta, kad sutartis laikoma sudaryta, kai jos sudarymui balsų dauguma (pakartotiniame susirinkime ne mažiau kaip 1/4) pritaria patalpų savininkai Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka ir ją pasirašo daugiau kaip 1/4 visų patalpų savininkų, o 26 punkte – kad sutartis visam daugiabučiam namui įsigalioja nuo jos sudarymo dienos ir galioja neterminuotai arba sutarties dalyviai nustato kitą sutarties įsigaliojimo ir galiojimo terminą.
22. 2013-04-12 jungtinės veiklos sutarties 6 p. nurodyta, jog sutartis galioja iki 2018-04-12, todėl tenkinti šį apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo, nes šios nutarties paskelbimo dieną ieškovų ginčijama sutartis yra pasibaigusi ir šalims nebesukels jokių teisinių pasekmių. Be to, byloje nustatyta, jog šios bylos ginčo dalykas buvo kita tokio pat pobūdžio 2016-06-27 sutartis, kuria buvo paskirtas gyventojų įgaliotas asmuo, ji yra pripažinta negaliojančia, todėl darytina išvada, jog jungtinės veiklos sutartis tarp namo gyventojų nėra sudaryta ir ieškovų teisės nėra pažeistos, nes iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovai prieštarauja, jog jiems atstovautų atsakovė D. N.. Byloje įrodyta, jog D. N. nėra daugiabučio namo atstovė pagal 2013-04-12 pasibaigusią sutartį ir pagal 2016-06-27 pripažintą negaliojančia sutartį, todėl 2013-04-12 sutarties pripažinimas negaliojančia nesukels jiems jokių teisinių pasekmių.
23. Nagrinėjamoje byloje ieškovai grindė namo bendraturčių sudarytos jungtinės veiklos sutarties neteisėtumą procedūriniais pažeidimais. Apeliantai nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą, kad ginčijama sutartis galėtų prieštarauti imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, buvo sudaryta dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių ar pan. Teisėjų kolegijos manymu, apelianto nurodyti galimi procedūriniai pažeidimai dėl ieškovo P. Š. informavimo negali būti vertinami kaip imperatyviųjų įstatymo normų pažeidimai ir nesudaro pagrindo pripažinti sutartį negaliojančia.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. D1-961 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašo trečias punktas, kuriame įtvirtinta butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sušaukimo tvarka, yra poįstatyminio akto procedūrinio pobūdžio norma; net ir konstatavus Apraše numatytos susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimą, tai nesudarytų pagrindo teismui ex officio pripažinti jungtinės veiklos sutartį niekine ir negaliojančia. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog byloje neįrodyta, jog apie 2013 m. susirinkimą nebuvo paskelbta skelbimu, kuris nuo 2013 m. neišliko. Be to, nustatyta, jog ieškovas P. Š. tuo metu daugiabutyje nuolat negyveno. Pirmosios instancijos teismas išsamiai sprendime analizavo ieškovų nurodytas aplinkybes, P. Š. informavimą per dukrą V. Š.. Byloje nustatyta, jog šios sutarties sudarymo metu ieškovas P. Š. daugiabutyje nuolat negyveno, sutarčių projektai jam buvo perduoti per dukrą, jis savo parašo šiose sutartyse neginčijo, t. y. jie buvo pasirašyti jo ranka, todėl ieškovo motyvai dėl šios sutarties klastojimo ir jo neinformavimo yra neįrodyti (CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, jog 2013 m. galiojusi CK 4.85 straipsnio 7 dalis nustatė, jog butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimami ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Byloje nustačius, jog ieškovas grąžino pasirašytą sutarties projektą, paneigti išvadą, jog jis raštu pritarė gyventojų daugumos sprendimui, nėra pagrindo.
24. Dėl ieškovų prašymo pranešti apie 2016-06-27 sutarties suklastojimo faktą prokurorui Jie bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui (CPK 300 str.). Nesant minėtų požymių, teismas nėra įpareigotas kreiptis į atitinkamas teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo. Tokia teisė paliekama asmeniui, manančiam kitaip. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė kreiptis dėl šios sutarties klastojimo fakto į ikiteisminio tyrimo instituciją. Byloje buvo atliekama dokumento ekspertizė. Ekspertas pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad: 1) ekspertizei pateiktos 2016-06-27 jungtinės veiklos sutarties pirmojo ir antrojo lapų popierius yra skirtingas nei likusiųjų šios sutarties ir visų ekspertizei pateiktos 2013-04-12 jungtinės veiklos sutarties lapų popierius; 2) ekspertizei pateiktos 2016-06-27 jungtinės veiklos sutarties pirmasis ir antrasis lapai yra išspausdinti ant kitokio raštinės darbams skirto popieriaus lapų nei likusieji šios sutarties ir visi 2013-04-12 sutarties lapai; 3) ekspertizei pateiktos 2016-06-27 jungtinės veiklos sutarties pirmasis ir antrasis lapai yra išspausdinti kitu spausdinimo veiksmu nei likusieji keturi šios sutarties lapai, tačiau nustatyti, ar šie lapai yra išspausdinti kitu spausdintuvu, negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių; 4) tikėtina, kad ekspertizei pateikta 2013-04-12 jungtinės veiklos sutartis išspausdinta tuo pačiu spausdintuvu ir vienu spausdinimo veiksmu (e. b. t. 4, b. l. 18). Apeliaciniame skunde ieškovai nurodo, kad 2016-06-27 jungtinės veiklos sutartis yra suklastota, prie 4 paskutinių sutarties lapų, kurie buvo atspausdinti kartu su visais kitais 2013-04-12 lapais, buvo naujai atspausdinti ir pridėti pirmieji du šios sutarties lapai (juos pakeičiant 2013-04-12 sutartyje), įrašius 2016-06-27 datą ir D. N. išrinkimo įgaliotine faktą bei įgaliojimų terminą. Tačiau byloje kitaip vertinti eksperto išvadą nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ekspertizės akto 3 lapo priešpaskutine eilute, kurioje nurodyta, kad nustatyti, ar 2016-06-27 sutarties pirmasis ir antrasis lapai buvo išspausdinti kitu spausdintuvu nei likusieji lapai, negalima, kadangi sutampa bendrieji spausdintuvų požymiai, o nustatyti štrichų specialiųjų požymių skirtumai nėra unikalūs, esminiai ir galėjo atsirasti tiek dėl kito spausdintuvo panaudojimo, tiek pakeitus tame pačiame spausdintuve rašalo kasetę ar atlikus remonto, derinimo veiksmus. Dėl paminėtos išvados pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl įrodymo klastojimo, nes byloje nenustatyti akivaizdūs nusikalstamos veikos požymiai.
Atsakovės apeliaciniame skunde nurodo, jog sudarydami 2016-06-27 jungtinę veiklos sutartį daugiabučio gyventojai tokiu būdu pratęsė 2013-04-12 sutarties pagrindu vykdomą jungtinę veiklą, bendraturčiai (ieškovas ir abi atsakovės) teisėtai išreiškė savo valią raštu, o tai visiškai atitinka CK 4.85 str. 7 d. nuostatas savininkams priimti sprendimus nesušaukus susirinkimo, o konstatuoti procedūriniai pažeidimai nesudarė pagrindo pripažinti 2016-06-27 sutartį negaliojančia. Tačiau tokia pozicija yra neparemta įstatymu, nes pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ieškovė E. G. buto savininke tapo nuo 2015-06-04 ir ji nebuvo informuota apie 2016-06-27 jungtinės veiklos sutarties sudarymą, nes dėl šios sutarties sudarymo nebuvo šaukiamas gyventojų susirinkimas, butų savininkai nebuvo informuojami dėl tokios sutarties sudarymo.
26. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama nuostata, kad teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo priklauso butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina; daugiabučio namo gyventojai gali laisvai pasirinkti, tvarkyti namo bendrojo naudojimo turtą savarankiškai, per tam tikslui įsteigtą bendriją ar naudotis įmonės, užsiimančios daugiabučių namų administravimu, paslaugomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2010, 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2013). Todėl šioje bylos dalyje teisingai nustatyta, jog ne visi daugiabučio namo savininkai buvo informuoti apie kitos jungtinės veiklos sutarties sudarymą ir tokia sutartis 2016-06-27 sudaryta nesušaukus butų savininkų susirinkimo.
27. Nagrinėjamu atveju Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties tipinė forma yra patvirtinta aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. D1-1047 „Dėl pavyzdinės Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties formos patvirtinimo“, todėl sprendžiant klausimus, susijusius su daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų pasirašyta jungtinės veiklos sutartimi (jos turiniu ir (ar) forma), turėtų būti vadovaujamasi šio įsakymo nuostatomis. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-1047 patvirtintos pavyzdinės Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties 25 punkte yra numatyta, kad sutartis laikoma sudaryta, kai jos sudarymui balsų dauguma (pakartotiniame susirinkime ne mažiau kaip 1/4) pritaria patalpų savininkai Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka ir ją pasirašo daugiau kaip 1/4 visų patalpų savininkų, o 26 punkte – kad sutartis visam daugiabučiam namui įsigalioja nuo jos sudarymo dienos ir galioja neterminuotai arba sutarties dalyviai nustato kitą sutarties įsigaliojimo ir galiojimo terminą, todėl nepagrįstas atsakovių apeliacinių skundo motyvas, jog 2016-06-27 jungtinės veiklos sutartimi buvo pratęsta 2013-04-12 sutarties pagrindu vykdoma jungtinė veikla. Iš šių sutarčių nustatyta, jog jos buvo sudarytos skirtingiems terminams, nuo 2013-04-12 sutarties sudarymo pasikeitė vieno buto savininkas, 2016-06-27 sutartis buvo sudaryta kaip atskiras dokumentas nenurodant tęstinumo. 2016-06-27 sutartyje buvo nurodyta, jog ji sudaryta remiantis daugiabučio namo butų savininkų susirinkimo protokolu, įgaliotas asmuo išrinktas iki 2018-06-27, o sutartis galioja 4 metus nuo sudarymo datos, todėl akivaizdu, jog tai kita sutartis nei 2013-04-12.
28. Pagal CK 1.80 straipsnyje įtvirtintą teisės normą sandorio negaliojimas siejamas su jo prieštaravimu imperatyviosioms teisės normoms, t. y. vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pastebėta, kad šiam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sąlygas: pirma, kad teisės norma, kuriai prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008). CK 4.85 straipsnio 7 dalies redakcijoje, galiojusioje ginčo sutarties sudarymo metu, buvo nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus savo nuomonę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai motyvavo, jog šis ginčo sandoris naikintinas CK 1.81 straipsnio pagrindu. Pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieštaravimu teisės normoms, t. y. su vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką. Sandorio pripažinimas negaliojančiu šiuo pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis, todėl sprendžiant klausimą dėl sandorio negaliojimo aptariamuoju pagrindu, būtina nustatyti, ar yra atitinkamas visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius, todėl šiuo atveju būtina įvertinti ginčo sandorio turinį, t. y. sandorio šalių teises ir pareigas bei sandorio tikslą.
29. Jungtinės veiklos sutartis yra vienašalė sutartis, nes jai sudaryti nereikalaujama priešpriešinės sandorio šalių valios suderinimo, todėl šiuo atveju jos dalyvių valia nėra priešpriešinė, o visų dalyvių valia nukreipta bendro tikslo, nurodyto sutarties 2 p., įgyvendinimui, todėl sutarčių sudarymo laisva jos šalių valia principas reikalauja, jog jungtinės veiklos dalyviai būtų informuoti apie tokios sutarties sudarymą. Tokią buto savininko informavimo pareigą nustato ir Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. D1-961, 4 punktas, pranešimas apie butų ir kitų patalpų (ar jų dalies) savininkų susirinkimą skelbiamas ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki susirinkimo dienos susirinkimo organizatoriaus interneto svetainėje (jeigu tokia yra), daugiabučio gyvenamojo namo (daugiabučių gyvenamųjų namų) laiptinėse ar kitose butų ir kitų patalpų savininkams gerai prieinamose vietose įrengtose skelbimų lentose ir įdedant į pašto dėžutes kiekvienam buto ar kitos patalpos savininkui. Šioje byloje nustatyta, jog daugiabučiame name yra tik 4 butų savininkai ir atsakovė D. N. 2016 m. sutarties sudarymo metu, būdama butų savininkų įgaliota atstovė pagal 2013 m. sutartį, privalėjo informuoti visus butų savininkus dėl kitos sutarties sudarymo paminėta tvarka, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, jog 2016 m. sutarties 1 p. yra pateikta nuoroda į 2016-06-27 butų savininkų susirinkimo sprendimą Nr. 1, kurio realiai nėra, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog tokia sutartis negali galioti, nes prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes pagal CK 4.84–4.85 str. tikslus daugiabučio namo butų savininkai turi būti informuojami apie ketinamus priimti sprendimus, nes balsų dauguma priimti sprendimai galioja visiems butų savininkams. Ginčo sutarties 1 p. nuoroda į susirinkimą, leistų padaryti išvadą, jog jis buvo sušauktas laikantis visų įstatymo reikalavimų, visi butų savininkai buvo informuoti apie daugiabučio namo valdymo formą, norėjo veikti bendrai jungtinės veiklos sutarties pagrindu, tačiau faktiškai nustatyta, jog toks visų butų savininkų atstovavimas negalimas, nes nurodomo sutartyje susirinkimo ar bent informavimo apie jungtinės veiklos sutarties sudarymą nebuvo. Šioje byloje atmesti ieškinio dalį dėl 2016-06-27 jungtinės veiklos sutarties atsakovės D. N. apeliacinio skundo motyvais dėl ginčijamos sutarties naudingumo daugiabučio namo gyventojams nėra teisinio pagrindo, nes sandorio negaliojimo pagrindai yra siejami su įstatymų reikalavimų nesilaikymu juos sudarant.
30. Atsakovių apeliaciniuose skunduose nurodomi formalūs pažeidimai dėl susirinkimo nesušaukimo šioje byloje nelaikyti formaliais, nes šioje byloje nustatyta, jog daugiabutyje yra tik 4 butų savininkai, todėl nėra sunkumų informuoti visus savininkus šios nutarties 29 p. nurodyta tvarka. Susirinkimas, kuris buvo nurodytas 2016 m. jungtinės veiklos sutartyje, nebuvo šaukiamas, todėl toks pažeidimas nelaikytinas formaliu. Dėl nurodyto neegzistuojančio susirinkimo, nepranešimo apie būsimos sutarties sudarymą ieškovei E. G. buvo sukurtos pasekmės, t. y. jai atstovaus asmuo, apie kurio išrinkimą ji net nebuvo informuota. Formaliu pažeidimu laikytinas toks, kuris nėra esminis ir neturėjo įtakos daugiabučio namo butų savininkams.
Atsakovė L. R. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, jog ieškovė patikslintame ieškinyje pareiškė 3 reikalavimus, nors reikalavimai teismui buvo suformuluoti 4, tačiau tokia pozicija yra nepagrįsta. Ieškovai su patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašė pripažinti neteisėtu 2013-04-12 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų savininkų susirinkimą dėl objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties sudarymo, o 2013-04-12 protokolą – negaliojančiu nuo sudarymo momento, pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2013-04-12 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų savininkų objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį; pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2016-06-27 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų savininkų objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovai suformulavo 3 reikalavimus, nes prašymas pripažinti neteisėtu 2013-04-12 daugiabučio namo susirinkimą dėl objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties sudarymo, o 2013-04-12 protokolą negaliojančiu nuo sudarymo momento laikytinas vienu reikalavimu, nes protokole yra fiksuojama susirinkimo eiga ir jame fiksuojami susirinkimo nutarimai, kurie yra ginčo dalykas byloje, o pats susirinkimo pripažinimas neteisėtu nėra savarankiškas reikalavimas. Atsakovės apeliaciniuose skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jų priteisė dalį 493,81 Eur sumos, ieškovų sumokėtos už ekspertizės atlikimą, nes ekspertizės aktas nenustatė ginčo sutarties klastojimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, ir išlaidos, susijusios su vietos apžiūra. Taigi išlaidos ekspertizei apmokėti yra priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tam asmeniui, kuris materialiuoju teisiniu požiūriu laikomas laimėjusiu bylą, ir nesiejamos su ekspertizės akto išvadų kaip įrodymo nauda dalyvaujantiems byloje asmenims, kurių prašymu ekspertizė buvo atliekama. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
32. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
33. Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas, todėl skundžiamą teismo sprendimą atsakovės apeliacinių skundų motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
34. Atmetus apeliacinius skundus šalims priteistinos išlaidos advokatų pagalbai apmokėti už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą pagal pateiktus šių išlaidų apmokėjimo kvitus. Ieškovai tokių apmokėjimo dokumentų nepateikė. Iš ieškovų priteistina atsakovei D. N. 240 EUR ir atsakovei L. R. 400 EUR išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 93 str. 3 d., 98 str.).
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017-11-06 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti.
Priteisti D. N. iš E. G. ir P. Š. po 120 EUR išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Priteisti L. R. iš E. G. ir P. Š. po 200 EUR išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.