- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-07
- Bylos Nr.
- 1S-341-317/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-30036-2007-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Algirdas Remeika, Rimas Švirinas
- Nuteistasis
- E. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Remeikos ir Rimo Švirino,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria nepatvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. kovo 5 d. nutarimas Nr. 95-39 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam E. K..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
E. K. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus 13 metų laisvės atėmimo bausme, atliekama pataisos namuose. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2009 m. kovo 24 d., bausmės pabaiga – 2022 m. kovo 24 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną – 2018 m. kovo 1 d. – 4 metai 23 dienos.Komisijos 2018 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 95-39 priimtas sprendimas taikyti E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2018 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. 95-39 taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti sprendimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje akcentavo neesmines aplinkybes ir ignoravo esmines. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, įvertinus ją pagal OASys metodiką, yra 17 balų ir nebėra galimybės ją sumažinti.Pažymima, kad nuteistojo kaltės nepripažinimas dėl nusikaltimo, kurio nepadarė, būtų nusikalstamas. Teisėjai nėra neklystantys, ypač jei jiems pateikiami suklastoti protokolai, kuriuos pateikė policija ir prokuroras. Pasak nuteistojo, teismas nepagrįstai atsižvelgė į tai, jog nuteistojo neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė, kadangi tai prieštarauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatoms. Jo manymu, atlikti 9 metai laisvės atėmimo už nusikaltimą, kurio nepadarė, yra pakankamai didelė bausmė. Atkreipiamas dėmesys, jog iki nuteisimo apeliantas studijavo ekonomiką ir dirbo parduotuvėje apsaugos darbuotoju, todėl jam kriminogeniniai veiksniai nustatyti nepagrįstai. Nuteistojo skundas atmestinas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistasis E. K. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (du trečdalius paskirtos bausmės). Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą OASys metodika, E. K. nustatoma žema – 17 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo vertinti, jog nuteistasis, paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, savo gyvenimo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuojama, kad individualų socialinės reabilitacijos planą ir rekomendacijas nuteistasis vykdo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, viena iš nuteistajam numatytų pareigų – pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos laikymasis ir galiojančių nuobaudų neturėjimas. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2018 m. balandžio 5 d. rašte informuojama, kad E. K. laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. balandžio 5 d. pažeidė vidaus tvarkos taisykles. Nors nuobauda jam neskirta, apsiribojant svarstymu drausmės komisijoje, tačiau, nustačius, jog nuteistasis pažeidė vidaus tvarką, konstatuotina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo tik iš dalies. Ši aplinkybė, sprendžiant dėl galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vertintina itin kritiškai.BVK 137 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų socialinė reabilitacija grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu. Nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, <...> kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis. Socialinė reabilitacija vyksta pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, kuris sudaromas kiekvienam nuteistajam, atsižvelgiant į jo nusikalstamo elgesio rizikos mastą, kriminogeninius veiksnius, jų šalinimo priemones ir kt., siekiant sudaryti kuo efektyvesnes priemones nuteistojo pasitaisymui, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo tikslų siektų tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Nagrinėjamu atveju konstatavus, jog E. K. jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos rekomendacijas vykdo tik iš dalies, nėra galimybės spręsti apie pakankamą jo pažangą pataisos proceso metu.Susipažinus su nuteistojo skundu aukštesnės instancijos teismui, matyti, kad apeliantas nurodo iš esmės tas pačias aplinkybes, į kurias atsižvelgė ir apylinkės teismas, skundžiama nutartimi atsisakęs patvirtinti Komisijos nutarimą. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam vis dar išlieka ir pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys. Nuteistasis yra linkęs apgalvoti ne visas savo veiksmų pasekmes. Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog stebimi teigiami nuteistojo pokyčiai bausmės atlikimo metu, tačiau itin kritiškai vertintina tai, kad kaltės dėl nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymo nuteistasis nepripažįsta. Kaip matyti iš teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančio įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio, taip pat apeliacinio ir kasacinio teismų nutarčių, kaltės nuteistasis nepripažino ir bylos nagrinėjimo metu. Skunde E. K. laikydamasis analogiškos pozicijos tvirtina, jog teismų sprendimai buvo priimti remiantis vien prokurorų ir policijos pareigūnų suklastotais protokolais, o nusikaltimo, kurio nepadarė, jis nepripažįsta. Nors nuteistasis pateikia duomenis, kurie, jo manymu, patvirtina skunde dėstomas aplinkybes dėl jo kaltės įrodytumo, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, teismas neturi pagrindo kvestionuoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Dėl šios priežasties, nepaisant nuteistojo elgesį teigiamai apibūdinančių duomenų, vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje. Įvertinus aptartus duomenis, darytina išvada, kad nuteistajam kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažįstant, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad jis, išėjęs į laisvę, gyvenimo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Nuteistojo E. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.