- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-24
- Bylos Nr.
- 1S-805-478/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-30036-2007-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- E. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2018 m. rugpjūčio 6 d. priimtą nutarimą Nr. 95-221 taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. K. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausme.
2. Bausmės pradžia – 2009 m. kovo 24 d., bausmės pabaiga – 2022 m. kovo 24 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2018 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-221 nutarta taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, jis rodo teigiamą pokytį, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, elgiasi motyvuotai, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Be to, nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą ir savo kaltės iki šiol nepripažįsta, iš jam nustatytų 15 pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų pagal OASys metodiką tik 2 yra statiniai, vadinasi, visus kitus jis gali koreguoti, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas. Apylinkės teismas įvertino ir visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai bausmę.
Šalies argumentai
5. Skunde nuteistasis E. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismo nutartis priimta padarius daugybinius Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimus, t. y. draudžiama versti duoti parodymus prieš save, niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą, niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas, niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Taip pat pažeistos Jungtinių Tautų Tarptautinių pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 3 ir 7 dalys, 15 straipsnio 1 dalis.
5.2. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas netiksliai nurodė, jog jis bausmės atlikimo metu padarė du nustatyto režimo pažeidimus. Buvo padarytas tik vienas pažeidimas 2012 metais, kitą kartą Drausmės komisija nustatė, jog pažeidimo nebuvo. Nuteistasis pažymi, kad apylinkės teismo nurodytas argumentas „neprisipažino“ neturėtų būti naudojamas prieš jį, nes tai yra teisėtas veiksmas. Iki suėmimo jis dirbo ir studijavo, pataisos namuose taip pat dirba, todėl apylinkės teismas neturi pagrindo teigti, kad jis yra našta tėvams ir seseriai. Nuteistojo vertinimu, nepagrįstai buvo įvertinta jam likusi neatlikta bausmės dalis. Tokiu būdu teisėja peržengė savo kompetencijos ribas.
5.3. Skunde E. K. nurodo ir tai, kad baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-30036-07 buvo naikinami ir klastojami protokolai. Prokuroras T. Č. ir tyrimą atlikę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai padarė BK 300 ir 303 straipsniuose numatytus nusikaltimus. Prašoma apie šiuos nusikaltimus pranešti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai. Nuteistojo teigimu, jis yra politinis kalinys, kalinamas tam, kad nepaaiškėtų protokolų klastojimas jo byloje.
6. 2018 m. spalio 8 d. teisme gautas nuteistojo E. K. priedas prie jau pateikto skundo, kuriame dar kartą prašoma informuoti Generalinę prokuratūrą apie galimai padarytus nusikaltimus. Pridedamas 2010 m. balandžio 8 d. teismo posėdžio protokolas, liudytojos I. S. apklausos protokolas ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistojo E. K. skundas atmetamas.
8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jiems atlikus du trečdalius paskirtosios laisvės atėmimo bausmės.
9. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir įvertinti tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teisėjų kolegija įvertina nuteistojo skundo teiginius, Socialinio tyrimo išvados duomenis, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos, priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, turi būti galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai reiškia, kad įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, jei iš byloje surinktų duomenų negalima padaryti išvados, jog probacija bus sėkminga, o bausmės paskirtis įgyvendinta, nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.
10. Nors nuteistasis skunde teigia, kad apylinkės teismas, svarstydamas jo lygtinio paleidimo klausimą, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Tarptautinių pilietinių ir politinių teisų pakto nuostatas, tačiau su tokiu vertinimu nėra pagrindo sutikti. Apylinkės teismas laikėsi lygtinio paleidimo institutą reglamentuojančių BVK nuostatų, taip pat procesą nustatančių BPK normų, jokie – nei nacionaliniai, nei tarptautiniai teisės aktai nebuvo pažeisti. Pirmosios instancijos teismas vertino visą byloje esančią medžiagą, atkreipė dėmesį tiek į nuteistojo tinkamai koreguojamas sritis, tiek į aktualias elgesio bei mąstymo problemas. Tai, kad priimtas sprendimas neatitinka E. K. lūkesčių, nėra jo neteisėtumą ar neišsamumą lemiantis veiksnys. Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus, negrįžtamas pasekmes sukėlusio nusikaltimo padarymą (bejėgiškos būklės žmogaus dėl chuliganiškų paskatų nužudymas), tačiau savo kaltės nei teisminio bylos nagrinėjimo metu, nei bausmės atlikimo metu nuteistasis nepripažįsta. Teisėjų kolegija sutinka, kad asmens negalima versti prisipažinti, E. K. pats turi suvokti savo elgesio priešingumą teisei bei sukeltų padarinių sunkumą.
11. Tiek nuteistojo skundo turinys, tiek aukštesniajam teismui pateikta medžiaga liudija, kad E. K. pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta, dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Akivaizdu, kad asmuo, kategoriškai nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. E. K. skunde save nepagrįstai vadina politiniu kaliniu, prašo dar kartą vertinti visose teismų instancijose jau išnagrinėtą jo atžvilgiu baudžiamąją bylą, kam nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija neanalizuoja skundo teiginių dėl galimai prokuroro ir policijos pareigūnų padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 ir 303 straipsniuose, nes tai nėra susiję su lygtinio paleidimo klausimo svarstymu. Nuteistajam niekas netrukdo pačiam kreiptis į teisėsaugos institucijas, jei, jo nuomone, buvo padaryta konkreti baudžiamajame įstatyme įtvirtinta nusikalstama veika ir jis turi tai pagrindžiančių duomenų.
12. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis, siekiantis probacijos, turi elgtis išimtinai pavyzdingai bei motyvuotai, tačiau E. K. taip nesielgia, todėl negali tikėtis tolesnio bausmės atlikimo būnant neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistasis skatintas devynis kartus ir vieną kartą baustas drausmine tvarka, vis dėlto, tai nesudaro besąlyginio pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad E. K. nededa reikiamų pastangų, siekiant sėkmingai integruotis į darbo rinką. Jis yra įgijęs tik vidurinį išsilavinimą, pataisos įstaigoje noro mokytis, įgyjant specialybę, nepareiškė. Nors pataisos namuose jis dirba, tačiau darbo laisvėje savarankiškai nesiieško, žada kreiptis į darbo biržą. Todėl pagrįstas Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas teiginys, kad nuteistojo materialine padėtimi, jam grįžus į laisvę, rūpinsis jo tėvai ir sesuo, kas pastariesiems bus papildoma finansinė našta, kol E. K. nesusiras legalaus pragyvenimo šaltinio.
13. Nuteistajam šiuo metu yra išskiriami du artimi kriminogeniniams veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai bei mąstymas ir elgesys. Teisėjų kolegijos vertinimu, E. K. negeba identifikuoti sričių, kurias jam reikėtų koreguoti. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistasis mano, kad nėra impulsyvus, pirmenybę teikia planavimui, o ne veiksmui, tačiau padaryto nusikaltimo pobūdis liudija priešingai, nes smurtas kito asmens atžvilgiu buvo naudojamas visiškai impulsyviai, spontaniškai, negalvojant apie galinčias kilti pasekmes. Taigi, nuteistajam būtina lankytis pas psichologus, ieškoti būtų kaip kontroliuoti pyktį, kitas neigiamas emocijas. Tačiau skundo nagrinėjimui pateiktoji medžiaga liudija, kad jokiuose saviugdos kursuose, mokymuose E. K. nedalyvavo. Vadinasi, smurtinio elgesio kontrolei neskiriamas pakankamas dėmesys. Vien dalyvavimas integracijos į visuomenę programoje ar asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis aktyviai stengiasi minimizuoti jam nustatytus artimus kriminogeniniams veiksnius. Aptartas mąstymo ydingumas, teisėjų kolegijos nuomone, apsunkintų probacijos sėkmę.
14. Nuteistojo vertinimu, nepagrįstai buvo įvertinta jam likusi neatlikta bausmės dalis. Tokiu būdu teisėja peržengė savo kompetencijos ribas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamoje nutartyje nėra akcentuota, jog E. K. atliko nepakankamą bausmės dalį, nurodyta tik, kad neatlikta bausmės dalis yra gana didelė, tačiau tuo pačiu pažymėta, jog tai nėra esminis faktorius, tiesiogiai darantis įtaką teismo sprendimui. Aukštesnysis teismas sutinka, kad nors nuteistasis yra atlikęs privalomą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas jo lygtinio paleidimo klausimas, tačiau nesant akivaizdžios ir įtikinančios pažangos, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, lygtinio paleidimo taikymas neverstų nuteistojo susimąstyti apie savo priešingą teisei elgesį, o, priešingai, skatintų vėl nusikalsti, naiviai tikintis švelnaus baudžiamumo ar jo išvengimo.
15. Vadovaujantis bendra taisykle, nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus E. K. probacija bus sėkminga, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo, nepaisant to, jog procedūrinių pažeidimų, priimant nutarimą, nepadaryta.
16. Šiuo metu nuteistasis E. K. dar neįrodė savo elgesio bei mąstymo akivaizdžios korekcijos. Todėl jo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliekama galioti be pakeitimų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo E. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.