- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-30
- Bylos Nr.
- 1S-699-317/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-30036-2007-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Algirdas Giedraitis, Aurelijus Rauckis
- Nuteistasis
- E. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijaus Rauckio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. K. terminuoto laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus ir jam skirta trylikos metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2009 m. kovo 24 d., bausmės pabaiga – 2022 m. kovo 24 d.
3. Komisija 2019 m. birželio 17 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam E. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, jog nuteistasis neatitinka vienos iš BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų - jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Nuteistasis E. K. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą.
Šalies argumentai
4.1. Skunde nuteistasis nurodo, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pernelyg sureikšmino neigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, nepagrįstai rėmėsi ginčytinomis prielaidomis bei be jokio pagrįsto pagrindo vertino aplinkybes, kurios jau buvo įvertinos Lietuvos apeliacinio teismo. Taip pat pažymi, kad bausmės atlikimo metu jis buvo dvylika kartų skatintas (paskutinį kartą - 2019 m. rugpjūčio mėnesį) ir tik vieną kartą baustas drausmine tvarka, 2011 m. visiškai padengė iš jo priteistą civilinį ieškinį, vykdo visas Komisijos rekomendacijas, t. y. nedaro teisės aktų pažeidimų, tęsia darbinę veiklą, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra žemas (13 balų). E. K. atkreipia dėmesį ir į tai, jog nuo pat savo pilnametystės iki suėmimo jis dirbo, darbinę veiklą tęsia ir bausmės atlikimo metu, bei teigia, kad minėtos aplinkybės įrodo, jog teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis bus našta artimiesiems. Taip pat nuteistasis tvirtina, jog būdamas laisvėje jis gerbs savo tėvus ir kitus artimuosius, padės jiems, ko negali padaryti būdamas pataisos namuose.
4.2. Skunde nurodoma ir tai, kad apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, jog šiuo metu nuteistajam paskirtos ir neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė. Anot nuteistojo, visiškai neadekvatu, jog, spręsdamas jo lygtinio paleidimo klausimą, išvadą dėl pernelyg didelės neatliktos bausmės dalies teismas padarė tiek 2017 m. vasario 24 d., tiek dabar, t. y. praėjus net 2,5 metų nuo pirmojo jo svarstymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje.
4.3. Taip pat E. K. pažymi, jog priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas privalėjo taikyti BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, tačiau šiuo atveju visiškai nepagrįstai vadovavosi BVK 157 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatomis. Tokiu būdu, be jokio pagrįsto pagrindo, teismas taikė jam griežtesnius reikalavimus.
4.4. Be aukščiau išdėstytų argumentų nuteistasis nurodo ir tai, jog bylos nagrinėjimo teisme metu jis iš tiesų nepripažino savo kaltės dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo, tačiau atkreipia dėmesį, jog bylą nagrinėjo buvęs teisėjas Valdimaras Bavėjanas, kuris šiuo metu yra įtariamas korupcinio pobūdžio nusikaltimų įvykdymu ir kuris jo (ir kitų asmenų) baudžiamojoje byloje šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio nuostatas. Taip pat E. K. pažymi, kad jo neprisipažinimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniu, JTO TPi PTP 14.3.g ir BK 60 straipsniu, negali būti vertinamas kaip neigiamai jį charakterizuojanti aplinkybė.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo E. K. skundas tenkinamas.
6. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tvarką ir sąlygas reglamentuoja BVK septintasis skirsnis. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyti du formalūs bei vienas materialusis pagrindas (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas bei prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas, kuris galimas tik tais atvejais, kai nuteistasis yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programos aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai.
7. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam E. K., apylinkės teismas konstatavo, jog Komisijos sprendimas yra nepakankamai pagrįstas, Komisija netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo padaryto nusikaltimo pobūdį, paskirtos bausmės dydį ir elgesį bausmės atlikimo metu. Priešingai nei Komisija, teismas nurodė, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, t. y. padarė išvadą, jog E. K. lygtinis paleidimas dar nėra galimas, kadangi jis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, teisminio nagrinėjimo metu kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino, nepripažįsta jos ir šiuo metu, bei tai, kad bausmės atlikimo metu jis nesielgė nepriekaištingai - du kartus pažeidė nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimus, vieną kartą buvo baustas drausmine nuobauda. Taip pat nurodė, jog nuteistajam nustatomas kriminogeninis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai. Be to, teismas konstatavo, jog nuteistasis nededa reikiamų pastangų siekiant sėkmingai integruotis į darbo rinką, kadangi savarankiškai darbo laisvėje neieško, nors yra įgijęs tik vidurinį išsilavinimą, pataisos namuose noro mokytis, įgyti specialybę, nereiškė. Teismas taip pat pažymėjo, jog nuteistojo neatlikta bausmės dalis dar pakankamai didelė, o per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.
8. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi teismui pateiktą teikimo medžiagą, Komisijos nutarime bei skundžiamoje nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog priešingai nei nurodė apylinkės teismas, nuteistasis E. K., jau šioje bausmės vykdymo stadijoje, atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį lygtinio paleidimo pagrindus. Apygardos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju Komisija tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei dedamas pastangas mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dėl ko pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinį paleidimą. Tuo tarpu žemesnės instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nurodė visiškai formalius ir deklaratyvius tokį sprendimą pagrindžiančius motyvus.
9. Pagal šiuo metu galiojančią BVK 157 straipsnio redakciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose. Aplinkybės, susijusios su padaryto nusikaltimo pobūdžiu, sunkumu, pozicija dėl kaltės, gali būti vertintinos tik tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas prarastų savo prasmę, o nuteistieji būtų neskatinami pasitaisyti. Taigi, žemesnės instancijos teismas, priimdamas sprendimą atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą, visiškai nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė E. K. įvykdyto nusikaltimo pobūdžiui, pavojingumui, baudžiamąją bylą Nr. 1-190-51/2009 nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme išreikštai pozicijai dėl kaltės padarius nusikalstamą veiką. Svarstydamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos E. K. taikymo galimybę, apylinkės teismas taip pat visiškai nepagrįstai vertino ir jam likusios atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies dydį. Pažymėtina, kad nuteistajam paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, todėl ji negali būti traktuojama kaip per maža ar prieštaraujanti teisingumo principo bei bausmės tikslų įgyvendinimui. Be to, šiuo metu nuteistasis E. K. yra atlikęs daugiau kaip 10 metų jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės (bausmės pradžia – 2009 m. kovo 24 d.), todėl apylinkės teismo išvada, jog tokios trukmės bausmės atlikimas E. K. gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, atrodo, netgi nelogiška.
10. Tinkamos E. K. elgesio korekcijos nepaneigia ir žemesnės instancijos teismo akcentuoti nuteistojo pataisos namuose padaryti vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimai. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, jog padaryti pažeidimai rodo, kad viso bausmės atliko metu nuteistasis nesielgė nepriekaištingai, tačiau atkreipia dėmesį, jog paskutinį kartą drausmine tvarka nuteistasis buvo baustas daugiau nei prieš 5 kartus. Nors E. K. buvo svarstytas Drausminėje komisijoje ir 2018 m. kovo 13 d., kas leidžia daryti išvadą, jog jis pataisos namuose nustatytą tvarką pažeidė ir 2018 m., tačiau pažymėtina, jog už šį pažeidimą drausminė nuobauda jam nebuvo skirta, o tai rodo, kad pažeidimas savo pobūdžiu nebuvo šiurkštus ar pavojingas.
11. Pritardama Komisijos nutarime padarytai išvadai, jog E. K. atitinka ne tik formaliuosius, bet ir materialųjį pagrindą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistojo pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, geriausiai atspindi šios rizikos vertinimo rezultatas, jo pokytis, matomas palyginus pirminį ir paskutinį vertinimą. Tuo tarpu iš E. K. socialinio tyrimo išvados matyti, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – ji atitinka 13 balų. Atsižvelgdama į šią aplinkybę, bei į tai, jog nuo pirminio E. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo iki pastarojo vertinimo nuteistasis savo pakartotinio nusikalstamos elgesio rizikos vertinimo rezultatą sumažino pakankamai ženkliai (nuo 27 balų iki 13 balų), teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistojo dedamos pastangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, jau yra pakankamos konstatuoti, kad jo pataisos procesas gali būti sėkmingas ir jam nebūnant įkalinimo įstaigoje.
12. Sprendžiant E. K. lygtinio paleidimo klausimą, svarbu įvertinti ir tai, jog nuteistajam nustatomi šie jo pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai - tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje ir ryšių palaikymas su artimaisiais. Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistajam nustatomi ne tik jo pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai, bet ir ją didinantis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai, tačiau teisėjų kolegija abejoja šio kriminogeninio veiksnio egzistavimu. Socialinio tyrimo išvados 4.6 punkte, kuriame aprašomas šis veiksnys, pažymėta tik tai, jog E. K. šiuo metu atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiką, bei kategoriškai teigia, kad laisvėje nebendraus su kriminalinės orientacijos bei asocialiais asmenimis. Taigi, lieka visiškai neaišku kokios konkrečios aplinkybės šiuo atveju lėmė tokio kriminogeninio veiksnio buvimo konstatavimą.
13. Be to, iš E. K. skundo nagrinėjimo medžiagos matyti, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu yra itin teigiamas. Nuteistasis buvo vienuolika kartų skatintas, jis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, vengė pataisos įstaigoje egzistuojančių destruktyvių grupių, tinkamai bendravo su pataisos įstaigos darbuotojais, padengė priteistą civilinį ieškinį. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu neišreiškė noro mokytis ir įgyti specialybę (ką skundžiamoje nutartyje akcentavo apylinkės teismas), tačiau pažymėtina, jog jau nuo 2011 m. balandžio mėn. jis dirbo VšĮ „Mūsų amatai“ siuvykloje darbininku vienetininku. Taigi, įgūdžių, padėsiančių jam įsitvirtinti darbo rinkoje, nuteistasis įgijo kitu būdu.
14. Visapusiškai įvertinęs nuteistąjį E. K., jo pataisos procesą bausmės atlikimo vietoje teigiamai ir neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog jis nusikalto ir buvo nuteistas pirmą kartą, apygardos teismas sutinka ne su teismo padarytomis išvadomis, o su Komisijos sprendimu taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina ir tai, kad tiek iš Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos seka, kad laisvės atėmimo bausmė neturi būti suprantama kaip savitikslis procesas, o šiuo atveju teisėjų kolegija neįžvelgia priežasčių toliau taikyti laisvės atėmimą, nes nėra aišku, kokią didesnę naudą tiek pačiam E. K., tiek visuomenei tai duotų. Svarbu akcentuoti, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, tad jeigu nuteistasis paleistas į laisvę darys naujas nusikalstamas veikas ar pažeidinės lygtinio paleidimo sąlygas, jis gali būti pasiųstas atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
15. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų skundžiama Kauno apylinkės teismo apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartis naikinama ir dėl nuteistojo skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas Komisijos 2019 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl E. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo E. K. skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą - patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įsitaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2019 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir jį lygtinai paleisti iš pataisos namų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktais, skirti nuteistajam E. K. šias pareigas:
- per 15 (penkiolika) dienų pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir šią pareigą vykdyti per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką;
- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;
- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.